Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei Linai Butkuvienei, Erikai Jasmontaitei – Jokubaitienei,

kaltinamiesiems R. B., R. M. I. (R. M. I.), A. V. (A. V.), jų gynėjams advokatams Olegui Šibkovui, Remigijui Mocekvičiui, Algirdui Peredniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 4 (keturių) klasių išsilavinimo, netekėjusi, iki suėmimo dirbusi (duomenys neskelbtini) valytoja, gyvenusi (duomenys neskelbtini), teista 3 (tris) kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį;

R. M. I. (R. M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 27 (dvidešimt septynis) kartus, paskutinė kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį;

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas 17 (septyniolika) kartų, paskutinį kartą Vilniaus mieto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. vasario 26 d., iš nenustatyto romų tautybės asmens įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 1,0246 g, iš kurių ne mažiau kaip 192 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,1043 g., 2024 m. vasario 27 d., apie 06:00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino – perdavė D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, o likusius 144 folijos lankstinukus ir du maišelius su labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, kurio masė 0,9203 g neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki kol 2024 m. vasario 28 d., 14:55 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. M. I. 2024 m. vasario 27 d., apie 17:35 val., po Žirmūnų tiltu, esančiu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, ir A. V. 8 vnt. folijos lankstinukų, su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,0030 g, sumokėdamas 6 eurus už vieną folijos lankstinuką, viso 48 eurus, ir įgytas narkotines medžiagas laikė prie savęs iki tos pačios dienos 17:35 val., kol asmens kratos metu įgytas narkotines medžiagas (0,0030 d. karfentanilio) rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnai.

A. V., veikdamas kartu su D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, 2024 m. vasario 27 d., apie 17 val. 35 min., po Žirmūnų tiltu, esančiu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža Vilniuje, už ne mažiau kaip 48 eurus pardavė R. M. I. 8 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,0030 g, gautus pinigus perdavė netoliese buvusiai D. U., kuri pinigus įsidėjo į rankinę, o likusią dalį, 184 folijos lankstinukų su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, kurio masė 0,1013 g, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol kol 2024 m. vasario 27 d. 20 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji R. B. 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas. Sulaikymo dieną ji buvo namuose, kai pas ją į namus atėjo penki policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai užlaužė jai rankas, užkimšo burną ir įmetė į kambarį. Policijos pareigūnai prisistatė tik tada, kai ji jų paklausė, kas jie tokie. Ji policijos pareigūnams nesipriešino, pati parodė kur yra narkotinės medžiagos. Narkotines medžiagas ji laikė šaldytuve, jas pasaugoti jai perdavė romas iš Ukrainos. Tiksliai pasakyti negali, bet jai atrodo, kad narkotines medžiagas ukrainietis jai perdavė kelios dienos iki sulaikymo. Narkotinės medžiagos, kurios rastos pas ją, buvo maišelyje, suvyniotos į popierių. Taip pat buvo ir lankstinukų, kuriuos padarė pati norėdama pamėginti. Narkotines medžiagas iš ukrainiečio ji gavo supakuotas keliuose maišeliuose. D. U. pažįsta, su ja bendraudavo, susiskambindavo, kartais D. pas ją užeidavo į svečius. Su D. telefonu apie narkotines medžiagas nekalbėdavo, bet gal ir perdavė D. narkotines medžiagas, tiksliai nepamena. A. V. nepažįsta, su juo niekada neteko bendrauti. Dėl pas ją rastų 28 000 eurų gali pasakyti, kad ji iš karto policijos pareigūnams nurodė, kad tai jos sutaupyti pinigai. Iš tų pinigų 400 ar 500 eurų buvo gauti už narkotikus. Jai tuos pinigus buvo davęs ukrainietis už tai, kad ji pasaugotų narkotikus.

Kaltinamoji R. B. apklausiama 2025 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ja namuose rastos visos narkotinės medžiagos priklausė D. (teismo pastaba U.). Kratos metu rasta kortelė ir svarstyklės taip pat priklausė D. Kai D. ateidavo pas ją, ji tomis svarstyklėmis ir naudojosi. Po kelių dienų D. turėjo atvažiuoti ir jai priklausančias narkotines medžiagas pasiimti, tačiau po kelių dienų ar savaitės pas ją atėjo policijos pareigūnai. D. prašė jos palaikyti narkotines medžiagas, ji šių medžiagų niekam neplatino ir neketino platinti. Kol D. dar buvo gyva ji prašė jos papasakoti visą tiesą ir pripažinti, kad tai jos (D.) narkotinės medžiagos. Ji D. buvo sakiusi, kad teisme pasakys visą tiesą, tačiau D. atsakė, kad nieks jos pasakojimu nepatikės. Ji iki šiol iš kitų nuteistųjų jaučia spaudimą, ją puola žodžiais, todėl bijojo papasakoti visą tiesą. Ji visada sakė, kad narkotinių medžiagų neplatino, tačiau dėl baimės savo parodymuose painiojosi. Jos kaltė yra tame, kad ji D. prašymu jos narkotines medžiagas laikė šaldytuve. Ji žinojo, kad D. platina narkotines medžiagas. Ji sutiko, kad D. pas ją paliktų narkotines medžiagas, bet kokios konkrečiai tai medžiagos ji nežinojo. Už tai, kad saugojo D. narkotikus ji gavo 500 eurų. D. narkotikus turėjo pasiimti vasario 27 d. Anksčiau šių aplinkybių nenurodė, dėl įkalinimo įtaigoje jaučiamo spaudimo iš kitų nuteistųjų.

Kaltinamasis R. M. I. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsigijo 8 čekius. Narkotines medžiagas įsigijo iš A. V. Pirko karfentanilį, po 6 eurus už vieną čekį. Pinigus už narkotines medžiagas perdavė A. V. Po to, kai įsigijo narkotines medžiagas, jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tarėsi su A. V. Šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, stengiasi atsikratyti priklausomybės.

Kaltinamasis A. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pats jas vartoja ir pardavinėja. Kaip ir nurodyta kaltinime jis pardavė I. 8 lankstinukus. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo jam paskambino I. Jie buvo pažįstami. Už parduotus lankstinukus gavo apie 50 eurų. I., teisme duodamas parodymus, visas aplinkybes nurodė teisingai. Policijos pareigūnai jį sulaikė netoli sporto rūmų. Sulaikymo metu uždėjo antrankius, atėmė telefonus. Dar iki jį sulaikant, pinigus, gautus iš I. už narkotines medžiagas, jis perdavė D. U., kuri pinigus įsidėjo į rankinuką. Pinigus D. perdavė todėl, kad tie narkotikai buvo jos. Iš kur ji gavo narkotikus, jis nežino. Žino, kad anksčiau ji narkotikus įsigydavo Subačiaus gatvėje, nes vieną kartą buvo nuvykęs kartu su D. Anksčiau jis ir D. buvo pora, paskutiniu metu tiesiog susitikdavo, nes jam reikėdavo narkotikų. Šiuo atveju jis buvo narkotikų pardavimo tarpininku. Narkotikai priklausė D., o jis juos parduodavo, dalį narkotikų nemokamai gaudavo pats. Iki sulaikymo jis gyveno pas D. U. (duomenys neskelbtini) ir pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Kur D. laikydavo narkotines medžiagas jis nežino. Aštuonis lankstinukus D. jam perdavė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną prieš parduodant I. Be to, buto tualete jis laikė ir savo 20 lankstinukų. D. U. visada su savimi turėdavo narkotikų, kuriuos laikė rankinuke ir namuose. Naktį prieš sulaikymą, jis nakvojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad buvo klausomasi pokalbių telefonu. Telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais 423 yra D. U. abonentas, tačiau byloje parašyta, kad tai jo numeris. R. B. jis nepažįsta, ją pirmą kartą pamatė teisme. Narkotines medžiagas pardavė ne tik I., pardavinėdavo ir anksčiau.

