Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-09 · Civilinė byla Nr. eB2-2279-1187/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
eB2-2279-1187/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01319-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Kategorijos
  • 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-2279-1187/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01319-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratoriaus Arūno Kumpaičio prašymą netvirtinti E. T. kreditorinio reikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Doruva“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta UAB „Doruva“ (toliau – Bendrovė) bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Kumpaitis (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 18 d.

2. Nemokumo administratorius pateikė prašymą netvirtinti E. T. finansinio reikalavimo. Nurodė, kad E. T. nemokumo administratoriui pateikto kreditorinio reikalavimo šiai dienai nėra pagrindo tvirtinti, kadangi pastarasis nepateikė jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų: darbo sutarties, mokėjimų, bankinių pavedimų, darbo laiko apskaitos ar kita.

3. Nemokumo administratorius nustatė, kad E. T. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo įdarbintas UAB „Doruva“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais duomenimis, E. T. priskaitytas darbo užmokestis sudarė 992 Eur iki mokesčių arba 768,80 Eur atskaičius Sodros mokesčius. Pagal banko pavedimus E. T. per 2023 ir 2024 metus išmokėta 5 366,67 Eur. 2024 m. vasario 19 d. atliktas pavedimas 200 Eur sumai, kuriame nurodyta -galutinis atsiskaitymas. Pagal turimus šiai dienai duomenis (banko pavedimai, Sodros duomenys), E. T. yra įmonės debitorius, o ne kreditorius.

4. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi E. T. pareikštas kreditorinis reikalavimas išskirtas nagrinėti atskiroje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi E. T. nustatytas terminas iki 2025 m. liepos 1 d. pateikti atsiliepimui į nemokumo administratoriaus prašymą. Taip pat nurodyti kreditorinio reikalavimo dydį bei pateikti jį pagrindžiančius dokumentus: darbo sutartį, mokėjimus, bankinius pavedimus, darbo laiko apskaitą ar kt.

6. E. T. per jam teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

7. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

8. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

9. Nagrinėjamu atveju E. T. 2025 m. vasario 25 d. pateikė nemokumo administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurį kildina iš darbo santykių. Prašyme nurodė, kad jam nėra išmokėta dėl darbo santykių susidariusi skola, skolos dydžio nežino, todėl prašo apskaičiuoti skolos sumą ir delspinigius. Nemokumo administratorius, atsakydamas į prašymą, 2025 m. balandžio 19 d. el. laiške nurodė, kad buhalterė patikrino dokumentus dėl E. T. darbo užmokesčio ir nustatė, jog jo atlygis VSDFV duomenimis 992 Eur, atskaičius mokesčius – 768,80 Eur, per visą darbo laikotarpį įmonėje jam išmokėta suma – 5 366,67 Eur. E. T. atleistas (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 19 d. padarytas pavedimas 200 Eur, paskirtyje nurodyta galutinis atsiskaitymas. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad reikalingas E. T. paaiškinimas: ar gali paaiškinti ir pagrįsti dokumentais kokiu tikslu jam pervesta 5 366,67 Eur suma, kuri iš pervestos sumos dalies sudaro atlyginimą, o kuri kitas išlaidas; pateikti kitas išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar jų kopijas. Nemokumo administratorius nurodė, kad jokio atsakymo nebuvo gauta.

10. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, kt.).

12. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

13. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog E. T. neįrodė kreditorinio reikalavimo pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad E. T. Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. vasario 7 d., tačiau nemokumo administratorius neturi duomenų apie neišmokėtą darbo užmokestį E. T. Be to, pats E. T. nepateikė nemokumo administratoriui jokių skolos pagrindimo dokumentų bei apskritai nėra aišku, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas šiuo atveju turėtų būti tvirtinimas.

14. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi E. T. buvo nustatytas terminas iki 2025 m. liepos 1 d. pateikti atsiliepimą į nemokumo administratoriaus prašymą. Taip pat nurodyti kreditorinio reikalavimo dydį bei pateikti jį pagrindžiančius dokumentus: darbo sutartį, mokėjimus, bankinius pavedimus, darbo laiko apskaitą ar kt., tačiau nei iki nustatyto termino, nei iki šios nutarties priėmimo dienos E. T. nepateikė atsiliepimo bei kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad E. T. kreditorinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Doruva“ bankroto byloje netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 – 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti nemokumo administratoriaus Arūno Kumpaičio prašymą netvirtinti E. T. kreditorinio reikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Doruva“ bankroto byloje.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė