- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- A18.-2194-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01766-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. R.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R. ir jo atstovui advokatui L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio (toliau – Skyrius) specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato ((duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros vykdymą, nustatė, kad nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl, 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas1) įpareigojo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo priežiūros patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Skyriaus Aktui teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas2) ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiųjų sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai neįvykdė Akte1 ir Akte2 pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte2 nurodytos datos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad L. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
L. R. teismo posėdyje nurodė, kad su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir prašė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių. Paaiškino, kad sąžiningai prižiūri tą pastatą ir turi sudarę jungtinės veiklos sutartį ir tik jie vieninteliai prižiūri tą pastatą. O dėl savivaldybės veiksmų, nurodė, jog jie nuo praeitų metų gruodžio mėnesio prarado nuomininkus. Dabar jų patalpos stovi tuščios, 600 kvadratų, nuomininkų nėra. O dėl to pastato, 2015 metais yra pasirašyta sutartis ir jų patalpos nebuvo atskirtos, buvo kreiptasi į savivaldybę, buvo atvažiavusi statybos inspekcija ir iki šiol nieko neišspręsta. Jie nieko negali gauti iš banko, nes areštas uždėtas ant tų patalpų. Papildomai paaiškino, jog kenčia iš visų pusių.
Žemesnės instancijos teismas
L. R. atstovas advokatas L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi nesutarimai dėl statinio naudojimo, priežiūros bei pačios būklės atsirado tada, kai dalį patalpų pusę grąžtų gamyklos įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta bendrovė 2015 metais pradėjo vykdyti dalies grąžtų gamyklos komplekso griovimo darbus ir teritorijos pertvarkymo į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą. Tuo tikslu tarp gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius patalpų savininkų buvo sudaryta sutartis ir statytojas prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti sklandų griovimo procesą ir tai, kad neigiamas poveikis pačias statiniui, t. y. tai liekančiai statinio daliai, nebus daromas ir jis bus atkurtas. Kaip matyti, nuo 2015 metų praėjo daugiau negu 5 metai ir tas pastatas vis dar stovi su nepilnai užbaigtais griovimo darbais. Tuo tikslu gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra inicijavę Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą, kurioje reikalauja statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės už tai, kad jie šiai dienai dar nėra užbaigę tam tikrų griovimo darbų ir prašo juos atlikti. Akivaizdu, kad gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai šiuo atveju deda visas pastangas, kad statinio būklė nebūtų bloginama ir jo priežiūra būtų užtikrinama. To tikrai negalima pasakyti apie kitus gamybinio pastato savininkus, šiuo atveju turi omenyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie valdo šiai dienai nenugriautus priestatus, kurie turėjo būti nugriauti vykdant griovimo darbus ir taip pat viršutinių aukštų patalpų savininkai, t. y. atėję nauji prisistatantys save kaip nekilnojamojo turo vystytojai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėti asmenys akivaizdžiai statinio priežiūra tikrai nėra suinteresuoti, tą parodo jų pozicija byloje, kur yra reikalaujama statytojo atsakomybės, t. y. būtent statybos darbų, kurie būtų naudingi visiems patalpų savininkams atlikimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. atliekamos statinio techninės apžiūros patikrinimo akte užfiksuota, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo. Nustatyta, kad atrankos būdu peržiūrėjus gamybos, pramonės paskirties pastatą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė yra bloga. Nurodyta, kad antrojo ir trečiojo aukštų perdangos, perdangų sijos pažeistos drėgmės ir naftos produktų, jos yra supleišėjusios, pažeistas laikančios armatūros apsauginis betono sluoksnis. Dėl buvusio gaisro dalis trečiojo aukšto patalpų yra aprūkusios. Stogo danga yra nesandari. Pastato vakarinėje pusėje vykdytų griovimo darbų vietoje, atkastos ir paliktos atviros rūsio, pamatų konstrukcijos. Vykdant pastato kiemo korpusų griovimų darbus buvo faktiškai atlikta tik dalis darbų, visi statybos darbai neužbaigti, po griovimo darbų priestatų mūro konstrukcijos paliktos nesutvirtintos ir yra nestabilios. Priestato 2p¹/p nuardytos mūriniu sienų dalys paliktos nesutvirtintos, kai kurios plytos išsikišusios, akivaizdžiai atšokusios nuo sienos konstrukcijos. Vakarinėje pastato pusėje išorinės sienos plytų mūras vietomis pažeistos erozijos, atskiros mūro sienų vietos permirkusios naftos produktais, viršutinėje sienos dalyje matoma atvira ertmė. Šiaurės vakarinėje pastato sienos dalyje ties pastato kampu susiformavę vertikalūs trūkiai, einantys per visus pastato aukštus. Antro ir trečio aukštų langai be stiklų, apdengti plėvele. Antrame ir trečiame pastato aukšte elektros instaliacija iš dalies išmontuota. 2019 m. liepos 26 d. techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) įpareigojimai nėra įvykdyti: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertu pateiktas rekomendacijas. Pateikti siūlymai reikalavimai: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 12–14).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo L. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto
(paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Kita vertus, pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas pripažintina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo turinys yra itin platus, jame daug bendro pobūdžio teiginių, o iš nurodytų dalies faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai. Todėl nėra teisinio pagrindo L. R. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta nekonkrečiai, protokolas protokole daug perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis apskritai neaišku, kodėl inkriminuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R., kaip antai tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kassavaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo L. R. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą, laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų.
Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.
Tuo tarpu pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas manytina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent pastarajam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aktualaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini)savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N.. Taigi būtent ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos.
Teismas, vertindamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pažymi, kad iš bylos medžiagoje pateikto 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų, o šio susirinkimo metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Nepaisant to, kitos dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir pirmiau minėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo paskirtas pastato techniniu prižiūrėtoju K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad kita dalis aktualaus pastato patalpų (1 aukšto) savininkų paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją A. N.. Iš esmės šiuo metu veikia du pastato techniniai prižiūrėtojai K. K. ir A. N., kurie dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų.
Pažymėtina, kad įvertinus faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. R. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją L. N., tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas K. K. kitų patalpų savininkų paskirtas be L. R. žinios ir nesant jo valios, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės vadovas L. R. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas. Kitaip tariant, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo L. R. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios L. R. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, nes vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Be to, Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d., ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad L. R., kuris atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios L. R. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų administracinio nusižengimo teisena, kurioje L. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. P. pateikė prašymą atlyginti L. R. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018). Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriuje, L. R. prašymas negali būti patenkintas. Šiuo atveju L. R., siekdamas, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (2019 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-101-593/2019, 2018 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-433-238/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje L. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes L. R. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.