Liudytojas R. J. (R. J.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trečiajame policijos komisariate, tyrėjo pareigose. Tiria nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje dėl to, kad V. ir U. įvairiose Vilniaus vietose platina narkotines medžiagas. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo kontroliuojama telekomunikacijos tinklais perdama informacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. ir U. skirtingose Vilniaus vietose nuomojasi butus, ten platina narkotikus, po to keičia savo dislokacijos vietas. Informacija apie V. ir U. bendrą veikimą platinant narkotines medžiagas buvo gauta jau nebe pirmą kartą. Jie veikė bendrai, turėjo bendrą kasą. V. buvo atsakingas už narkotinių medžiagų platinimą, o U. už narkotinių medžiagų tiekimą. Kontroliuojant telefoninius pokalbius, jie (policijos pareigūnai) sužinojo, kad V. ir U. yra užsipirkę narkotinių medžiagų, o R. M. I. ketina iš jų tų medžiagų įsigyti. Buvo nutrata asmenis sulaikyti. Apie 15 val. susiskambino I. ir V., susitarė susitikti prie PC „IKI Minskas“, kitoje žiedo pusėje, ties Olimpiečių ir Sporto gatvių sankryža. Stebint aplinką pamatė ateinančius V. ir U., kurie ėjo kartu. Taip pat pamatė ateinantį I. V. perėjo gatvę, o U. liko kitoje gatvės pusėje. Verbelis priėjo prie I. ir jie apsikeitė smulkiais daiktais. Po susitikimo I. tuos smulkius daiktus įsidėjo į kišenę. Jie taip pat matė, kaip Verbelis pinigus, gautus iš I. perdavė U., kuri juos įsidėjo į „tašę“. Sulaikant I. jis iš karto pasakė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš V. Pas I. buvo rasti 8 lankstinukai. V. ir U. buvo sulaikyti Olimpiečių gatvėje. Buvo nutarta atlikti kratą pas U. ir V. Kratos metu buvo rastas įspūdingas kiekis narkotinių medžiagų. Dalis narkotinių medžiagų buvo rasta vonios kambaryje. Kita dalis narkotinių medžiagų buvo rasta gartraukyje. Atliekant telefoninių pokalbių kontrolę taip pat buvo gauta informacija, kad narkotines medžiagas U. įsigyja iš R. B.. Buvo kontroliuojami V. telefoniniai pokalbiai, tačiau tuo pačiu telefonu naudojosi ir U. Iš telefoninių pokalbių kontrolės akivaizdu iš kur buvo gaunamos narkotinės medžiagos tolimesniam platinimui. Buvo nutarta atlikti kratą pas R. B.. Kratos metu B. pati atidavė narkotikus, parodė šaldytuvą, kuriame buvo laikomos narkotinės medžiagos. Šaldytuve rado ir išfasuotų ir nefasuotų narkotinių medžiagų. Išfasuoti narkotikai buvo analogiški kaip ir rasti pas U. ir V. Taip pat kratos metu buvo rasta didelė pinigų suma – apie 28 000–29 000 eurų. Pinigai buvo rasti „tašytėje“, dar 500 eurų buvo rasta kitoje vietoje. Taip pat buvo paimti senos kartos mobilaus ryšio telefonai, su kuriais, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, kontaktavo D ir R. Kratos metu taip rado ir paėmė svarstykles, kurių pagalba buvo sveriamos narkotinės medžiagos. Kratos metu bendraujant su R. B. ji pripažino, kad dalį narkotinių medžiagų perdavė D. U..

Liudytojas A. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas R. J.

Liudytoja A. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji R. B. yra jos sesuo. Ji žino, kad pas sesę namuose buvo atliekama krata, kurios metu buvo rasti pinigai. Nors ji kartu su sese negyvena, tačiau kratos metu rasti pinigai priklauso jai. Ji prašė sesės pasaugoti pinigus, kuomet ją pačią buvo suėmę ir uždarė. Tuos pinigus sutaupė iš vaiko globos. Pas R. B. ji saugojo 14 000 eurų vaiko pinigų. Pinigus pas R. B. laikė nuo 2021 metų. Pinigai skirti jos vaiko gerovei. Ji vienu metu dirbo per tris darbus – du etatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotoja, todėl uždirbdavo pakankamai. Pinigus taupė dar nuo tų laikų kai buvo litai, o vaiko globą turėjo nuo 2014 metų. Ji buvo suimta 2019 metais, tačiau iki teismo ji buvo paleista. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje jai buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, be kita ko užfiksuota, kad 2024-02-16 13:10:37 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - na mieloji, aš jau pas tave tuoj atvažiuosiu? RB. - per kiek, zuiki? DU. - a? RB. - per kiek atvažiuosi? DU. - na kokių 15 minučių RB. - truputį, truputį, truputį, truputį palauksi a? Truputį, truputį? DU. - gerai RB. - ten kažkiek trūksta, man reikia palaukti DU. - na gerai, tada palauksiu. Paskambinsi, tada aš atavžiuosiu RB. - aha gerai, gerai, gerai DU. - davai RB. - davai. Pokalbio ID Nr. 3705 2024-02-16 13:50:34 (R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. B. (RB) - D. U. (DU) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - taip RB. - viskas, gali DU. - aha, gerai RB. - na DU. - davai . Pokalbio ID Nr. 3870 2024-02-17 14:18:17 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - taip, brangioji DU. - na kas ten, mano mergaite? RB. - na tai gali, jeigu nori atvažiuok DU. - na žiūrėk man che, che RB. - na aš namuose, namuose DU. - gerai, aš supratau, davai RB. - na gerai DU. - davai. Pokalbio ID Nr. 4011 2024-02-18 09:58:15 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - taip …??? DU. - labas rytas RB. - labas DU. - na ką, tu atsibudai? RB. - taip, aš jau atsibudus, aš jau į vonią norėjau dabar įlįsti DU. - oj, nelįsk, tuoj greitai atvažiuosiu, mieloji RB. - a, aha, tai gerai, atvažiuok DU. - davai RB. - davai. 2024-02-23 14:37:10 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)3, skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - taip, D. DU. - na ką tu saulute mano, aš jau viskas, jau iš gydytojo išėjau RB. - taip, iš gydytojo išėjai? Na dar kažkur 20 minučių, man reikia dar valgyt padaryti DU. - aha supratau RB. - aš valgyt padarysiu DU. - tai gerai, tai aš kol kas važiuosiu ten iki tavęs RB. - aha gerai DU. - na kol nuvažiuosiu RB. - davai DU. - iš Antakalnio žinai, na RB. - gerai, gerai, zuiki DU. - davai, zuiki. Pokalbio ID Nr. 4900 2024-02-24 09:33:12 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - taip, brangioji DU. - labas RB. - labas DU. - na ruošk …??? greitai būsiu RB. - šitą, o greitai, o greitai per kiek maždaug? DU. - 10, 15 minučių būsiu RB. - oj tu ką, tu ką, tu ką. Nors valandą. Aš juk neseniai atsibudau, gerai? DU. - na davai RB. -gerai tada DU. - davai. Pokalbio ID Nr. 4986 2024-02-25 10:38:13 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - taip, brangioji DU. - namuose? RB. - namuose, laiku paskambinai DU. - gerai. Galima atvažiuoti? RB. - galima, bet šiek tiek ten žmonės važiuoja, na tai aš tau paskambinsiu, kai jie išeis ir…??? …??? neilgai ten DU. - taip, taip, tada paskambinsi RB. - na gerai aš ir…??? DU. - aha, geria, davai. Pokalbio ID Nr. 4989 2024-02-25 10:46:15 (R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. B. (RB) - D. U. (DU) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): RB. - a, u, alio DU. - ką? RB. - davai važiuok DU. - gerai, davai RB. - davai. Pokalbio ID Nr. 5171 2024-02-26 12:28:30 (R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. B. (RB) - D. U. (DU) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - alio RB. - man tavęs šiandien laukti? DU. - taip, vakarop atvažiuosiu; RB. - aha, supratau, tau šita vakar skambino? Pokalbio ID Nr. 5264 2024-02-26 19:22:40 (R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. B. (RB) - D. U. (DU) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - alio RB. - na, zuiki, per kiek laiko būsi? DU. - ai, na aš nežinau dar. Gal šiandien net dar, nežinau, kaip dar bus RB. - a, dar nežinai, taip? DU. - taip, taip, dar nežinau, na RB. - mm, na aišku, aš tave supratau. DU. - na, o tu klausyk, rytoj dirbi? RB. - taip, aš rytoj į darbą. O tau, kaip tu galvoji, iš ryto, taip? DU. - na vat nežinau, kaip taip, kaip kas, dar nieko nežinau, na RB. - na koroče paskambinsi DU. - taip, paskambinsiu RB. - aha, tada gerai, davai DU. - davai. Pokalbio ID Nr. 5317 2024-02-26 22:27:49 (D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. (DU) - R. B. (RB) ( vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - zuiki, klausyk, čia aš RB. - alio DU. - girdi? RB. - girdžiu DU. - klausyk, šitą, tu miegi, taip? RB. - na DU. - klausyk, šitą patį, aš nežinau, ar šiandien atvažiuoti, ar rytoj iš pačio ryto? RB. - iš pačio ryto, jeigu galėsi, 6-ai valandai atvažiuok DU. - 6-ai, gerai RB. - taip, taip DU. - 6 tada lauk manęs RB. - gerai, gerai, D., gerai, davai DU. - davai, davai, labanakt RB. - mm. Pokalbio ID Nr. 5328 2024-02-27 06:14:08 (R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. B. (RB) - D. U. (DU) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - alio RB. - labas rytas DU. - labas rytas RB. - atvažiuosi? DU. - taip, taip, taip RB. - tai davai tada ruoškis, aš tavęs palauksiu DU. - gerai, davai (1 t., b. l. 63-92).???

2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, be kita ko, užfiksuota kaip A. V. telefonu bendrauja su moterimi, planuoja susitikti, kalba apie pirkimą – pardavimą, nors tiesiogiai neįvardija dalyko, tačiau kalba vyksta apie įsigijimo kainą. Taip pat užfiksuotos SMS žinutės, iš kurių turinio galima spręsti, kad A. V. bendrauja su nenustatytais asmenimis apie skolų grąžinimą, apie konkretų skaičių vienetų, tiesiai neįvardijant dalyko, įsigijimą, „insulininio bajano“ įsigujimą (1 t., b . l. 97-101).

2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, be kita ko, užfiksuoti pokalbiai tarp A. V. ir D. U.. 2024-02-13 20:06:17 (A. V. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. U. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V. (AV) – D. U. (DU) (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą): DU. - Alio. AV.- Nu kur tu blet? DU. - Nu ką tik išėjau iš namų, tai su S. kalbėjau. Nachui zajebala jinai. Blet vakar, vakar vakare padaviau, šiandien per visą dieną tiktai 130 eurų padarė? Aš sakau, nu tai, S., aš sakau, aš irgi savo reikalų turiu. Blet, aš namie, tu daugiau numesk tada. Nu tai gerai, tada davai, sakau, aš tau atiduodu ir viskas, ir tu tada namuose chujarink, sakau, nu. AV.- Nu. DU. - Ir viskas. nu. Aš sakau, tu pati, S., kalta, darai mažus, tai visą dieną tenai čionai važinėtis, sakau, nu. Ir sakau, ir aš turiu savo, štai kaip tu, sakau. AV.- Ne, tai reikėjo pasakyti, kad žmonės tai netiki nachui, kad jis normalus, nu, reikia pasakyti. DU. - Ai, nieko aš nesakysiu, ji man, nu pasistenk, sako. AV.- Davai, aš tada einu pas žmogų, davai. DU. - Einu aš jau pas tave. AV.- Gerai, davai. DU. – Davai. Be to, užfiksuoti A. V. ir nenustatytų asmenų telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kad A. V. ir nenustatyti asmenys kalba apie susitikimus, konkrečiose vietose, kalba vyksta apie didelių arba mažų vienetų, neįvardijant konkretaus dalyko, įsigijimą, konfliktus dėl pinigų trūkumo (1 t., b. l. 110-119).

2024 m. liepos 2 d. A. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti A. V. ir R. M. I. pokalbiai, vykę 2024 m. vasario 27 d., kuriuo metu A. V. tarėsi su R. M. I. dėl susitikimo, galop susitaria susitikti prie tilto, R. M. I. nurodo A. V., kad jam reikės 8 vienetų (1 t., b .l . 127-135).

2024 m. liepos 29 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria leista laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atlikti A. V., gim. (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą. Slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2024 m. vasario 27 d. 17:10 val. iš namo esančio (duomenys neskelbtini) išėjo A. V. ir D. U. ir nuėjo Raitininkų g. link Žirmūnų tilto; 17:25 val. A. V. ir D. U. atėjo po Žirmūnų tiltu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža ir kažko laukė. D. U. stovi nuošaliau, maždaug už 15 metrų; 17:30 val. prie A. V. po Žirmūnų tiltu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža priėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta R. M. I.; 17:31 val. A. V. perdavė smulkius daiktus, kuriuos R. M. I. įsidėjo į dešinės pusės striukės kišenę, o R. M. I. perdavė pinigus A. V.; 17:32 val. R. M. I. nuėjo link Žirmūnų g. 2 esančios parduotuvės „IKI”; 17:32 val. A. V. prieina prie D. U. ir perduoda iš R. M. I. gautus ir rankoje laikytus pinigus; 17:35 val. A. V. ir D. U. pradėjo eiti Olimpiečių g., link Mindaugo tilto; 17:55 val. A. V. ir D. U. buvo sulaikyti policijos pareigūnų prie Olimpiečių g. 17 pastato, Vilniuje (1 t., b. l. 17).

Kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1. Geltonos spalvos plastmasinis indelis, kurio viduje yra 8 (aštuoni) vienetai folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (paketas Nr. 640948)2. 2 (du) juodos ir pilkos spalvos indeliai, kuriuose rasta ir paimta 21 (dvidešimt vienas) folijos lankstinukas su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (paketas Nr. 640946)3. 2 mėlynos spalvos maišeliai, kuriuose buvo sudėti folijos lankstinukai (paketas Nr. 640906)4. 129 (šimtas dvidešimt devyni) folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (paketas Nr. 640950)5. Mėlynos spalvos vienkartinė pirštinė, kurios viduje įdėta popierinė skiautė (paketas Nr. 640905)6. 26 (dvidešimt šešiais) vienetais folijos lankstinukų, su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (paketas Nr. 640949)7. El. mažų svorių svarstyklės (paketas Nr. 640908)8. Folijos ritinys (paketas Nr. 583788) (1 t., b. l. 189-192 ).

Asmens kratos metu pas A. V. rasta: kairėje striukės kišenėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia”, IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr.: (duomenys neskelbtini) su įdėta mobiliojo ryšio „Tele2 Pildyk” SIM kortele su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 584221. Dešinėje rankoje asmuo laiko planšetę „Samsung”, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), su įdėta mobiliojo ryšio „Tele2 Pildyk” SIM kortele su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 584221. Vidinėje striukės kišenėje rastas 21,25 Eur grynųjų pinigų įvairiomis monetomis, kurie paimti ir supakuoti į paketą Nr. 640941. Daugiau apžiūrėjus asmenį civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 183-186).

Asmens kratos metu pas D. U. rasta: moteriškoje rankinėje rasti ir paimti 253 eurai 32 ct. (du šimtai penkiasdešimt tris eurai 32 ct.), kupiūromis ir monetomis, supakuoti į paketą Nr. 640940. Daugiau reikšmingų tyrimui daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 180-182).

Kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. B. savanoriškai nurodė ir pateikė namuose esančius daiktus:

1) 1 (vieną) plastikinį maišelį iš šaldytuvo, kuriame yra šviesios spalvos medžiaga (galimai narkotinė ir (ar) psichotropinė medžiaga), kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640943;2) 1 (vieną) polietileninį, užspaudžiamą maišelį iš šaldytuvo, kuriame yra 41 (keturiasdešimt vienas) folijos lankstinukas su šviesios spalvos milteliais viduje (galimai narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga), polietileninis maišelis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640942, o 41 (keturiasdešimt vienas) folijos lankstinukas su šviesios spalvos milteliais viduje paimti ir supakuoti į paketą Nr. 640912;3) 1 (vieną) polietileninį, užspaudžiamą maišelį iš šaldytuvo, kuris susuktas į popierinio rankšluosčio skiautę, kuriame yra šviesios spalvos medžiagos gabalėliai, galimai narkotinė ir (ar) psichotropinė medžiaga. Popierinio rankšluosčio skiautė supakuota į paketą Nr. 640945, o polietileninis, užspaudžiamas maišelis su šviesios spalvos medžiagos gabalėliais supakuotas į paketą Nr. 640907;4) 1 (vieną) vienkartinę melsvos spalvos pirštinę iš šaldytuvo, į kurią įdėta popierinio rankšluosčio skiautė, kurios viduje yra 103 (šimtas trys) folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga. Pirštinė su popierinio rankšluosčio skiaute supakuota į paketą Nr. 640918, o 103 (šimtas trys) folijos lankstinukai supakuoti į paketą Nr. 640921;5) 1 (vienas) juodos spalvos elektronines mažų svorių svarstykles iš kambario Nr. 1, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 640913;6) 1 (vienas) žirkles su juodos spalvos rankena iš kambario Nr. 1, kuriomis karpoma fasavimui skirta folija, paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 640915;7) 1 (vieną) geltonos spalvos plastikinę kortelę „Casino Admiral” iš kambario Nr. 1, skirta narkotinių medžiagų fasavimui, galimai su narkotinių medžiagų mikrodalelėmis, kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 640915;8) 490 (keturi šimtus devyniasdešimt) eurų grynųjų pinigų įvairaus nominalo kupiūromis, kurie buvo piniginėje. Minėti pinigai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 640917;9) 1 (vieną) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia”, IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini); IMEI2 Nr.: (duomenys neskelbtini), su įdėta "Tele2 Pildyk" SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640916;10) 1 (vieną) mobiliojo ryšio telefoną „E-star”, IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini); IMEI2 Nr.: (duomenys neskelbtini), su įdėta "Tele2 Pildyk" SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640916;11) 1 (vieną) folijos ritinį, kuris skirtas narkotinių medžiagų fasavimui, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 584173;12) 1 (vieną) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. B. vardu, kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 640920;13) 28 (dvidešimt aštuonis) tūkstančius eurų grynųjų pinigų įvairaus nominalo kupiūromis, buvusių spintelėje kurie paimti ir supakuoti į paketą Nr. 584172 (2 t., b. l. 17-21 ).

