- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- eI1-9918-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02298-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. atlieka bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime. Teigia, jog duše nebuvo perskyrimų, todėl nuteistieji maudėsi būdami vieni nuo kitų ne daugiau 0,5 m. atstumu. Po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės tačiau jos vis vien negalėjo atskirti nuteistųjų. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo normaliai nusiprausti stebint kitiems nuteistiesiems. Tokiu būdu buvo pažeista jo privatumo teisė ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę depresiją, pažeminimą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad perkėlus jį 2-ąjį sektorių, jame nebuvo įrengta tinkama vieta rūkymui. Nuteistieji rūkė kur papuola, taip priversdami pareiškėją kvėpuoti dūmais užterštu oru. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, neužtikrinant galimybės kvėpuoti neužterštu dūmais oru. Taip pat pareiškėjas teigia, kad nėra įrengto poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar atlikti įvairius darbus. Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nėra įrengta batų, drabužių džiovyklos, todėl nėra kur išsidžiovinti avalynės ar rūbų ir yra priverstas vaikščioti drėgna avalyne žiemą ar nešvariais drabužiais. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų kalinimo sąlygų gerinimui, Pravieniškių 1-ame kalėjime bendrojo naudojimo dušinėje pertvaros buvo įrengtos 2022 m. vasario mėnesį, o Pravieniškių 2-ame kalėjime dušo pertvaros buvo įrengtos visą laiką. Taigi, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo privatumas naudojanti dušu buvo užtikrintas. Pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo ir dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jam teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru raštu nesikreipė ir nesiskundė. Pažymėtina, kad lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji nuplėšia rūkymo vietos žymėjimo ženklus, tačiau vos gavus pranešimą žymėjimas atnaujinamas nedelsiant. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvalaikio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. sporto salėje, bibliotekoje, koplyčioje. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė leisti kitose nuteistųjų užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus nuteistiesiems sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius bei batus buvo užtikrintos. Džiovinimo vietos įrengtos būrių patalpose ir būrio kieme po stacionariais stogeliais. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus. Džiovyklos taip pat įrengtos būriuose tam numatytose vietose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. iki skundo teismui padavimo dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Dėl pertvarų įrengimo dušų patalpose
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl nesančių pertvarų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 14 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje. Nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. tęsti laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių, kuriame išbuvo iki 2022 m. lapkričio 28 d. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas būdamas Pravieniškių 1-jame sektoriuje bausmę atlikinėjo 4 būryje, o Pravieniškių 2-jame sektoriuje – 11 būryje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Pataisos įstaigos (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog siekiant pagerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje bendrojo naudojimo dušinėje pertvaros buvo įrengtos 2022 m. vasario mėnesį, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje dušo pertvaros buvo įrengtos visą laiką. Ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo pareiškėjo bausmės atlikimo pradžios dienos (2020 m.) iki 2022 m. vasario mėnesio dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų maudymosi kabinų, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra.
Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Vis dėlto, vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. vasario mėnesio prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė savo atsiliepime patvirtino, kad 1-ame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Dėl rūkymo vietos įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje nebuvo įrengta tinkama vieta rūkymui, nuteistieji rūkė kur papuolė, taip priversdami jį kvėpuoti dūmais užterštu oru.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į 2-ojo sektoriaus 11 būrį buvo perkeltas 2022 m. rugsėjo 29 d. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).
Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa. Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad lokalinių sektorių lauke nustatytos ir pažymėtos nuolatinės rūkymo vietos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji nuplėšia rūkymo vietos žymėjimo ženklus, tačiau vos gavus pranešimą žymėjimas atnaujinamas nedelsiant. Nors atsakovė nepateikė teismui duomenų (pvz., patalpų fotonuotraukų) apie tai, jog pataisos įstaiga laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, tačiau atsakovės pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymoje Nr. LV-39758 nurodyta, jog gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, todėl lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Lokalinių sektorių lauke nustatytos ir pažymėtos nuolatinės rūkymo vietos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji nuplėšia rūkymo vietos žymėjimo ženklus, tačiau vos gavus pranešimą žymėjimas atnaujinamas nedelsiant. Teismas vertina, jog pataisos įstaiga imasi visų būtinų priemonių, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nebūtų rūkoma, t. y. apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose).
Teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.
Dėl poilsio kambario įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje nėra įrengto poilsio kambario.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo kalėjimo 4 būryje ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo kalėjimo 11 būryje laisvalaikio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. sporto salėje, bibliotekoje, koplyčioje. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad atskiras laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė leisti kitose nuteistųjų užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose.
Atsižvelgiant į tai, jog nors pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos laisvalaikį leisti kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog pataisos įstaigoje poilsio kambarys įrengtas nebuvo, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.
Dėl drabužių džiovinimo patalpos įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje nėra įrengtų batų ir drabužių džiovyklų.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1687-525/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; Europos žmogaus teisių teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04)).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 4 būrio nuteistiesiems sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius bei batus buvo užtikrintos. Džiovinimo vietos įrengtos būrių patalpose ir būrio kieme po stacionariais stogeliais. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus. Džiovyklos taip pat įrengtos būriuose tam numatytose vietose. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais pataisos įstaigos nurodytais duomenimis. Teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiškėjas turėjo galimybę drabužius, batus skalbti, plauti bei minėtus daiktus išsidžiovinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame bei 2-ame sektoriuose. Byloje nėra tokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius. Pareiškėjas turėjo galimybę pasidžiauti drabužius, avalynę ir lauke, džiovinimo vietoje po stogeliu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos žmogaus teisių teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu bei nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį, todėl konstatuotina, kad pataisos įstaiga pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan., kurią vertina 3 000 Eur. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2009/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą Europos žmogaus teisių teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų (kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu bei nesuteikta teisė į poilsio ir laisvalaikio kambarį) ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga kompensacija. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-132-502/2021; 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.