Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. ir nukentėjusiosios J. T. advokato Mariaus Barisevičiaus apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas S. N. atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta S. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Priteista iš S. N. 17 000 EUR J. T. naudai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje J. T. civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš S. N. 1800 EUR J. T. naudai už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu S. N. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. balandžio 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) 27,33 km, neblaivus (1,89‰ promilės) vairuodamas automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119, 131.1, 127 ir horizontalaus kelio ženklinimo 1.1 punktų reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, viršijo leistiną 90 km/h greitį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nevažiavo kuo dešiniau nuo viengubos ištisinės horizontalaus ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas priešingos krypties eismui skirta važiavimo juosta sudarė pavojingą kliūtį artėjančiam automobiliui Audi TT, vairuojamam E. M., ko pasekoje E. M. staigiai stabdant jo vairuojamas automobilis vengdamas atsiradusios kliūties- automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su į savo važiavimo juostą grįžinėjančiu automobiliu Mercedes Benz. Eismo įvykio metu automobilio Audi TT keleivei J. T. dėl odos nubrozdinimo dešinėje veido pusėje, stuburo juosmeninių 1-2-o slankstelių kūnų suspaustinių lūžių bei 4-o slankstelio kūno suspaustinio skeveldrinio komplikuoto lūžio su skeveldros poslinkiu į stuburo kanalą, siaurinančiu jį, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžio, muštinės žaizdos dešinės pėdos srityje su dešinės pėdos V-o padikaulio lūžiu, kairės pėdos II ir III pirštų vidurinių pirštakaulių išnirimo ir dėl šių patirtų sužalojimų likusių liekamųjų reiškinių praradus 70 procentų bendrojo darbingumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Mercedes Benz keleiviui P. G. dėl dešinio šlaunikaulio lūžimo, stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžimo dešinėje, dešinio blauzdikaulio apatinio trečdalio intrasąnarinio lūžimo, laivakaulio ir V padikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Nuteistasis skunde analizuoja teismų praktiką, cituoja specialisto išvadas ir teigia, kad ekspertizės akte pateiktos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai pagrįsti. Nurodo, kad priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu, todėl priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Šioje byloje svarbu buvo nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Nuteistasis aiškina, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nes šių sąlygų nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Nuteistasis teigia, kad priežastinio ryšio klausimą teismas išsprendė vertindamas tik nuteistojo S. N. padarytus KET pažeidimus, nenustatant kito eismo dalyvio nukentėjusiojo E. M. pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, t.y. kad jis neturėdamas vairavimo teisės, vairavo automobilį ir pažeidė KET 119 p., kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo E. M. elgesys, prieštaraujantis KET reikalavimams, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl jo manymu, teismas turėjo įvertinti E. M. veiksmus kaip rizikingus. Pažymi, jog ir specialistas išvadoje nurodė, kad E. M. veiksmai techniniu požiūriu nepriimtini.

4. Nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik eksperto išvada ir visapusiškai neišnagrinėjo priežastinio ryšio buvimo tarp vairuotojų nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, todėl padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad nebuvo sprendžiama, ar šioje situacijoje S. N. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Nuteistasis S. N. teigia, kad šiuo atveju, priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti reikšmingi ne tik jo, bet ir E. M. padaryti KET pažeidimai.

5. Prie skundo pridėtas nuteistojo S. N. sesers E. D. prašymas perduoti S. N. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios J. T. advokatas M. Barisevičius prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajai J. T. priteisti 31500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš S. N.; priteisti 387,63 Eur turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir/ar S. N.; priteisti 2525 Eur atstovavimo (advokato) išlaidoms atlyginti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir/ar S. N..

