- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-865-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04342-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „RIVONA“
- Kategorijos
- 3.1.14.5Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIVONA“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė šiuos reikalavimus: priteisti iš atsakovo 11 651,50 Eur nuostolių atlyginimui; priteisti 6 procentus procesinių palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Nurodė, jog 2018 m. spalio 24 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovo transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui – 16 866,97 Eur ir pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui – ieškovui šioje byloje. Ieškovas atlygino Jungtinės Karalystės nacionalinio draudiko patirtus nuostolius ir įgijo reikalavimo teises į žalą padariusį asmenį - atsakovą. Atsakovas atlygino dalį žalos 5 215,47 Eur ir likusi neatlyginta žala - 11 651,50 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog dėl atsakovo vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis Jungtinėje Karalystėje ir buvo atlyginta žala Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui, išmokėjusiam nuostolių atlyginimą nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išmokėtą sumą, jos nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas. Ieškovas nenurodo faktinio ieškinio pagrindo pilna apimtimi, kaip reikalauja teisės aktai ir teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant ieškovo reikalavimą, teismas privalo įvertinti jo reikalavimo pagrįstumą, todėl ieškovas privalo įrodinėti atsakovui reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).
6. Pažymėjo, kad atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 36 punktas).
7. Nurodė, kad iš ieškinio faktinio pagrindo negalima nustatyti nei koks kieno automobilis buvo sugadintas, nei kas buvo nukentėjęs asmuo, nei iš ko susideda žala, nei kas kaltas dėl atitinkamos žalos atsiradimo, nei priežastiniai ryšiai, nei teisės aktų pažeidimai. Iš prie bylos pateiktų įrodymų galima daryti įvairias prielaidas apie minėtas aplinkybes, tačiau ieškovas turi įstatyminę pareigą ieškinyje nurodyti ieškinio faktinį pagrindą, o ne atsakovas ir/ar teismas turi nustatyti ieškinio faktinį pagrindą pagal ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. Pažymėjo, kad iš prie ieškinio pateiktų įrodymų matyti, jog žala gali susidėti iš automobilio remonto išlaidų, pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, sveikatos išlaidų ir kitų, neįvardintų išlaidų. Ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir ieškinyje nėra nurodoma kodėl reiškiami reikalavimai atsakovui bei nenurodomos atsakovo atsakomybės sąlygos, pvz.: nukentėjęs asmuo eismo įvykio deklaracijoje ir apklausos anketoje nurodo, jog nėra patyręs eismo įvykyje sveikatos sužalojimų, tačiau pateikta pažyma dėl 354 GBP nuostolių sumos už medicininę pažymą ir 2 000 GBP už asmens sužalojimą; pakaitinio automobilio nuomos kaina galėjo būti 4 789,44 GBP arba 5 619,24, arba 7 88,93 GBP, atsižvelgiant nuo to, per kokį terminą ji buvo sumokėta. Ieškinyje nėra nurodoma nei kokia suma, nei kas, nei kada ją sumokėjo, kokia atsakovo kaltė dėl sumokėjimo terminų praleidimo ir pan. Taigi, ieškovas ieškinyje nenurodė iš ko susideda jo reikalaujama suma, kodėl atsakomybė tenka atsakovui ir kitų atsakovo atsakomybės sąlygų. Be to, ieškinyje nurodoma, jog atsakovas dalį nuostolių atlygino, tačiau nenurodoma kurią nuostolių dalį atlygino, ar transporto priemonės sugadinimo, pakaitinio automobilio nuomos, ar kitas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
9.1. Nurodė, kad šiame ieškinyje esanti faktinio pagrindo formuluotė yra naudojama tokio pobūdžio Biuro ieškiniuose jau daugelį metų. Ji ne tik atitinka nacionalinių bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles, bet ir pripažįstama kaip tinkama visų grandžių teismuose, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
9.2. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje tik fragmentiškai pateiktos LAT teisės aiškinimo taisyklės dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra taikomos bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje (pvz.: pateikiant ieškinį neturi būti teikiamas eismo įvykio valstybės teisės turinys, nes jo teikimo poreikis gali atsirasti ir jo apimtis apsprendžiama tik esant atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentams ir t.t.).
9.3. Nurodė, kad LAT yra išaiškinęs, jog „ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomi tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo“ (2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; LAT 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
9.4. Pažymėjo, kad tiek LAT praktikoje, tiek teisės doktrinoje išaiškinta, jog pagrindinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslas yra pašalinti esminius ieškinio trūkumus, trukdančius tolimesnei bylos eigai. Tuo tarpu, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog yra minėto pobūdžio trukdžiai ieškinyje labai aiškiai ir nuosekliai suformuluota: kodėl atsakovui kyla atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos; kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis eismo įvykio valstybėje buvo administruojama žalos byla; kokiu pagrindu Biuras išmokėjo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, prie ieškinio yra pridėti visas minėtas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, kurių apimtis bei turinys yra apspręsti eismo įvykio valstybės ir Lietuvos teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išvada ir nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad ieškinyje esanti faktinio pagrindo formuluotė yra naudojama tokio pobūdžio Biuro ieškiniuose jau daugelį metų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai, jog kitoje byloje buvo priimtas analogiškas ieškinys, nėra pagrindu teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, apeliacinės instancijos teismas turi vertinti, ar šioje byloje ieškinys atitiko ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus CPK 135 straipsnyje, ar visi teismo nutartyje nurodyti trūkumai yra pagrįsti ir šalintini.
4. Nustatyta, kad ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas - 2018 m. spalio 24 d. Jungtinėje Karalystėje dėl V. V., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. V. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, ieškinys grindžiamas dėl atsakovo vairuotojo kaltės įvykusiu eismo įvykiu, todėl teismo sprendimu turės ūti nustatyta aplinkybė, kuo pasireiškė vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio, kokie įrodymai pagrindžia vairuotojo kaltę. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 p. reikalauja, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taigi, ieškinyje nurodžius, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo vairuotojo kaltės, ieškovo pareiga nurodyti, kokie įrodymai patvirtina vairuotojo kaltę. Tai, kad ieškovas prideda prie ieškinio aplinkybes, patvirtinančius įrodymus, nėra įrodymų nurodymu ieškinyje, t.y. ieškinio priedu, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 2 dalis, o ieškinyje turi būti nurodoma, kokią faktinę aplinkybę, koks įrodymas įrodo. Pripažintina, kad aplinkybe, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą yra ne tik išvada dėl atsakovo vairuotojo padaryto eismo taisyklių pažeidimo, t.y. kad jis yra kaltas, tačiau ir šios kaltės įrodymai – eismo įvykio protokolas ar kiti dokumentai, pagrindžiantys teiginį dėl vairuotojo kaltės. Nurodymas aplinkybių, kaip įvyko eismo įvykis, t.y. kokį kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė vairuotojas, kokie kiti eismo įvykio dalyviai ir kokia jiems padaryta žala, pripažintina aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinys, Taigi nurodymas, kokie įrodymai patvirtina šį pažeidimą, atitiktų CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus, tačiau ieškinyje šių aplinkybių ir įrodymų nenurodžius, teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
5. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, jog yra kliūčių ieškinį papildyti eismo įvykio aplinkybėmis, nurodyti, kokie įrodymai patvirtina atsakovo kaltę, nurodyti, kas sudaro prašomą priteisti žalos sumą. Tai, kad prie ieškinio pateikta įrodymų, kurie nenurodyti ieškinyje, reiškia, kad toks įrodymas neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Įvertinus tai, kad pridėti įrodymai turėjo būti aprašyti ieškinyje, kad trūkumu yra netinkamas ieškinio turinio nurodymas, kad pridėti įrodymai susiję su reiškiamu reikalavimu, ieškovui sudaroma galimybė pateikti byloje ieškinį be trūkumų, tuo sudarant ir atsakovui sąlygas pateikti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Tai, ką pagal reiškiamą reikalavimą turės nustatyti teismas sprendime, yra aplinkybėmis, kurios turi būti nurodytos kaip ieškinio pagrindas ieškinyje. Dalinis aplinkybių nurodymas pažeidžia CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą proceso koncentracijos principą, nes toks ieškinio pareiškimas yra nerūpestingu argumentų pateikimu ir tai prailgins bylos nagrinėjimo laiką, jei teismas, pateikdamas klausimus ieškovui, nagrinės aplinkybes, kurios nenurodytos ieškinyje. Teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys nėra konkretus, yra pareišktas kaip trafaretas, toks ieškinys yra neatitinkančiu ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškinio priedai jame taip pat nėra nurodyti, jie įvardinami abstrakčiai - ieškinio turinį pagrindžiantys įrodymai, tuo ieškinys taip pat yra nekonkretus, tai teismo išvada, kad ieškovas turi ištaisyti ieškinio trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio faktinio pagrindo negalima nustatyti, nei koks kieno automobilis buvo sugadintas, nei kas buvo nukentėjęs asmuo, nei iš ko susideda žala, nei kas kaltas dėl atitinkamos žalos atsiradimo, nei priežastiniai ryšiai, nei teisės aktų pažeidimai. Dėl šio teismo argumento ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad LAT yra išaiškinęs, jog „ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomi tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo“ (2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; LAT 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Teismas daro išvadą, kad iš ieškinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, taigi ieškovo nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis kaip tik pagrindžia teismo nutarties atitikimą teisminei praktikai.
7. Iš prie bylos pateiktų įrodymų galima daryti įvairias prielaidas apie eismo įvykio priežastį, žalą, tačiau ieškovas turi įstatyminę pareigą ieškinyje nurodyti ieškinio faktinį pagrindą, o ne atsakovas ir/ar teismas turi nustatyti ieškinio faktinį pagrindą pagal ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje.
9. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Pagal civiliniame procese įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis – pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Darytina išvada, kad ieškinio pareiškime suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai sprendė ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, todėl ieškovui nustatytinas naujas terminas - iki 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškintina apeliantui, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui terminą iki 2021 m. kovo 29 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartyje.