- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-115-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44546-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių,
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta E. S. pripažinti recidyvistu.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš E. S. nuspręsta neišieškoti.
Šiuo nuosprendžiu S. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, o L. N. pagal BK 284 straipsnį, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 13 d. apie 21.39 val. iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė ir į kuprinę susidėjo 6 butelius balto sauso vyno, kurių vertė po 10,99 Eur, bendra vertė 65,94 Eur, pardavėjai I. G. paprašius parodyti kuprinę, jis ją parodė, pastarajai paprašius padėti butelius ant kasos takelio, jis, pasakęs „nu ką atimsi, ateik pasiimti“, matant pardavėjai I. G., praėjo pro pirmą kasą nesusimokėjęs už prekes ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 65,94 Eur turtinę žalą.
2. Be to, E. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. apie 21.45 val., S. U. pasišalinant iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir spyrus į parduotuvės viduje esantį reklaminį stendą, kurio vertė 197,65 Eur, tokiu būdu jį sugadinant, jis tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su S. U., rankomis išlaužė užblokuotas pagrindines duris, tokiu būdu įskėlė durų stiklo paketą, kurio vertė 527,56 Eur, ir sugadino durų uždarymo mechanizmus, kurių bendra vertė 53,24 Eur, tokiu būdu savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 580,80 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo grąžinti nagrinėti bylą apylinkės teismui ir už jo padarytą veiką jį nubausti administracine tvarka, t. y. jį perteisti, taip pat panaikinti BK 27 straipsnio taikymą, nes teismas šį straipsnį už tokią veiką taikė nepagrįstai; peržiūrėti filmuotą medžiagą, iš naujo apklausti liudytojas ir jo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vertinti kaip administracinį nusižengimą, už kurį baudžiama ne laisvės atėmimu, o administracine tvarka. Sutinka dėl nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo neįvykdė, tai jis tvirtino nuo pirmos jo apklausos momento, tai patvirtina parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta filmuota medžiaga ir liudytojos parodymai. Nurodo, jog liudytoja teisme parodė, kad jis noriai parodė savo kuprinę ir striukės kišenes, o kai pardavėja pamatė butelius, jis pasakė, jog jie pirkti kitoje parduotuvėje ir buvo atsinešti, tada pardavėja jam liepė atblokuoti kelią, kuris buvo užstatytas valymo aparatais, ir išleido iš parduotuvės. Taip pat nurodo, kad nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. jis vykdė tik vagystes, už kurias buvo baudžiamas administracine tvarka, nes tada jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos su sąlygomis, suprato, jog, pažeidęs BK, jis iš karto bus „uždarytas“, dėl to ir vykdė administracinio pobūdžio vagystes. Tai darė ir parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad bylą nagrinėjęs teisėjas yra „susimokęs“ su prokuroru, suprasdamas, jog jis padarė tik administracinį nusižengimą, jį nubaudė neteisingai pagal realybės neatitinkantį straipsnį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistasis neskundžia. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsniu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek prašoma nuteistojo E. S. apeliaciniu skundu, t. y. dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
7. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą bei tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl E. S. nuteisimo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodė argumentus, kodėl netiki nuteistojo parodymais ir juos vertina kaip jo pasirinktą gynybos versiją.
Žemesnės instancijos teismas
9. E. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. apie 21.39 val. iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ atvirai pavogė 6 butelius vyno ir padarė 65,94 Eur dydžio turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš prekių lentynos paėmė ir į kuprinę susidėjo 6 butelius vyno, pardavėjai I. G. paprašius parodyti kuprinę, jis ją parodė, pastarajai paprašius padėti butelius ant kasos takelio, jis, pasakęs „nu ką atimsi, ateik pasiimti“, matant pardavėjai I. G., praėjo pro pirmą kasą nesusimokėjęs už prekes bei pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą.
10. Pagal teismų praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-697/2022). Kartu tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y., kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, jog svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, jog dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).
11. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. S. kaltės atvirai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogus 6 butelius vyno nepripažino, teigė, kad niekas nematė, kaip jis paėmė 6 butelius vyno, be to, 6 buteliai vyno nebūtų tilpę jo nedidelėje kuprinėje. Taip pat nuteistasis teisme parodė, jog, atėjęs į parduotuvę apsipirkti, paėmė kelis butelius alkoholio, mineralinio vandens, pardavėja jo paprašė parodyti, ką jis turi, jis joms parodė, kas yra už striukės ir kas yra kuprinėje, pasakė, kad buteliai yra iš kitos parduotuvės, be to, nebebuvo kamščių, po to pardavėjos jam leido eiti, ir jis susimokėjęs išėjo iš parduotuvės. Nuteistasis patvirtino, jog jam priėjus prie kasos, pardavėja pasakė, kad įtaria, jog jis kažką yra paėmęs, todėl turi nueiti prie kitos pardavėjos ir parodyti, ką jis turi, jis nuėjo, viską parodė, tuomet grįžo, susimokėjo ir išėjo (6 t., b. l. 87-88). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo iš parduotuvės E. S. pripažino visiškai (3 t., b. l. 107-108, 128-129). 2024-01-05 vykusios apklausos metu E. S., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jog, pasibaigus alkoholiui, kartu su S. U. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alkoholio, iš pradžių alkoholio vogti neketino, bet, būdamas parduotuvėje, suprato, kad jau yra po 20 val. ir alkoholio nebeparduos, tada nuėjo į alkoholio skyrių ir iš lentynos pasiėmė 3 butelius vyno, kuriuos įsidėjo į striukės vidines kišenes, 6 butelių vyno nevogė, tada, nuėjęs prie kasos, susimokėjo už maistą, o už vyną nesumokėjo, pardavėja nepastebėjo, kad jis su savimi turi vyno (3 t., b. l. 107-108). Papildomos apklausos metu, kuri vyko 2024-03-14, E. S. parodė, kad ankstesnėje apklausoje davė netikslius parodymus, nes jam, nuėjus į alkoholio skyrių, spontaniškai kilo mintis pavogti vyno, tuo metu parduotuvės darbuotojų ten nebuvo, be to, manė, jog parduotuvėje filmavimo kamerų nėra, jų pats parduotuvėje nepastebėjo, į pirkinių krepšelį įsidėjo savo atsineštą kuprinę, į kurią įsidėjo iš lentynos paimtus 6 butelius vyno, tada nuėjęs pasiėmė 2 buteliukus mineralinio vandens ir dar kažko užkąsti, priėjus prie pirmos kasos ir mokant pinigus už išvardintas prekes, priėjusi pardavėja paprašė parodyti, ką jis turi kuprinėje, tuo metu kuprinę jau buvo užsidėjęs ant pečių, todėl, pratraukęs kuprinę, parodė ten sudėtus vyno butelius ir pasakė, jog buteliai iš kitos parduotuvės, pardavėja jam nieko nesakė, neliepė padėti butelių ant kasos takelio, su pardavėja nekalbėjo agresyviai, jai nesakė „nu ką atimsi, ateik pasiimti“. Šios apklausos metu E. S. pripažino, kad apgavo pardavėją sakydamas, jog vynas ne iš tos parduotuvės, bei pripažino, kad pro kasą išėjo nesumokėjęs už vyną (3 t., b. l. 128-129).
12. Vertinant tokius nuteistojo E. S. parodymus, matyti, kad jis pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir iš ten pavogęs vyno. Be to, nuteistojo parodymus, jog jis pavogė mažesnį kiekį, nei nurodyta kaltinime, kad jo, vagiančio alkoholį, nematė nei viena parduotuvės darbuotoja, paneigia byloje surinkti duomenys.
13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime ir jo papildyme nurodyti duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 13 d. apie 21.38 val. į parduotuvę atėję du nenustatyti asmenys įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą parduotuvės personalui, tyčiojosi ir grasino susidorojimu, demonstruodami kišeninį peilį. Vienas iš asmenų, vilkintis juodą striukę raudonu gobtuvu, neteisėtai pasisavino 6 vnt. balto sauso vyno, 1 vnt. kaina 10,99 Eur, bendra vertė 65,94 Eur, dėl alkoholio vagystės įmonė patyrė 65,94 Eur nuostolį (1 t., b. l. 31-41, 42, 43). Be to, tai, jog nuteistojo E. S. kuprinėje buvo 6 buteliai vyno iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina liudytojos I. G. parodymai, kad ji E. S. kuprinėje matė 6-7 butelius vyno, nors asmuo teigė, kad alkoholį atsinešė su savimi, tačiau šios prekės buvo iš jų parduotuvės (1 t., b. l. 89-92).
