Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2202-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
A18.-2202-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01775-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai
Laurynas Purlys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-2202-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01775-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., jo atstovui advokatui Laurynui Purliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio (toliau – Skyrius) specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros vykdymą, nustatė, kad nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl, 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas1) įpareigojo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo priežiūros patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Skyriaus Aktui teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas2) ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiųjų sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai neįvykdė Akte1 ir Akte2 pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte2 nurodytos datos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastatą įsigijo iš buvusios grąžtų įmonės 2000 m. Buvo sudarę sutartį, ją notariškai įtvirtinę, 2014–2015 m. išrinko techninį prižiūrėtoją. Kadangi pastatas jungiasi su keliomis įstaigomis, tai sudarė sutartį, pagal kurią įmonė turėjo per du mėnesius sutvarkyti pastatą, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl kilo tokios problemos. Jie pridavė pastatą nesutvarkytą. Kaip savininkai tą pastatą prižiūrėjo, taip pat ir antro bei trečio aukšto patalpas. Buvo pripažinta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpos nėra avaringos, tačiau antro ir trečio aukšto įmonės yra susijusios, tos patalpos parduodamos ir ruošiamasi įrengti loftus. Įmonės direktoriaus buvo pasirašyta, kad pasatyti loftai nebus įrenginėjami, liks komercinės patalpos. Tačiau nugriovė, paliko rūsius atvirus ir savo lėšomis nutarė tvarkyti, antras ir trečias aukštas neprisideda. Šiai dienai tos pastabos, kurios buvo padarytos, jau sutvarkytos ir savivaldybei pranešimai jau išsiųsti. Yra penki aukštai, jų bendrasavininkai valdo pirmus du aukštus, o antras ir trečias aukštas priklauso kitoms įmonėms. Dabar UAB (duomenys neskelbtini) perleido pastatą, kad direktorius įrenginėtų loftus. Visa dokumentacija yra vedama tvarkingai ir priduodama. Praeitais metais, kai UAB (duomenys neskelbtini) perleido patalpas, neteisėtai ardydama patalpas sukėlė gaisrą, nukentėjo įmonės patalpos, jos buvo sutvarkytos, draudimas dalį nuostolių sumokėjo, tai įrodo, kad antro ir trečio aukšto savininkai nori daryti jį avariniu.

J. S. atstovas advokatas L. Purlys teismo posėdžio metu paaiškino, kad problemos su statinio priežiūra prasidėjo, kai UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti pastato griovimo darbus ir atitinkamai likusi pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta, kaip reikalauja teisės aktai. Nebuvo nugriauti pastato priestatai ir neatlikti statybų darbai. Rūsio ir pirmo aukšto savininkai, siekdami apginti jų teises, yra inicijavę civilinę bylą, kurioje yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą. Tai akivaizdu, kad gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto savininkai gina savo teises siekdami išreikalauti, kad būtų įvykdyti darbai. Į nurodyta civilinę bylą yra įtraukti viršutinių patalpų savininkai, kurie siekia įrenginėti loftus. Minėti asmenys nepalaiko visų reikalavimų – net tų, kuriais būtų statytojas įpareigotas atlikti statybos darbus. Tai tik parodo, kad viršutinių aukštų savininkai nėra suinteresuoti, bando akcentuoti avarinę pastato būklę, kad veikla būtų uždrausta ir būtų pridaryta kuo daugiau nepatogumų ir nuostolių. Labai svarbu pažymėti, kad pastate dėl bendrai naudojamo objekto valdymo 2018 m. rujojusio 6 d. yra sudaryta sutartis. Buvo organizuojamas ir vykdomas savininkų susirinkimas ir priimti sprendimai dėl sutarties sudarymo. Šiai dienai pastato techninės priežiūros vykdymas pavestas asmeniui, su kuriuo sudaryta sutartis. Nesutinka su savivaldybės dėstoma pozicija, kad nėra paskirtas vienas techninis prižiūrėtojas, šiai dienai jis yra paskirtas. Gamybinio pastato viršutinių aukštų savininkai neįleidžia techninio prižiūrėtojo apžiūrėti patalpų, tačiau jis paskirtas ir vykdo atitinkamas funkcijas. Po savivaldybės antrojo patikrinimo ir toliau matant dalies savininkų turto nepriežiūrą, tai rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai priėmė sprendimus, kurie užtikrintų pastato nebloginimą. Apie tai informuoti kiti savininkai, tačiau niekaip nebuvo sureaguota, vadinasi, jie statinio priežiūra nėra suinteresuoti. Tada buvo priimti organizuoti savo lėšomis darbai, jie atlikti. Padengtas stogas, sutvirtinti kampai. Visos aplinkybės parodo, kad rūsio ir pirmo aukšto savininkai iš esmės vykdo statinio priežiūrą ir reaguoja į savivaldybės pastabas. Nurodė, kad gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto savininkai yra paskyrę techninį statinio prižiūrėtoją, ką patvirtina sutartis. Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, tai mano, kad toks įrodymas yra nepagrįstas, nes jei kyla savivaldybei klausimų dėl dokumentų, tai jais disponuoja techninis statinio prižiūrėtojas ir atitinkamai gali juos pateikti. Dalis darbų buvo pradėti vykdyti po nurodytos datos, bet dėl susiklosčiusios situacijos nedirbo ir pati savivaldybė, darbų vykdymas užsitęsė, bet apie pranešimus, kad bus organizuojami statybos sutvarkymo darbai, tai patalpų savininkai buvo informuoti ir apie tai pranešta savivaldybei.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrasavininkai turi atskirus techninius pastato prižiūrėtojus. Buvo įpareigojimas paskirti vieną pastato prižiūrėtoją, nes visi teisės aktai akcentuoja vieno techninio prižiūrėtojo paskyrimą, tik tai gali užtikrinti pastato priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija traktuoja, kad kai yra pasirinkę atskirus prižiūrėtojus, tai pažeidžią reikalavimus ir todėl buvo teikti įpareigojimai. Vertinant dabartinę situaciją vienas prižiūrėtojas nėra paskirtas. Dėl defektų įvardintų ekspertizių išvadose šalinimo ir įpareigojimo, dėl pasato nuolatinio stebėjimo, tai protokolo surašymo dienai, savivaldybė nebuvo gavusi defekto šalinimo darbų. Buvo pateikta tik bendrasavininkų protokolai dėl darbų atlikimo, kur nebuvo nurodyta konkrečios datos. Todėl tie įpareigojimai įvykdyti nebuvo, tik dabar gauta informacija, kad įpareigojimai yra įvykdyti. Taip pat nėra informacijos dėl pastato sutvarkymo.

Liudytojas A. N. posėdžio metu paaiškino, kad yra inžinierius-statybininkas, turi techninio prižiūrėtojo atestatą, pagal tai ir dirba išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Pažįsta J. S., su juo dažnai susitinka, kai atlieka pastato techninę priežiūrą, apžiūri jų pastatą, konstrukcijas. Pakitimų nėra, pildomas žurnalas, tą pastato būklę aprašo. Pastatą prižiūri nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Buvo atlikti remonto darbai, stabilizavo priestatus, todėl pasikeitė pastato būklė. Kitų aukštų būklė ta pati, ją gali apžiūrėti tik iš lauko. Dalyvavo pastato apžiūrėjime. Su kitu techniniu prižiūrėtoju nebendrauja, neturi jo kontaktų. Sutartis yra sudaryta dėl viso statinio. Dabar yra stabilizuotos konstrukcijos, užbetonuotos, sutvarkytos visos pastatą laikančios konstrukcijos, buvo sutvarkytas ir pastato stogas. Apžiūri pirmą ir antrą aukštą iš vidaus ir iš lauko, o viršutinių aukštų gali apžiūrėti tik iš išorės. Turi būti vienas techninis prižiūrėtojas visam pastatui, kadangi neįeina į antrą ir trečią aukštą, todėl negali apžiūrėti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte užfiksuota, kad buvo atliktas statinio, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – būklė patenkinama, išorėje iš Smolensko gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga, palėpė nebuvo apžiūrima. Konstatuota, kad labiausiai pažeistos yra laikančios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti; statinys yra avarinės būklės; rūsys ir pirmas aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus; rekomenduotina nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti pilna statinio apimtimi, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus. Be kita ko, patikrinimo akte nurodyti reikalavimai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nustatyta tvarka, paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją ir pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams Skyriui informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 5–6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. atliekamos statinio techninės apžiūros patikrinimo akte užfiksuota, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo, vieni paskyrė A. N., kiti – K. K.. Nustatyta, kad atrankos būdu peržiūrėjus gamybos, pramonės paskirties pastatą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė yra bloga. Nurodyta, kad antrojo ir trečiojo aukštų perdangos, perdangų sijos pažeistos drėgmės ir naftos produktų, jos yra supleišėjusios, pažeistas laikančios armatūros apsauginis betono sluoksnis. Dėl buvusio gaisro dalis trečiojo aukšto patalpų yra aprūkusios. Stogo danga yra nesandari. Pastato vakarinėje pusėje vykdytų griovimo darbų vietoje, atkastos ir paliktos atviros rūsio, pamatų konstrukcijos. Vykdant pastato kiemo korpusų griovimų darbus buvo faktiškai atlikta tik dalis darbų, visi statybos darbai neužbaigti, po griovimo darbų priestatų mūro konstrukcijos paliktos nesutvirtintos ir yra nestabilios. Priestato 2p¹/p nuardytos mūriniu sienų dalys paliktos nesutvirtintos, kai kurios plytos išsikišusios, akivaizdžiai atšokusios nuo sienos konstrukcijos. Vakarinėje pastato pusėje išorinės sienos plytų mūras vietomis pažeistos erozijos, atskiros mūro sienų vietos permirkusios naftos produktais, viršutinėje sienos dalyje matoma atvira ertmė. Šiaurės vakarinėje pastato sienos dalyje ties pastato kampu susiformavę vertikalūs trūkiai, einantys per visus pastato aukštus. Antro ir trečio aukštų langai be stiklų, apdengti plėvele. Antrame ir trečiame pastato aukšte elektros instaliacija iš dalies išmontuota. 