Asmens kratos metu pas R. M. I. striukės kišenėje rasta 8 (aštuonis) vnt. folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotine medžiaga – karfentaniliu, kuriuos pateikia savanoriškai. Minėti lankstinukai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 640869. Toliau apžiūrint asmens kūną, dėvimus drabužius ir turimus daiktus kairėje striukės kišenėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei”, IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr.: (duomenys neskelbtini) su įdėta mobiliojo ryšio „Tele2 Pildyk” SIM kortele, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640914. Daugiau apžiūrėjus asmenį civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų nerasta ir nepaimta (t. 1 b. l. 169-176).

2024 m. kovo 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-526(24) konstatuota, kad:

1. Pakete Nr. 640869, folijos lankstinukuose (8 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 0,4229 g, juose yra 0,0030 g gryno karfentanilio.

2. Pakete Nr. 640948, folijos lankstinukuose (8 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 0,4883 g, juose yra 0,0039 g gryno karfentanilio.

3. Pakete Nr. 640949, folijos lankstinukuose (26 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 1,4360 g, juose yra 0,0101 g gryno karfentanilio.

4. Pakete Nr. 640950, folijos lankstinukuose (129 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 7,7156 g, juose yra 0,0772 g gryno karfentanilio.

5. Pakete Nr. 640946, folijos lankstinukuose (21 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 1,0098 g, juose yra 0,0101 g gryno karfentanilio.

6. Pakete Nr. 640906 pateiktuose dviejuose mėlynos spalvos plastiko maišeliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio - pėdsakų.

7. Pakete Nr. 640905 pateiktoje mėlynos spalvos vienkartinėje pirštinėje ir vienkartinėje servetėlėje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio -pėdsakų.

8. Ant pakete Nr. 640908 pateiktų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos - karfentanilio -pėdsakų.

9. Pakete Nr. 640921, folijos lankstinukuose (103 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 4,9566 g, juose yra 0,0545 g gryno karfentanilio.

10.Pakete Nr. 640912, folijos lankstinukuose (41 vnt.), pateiktuose milteliuose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 2,1570 g, juose yra 0,0216 g gryno karfentanilio.

11.Pakete Nr. 640907, užspaudžiamame plastiko maišelyje, pateiktoje medžiagoje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio. Šios medžiagos masė - 79,6241 g, juose yra 0,7962 g gryno karfentanilio.

12. Pakete Nr. 640943, plastiko maišelyje, pateiktuose milteliuose yra narkotinės medž-iagos - karfentanilio. Šių miltelių masė - 4,8001 g, juose yra 0,0480 g gryno karfentanilio.

13. Pakete Nr, 640945 pateiktoje popierinio rankšluosčio skiautėje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio - pėdsakų.

14. Pakete Nr. 640942 pateiktame užspaudžiamame plastiko maišelyje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų.

15. Pakete Nr. 640918 pateiktoje mėlynos spalvos vienkartinėje pirštinėje ir vienkartinėje servetėlėje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų.

16. Ant pakete Nr. 640913 pateiktų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų.

17. Ant pakete Nr. 640915 pateiktų žirklių ir plastiko kortelės yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų.

18. Tirti pateiktose R. M. I. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - karfentanilio - pėdsakų.

19. Tikri pateiktose A. V. rankų nuoplovose yra narkotinių medžiagų - kokaino ir krfentanilio - pėdsakų.

20. Tirti pateiktose D. U. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nėra.

21. Tirti pateiktose R. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nėra. (2 t., b. l. 41-47 )

Lietuvos teismo ekspertizė centro specialistė Marija Bružienė apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė tyrimo eigą, paaiškino kaip atliekamas tyrimas. Tyrimo metu nustatė, kad pateikta tirti medžiaga yra karfentanilis, kitų veikliųjų medžiagų nenustatinėjo. Su kuo buvo maišoma veiklioji medžiaga karfentanilis tyrimo metu nenustatinėjo. Tyrimą atliko vadovaudamasi patvirtinta metodika. Nors metodika specialisto išvadoje nėra aprašyta, tačiau su ja galima susipažinti Lietuvos teismo ekspertizės centre. Iš savo patirties gali pasakyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje buvo didelė koncentracija veikliosios medžiagos. Paprastai veiklioji medžiaga sudaro 0,1 procento, o šiuo atveju veikliosios medžiagos koncentracija sudarė apie 1 procentą. Pagal pateiktą išvadą ir narkotinių medžiagų kiekių gradaciją gaunasi, kad šiuo atveju beveik kiekviename lankstinuke rastas didelis kiekis veiklios medžiagos. Ne jos kompetencija atsakyti į klausimus dėl narkotinių medžiagų poveikio žmogaus organizmui.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamosios D. U. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą (suteiktas Nr. 1-91-1036/2025) (7 t., b. l. 3-7).

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla (Nr. 1-91-1036/2025), kurioje D. U. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nutraukta kaltinamajai mirus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos turto tyrimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. turto tyrimo pažymoje Nr. 1-258-1036/2024 nurodyta, kad skirtumas tarp R. B. teisėtų pajamų ir išlaidų yra – 31 670,76 eurai (turto tyrimo tomas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji R. B., duodama parodymus pateikė dvi įvykių versijas. Pirmą kartą apklausiama teisme R. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino. Nurodė, kad narkotines medžiagas pasaugoti jai perdavė ukrainietis, nurodė, jog norėdama pamėginti iš šių medžiagų padarė kelis lankstinukus, neneigė, kad dalį medžiagų perdavė D. U.. Prieš baigiant įrodymų tyrimą, atsakydama į savo gynėjo advokato Olego Šibkovo klausimus, kaltinamoji jau parodė, kad jos namuose rastos narkotinės medžiagos jai nepriklauso, jas jai davė pasaugoti D. U.. Tiksliai nežino kokios tai medžiagos. Anksčiau šių aplinkybių nenurodė, nes jautė spaudimą iš kitų nuteistųjų.

Nors kaltinamoji R. B. nagrinėjant bylą teisme, įrodymų tyrimo pabaigoje, nurodė, kad ji narkotinių medžiagų neplatino, jų D. U. neperdavė, tačiau jos kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, kurie nors ir nėra tiesioginiai, bet teismo vertinimu, pakankami R. B. kaltei pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-746/2016).

Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamojo A. V. ir D. U., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jai mirus, buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 154 straipsnyje. Atliekant elektroninių ryšių perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, kad D. U. ir kaltinamoji R. B. palaikė nuolatinį kontaktą, nuolat tarpusavyje bendraudavo, tardavosi dėl susitikimų, D. U. pokalbių metų teiraudavosi, ar gali atvykti pas R. B., pastaroji nurodydavo, kad jau gali atvykti arba atsakydavo, jog reiktų palaukti, pvz.: „ten kažkiek trūksta, reikia palaukti“ (1 t., b. l. 81), „na dar kažkur 20 minučių, man reikia valgyti padaryti“ (1 t., b. l. 84), „galima, bet šiek tiek ten žmonės važiuoja, na tai aš tau paskambinsiu, kai jie išeis“ (1 t., b. l. 85) Nors užfiksuotuose pokalbiuose tarp R. B. ir D. U. nėra aiškaus ir nedviprasmiško susitarimo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, įvardijant narkotinių medžiagų kiekį, rūšį ir įsigijimo kainą, tačiau užfiksuotus pokalbius vertinant bendrame kontekste su kitomis teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad R. B. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas laikė turėdama tikslą platinti ir dalį narkotinių medžiagų perdavė D. U.. Liudytojai A. B. ir R. J. apklausiami teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad atliekant telefoninių pokalbių kontrolę buvo gauta informacija, kad narkotines medžiagas D. U. įsigyja iš R. B.. Buvo kontroliuojami V. telefoniniai pokalbiai, tačiau tuo pačiu telefonu naudojosi ir U. Buvo nutarta atlikti kratą pas R. B.. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kratos pas R. B. ir D. U. bei A. V. buvo atliktos per trumpiau nei parą: krata pas D. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)atlikta 2024 m. vasario 27 d. nuo 20 val. iki 22 val. 15 min.; krata pas R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atlikta 2024 m. vasario 28 d. nuo 14 val. 55 min. iki 16 val. 40 min. (1 t. 189–200; 2 t. b. l. 17–30). Tiek kratos pas R. B., tiek kratos pas D. U. metu buvo rastos tos pačios narkotinės medžiagos – karfentanilis (2 t., b. l. 41–47). Lietuvos teismo ekspertizė centro specialistė Marija Bružienė apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paprastai veiklioji medžiaga – karfentanilis sudaro 0,1 procento, tačiau šiuo atveju visų pateiktų tirti medžiagų veikliosios medžiagos (karfentanilio) koncentracija sudarė apie 1 procentą. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad vykdant elektroninių ryšių perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, kad dieną prieš sulaikant D. U. ir A. V. bei atliekant kratas jų gyvenamojoje vietoje, t. y. 2024 m. vasario 26 d. 22 val. 27 min., D. U. skambino R. B. ir susitarė susitikti kitą dieną 6 val. ryte (1 t., b. l. 90). 2024 m. vasario 27 d. 6 val. 14 min. D. U. skambino R. B., susitarė, kad D. U. atvažiuos pas R. B., kuri D. U. pasako „tai davai ruoškis, aš tavęs palauksiu“ (1 t., b. l. 91). Būtent po šio susitikimo, tos pačios dienos vakare, sulaikius D. U. ir A. V. bei jų bute atlikus kratą, pas juos buvo surastos ir paimtos tos pačios rūšies ir savo didele koncentracija išsiskiriančios narkotinės medžiagos (karfentanilis), kuriomis disponavo ir R. B..

Vertindamas kaltinamosios R. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas pažymi, kad siekiant išsiaiškinti, ar kaltinamojo parodymai yra patikimi, svarbūs du aspektai – parodymų nuoseklumas ir jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltinamojo parodymų, duotų skirtingu metu procese, palyginimas tarpusavyje, taip pat atsižvelgiant į kitus bylus duomenis, ir toks jų vertinimas, atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir kaltinamojo teisių nepažeidžia. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-788/2025). Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad kaltinamoji R. B. išreiškė dvi pozicijas dėl pareikšto kaltinimo. Pirmą kartą apklausiama teisme R. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino. Nurodė, kad narkotines medžiagas pasaugoti jai perdavė ukrainietis, nurodė, jog norėdama pamėginti iš šių medžiagų padarė kelis lankstinukus, neneigė, kad dalį medžiagų perdavė D. U.. Prieš baigiant įrodymų tyrimą, atsakydama į savo gynėjo advokato Olego Šibkovo klausimus, kaltinamoji jau parodė, kad jos namuose rastos narkotinės medžiagos jai nepriklauso, jas jai davė pasaugoti D. U.. Tiksliai nežino kokios tai medžiagos. Bylą nagrinėjantis teismas, laikydamasis paminėtų teismų praktikoje plačiai išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių, sprendžia, kad kaltinamosios R. B. parodymai, kuomet ji iš esmės pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (neneigė, kad galėjo narkotines medžiagas perduoti D. U.) atitinka kitus šiame procesiniame sprendime jau aptartus įrodymus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą būtent šiais kaltinamosios parodymais ir vadovaujasi. Tuo tarpu kaltinamosios parodymų, kurios ji davė prieš baigiant įrodymų tyrimą, atsakydama į savo gynėjo advokato Olego Šibkovo klausimus, jog jos namuose rastos narkotinės medžiagos jai nepriklauso, jas jai davė pasaugoti D. U., nepatvirtina kiti bylos duomenys, juos paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. B., R. J. parodymai, todėl jais vadovautis teismas neturi pagrindo.

Sugretinus liudytojų A. B., R. J. parodymus, specialistės Marijos Bružienės paaiškinimus, duotus teisme, su 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. vasario 28 d. kratos protokoluose, 2024 m. kovo 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-526(24) užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas nustatė tokią įvykių eigą – R. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. vasario 26 d. įgijo narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 1,0246 g, iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto romų tautybės asmens, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, iš kurių 2024 m. vasario 27 d., apie 06:00 val. telefonu susitarusi su D. U., pastarajai atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino ne mažiau kaip 192 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,1043 g, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, o likusius 144 folijos lankstinukus ir du maišelius su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, kurio masė 0,9203 g neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki kol 2024 m. vasario 28 d., 14:55 val., kratos metu, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

Kvalifikuojant R. B. veiksmus teismas pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023). Kaltinime, pareikštame R. B. be labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo jas perduodant D. U. buvo inkriminuotas ir platinimo tikslas. Jau buvo minėta, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, todėl šios aplinkybės iš R. B. pareikšto kaltinimo šalintinos kaip perteklinės.

Nustatant kaltinamosios R. B. kaltės formą ir rūšį teismas pažymi, kad kaip ir buvo minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamoji R. B. pripažino, jog suprato, kad namuose laiko narkotines medžiagas, dalį narkotinių medžiagų supakavo į lankstinukus, kaip ji sako, norėdama išmėginti. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad praeityje R. B. du kartus teista už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagos, t. y. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; 260 straipsnio 2 dalį. Aptartos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji R. B. turi ilgametę patirtį disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, žino kaip jas pakuoti, todėl ji bent bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad R. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. vasario 26 d., iš nenustatyto romų tautybės asmens įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 1,0246 g, iš kurių ne mažiau kaip 192 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,1043 g. 2024 m. vasario 27 d., apie 06:00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino - perdavė D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, o likusius 144 folijos lankstinukus ir du maišelius su labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, kurio masė 0,9203 g neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki kol 2024 m. vasario 28 d., 14:55 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas R. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl R. M. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. M. I. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – disponavo narkotine medžiaga – karfentaniliu, be tikslo ją platinti. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. M. I., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, detaliai ir nuosekliai papasakojo visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo R. M. I. nurodytas aplinkybes patvirtinta teisiamojo posėdžio ištirti bylos duomenys: specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, pirmiausia slapto sekimo, užfiksuoti duomenys, liudytojų A. B. ir R. J. bei kito kaltinamojo A. V. parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. M. I. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. M. I. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. V. esmines kaltinimo aplinkybes pripažino, nurodė, kad kaip ir nurodyta kaltinime jis 8 lankstinukus pardavė R.M. I., o už narkotines medžiagas gautus pinigus perdavė D. U.. Jis buvo narkotikų pardavimo tarpininku. Narkotikai priklausė D., o jis juos parduodavo. Jis žinojo, kad D. U. visada su savimi turėdavo narkotikų, kuriuos laikė rankinuke ir namuose, tačiau iš kur ji gaudavo narkotines medžiagas jis nežino. Narkotines medžiagas tokiu būdu pardavinėdavo ir anksčiau. R. B. jis nepažįsta, pirmą kartą ją pamatė teisme.

Kaltinamojo A. V. parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažinti įrodymais. Kaltinamasis R. M. I., apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinime nurodytas medžiagas narkotines medžiagas įsigijo iš A. V.. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo su A. V. susitarė telefonu. Be to, 2024 m. liepos 2 d. A. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kaip A. V. ir R. M. I. 2024 m. vasario 27 d. tariasi susitikti, pokalbio metu R. M. I. nurodo A. V., kad jam reikės 8 vienetų (1 t., b. l. 127–135). 2024 m. liepos 29 d. slapto sekimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kaip 2024 m. vasario 27 d. 17 val. 30 val. prie A. V. po Žirmūnų tiltu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža priėjo R. M. I.. 17 val. 31 min. A. V. perdavė smulkius daiktus, kuriuos R. M. I. įsidėjo į dešinės pusės striukės kišenę, o pastarasis jam perdavė pinigus. 17 val. 32 min. A. V. priėjo prie D. U. ir perdavė iš R. M. I. gautus ir rankoje laikytus pinigus (1 t., b. l. 17). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė ir liudytojai A. B. ir R J. Asmens kratos metu pas R. M. I. striukės kišenėje rasta 8 (aštuonis) vnt. folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais viduje (1 t., b. l. 169–176). Tai, kad A. V. R. M. I. perduotuose folijos lankstinukuose buvo narkotinė medžiaga karfentanilis, kurio bendra masė 0,0030 g. patvirtina 2024 m. kovo 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (2 t., b. l. 41–47).