14. Be to, nuteistojo parodymus, jog niekas nematė, kaip jis į kurpinę įsidėjo vyno butelius, paneigia liudytojų I. G., G. K. ir L. Ž. parodymai.
15. Liudytoja I. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, o teisme duodami parodymai gali skirtis nuo anksčiau duotų parodymų, nes viskas vyko seniai, o vagysčių pas juos būna daug. Ši liudytoja parodė, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, vakare, apie 21 val. per ausines išgirdo, jog „turi svečių“ (pst., svečiais vadina nepageidaujamus asmenis, kurie vagia prekes), tuomet ji pirmoje kasoje stovėjusio aukštesnio asmens paprašė atsitraukti striukę ir parodyti kuprinę, ką jis turi, asmuo už striukės nieko neturėjo, o kuprinėje buvo 6-7 buteliai vyno, asmuo minėjo, jog alkoholį atsinešė su savimi, bet kuprinėje matė prekes iš jų parduotuvės, dar asmuo jai pasakė: „nu ką, atimsi? Ateik ir pasiimk“, ji nematė, ar asmuo sumokėjo už prekes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. parodė, kad per ausines išgirdo bendradarbės žodžius „turime svečių, patikrinkite kuprinę“ (pst., „svečiais“ vadina vagis), tada pamatė pro pirmą kasą einantį vaikiną su kuprine, kurią buvo užsidėjęs ant pečių, tą vaikiną susistabdė, paprašė parodyti kuprinę, tas vaikinas nuo pečių nusiėmė kuprinę, atitraukė jos užtrauktuką, ji pamatė kuprinėje sudėtus vyno butelius, jų buvo apie 6, tada tas vaikinas jai pradėjo sakyti „nu ką atimsi, ateik pasiimk“, o kai ji paprašė padėti butelius ant kasos takelio, vaikinas ją pradėjo „kolioti“ įvairiais necenzūriniais žodžiais, tada ji nuo jo atsitraukė, nes parduotuvės vidaus taisyklės neleidžia lįsti prie agresyvių žmonių. Liudytoja taip pat parodė, kad tas vaikinas dar kažką pirko ir po to išėjo iš parduotuvės pro pirmą kasą nesusimokėjęs už vyną (1 t., b. l. 89-92; 6 t., b. l. 62-63).
16. Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš uždarant parduotuvę, kai sėdėjo pirmoje kasoje, vienas asmuo už mineralinį vandenį ar už kitą smulkmeną susimokėjo, o kai ji asmens paprašė parodyti, ką jis turi už striukės, asmuo jai pagrasino, todėl parduotuvės vadovė jai nurodė nesikišti, nesiginčyti, leisti eiti (6 t., b. l. 64-65). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja patvirtino, kad dirbant pirmoje kasoje, kai parduotuvės vadovo pavaduotoja L. Ž. vaikinui, einančiam pro pirmą kasą, liepė prasitraukti striukę ir parodyti, ką jis po ja turi, vaikinas prasitraukė striukę, parodė, jog su savimi nieko neturi, vaikinas buvo su kuprine, kurios ji pati netikrino, nepamena, ar tas asmuo ką nors pirko, bet jis atvirai alkoholio pro kasą neprasinešė (1 t., b. l. 77-80).