7. Skunde teigia, kad teismas priteisdamas 17000 Eur neturtinės žalos dydį iš nuteistojo S. N., pažeidė įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų reiškinių. Teigia, kad teismas, nors ir nurodė, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų neteko 70 proc. bendrojo darbingumo, tačiau tinkamai neįvertino sveikatos sužalojimo liekamuosius reiškinius nulėmusius tokias pasekmes. Nurodo, kad nukentėjusioji būdama jauno 25 metų amžiaus, sveika ir darbinga, dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio neteko 70 proc. bendro darbingumo, jos būklė dėl stuburo srities ir smegenų pažeidimo negerėja, išlikęs žymus judesių ribojimas ir apsunkinimas, liekamieji reiškiniai dėl pažeidimo, dubens organų funkcijos sutrikimas. Teigia, kad sužalojimas sukėlė kardinalius nukentėjusiosios gyvenimo pokyčius, po kurių ji negali užsiimti mėgstama veikla – šokiais, sportu, groti pianinu, yra priversta lankytis gydymosi ir reabilitacijos įstaigose, išgyvena psichologines traumas, baimę važiuoti automobiliu, buvo priversta nukelti magistro baigimą, saviugdos programas, judesių ribojimai ir funkcijų pažeidimai yra nuolatiniai, patiriami ne tik darbe, bet ir kasdieniniame gyvenime. 2 metus po patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo ribojama mityba, kad nepriaugtų svorio, buvo uždrausta pastoti. Teigia, kad patirtas sužalojimas turės įtakos nukentėjusiajai ir ateityje, nes net galimas nėštumas priskiriamas prie rizikingų, nukentėjusioji negalės gimdyti natūraliai, bus daromas Cezario pjūvis. Nurodo, kad implantų šalinimas iš stuburo slankstelių buvo nerekomenduotas, nes tokia operacija yra itin rizikinga ir gali lemti didesnį nugaros smegenų pažeidimą, todėl nesant galimybės pašalinti implantų, išliks visi šiuo metu esantys liekamieji reiškiniai, žymus judesių ribojimas ir skausmas. Teigia, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį esmingai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, t.y. analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 iki 34504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad iš nuteistojo S. N. turėtų būti priteista 31500 Eur neturtinės žalos.

8. Skunde teigia, kad nukentėjusiajai nebuvo atlyginta visa patirta turtinė žala - 387,63 Eur, t.y. 79,98 Eur kelionės išlaidų, 6,71 Eur išlaidos vaistams, 300,94 Eur už dėvėtų drabužių ir turėto turto sugadinimą. Nurodo, kad iš kelionių kvitų įmanoma įskaityti sumą ir nustatyti, kad kvitai yra už nukentėjusiosios keliones, Vitaminas D buvo įsigytas neužilgo nuo traumos rekomenduojant medikams, o dėl drabužių ir turto, teigia, kad ji dėl patirtų traumų neturėjo jokios objektyvios ir protingos galimybės fiksuoti drabužių ir turto pažeidimus, tačiau 2018-03-27 patikslintame ieškinyje J. T. išskyrė kiekvieną dėvėtą drabužį, nurodydama, kaip jis buvo apgadintas. Teigia, kad teismas tik deklaratyviai pritardamas draudiko pozicijai, visiškai nepasisakė dėl 387,63 Eur turtinės žalos nepriteisimo.

9. Skunde teigia, kad J. T. patyrė 2525 Eur išlaidų advokato M. Barisevičiaus pagalbai apmokėti, tačiau teismas nepagrįstai laikė, jog teisingos ir protingos išlaido yra 1800 Eur. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog atstovas aktyviai atstovavo nukentėjusiosios interesus bylą nagrinėjant teisme, buvo reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie atsiradus papildomai informacijai buvo tikslinami. Teismas neatsižvelgė, kad tik nukentėjusiojo atstovo prašymu ir aktyviais veiksmais, nukentėjusiajai buvo objektyviai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – sunkus, kuris lėmė ir nuteistojo veikos perkvalifikavimą baudžiamojoje byloje, be to atstovas rinko įrodymus tiek turtinei, tiek neturtinei žalai pagrįsti. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš S. N., o ne už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens - (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nukentėjusiosios J. T. išlaidos advokato pagalbai atstovaujant baudžiamojoje byloje yra eismo įvykio padarinys, nes baudžiamoji byla yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo S. N. sukeltu įvykiu, dėl to J. T. patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos eismo įvykio žala ir turėjo būti atlygintos iš draudiko.

10. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo S. N. skundą. Prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiosios ir jos atstovo skundą, o nuteistojo S. N. skundą atmesti.

11. Nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato M. Barisevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, S. N. apeliacinis skundas atmetamas.

12. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl S. N. apeliacinio skundo ir laidavimo instituto taikymo

13. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

14. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) 27,33 km, susidūrė du automobiliai: Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas nuteistojo S. N. ir Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M.. Pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymų visuma padarė išvadą, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas, t.y. nuteistasis S. N., elgėsi visiškai neatsakingai, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinio girtumo laipsnis), kai reakcija dėl alkoholio poveikio sumažėjusi, vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, išvažiavo į priešingos eismo juostos pusę ir sudarė pavojingą kliūtį automobilio Audi TT vairuotojui. Tokie nesaugūs, KET pažeidžiantys veiksmai lėmė, kad įvyko automobilių Mercedes Benz ir Audi TT susidūrimas, o šio įvykio metu J. T. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, P. G. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 4 dalį yra įrodyta. Pripažindamas S. N.kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu S. N.veika pagal BK 281straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. N.kaltės.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo taikyti laidavimo institutą, daug dėmesio skiria priežastinio ryšio buvimo, tarp abiejų vairuotojų nustatytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, analizei, t.y. teigdamas, kad abiejų vairuotojų veiksmai sukėlė kilusias pasekmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017). Pirmosios instancijos teismas remdamasis iš dalies paties nuteistojo S. N. parodymais, nukentėjusiųjų J. T., P. G. parodymais, liudytojų E. M., P. S., J. L., R. N., UAB „Automobilių grupė“ direktoriaus Š. J. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, specialisto išvada Nr. G 114/2016(08), specialisto išvada Nr. G18/2017(08), ekspertizės aktu Nr. PEKG 17 (115)/2018, specialisto išvada Nr. G 113/2016 (08), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonių - Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvada Nr. 11-1030 (16), ekspertizės aktu Nr. 11-1547(17), eksperto H. V. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, specialisto išvada Nr. T-A-3151/2016 (01), specialisto išvada Nr. T-A-3158/2016(01) padarė išvadą, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą, nežiūrint nepriimtino automobilio Audi TT vairuotojo - E. M. elgesio (nusukimo nuo kliūties į kairę kaip būdo išvengti eismo įvykio) lėmusi pagrindinė priežastis buvo S. N. išvažiavimas į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Nepaisant to, kad nuteistasis S. N. tvirtina, jog abiejų vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė kilusias pasekmes, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad būtent, S. N. padaryti KET 9, 14, 117, 119, 131.1, 127 ir siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančios paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, pažeidimai sąlygojo Audi TT vairuotojo E. M. nusukimo nuo kliūties į kairę pusę manevrą kaip siekį išvengti eismo įvykio, nes priešingu atveju, S. N. neįvažiavus į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kuria važiavo E. M., nebūtų E. M. kilusi būtinybė ir reikalingumas stabdyti jo vairuojamą automobilį ir nusukti į kairę pusę taip siekiant išvengti susidūrimo su jo važiuojamąja kelio puse priešpriešiais atvažiuojančiu S. N. vairuojamu automobiliu. Tai, kad E. M. iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo stabdyti automobilį savo važiuojamosios krypties eismo juostoje kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, nepaneigia specialisto išvados Nr. 11-1030 (16), kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas S. N., važiuodamas priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje sudarė pavojingą kliūtį (t.1, b.l.51-57).

17. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017). Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visetą, konstatuoti, jog S. N. atitinka sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, visumą, nėra jokio pagrindo.

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, tačiau asmens savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, krimtimusi dėl padarytos veikos, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-122-699/2018 ir kt.). Reiškia, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, svarbu tinkamai įvertinti aplinkybių visumą, leidžiančių konstatuoti esant šiai sąlygai.

19. Analizuojamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas net nesvarstė laidavimo instituto taikymo galimybės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, kaltinamasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl avarijos pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad neturėjo vairuoti neblaivus (t. 2, b. l. 30-31). Be to, S. N., nepaisant specialistų išvadų, kuriose nustatytas įvykusio eismo įvykio techninis mechanizmas, neigė išvažiavęs į priešpriešinę juostą (t.3, b.l. 187-188). Svarbu tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės taip pat nepripažino, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreikštas kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, yra visiškai nepagrįsti. Šiuo aspektu itin reikšminga tai, kad nuteistojo S. N. prisipažinimas ir gailestis išreikštas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso metu, grindžiamas ne jo asmeninės valios aktu, tačiau aiškiu išskaičiavimu. Šiuo atveju teisėjų kolegija neabejoja, jog nuteistasis S. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prisipažino kaltu ir teigė nuoširdžiai besigailintis tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatytos aplinkybės neeliminuoja vienkartinio prisipažinimo apeliacinės instancijos teisme pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu.

20. Pažymėtina ir tai, jog dar viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas, kuris turi rodyti, kad kaltininkas ateityje gebės ir sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiajam, o iš dalies atlyginta žala yra reikšminga dėl visų nukentėjusiojo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis S. N. neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajai J. T. padarytą žalą, o aplinkybė, kad jis po avarijos bandė susisiekti su nukentėjusiąją ir prašė tyrėjos duoti nukentėjusiosios kontaktus nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiąja J. T. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato M.Barisevičiaus teigimu, bylos nagrinėjimo metu jo niekas neprašė nei nukentėjusiosios kontaktų nei sąskaitos numerio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. N.nesistengė susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, neatlygino bent dalies nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo teigti, jog S. N. įvykdė sąlygą numatytą, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. N. jau būdamas baustas už vairavimą būnant neblaiviam, vėl sėdo už vairo neblaivus ir padarė nusikalstamą veiką būdamas 1,89 prom. girtumo, kurios metu buvo sunkiai sužalota J. T., kas suponuoja išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad S. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, nors S. N. sesuo E. D. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba apskaitininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigiamai

charakterizuojama ir galėtų būti tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl šiuo atveju S. N. atžvilgiu pritaikytas laidavimo institutas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui.

Dėl J. T. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

21. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

22. Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios J. T. atstovo (advokato) civilinis ieškinys 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš nukentėjusiosios J. T. advokato M. Barisevičiaus pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su J. T. priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 17000 Eur neturtinės žalos dydį iš nuteistojo S. N., pažeidė įstatymo reikalavimus ir LAT praktiką, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų reiškinių. Skunde prašo padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 31500 Eur. Pažymėtina, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino nukentėjusiajai J. T. 3500 Eur neturtinės žalos ir nukentėjusiajam P. G. 1500 Eur neturtinės žalos, tuo įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį dėl neturtinės žalos.

23. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

24. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, kaltės formos (tyčiniais ar neatsargiais veiksmais) yra priteisiama neturtinė žala iki 40000 Eur. (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-699/2017).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, jog autoavarijos metu, kurios pagrindinė priežastis buvo S. N. išvažiavimas į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, buvo sužalota nukentėjusioji J. T., kuriai dėl odos nubrozdinimo dešinėje veido pusėje, stuburo juosmeninių 1-2-o slankstelių kūnų suspaustinių lūžių bei 4-o slankstelio kūno suspaustinio skeveldrinio komplikuoto lūžio su skeveldros poslinkiu į stuburo kanalą, siaurinančiu jį, dešinio blauzdikaulio vidinė kulkšnies lūžio, muštinės žaizdos dešinės pėdos srityje su dešinės pėdos V-o padikaulio lūžio, kairės pėdos II ir II pirštų vidurinių pirštakaulių išnirimo ir dėl šių patirtų kūno sužalojimų likusių liekamųjų reiškinių praradus 70 procentų bendrojo darbingumo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sužalojimų nukentėjusioji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas stuburo slankstelių lūžis, dešinės pėdos lūžiai ir kairės pėdos išnirimai, atlikta kairės pėdos II ir III pirštų vidurinių falangų išnirimų repozicijos, susiūtos žaizdos, o dėl tolimesnio gydymo reanimobiliu pervežta į VRUL, kurioje skubos tvarka buvo atlikta stuburo slankstelių operacija (stubure implantuoti implantai) ir sugipsuota dešinė koja. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė didelį skausmą, išgyvenimus, be to nukentėjusioji bijojo ir jautė nerimą dėl savo ateities, juolab, kad gydytojai perspėjo, jog operuoti būtina, tačiau nėra garantijų, kad nebus pažeisti stuburo nervai ir ji nebus paralyžuota (t.1, b. l. 105-110). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji VRUL buvo gydoma nuo 2016-04-29 iki 2016-05-13, vėliau atlikti net keli reabilitacijos etapai. Ilgą laiką judėti galėjo tik su neįgaliojo vėžimėlių ir ramentų pagalba, vargino nugaros ir abiejų pėdų skausmai, dešinė koja buvo sugipsuota 7 savaites. Tik pirmos reabilitacijos metu pradėjo vaikščioti pasiremdama viena lazdele, tačiau tik trumpais atstumais, nes labai pavargdavo ir pradėdavo skaudėti koją bei juosmenį. Po antros reabilitacijos, kuri baigėsi 2016-09-03, išliko riboti vaikščiojimo judesiai, skausmas nugaroje ir pėdose. Rokiškio rajono ligoninės 2016-08-09 ir 2016-10-24 išrašai patvirtina, kad stuburo srityje yra išlikęs pooperacinis randas 12 cm, dėl nuolatos juntamo skausmo juosmens srityje negali ilgai sėdėti, yra priversta atsigulti, dešinės kojos pėda nepaslanki, dėl ko apsunkinta eisena, negali pasilenkti ar judinti juosmens, ilgiau vaikščioti (t.1, b. l. 132-133). Dėl patirtų sužalojimų ji neteko 70 proc. bendro darbingumo (t.3, b. l. 123-129). Jos būklė dėl stuburo srities ir smegenų pažeidimo negerėja, yra išlikęs žymus judesių ribojimas ir apsunkinimas, dubens organų funkcijos sutrikimas. Gynėjo teigimu, nukentėjusiosios būklę pagerinti galima tik atliekant įvairias reabilitacijos procedūras, nes kitos priemonės jau išnaudotos. Pažymėtina, kad J. T. lankė šokius, užsiėmė sportu, grojo pianinu, tačiau dėl patirtų sužalojimų, išliekamųjų reiškinių, skausmų ir ribotų judesių, kojų funkcijų sutrikimo, to daryti nebegali. Nukentėjusioji yra 25 metų amžiaus, todėl jos gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Po patirtų traumų, ji išgyvena psichologines traumas, baimę važiuoti automobiliu. Be to, dėl priverstinio gydymo ir reabilitacijos, buvo priversta nukelti magistro baigimą, saviugdos programas, 2 metus po patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo ribojama mityba, kad nepriaugtų svorio, buvo uždrausta pastoti. Yra galimybė, kad patirtas sužalojimas turės įtakos nukentėjusiajai ir ateityje, nes net galimas nėštumas priskiriamas prie rizikingų, todėl nukentėjusioji galimai negalės gimdyti natūraliai, bus daromas Cezario pjūvis. Artimiausiu metu yra planuojama implantų šalinimo operacija. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad nukentėjusioji patyrė itin sunkius skausmus ir išgyvenimus, kurie pasireiškė jos socialinėje, kultūrinėje, darbinėje sferoje.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus teismų praktiką, nustatinėjant sunkaus sveikatos sutrikdymu asmeniui sukeltą neturtinę žalą ir nukentėjusiosios parodymus dėl jos patirto sužalojimo, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai J. T. priteisdamas 17000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Kaip matyti, nuteistasis S. N. yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl ateityje neturėtų kilti problemų nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai turėtų būti padidinta priteista suma, neturtinei žalai atlyginti iki 31500 Eur. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Taip pat pažymėtina, kad šis dydis ženkliai neviršija Lietuvos Aukščiausiojo teismo už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydžio.