Be narkotinių medžiagų karfentanilio išplatinimo kaltinamajam R. M. I., kaltinamajam A. V. prokurorė inkriminavo ir veiksmus, susijusius su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – karfentanilio laikymu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios kaip ir platinimą, A. V. atliko kartu su D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką kartu su kitu asmeniu, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta BK 24 ir 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-239-495/2024, 2K-86-654/2025).

Jau buvo minėta, kad kaltinamasis A. V. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis platindavo narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas platinimui jam duodavo D. U.. Nors jis nežino, iš kur D. U. gaudavo narkotines medžiagas, tačiau žino, kad ji visada namuose arba rankinėje turėdavo narkotinių medžiagų. Už narkotinių medžiagų platinimą D. U. jam duodavo narkotinių medžiagų vartojimui. Aplinkybes, kad A. V. narkotines medžiagas platino ir jomis disponavo kartu su D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, patvirtina ir 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti D. U. ir A. V. tarpusavio pokalbiai (1 t., b. l. 110-119). Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kaip D. U. skundžiasi A. V., kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu S., mažai suprekiavo, pvz. „Nu ką tik išėjau iš namų, tai su S. kalbėjau. Nachui zajebala jinai. Blet vakar, vakar vakare padaviau, šiandien per visą dieną tiktai 130 eurų padarė? <..........>Nu tai gerai, tada davai, sakau, aš tau atiduodu ir viskas, ir tu tada namuose chujarink, sakau, nu. A. V. D. U. atsako: „Ne, tai reikėjo pasakyti, kad žmonės tai netiki nachui, kad jis normalus, nu, reikia pasakyti“. Akcentuotina ir tai, kad 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, be kita ko, užfiksuota kaip A. V. telefonu bendrauja su moterimi, planuoja susitikti, kalba apie pirkimą – pardavimą, nors tiesiogiai neįvardija dalyko, tačiau kalba vyksta apie įsigijimo kainą. Taip pat užfiksuotos SMS žinutės, iš kurių turinio galima spręsti, kad A. V. bendrauja su nenustatytais asmenimis apie skolų grąžinimą, apie konkretų skaičių vienetų, tiesiai neįvardijant dalyko, įsigijimą, „insulininio bajano“ įsigijimą (t. 1 b . l. 97–101). Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. B. ir R. J. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo kontroliuojama telekomunikacijos tinklais perdama informacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. ir U. skirtingose Vilniaus vietose nuomojasi butus, ten platina narkotikus, po to keičia savo dislokacijos vietas. Informacija apie V. ir U. bendrą veikimą platinant narkotines medžiagas buvo gauta jau nebe pirmą kartą. Jie veikė bendrai, turėjo bendrą kasą. V. buvo atsakingas už narkotinių medžiagų platinimą, o U. už narkotinių medžiagų tiekimą.

Sugretinus kaltinamojo A. V., kaltinamojo R. M. I., liudytojų A. B., R. J. parodymus, su 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, R. M. I. asmens kartos protokole, 2024 m. liepos 29 d. slapto sekimo protokole, 2024 m. vasario 27 d. kratos protokoluose, 2024 m. kovo 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-526(24) užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas nustatė tokią įvykių eigą – A. V., veikdamas kartu su D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, 2024 m. vasario 27 d., apie 17 val. 35 min., po Žirmūnų tiltu, esančiu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža Vilniuje, už ne mažiau kaip 48 eurus pardavė R. M. I. 8 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,0030 g, gautus pinigus perdavė netoliese buvusiai D. U., kuri pinigus įsidėjo į rankinę, o likusią dalį, 184 folijos lankstinukų su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, kurio masė 0,1013 g, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol kol 2024 m. vasario 27 d. 20 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiame procesiniame sprendime kvalifikuojant R. B. veiksmus buvo minėta, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų. Kaltinime, pareikštame A. V., be labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo inkriminuotas ir platinimo tikslas, kuris nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje įrodinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės iš A. V. pareikšto kaltinimo šalintinos kaip perteklinės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad prokurorės kaltinime, kuris buvo pareikštas kaltinamajam A. V. buvo nurodytos ir aplinkybės, kuriomis D. U. narkotines medžiagas įsigijo iš R. B. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu šios aplinkybės yra perteklinės, niekaip nesusijusios su kaltinamajam A. V. pareikštu kaltinimu. Akcentuotina, kad kaltinamasis A. V. pagal prokurorės kaltinimą kaltinamas tuo, kad kartu su D. U. bute esančiame (duomenys neskelbtini) laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir dalies narkotinių medžiagų pardavimu R. M. I., todėl kaltinime A. V. nurodytos aplinkybės, kaip D. U. įgijo narkotines medžiagas yra niekaip nesusijusios su A. V. atsakomybe, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo pareikšto kaltinamajam A. V. taip pat šalintinos kaip perteklinės.

Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o kaltės turinys atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius (subjektyviuosius), tiek ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. V. pripažino, jog narkotines medžiagas R. M. I. pardavė veikdamas kartu su D. U., kad tokiu būdu narkotines medžiagas pardavinėjo jau ne pirmą kartą, nurodė, kad jis žinojo, jog D. U. visada turėdavo narkotinių medžiagų, nurodė, kad kurį laiką gyveno kartu. Be to, iš 2024 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad A. V. intensyviai bendrauja telefonu, planuoja susitikimus, kalba apie pirkimą – pardavimą, nors tiesiogiai ir neįvardija dalyko, tačiau kalba vyksta apie įsigijimo kainas. Taip pat užfiksuotos SMS žinutės, iš kurių turinio galima spręsti, kad A. V. bendrauja su nenustatytais asmenimis apie skolų grąžinimą, apie konkretų skaičių vienetų, tiesiai neįvardijant dalyko, įsigijimą, „insulininio bajano“ įsigujimą (t. 1 b . l. 97–101). Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad praeityje A. V. du kartus teista už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagos, t. y. pagal BK 22 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; 259 straipsnio 1 dalį. Aptartos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. V. turi ilgametę patirtį disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, jas platinant, todėl jis bent bendrais bruožais suvokė, kad kartu su D. U. disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei kad narkotines medžiagas platina kitam asmeniui, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. V. veikdamas kartu su D. U., kurios atžvilgiu byla nutraukta jai mirus, 2024 m. vasario 27 d., apie 17 val. 35 min., po Žirmūnų tiltu, esančiu ties Olimpiečių g. ir Sporto g. sankryža Vilniuje, už ne mažiau kaip 48 eurus pardavė R. M. I. 8 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,0030 g, gautus pinigus perdavė netoliese buvusiai D. U., kuri pinigus įsidėjo į rankinę, o likusią dalį, 184 folijos lankstinukų su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, kurio masė 0,1013 g, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol kol 2024 m. vasario 27 d. 20 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas A. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl R. B. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Tik teisingai įvertinus aplinkybes, kurios lengvina, ir kurios sunkina kaltinamojo atsakomybę, galima tinkamai individualizuoti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pasisakant dėl kaltinamosios R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad labai sunkų nusikaltimą, už kurį R. B. teisiama šioje byloje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nuteista už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu. Svarbu pažymėti, kad R. B. paskutiniu jos atžvilgiu priimtu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, šioje byloje teisiama taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis labai sunkus tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnį sunkų nusikaltimą, leidžia teismui R. B. pripažinti recidyviste.

Nors R. B. šiuo nuosprendžiu pripažintina recidyviste, tačiau sprendžiant klausimą ar ši aplinkybė gali būti pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, svarbu paminėti, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamoji R. B. šį labai sunkų nusikaltimą padarė būdama teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (5 t., b. l. 34-38), t. y. už tyčinį sunkų nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jos atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų, kaltinamosios R. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020).