17. Liudytoja L. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pamatė pro duris į parduotuvę atėjusius du jaunuolius (pst., žemesnį asmenį pažino kaip anksčiau įvykdžiusį smulkias vagystes, kuriam buvo kvietusi policiją bei apsaugą), apie juos per ausines pranešė kitiems darbuotojams, nurodė prižiūrėti aukštesnį jaunuolį, o ji pati stebėjo žemesnį vaikiną, kiek girdėjo, pardavėja aukštesnio jaunuolio prašė padėti viską ant kasos, nes asmuo į kuprinę buvo įsidėjęs alkoholio, bet kadangi asmuo pagrasino „duoti į galvą“, tai pardavėjai pasakė leisti tam asmeniui eiti, tuomet aukštesnis vaikinas išėjo. Liudytoja paaiškino, kad ji nematė, jog aukštesnis vaikinas kažką dėtųsi į kuprinę, bet, kai ėjo link alkoholio skyriaus, tai matė salėje prie rūbų stovintį vaikiną, kuris kažką dėjo į juodos spalvos kuprinę, kurią turėjo su savimi, nes, atsistojus prie 4-5 kasos, matosi kitas praėjimo galas, todėl pirmoje kasoje buvusiai pardavėjai sakė paklausti asmens, ar šis viską pasidėjo ant kasos, bet tas vaikinas atsisakė parodyti, pardavėjai pagrasino „duoti į galvą“, tuomet ji pardavėjai pasakė tą žmogų paleisti (6 t., b. l. 66-67). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja L. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jog ji, išėjusi iš pagalbinių patalpų, pastebėjo parduotuvės salėje prie rūbų stovintį vaikiną, kuris kažką dėjo į juodos spalvos kuprinę, turėtą su savimi, užsitraukė kuprinės užtrauktuką, todėl, eidama pro šalį, pasakė darbuotojai G. K., kuri sėdėjo kasoje, kad kai ateis vaikinas, vilkintis džinsais, jo paprašytų parodyti kuprinę, per ausines girdėjo, jog tas vaikinas atsisakė parodyti kuprinę, buvo agresyvus, kaip suprato, nusipirkęs kelis buteliukus vandens, išėjo iš parduotuvės, peržiūrėjusi vaizdo įrašus, įsitikino, jog vaikinas, vilkintis džinsais, pavogė alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 71-74).
18. Vertinant šių liudytojų duotus parodymus, matyti, kad jų parodymuose yra nesutapimų, tačiau esmines aplinkybes liudytojos I. G., L. Ž. ir G. K. nurodė vienodai, t. y. jos tapačiai liudijo, jog į parduotuvę įėjus nuteistiesiems, jos juos stebėjo, buvo liepta patikrinti vieno iš jų turėtą kuprinę, kad E. S. pro pirmą kasą praėjo susimokėjęs tik už mineralinio vandens buteliuką, o už vyną nemokėjo. Be to, liudytojų I. G., L. Ž., G. K. parodymus patvirtina parduotuvės vaizdo kamerų daryti vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo E. S. parodymus, jog jis nežinojo, kad parduotuvėje filmuojama, nes nematė vaizdo kamerų, kad įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog parduotuvėje matosi įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 59-61, 62-66). Be to, iš parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad iš vaizdo įrašų (Failas – „prekes“) matyti, kaip vyras su kuprine prieina prie alkoholio (alaus ir vyno) lentynų, artėdamas prie šios vietos, jau iš toliau nuo nugaros nusiima kuprinę, ją įsideda į pirkinių krepšį, kažką dedasi į pirkinių krepšį, kuriame jau yra jo kuprinė, galimai paimtas prekes dedasi tiesiai į kuprinę, nes kiekvieno dėjimo metu, įdėdamas prekes į krepšį, užtrunka dar po kelias sekundes, susidėjęs prekes, prekių krepšelį už ilgos rankenos traukia, krepšyje matoma tik juoda kuprinė; traukdamas krepšį, vaikšto po parduotuvę (Failas – „vaiksto_1“), pradžioje eina link kasų, po to vėl nueina tolyn, matyti, kaip iš krepšio paima kuprinę ir ją užsideda ant nugaros, toliau prieina prie mineralinio vandens buteliukų, paima du buteliukus, kuriuos įsideda į pirkinių krepšį ir nueina prie kasos; iš kito vaizdo įrašo matyti, jog 21:42:26 vyras, priėjęs prie kasos (failas - „kasa“), dar iš lentynos paima galimai „gumą“, ir kasoje moka tik už mineralinį vandenį bei galimai už gumą, moka grynaisiais pinigais, atsiskaitęs už prekes, vienas išeina (Failai – „iseina_0“, „iseina“ ir „durys“) iš parduotuvės (1 t., b. l. 94-105).
19. Įvertinus liudytojų parodymus, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, nuteistojo E. S. paaiškinimus, daroma išvada, kad netikėti liudytojų I. G., L. Ž. ir G. K. parodymais, jog E. S. į atsineštą kuprinę įsidėjo 6 butelius vyno, už kuriuos nesumokėjo ir išėjo iš parduotuvės, nėra pagrindo, todėl tokie parodymai vertinami kaip teisingi. Be to, tokie liudytojų parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu paties nuteistojo E. S. duotais parodymais, kai jis pripažino pavogęs 6 butelius vyno, o tikrinamas pardavėjai pamelavo, nurodydamas, jog dalis butelių yra iš kitos parduotuvės. Kadangi liudytoja I. G. parodė mačiusi pas E. S. kuprinėje 6 butelius vyno, nes pats E. S. jai parodė kuprinės turinį, taip pat parodė, jog už tuos butelius vyno asmuo nesumokėjo, nes kuprinėje buvusių butelių ant kasos takelio nebuvo padėjęs, ką patvirtina ir vaizdo įrašai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytoja I. G. suvokė, jog E. S. vagia vyną iš parduotuvės.
20. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis suprato, kad jis vykdo atvirą vagystę, grobdamas vyną. Liudytoja L. Ž. parodė mačiusi, kaip E. S. kažką dedasi į kuprinę, tą patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, be to, liudytojos patvirtino, jog į parduotuvę atėję E. S. ir S. U. buvo stebimi, E. S. priėjus prie kasos, jo buvo paprašyta parodyti, ką jis turi kuprinėje ir už striukės. Taigi, vien pareikalavimas parodyti, ką asmuo turi su savimi ar kuprinėje, patvirtina, kad E. S. suprato, jog parduotuvės darbuotojai įtaria jį vykdant vagystę. Tai, kad nuteistasis geranoriškai parodė, jog kuprinėje yra vyno buteliai, nešalina jo atsakomybės dėl atviros vagystės įvykdymo, nes atvira vagystė buvo baigta vykdyti tuo metu, kai nuteistasis po jam išsakyto reikalavimo padėti ant kasos takelio vyno butelius jų iš kuprinės neišėmė, o, pagrasinęs pardavėjai, išėjo iš parduotuvės už vyną nesumokėjęs. Tai, kad liudytojos nuteistajam leido išeiti iš parduotuvės, nešalina jo atsakomybės, nes, nuteistajam elgiantis agresyviai, jos vadovavosi parduotuvės vidaus taisyklėmis ir prie agresyvaus asmens nelindo, leisdamos jam išeiti iš parduotuvės. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo tyčią dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina ir tai, kad jis į parduotuvę atėjo jau po 20 val., žinodamas, jog po 20 val. alkoholiniai gėrimai nebeparduodami. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad nuteistasis, ateidamas į parduotuvę ir iš jos pavogdamas 6 butelius vyno, veikė atvirai, suprasdamas, kad jo neteisėtus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotojos, tačiau tokių savo veiksmų nenutraukė, bet, priešingai, elgdamasis agresyviai, savo neteisėtus veiksmus užbaigė išeidamas iš parduotuvės ir nesumokėjęs už paimtus 6 butelius vyno. Taigi, tokie nuteistojo E. S. veiksmai atitinka atvirosios vagystės kaip apysunkio nusikaltimo požymius, už kurios įvykdymą baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir apeliantą išteisinti, kaip to reikalaujama apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
21. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti BK 27 straipsnio taikymą.
22. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
23. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog E. S. šioje byloje nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat patvirtina, kad nuteistasis, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą E. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė neišnykus teistumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog E. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė pripažįstąs E. S. recidyvistu. Be to, nuteistasis savo skunde nenurodo argumentų, kodėl jo pripažinimas recidyvistu turėtų būti panaikintas.
24. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo E. S. skundo reikalavimo ir panaikinti BK 27 straipsnio taikymą.
25. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog nuteistajam E. S. paskirta bausmė tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį būtų neteisinga ar aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti nuteistajam už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ar pagal BK 63 straipsnio 4 dalį paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-04885 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3., 11. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 195,83 Eur už nuteistajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
29. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas nuteistajam E. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.
30. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo E. S. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis yra darbingas, jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. S. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš nuteistojo E. S. valstybės naudai 195,83 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.