28. Nukentėjusiosios J. T. atstovas (advokatas) nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik pritardamas draudimo bendrovės argumentams dėl neišmokėtos turtinės žalos, nepagrįstai nepriteisė 79,98 Eur. išlaidų kelionėms vykstant į gydymo, reabilitacijos įstaigas, 6,71 Eur. išlaidų vaistams, ortopedinėms ir medicininėms priemonėms bei 300,94 Eur. žalos dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių ir turėto turto.

29. Iš 2018 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad draudimo bendrovė apskaičiavo nukentėjusiajai J. T. 8176,72 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudarė: 3500 Eur neturtinės žalos, 216,62 Eur išlaidų medikamentams ir ortopedinių priemonių įsigijimui, 236,98 Eur išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas, 2437,18 Eur išlaidų reabilitacijoms, 825 Eur negautų pajamų, 300,94 Eur žalos už sugadintus įvykio metu dėvėtus drabužius, 660 Eur žalos už sugadintą kompiuterį ir mobilų telefoną. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad, nėra atlyginamos vitamino D pirkimo išlaidos, kadangi tai nėra gydomąjį poveikį turintis medikamentas; už įvykio metu dėvėtus ir sugadintus drabužius yra atlyginama tik 50 proc., nes nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, jog būtent nukentėjusios įvardyti drabužiai buvo dėvėti įvykio metu ir nepataisomai sugadinti, be to, nėra atlyginama dalis išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas vykti, nes pateikti kvitai yra prastos kokybės ir nėra įskaitomi. Iš 2018 m. balandžio 27 d. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pateikto pranešimo matyti, jog bendrovė nukentėjusiajai J. T. išmokėjo 8220,53 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti priteisiamas tik tada, kai jis yra įrodytas ir pagrįstas. Nukentėjusiosios J. T. atstovas teigė, kad išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas faktiškai sudarė 360,77 Eur. Iš byloje esančių nukentėjusiosios kuro įsipylimo kvitų ir autobusų bilietų matyti, kad išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas sudarė 236,98 Eur (t.1, b. l. 111-116, t.3, b.l.151-154).Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino 280,79 Eur išlaidų kelionėms į gydymo ir reabilitacijos įstaigas. Pažymėtina, kad du kelionės bilietai nėra įskaitomi, t.y. nėra galimybės nustatyti nei sumokėtos sumos nei išvykimo ir nuvykimo krypties, kadangi nukentėjusioji vykdavo įvairiais kelionės maršrutais (t.3, b. l. 152, 153). Atsižvelgiant į tai, kad įrodymais pagrįstos išlaidos

kelionėms į gydymo įstaigas sudarė 236,98 Eur, du kelionės bilietai nėra įskaitomi, draudimo bendrovė atlygino 280,79 Eur išlaidų kelionėms į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai J. T. išmokėta išlaidų už keliones suma yra pagrįsta. Prašoma priteisti 79,98 Eur suma dėl neįskaitomų kelionės bilietų laikytina nepagrįsta ir nepriteistina.

31. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad išlaidos už medikamentų ir ortopedinių priemonių įsigijimą sudarė 223,33 Eur. Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo 216,62 Eur išlaidų medikamentams ir ortopedinių priemonių įsigijimui. Nors savo rašte draudimo bendrovė teigia, kad draudimas kompensuoja išlaidas tik už įsigytus vaistinius preparatus, turinčius gydomąjį poveikį, tačiau pažymėtina, kad vitaminas D buvo įsigytas gydytojams rekomenduojant, ir nors vitaminas D nėra priskiriamas vaistiniams preparatams, tačiau šis vitaminas yra ypatingai naudojamas siekiant užtikrinti tinkamas kaulų funkcijas ir jų gydymą, o šiuo atveju, akivaizdu, kad be vitamino D naudojimo, nebus užtikrintas įvykio metu patirtų traumų, t.y. kaulų lūžių tinkamas gijimas ir funkcionavimas. Teisėjų kolegija sutinka, kad išlaidos, patirtos perkant vitaminą D, taip pat išlaidos, susijusios su nagrinėjamu įvykiu, todėl jas laiko pagrįstomis.

32. Dėl eismo įvykio metu dėvėtų drabužių ir turėto turto, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji patikslintame civiliniame ieškinyje pateikė detalų vilkėtos aprangos apibūdinimą ir jų kainas, t.y. 601,88 Eur (t.3, b. l. 146-150). Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) išmokėdama tik 50 % prašomos sumos – 300,94 Eur., teigia, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent nukentėjusios įvardyti drabužiai buvo dėvėti įvykio metu ir nepataisomai sugadinti. Tačiau priešingai draudimo bendrovės teiginiams, neracionalu reikalauti pateikti įvykio metu dėvėtų drabužių nuotraukas ar kitus tai patvirtinančius įrodymus, kai pastarieji dėl įvykio aplinkybių objektyviai negalėjo būti išsaugoti, t.y. sutepti krauju, sukarpyti operacijos metu ir pan. Abejoti, kad nukentėjusioji vilkėjo įvardijamus drabužius, nėra pagrindo. Ir nors nukentėjusioji nepateikė visų įvykio metu vilkėtų drabužių įsigijimo kvitų, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiosios pateiktos aprangos kainos atitinka vidutinės rinkos kainas ir nėra neproporcingai didelės. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala susijusi su įvykio metu dėvėtų drabužių sugadinimu yra visiškai pagrįsta.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

33. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

34. Byloje yra nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. T. atstovo advokato prašymas priteisti nukentėjusiajai J. T. 2525 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Proceso išlaidas prašoma išieškoti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovaujamos filialo Lietuvoje ir/ ar nuteistojo S. N.. Visi, patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys, dokumentai yra pateikti byloje (t.1, b. l. 137; t.4, b. l. 7-10).

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T.advokatas atstovavo nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. T. advokato paslaugoms apmokėti išleido 2525 Eur. Pažymėtina, kad buvo reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie atsiradus papildomai informacijai buvo tikslinami, nukentėjusiosios atstovas visos bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, be nurodytų, teikė ir kitus reikšmingus procesinius dokumentus. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji byla užsitęsė ganėtinai ilgą laiko tarpą – nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. spalio 12 d., iš esmės baudžiamoji byla yra sudėtinga, kadangi nuteistasis ginčijo faktines bylos aplinkybes, todėl atstovas aktyviais veiksmais ir prašymais rinko papildomus įrodymus nukentėjusiosios turtinei ir neturtinei žalai pagrįsti, teikė paklausimus Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija dėl J. T. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, atstovo prašymu nukentėjusiajai J. T. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios pagrindu nukentėjusiajai J. T. buvo objektyviai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – sunkus, kuris lėmė nuteistojo veikos perkvalifikavimą baudžiamojo byloje, vėliau surašė ir pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti atstovo (advokato) išlaidoms padengti pagrįstas dokumentais, atitinka BK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus prašoma priteisti 2525 Eur suma atitinka atstovo (advokato) darbo sąnaudas, todėl pripažintina procesinėmis išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo S. N.. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo S. N. nukentėjusiajai J. T. priteisė 1800 (tūkstantį aštuonis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti, priteisiama suma padidintina iki - 2525 (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių) Eur.

36. Nepaisant to, jog nukentėjusiosios J. T. atstovas (advokatas) apeliaciniame skunde teigia, kad procesinės išlaidos turėtų būti priteisiamos iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, nukentėjusiosios J. T. atstovo (advokato) pateiktame apeliaciniame skunde dėstoma teismų praktiką nėra aktuali šiuo nagrinėjamu atveju, priešingai, minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas procesinių išlaidų priteisimo klausimas, kuomet civilinio atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo nepateikė, todėl proceso išlaidos iš civilinio atsakovo nėra priteisiamos.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms J. T. apeliacinis skundas tenkinamas ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo S. N.priteisiamą J. T. 17000 (septyniolikos tūkstančių) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 31500 (trisdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur.

Iš nuteistojo S. N. priteisiamą J. T. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį padidinti iki 2525 (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių) Eur.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 307,65 Eur J. T. naudai turtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.