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai – už disponavimą labai dideliu psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiu įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Teismas, skirdamas R. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, žalojanti visuomenę, sveikatą, ja skatinama priklausomybė narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamoji praeityje teista du kartus (5 t., b. l. 31–33). Praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas (po bausmės atlikimo už sunkų nusikaltimą praėjus vos dviem metams ir trims mėnesiams padaromas tokio paties pobūdžio labai sunkus nusikaltimas) rodo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės nedaro jokio poveikio ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamosios R. B. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jos nusikalstamo elgesio išdava bei yra jai būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. B. nededa, pozityvių išvadų nedaro, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.

Kartu teismas pažymi, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Teismams suteikta galimybė švelninti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu, ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatytos nei BK 62 straipsnyje, nei 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu būtų galima kaltinamajai R. B. švelninti bausmę, o išdėstyti argumentai, kurie apibūdina kaltinamosios asmenį, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad egzistuoja bent kažkokios aplinkybės, kurios būtų pakankamos spręsti, kad R. B. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai R. B. buvo sulaikyta ir suimta nuo 2024 m. vasario 28 d. (4 t., b. l. 161–163) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl R. M. I. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo R. M. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pasisakant dėl kaltinamojo R. M. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nesunkų nusikaltimą, už kurį R. M. I. teisiamas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu. Svarbu pažymėti, kad R. M. I. šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei mėnesiui kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs laisvės atėmimo bausmė. Be to, pagal teismui pateiktus duomenis, R. M. I., praeityje teistas bent 27 kartus. Nusikalstamų veikų sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, leidžia teismui R. M. I. pripažinti recidyvistu.

Nors R. M. I. šiuo nuosprendžiu pripažintinas recidyvistu, tačiau sprendžiant klausimą ar ši aplinkybė gali būti pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, svarbu paminėti, kad ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų, kaltinamojo R. M. I. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. M. I., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina R. M. I. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje buvo teistas 27 kartus (3 t., b. l. 70–102), eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 44–69). Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis smerkia savo elgesį, supranta, kad vartodamas psichotropines ir narkotines medžiagas daro žalą sau ir savo artimiesiems. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam maksimumui, t. y. 90 parų.

BK 63 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. M. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. Šioje baudžiamojoje byloje R. M. I. teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2024 m. vasario 27 d. Taigi bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, ir bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį, paskutiniu nuosprendžiu R. M. I. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei. Šioje byloje R. M. I. teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl teismas, įvertinęs kad nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į skirtingus objektus, taiko kaltinamojo atžvilgiu palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Teismo vertinimu bausmės turėtų būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės pridedant dalį – 60 parų šiuo nuosprendžiu skirtinos arešto bausmės, kurią vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, kurį R. M. I. atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kuri R. M. I. išbuvo laikinam sulaikyme nuo 2024 m. vasario 27 d. iki 2024 m. vasario 28 d.

Dėl A. V. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Tik teisingai įvertinus aplinkybes, kurios lengvina, ir kurios sunkina kaltinamojo atsakomybę, galima tinkamai individualizuoti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pasisakant dėl kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad labai sunkų nusikaltimą, už kurį A. V. teisiamas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnį sunkų tyčinį nusikaltimą, numatyta BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu. Svarbu pažymėti, kad paskutiniais jos atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais procesiniais sprendimais A. V. nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, šioje byloje teisiama taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis labai sunkus tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, leidžia teismui A. V. pripažinti recidyvistu.

Nors A. V. šiuo nuosprendžiu pripažintinas recidyvistu, tačiau sprendžiant klausimą ar ši aplinkybė gali būti pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, svarbu paminėti, kad ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų, kaltinamojo A. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, žalojanti visuomenę, sveikatą, ja skatinama priklausomybė psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas 17 kartų, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios ir su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat jis eilę kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 179–200). Nusikalstamų veikų sistemiškumas rodo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės nedaro jokio poveikio ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo A. V. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. V. nededa, pozityvių išvadų nedaro, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytai minimaliai – 10 metų.

Kartu teismas pažymi, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Teismams suteikta galimybė švelninti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu, ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatytos nei BK 62 straipsnyje, nei 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu būtų galima kaltinamajam A. V. švelninti bausmę, o išdėstyti argumentai, kurie apibūdina kaltinamojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenį, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad egzistuoja bent kažkokios aplinkybės, kurios būtų pakankamos spręsti, kad A. V. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Į A. V. paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis) nuo 2024 m. vasario 27 d. iki 2025 m. kovo 27 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72³ straipsnyje

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios R. B. atžvilgiu prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje ir konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą kratos metu rastus ir paimtus 28 490 eurų. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šioje byloje nustatyta, kad R. B. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, tačiau byloje nebuvo gauta neginčijamų įrodymų, kad kratos metu rasti 28 490 eurų buvo gauti būtent iš šios konkrečios nusikalstamos veikos, už kurią ji pripažintina kalta šiuo apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Svarbu paminėti ir tai, kad ir prokurorė, reikšdama kaltinimą R. B., kaltinime neinkriminavo aplinkybių, jog R. B. iš šios konkrečios nusikalstamos veikos būtų gavusi 28 490 eurų turtinę naudą. Taigi nenustačius, kad kratos metu pas R. B. rasti 28 490 eurų yra gauti iš šios konkrečios nusikalstamos veikos, nėra pagrindo šios pinigų sumos pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu.

Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK yra įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, teismo vertinimu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, turi būti pritaikoma šioje byloje. BK 72³ straipsnyje yra įtvirtinta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas, pasisakydamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pažymi, kad pagal BK 72³ straipsnio nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 453-496), išplėstinis turto konfiskavimas galėtų būti taikomas, jei būtų nustatytos visos šios įstatyme apibrėžtos sąlygos: 1) asmuo pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) byloje yra surinkta įtikinamų duomenų, kad turtas gautas būtent nusikalstamu būdu (o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių), ir šių duomenų įtikinamai nepaneigia baudžiamojo proceso metu asmens pateikti duomenys apie teisėtą turto kilmę; 3) turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą; turtas įgytas per penkerius metus iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, padarymo, jo darymo metu ar vėliau. Išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymo kontekste svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-72-511/2021, 2K-62-495/2022).

Toliau teismas pasisakys dėl kiekvienos, įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurių visuma, sudaro pagrindą šioje byloje taikyti baudžiamojo poveikio priemonė, numatytą BK 72³ straipsnyje.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. šiuo nuosprendžiu pripažintina kalta dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo R. B. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, susijusi su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų ir dalies narkotinių medžiagų platinimu. Ir nors, kaip jau minėta anksčiau, išnagrinėjus byla teisme negauta duomenų, kad pas R. B. rasti 28 490 eurų yra šios konkrečios nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau byloje yra duomenų, jog ji iš savo nusikalstamų veiksmų galėjo turėti turtinės naudos ir jos turėjo, o kratos metu rasti pinigai 28 490 eurų buvo gauti nusikalstamu būdu. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. ir R. J., kurie atliekant ikiteisminį tyrimą vykdė procesinę priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, parodė, kad atliekant A. V. ir D. U. elektroninių ryšių kontrolę, buvo gauta duomenų apie tai, kad R. B. platina (pardavinėja) narkotines medžiagas. Be to, pati R. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad ji narkotines medžiagas įsigijo iš romų tautybės vyriškio, ketino jas pardavinėti ir gavusi uždarbį būtų atsiskaičiusi su jas tiekusiu asmeniu. Pati uždarbio ir apyvartos neskaičiavo, tačiau vieną „čekį“ parduodavo už 5 eurus. D. (teismo pastaba U.) pardavė virš 100 vienetų už 500 eurų, sutarė, kad D. jai pinigus grąžins realizavusi narkotikus. D. buvo pardavusi ir anksčiau narkotinių medžiagų, už jas gavo 490 eurų. Pati narkotinių medžiagų nevartoja ir niekada nevartojo (4 t., b. l. 168-169). Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad ir pats visų bylos aplinkybių kontekstas, leidžia pripažinti, kad yra labai didelė tikimybė, jog R. B. iš nusikalstamos veikos galėjo turėti turtinės naudos ir kratos metu rasti 28 490 eurų yra gauti nusikalstamu būdu, o būtent: kratos metu pas R. B. rastas itin didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentaninio, dalis narkotinių medžiagų buvo paruošto realizavimui (supakuotos į dozes), svarstyklės narkotinėms medžiagoms sverti, folija. Teismo vertinimu, neįtikinama, jog asmuo pats nevartojantis narkotinių medžiagų, tačiau turintis patirties platinant narkotines medžiagas (R. B. praeityje du kartus teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį) savo namuose laikytų labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, neturėdamas tikslo jų platinti ir taip negaudamas turtinės naudos. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog šioje byloje yra nustatyta sąlyga, numatyta BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte, išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti.

BK 72³ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas, kai be kitų sąlygų, nustatoma, kad kaltininkas turi baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kratos metu pas kaltinamąją R. B., be jau aprašytų narkotinių medžiagų ir kitų daiktų, buvo rasta 28 490 eurų įvairiomis kupiūromis. Kito turto, apart kratos metu rastų grynųjų pinigų (28 490 eurų), kaltinamoji R. B., bylos duomenimis neturi, taip pat nėra duomenų, kad per penkerius metus ji kitiems asmenims yra perleidusi kokio nors turto. Taigi vienintelis turtas, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo R. B. yra būtent kratos metu rasti grynieji pinigai – 28 490 eurų, todėl šioje byloje teisiškai reikšminga yra nustatyti, ar R. B. gali teisėtomis pajamomis pagrįsti rastą pinigų sumą – 28 490 eurų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos turto tyrimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. turto tyrimo pažymoje Nr. 1-258-1036/2024 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. skirtumas tarp teisėtų R. B. pajamų ir išlaidų yra 31 670,76 eurai (turto tyrimo tomas, b. l. 11-23). Kitaip tariant R. B. išlaidos yra 31 670,76 eurų didesnės nei jos teisėtai gautos pajamos. Turto tyrimas atliktas įvertinus viešųjų registrų duomenis apie R. B. turtą, banko sąskaitų išrašus, duomenis apie jos darbinę veiklą, gautas pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, gautas socialines išmokas, jos teistumus ir paskiras bausmes. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nei R. B., nei jos gynėjas neginčijo turto tyrimo pažymoje konstatuotų aplinkybių, neteikė įrodymų, paneigiančių joje nurodytus skaičiavimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti turto tyrimo išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje yra nustatyta sąlyga, įtvirtinta BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte, išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti.

BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas, kai be kitų sąlygų, nustatoma, jog baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia turto, nurodyto BK 72³ straipsnio 1 dalies 2 punkte, įsigijimo teisėtumo. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, aiškindama kratos metu rastų pinigų kilmę, nurodė, kad tai jos santaupos iš darbo užmokesčio, socialinių pašalpų ir papildomo darbo užmokesčio tvarkant namus ir dirbant šunų kirpykloje, be to, nurodė, kad dalis (kokia konkreti nenurodė) pinigų priklauso jos neįgaliai sesei A. B.. Anot R. B., sesuo jai buvo davusi kortelę ir ji kiekvieną mėnesį nuo sesers sąskaitos nuimdavo po 250 eurų, kuriuos padėdavo prie grynųjų pinigų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. B., nors ir tvirtino, kad dalis pas R. B. rastų pinigų – 14 000 eurų priklauso jai, tačiau jų perdavimo ir sutaupymo aplinkybes nurodė kardinaliai skirtingas nei buvo nurodžiusi kaltinamoji R. B.. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad nors kartu su sese negyvena, tačiau kratos metu rasti pinigai priklauso jai. Ji prašė sesės pasaugoti pinigus, kuomet ją pačią buvo suėmę ir uždarė. Tuos pinigus sutaupė iš vaiko globos. Pas R. B. ji saugojo 14 000 eurų vaiko pinigų. Pinigus pas R. B. laikė nuo 2021 metų. Pinigus taupė dar nuo tų laikų kai buvo litai, o vaiko globą turėjo nuo 2014 metų. Esminiai liudytojos A. B. ir R. B. parodymų prieštaravimai dėl ženklios pinigų sumos perdavimo, jų sutaupymo aplinkybių, neleidžia teismui šių parodymų laikyti patikimais ir jais vadovautis nustatant išplėstinio turto konfiskavimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Juolab, kad R. B. parodymus dėl piniginių lėšų sutaupymo paneigia jau minėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos turto tyrimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. turto tyrimo pažyma Nr. 1-258-1036/2024, kur remiantis objektyviais duomenimis iš kredito įstaigų, valstybės institucijų, taip pat R. B. darbdavių, konstatuota, jog R. B. išlaidos 31 670,76 eurais viršija jos teisėtas pajamas. Kitų duomenų arba bent bylos medžiaga atitinkančių paaiškinimų apie kratos metu rastų piniginių lėšų teisėtą kilmę, kaltinamoji ir jos gynėjas teismui nepateikė. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nepagrindė kratos metu rastų piniginių lėšų įsigijimo teisėtumo, t. y. nustatyta sąlyga, įtvirtinta BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte, išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti.

Nustačius visas BK 72³ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, R. B. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas ir iš R. B. valstybės nuosavybėn konfiskuotina 28 490 eurų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamiesiems R. M. I. ir A. V., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, buvo paskirti gynėjai. Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos „ Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriomis prašoma spręsti klausimą dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gynėjai kaltinamiesiems buvo paskirtas ne dėl nuo jų valios priklausančių priežasčių. Be to, nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog kaltinamieji nedirba, turto neturi, yra arba buvo priklausomi nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, jų materialinė padėti sunki. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistųjų turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Po 2024 m. kovo 22 d. Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvados Nr.11-526(24) pateikimo likę bendros masės 102,0928 g milteliai kartu su voku, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Po objektų tyrimo dėžė, kurioje yra likę tirti pateikti objektai ir tirti pateiktų objektų pakuotės, paketas Nr. 524069, su dviem folijos ritinėliais su folijos skiaute, saugomi Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus rajone, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

A. V. asmens kratos metu surasti ir paimti pinigai – 21,25 euras, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V..

R. M. I. telefonas HUAWEI VOG-L29 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. M. I.

R. B. telefonas Nokia TA-1253 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. B.

R. B. telefonas E-Star X18 silver IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini); saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. B.

A. V. telefonas Nokia GSM 230 (RM-1172) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. V.

A. V. Planšetė Samsung SM-T725 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugoma Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina A. V.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2024 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo nutartimis, A. V. piniginėms lėšoms – 21,25 eurui paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2024 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo nutartimis, R. B. piniginėms lėšoms – 28 490 eurų paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius šią nuosprendžio dalį panaikintinas.

Kardomąją priemonę – suėmimą, R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, R. M. I. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai R. B. buvo sulaikyta ir suimta nuo 2024 m. vasario 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi R. B. pripažinti recidyviste.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72³ straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktais, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą – paimti valstybės nuosavybei 28 490 (dvidešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt) eurų.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. M. I. (R. M. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmė ir galutinė subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, kurį R. M. I. (R. M. I.) atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį R. M. I. (R. M. I.) išbuvo laikinam sulaikyme nuo 2024 m. vasario 27 d. iki 2024 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi R. M. I. (R. M. I.) pripažinti recidyvistu.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje R. M. I. (R.M. I.) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai A. V. (A. V.) buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2024 m. vasario 27 d. iki 2025 m. kovo 27 d. dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi A. V. (A. V.) pripažinti recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų A. V. (A. V.) ir R. M. I. (R. M. I.) neišieškoti.

Po 2024 m. kovo 22 d. Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvados Nr.11-526(24) pateikimo likusius bendros masės 102,0928 g miltelius kartu su voku, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Po objektų tyrimo dėžę, kurioje yra likę tirti pateikti objektai ir tirti pateiktų objektų pakuotės, paketas Nr. 524069, su dviem folijos ritinėliais su folijos skiaute, saugomus Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus rajone, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

A. V. (A. V.) asmens kratos metu surastus ir paimtus pinigus - 21,25 euras, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V. (A. V.).

R. M. I. (R. M. I.) telefoną HUAWEI VOG-L29 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. M. I. (R. M. I.).

R. B. telefoną Nokia TA-1253 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B.

R. B. telefoną E-Star X18 silver IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini); saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B.

A. V. (A. V.) telefoną Nokia GSM 230 (RM-1172) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V. (A. V.).

A. V. (A. V.) planšetę Samsung SM-T725 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM Pildyk (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajone, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V. (A. V.).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2024 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo nutartimis, A. V. (A. V.) piniginėms lėšoms – 21,25 eurui paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2024 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo nutartimis, R. B. piniginėms lėšoms – 28 490 eurų paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius šią nuosprendžio dalį panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamiesiems R. B. ir R. M. I. (R. M. I.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.