2019 m. liepos 26 d. techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) įpareigojimai nėra įvykdyti: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertu pateiktas rekomendacijas. Pateikti siūlymai reikalavimai: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 8–10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Kita vertus, pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas pripažintina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo turinys yra itin platus, jame daug bendro pobūdžio teiginių, o iš nurodytų dalies faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai. Todėl nėra teisinio pagrindo J. S. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą.

Teismas, vertindamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pastebi, kad nagrinėjamu atveju statinio, esančio Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 12, skirtingų patalpų savininkai yra pasirinkę skirtingus pastato techninius prižiūrėtojus. Iš minėto pastato bendrasavininkų visuotinio susirikimo, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad jau tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 97–99). Pagal 2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2019/12/01, vadovaujantis statinio, esančio (duomenys neskelbtini)bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, J. S. sudarė šią sutartį su A. N., kuris pradėjo atlikti statinio techninę priežiūrą (b. l. 101–102). Dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai (vienas iš jų – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja J. S.) teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini)2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Iš J. S. ir jo atstovo, taip pat iš liudytojo A. N. paaiškinimų matyti, kad skirtingų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini), savininkai nepripažįsta ne savo paskirto techninio prižiūrėtojo, jie tarpusavyje nebendradarbiauja, nėra galimybės patekti į kito techninio prižiūrėtojo prižiūrimas patalpas ir pan. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, formaliai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Kita vertus, teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja J. S., ir dalis kitų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini), savininkų ginčija ne jų paskirto techninio prižiūrėtojo K. K. paskyrimą. Taigi J. S. ir kiti subjektai ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog minėtas techninis prižiūrėtojas neturi teisės vykdyti aptariamo pastato techninės priežiūros. Todėl teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išspręsta susiklosčiusi konfliktinė situacija ir būtų paskirtas vienas pastato (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas, nėra pagrindo, juolab K. K. paskirtas be J. S. atstovaujamos bendrovės valios. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šis administracinio nusižengimo protokole nurodytas savivaldybės darbuotojų reikalavimas negali būti pripažintas kaip apskritai nevykdytas, t. y. Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo J. S. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios jo kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

J. S., jo atstovas ir institucijos atstovas teisme paaiškino, jog dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų kilę daug teisminių ginčų, susijusių su Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, dėl kurių nėra priimta galutinių teismo sprendimų. Tokia susidariusi situacija leidžia pripažinti, kad J. S. yra apsunkintos galimybės objektyviai vykdyti minėtuose aktuose nurodytus įpareigojimus visa apimtimi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės. Vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Kita vertus, Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad J. S., kuris atstovauja UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios J. S. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima. Šiame kontekste pasakytina, kad J. S. ir jo atstovas teismo posėdžių metu pateikė dokumentus, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių, jog būtų atliekami pastato, esančio Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 12, gerinimo darbai pagal galimybes (kiek susiję su UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų bendrasavininkų priklausančio pastato dalimi). Šie dokumentai taip pat buvo pateikti savivaldybei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo (2020 m. birželio 30 d.). Todėl administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad pastato būklės gerinimo darbai apskritai nėra atliekami.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų administracinio nusižengimo teisena, kurioje J. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje J. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes J. S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis