Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., R. S., Lietuvos Valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. S. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas prašė teismo pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino kad mama iki mirties gyveno pas jį, pareiškėjas buvo paskirtas neveiksnios savo mamos globėju, tvarkė jos turtą, rūpinosi visu kilnojamu ir nekilnojamu turtu, mokėjo žemės mokestį, slaugė savo mamą, jos pensiją ir išmokas naudojo mamos poreikiams tenkinti. Dėl žemės buvo žodinė mamos sutartis su ūkininku, ūkininkas apdirbdavo žemę, o už naudojimąsi atlygindavo grūdais, miltais, šienu. Mamai mirus, kartu su seseria mamą palaidojo, brolis tik buvo atvykęs į laidotuves, bet prie išlaidų neprisidėjo. Su broliu V. bendrauja mažai, brolis prie mamos priežiūros ir laidojimo, kapo priežiūros neprisideda, kai mama susirgo, nesutiko jos slaugyti ir globoti. Po mamos mirties visi jos daiktai liko bute, brolis jokių likusių daiktų nepasiėmė. Po mamos mirties dėl žemės susitarimas su ūkininku nepasikeitė, gauna iš ūkininko grūdų, padeda apdirbti žemę. Brolis anksčiau nebuvo sakęs, kad jam reikia žemės- dalies paveldėto sklypo. Po mamos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą, tuo metu turėjo šeimyninių problemų.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. B., jo atstovas prašė teismo pareiškimą atmesti, teismui paaiškino, kad nežinojo, kad brolis nesusitvarkė palikimo, manė, kad mama buvo užrašiusi viską broliui. Mamai mirus į notarą nesikreipė, ar mama buvo parašiusi testamentą, nežinojo. Kad mama turėjo žemės, žinojo, tačiau manė, kad mama viską paliko broliui. Prie mamos priežiūros neprisidėjo, slaugyti nepadėjo, neprisidėjo prie laidotuvių, po mirties nepasiėmė jokių mamos daiktų. Mamai mirus brolis prisidėti prie laidotuvių neprašė, tik sesuo paklausė, kodėl prie laidotuvių neprisideda. Sesuo ir brolis viską sutvarkė. Pareiškimui prieštarauja, nes mano, kad jei priklauso jam dalis žemės, tai norėtų ją turėti. Žeme pasidomėjo šiemet, gavęs pareiškimą, buvo nuvažiavęs pažiūrėti, matė, kad žemė yra dirbama.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. prašė teismo pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino, kad ji nežinojo, kad brolis nuosavybės nesusitvarkė, kai sužinojo, ėmė raginti brolį susitvarkyti palikimą. Brolis slaugė ir prižiūrėjo mamą, priežiūros reikėjo dieną naktį. Nustebino brolio V. prieštaravimas, nes jis pas mamą tik pinigų ar maisto atvažiuodavo. Mano, kad pareiškimas yra pagrįstas, broliui turėtų atitekti visa paveldėta žemė, nes jis gyveno su mama, ją slaugė iki mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B. ir L. O. B. sūnus. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), L. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre (išrašo data 2025-03-04) L. O. B. vardu yra įregistruoti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objektai- žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2006-10-13 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. L. O. B. buvo pripažinta neveiksnia, 2006-11-14 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. neveiksnios L. O. B. globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus L. B..

2025-03-04 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. J. atsisakė išduoti L. B. paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjas praleido (duomenys neskelbtini) mėnesių terminą palikimui priimti. 2025-03-04 pareiškėjui L. B. taip pat išduotas liudijimas kad nuo L. O. B. mirties (duomenys neskelbtini) iki liudijimo išdavimo datos dėl jos turto paveldėjimo į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą ir (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą niekas nesikreipė.

(Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2025-03-05 išdavė pareiškėjui pažymą kad po L. O. B. mirties likusi asmeninio ūkio žemė yra prižiūrima, ją dirba ūkininkas S. S.. Ūkininkas S. S. raštu patvirtino, kad jo prižiūrimu žemės sklypu, priklausančiu L. O. B. po motinos mirties disponavo sūnus L. B..

Liudytojas S. S. bylos žodinio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad L. B. gyveno su motina, žemės sklypai yra šalia jo turimos žemės, žodinio susitarimo pagrindu dirbo žemę jai būnant gyvai, taip pat dirba ir po mirties, žodžiu susitarė su sūnumi, už žemę pareiškėjui atsilygina grūdais, paslaugomis, darbais, skolina padargus ar techniką.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne, palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors (duomenys neskelbtini) iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su (duomenys neskelbtini) daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po motinos L. O. B. mirties pareiškėjas L. B. su seserimi R. S. ją palaidojo, sutvarkė kapavietę. Brolis V. B. prie laidotuvių neprisidėjo nei pinigais, nei kitokia pagalba, kaip jis pats sakė, atvyko į laidotuves. Kaip paaiškino sesuo R. S., jai „nebuvo net minties“ kad ji galėtų pretenduoti į po mamos mirties likusią žemę, jai atrodė savaime aišku, kad žemė atiteko broliui, kuris neveiksnią sergančią mamą slaugė kelis metus iki jos mirties. Butas, kuriame iki mirties gyveno L. O. B., priklausė pareiškėjui L. B., jame liko visi mirusiosios daiktai, rūbai, kuriuos, kaip paaiškino R. S., jie su broliu sutvarkė, t.y. sudegino, kiti likę buities daiktai yra naudojami pareiškėjo namų buityje. Po motinos mirties pareiškėjas su L. O. B. priklausančią žemę pagal žodinį susitarimą dirbusiu ūkininku susitarė nieko nekeisti, už dirbamą žemę ūkininkas atsiskaitydavo grūdais, paslaugomis, technika ar darbais. Toks pasirūpinimas žeme teismo vertinimu buvo tinkamas, nes žemė buvo dirbama, nebuvo apleista. Pažymėtina, kad, kaip teigė pareiškėjas, jis buvo nuvykęs mokėti žemės mokesčio ir po motinos mirties, bet jam buvo paaiškinta, kad jis nėra savininkas ir mokesčio iš jo nepriėmė.

Vertinant suinteresuoto asmens V. B. elgesį po motinos mirties, teismo manymu reikšminga yra tai, kad jis patvirtino, kad jokių motinos daiktų iš brolio namų nepasiėmė, į notarą nesikreipė, nors žinojo, kad motinos vardu yra beveik (duomenys neskelbtini) hektarai žemės. Kaip žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškino V. B., jis manė, kad viskas atiteko/buvo užrašyta broliui, todėl po motinos mirties niekur nesikreipė ir tik gavęs šią bylą inicijuojančių dokumentų kopijas, sužinojo, kad brolis nėra susitvarkęs paveldėjimo.

Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju nuo palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jau yra praėję (duomenys neskelbtini) metų, visą tą laiką pareiškėjas tvarkė po motinos mirties likusią žemę taip, kaip jis suprato ir laikė ją sava, t.y. iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą (duomenys neskelbtini) mėnesių terminą. Nors suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo pareiškimą patvirtinančių įrodymų, pažymėtina, kad pats V. B. (duomenys neskelbtini) metų neatliko jokių veiksmų tam, kad priimti savo motinos L. O. B. palikimą.

Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą (duomenys neskelbtini) mėnesių terminą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys neteikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, neprašė jų priteisti, todėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos L. O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo: (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.