Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-78-259/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: e2A-78-259/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10064-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: R. O. J., R. B.

Kategorijos

2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2A-78-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10064-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.1

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. O. J. ir R. B. ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovui R. J. ir atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovėms R. O. J. ir R. B. dėl termino nugriauti ūkinį pastatą nustatymo, įpareigojimo nugriauti ūkinį pastatą, išregistruoti jį iš valstybės įstaigos Registrų centro ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės R. O. J. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) nustatyti atsakovo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 2I1ž, bei servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2Ilž, pagal 2018 m. birželio 5 d. individualios įmonės (toliau - IĮ) „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą, įpareigojant ieškoves sumokėti atsakovui 78,72 Eur sumą kaip vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype; 2) priteisti iš atsakovo ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. 1. 1-8). Nurodė, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausė - pastatas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu lAlm; pastatas - ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 4I1 m,; pastatas - ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 6Ilp bei 1947 metais pastatytas ir 2011 metais rekonstruotas ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 2I1ž. Atsakovui R. J. priklausė 1937 metais pastatytas ir 2008 metais rekonstruotas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 3A1Ž. Tiek ieškovėms, tiek atsakovui priklausantys statiniai stovėjo valstybinėje žemėje. Pagal žemės sklypų planą, prilyginamą detaliajam planui, ieškovėms priklausantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2I1ž, bei atsakovo gyvenamąjį namą buvo numatyta nugriauti arba įteisinti. Tiek ieškovės, tiek atsakovas buvo suinteresuoti įteisinti valstybinėje žemėje esančius statinius, atitinkamai suformuoti žemės sklypai. Ieškovėms ir atsakovui suformavus žemės sklypus ir juos įgijus, statiniai buvo įteisinti, tačiau ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformavus sklypus, stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo ūkinio pastato savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta, todėl nėra teisinio pagrindo griauti šį statinį. Atsakovas piktybiškai neleidžia ieškovėms naudotis ginčo ūkiniu pastatu, jos negali patekti į šio pastato dalį per iš rytų pusėje esantį įėjimą. Patekimui į ginčo ūkinį pastatą bei tinkamam jo eksploatavimui reikalinga nustatyti servitutus pagal IĮ Geobaitas 2018-06-05 parengtą servituto nustatymo schemą. Ieškovių prašomi servitutai minimalūs, racionalūs, o už juos ieškovės sutinka sumokėti atsakovui 78,72 Eur vienkartinę kompensaciją.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 46). Nurodė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su svetimu ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu statiniu - ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas šio pastato savo žemės sklype, įsigydamas žemės sklypą nepageidavo ir nepageidauja, kad jis toliau stovėtų, kadangi šis pastatas formuojant žemės sklypą pagal 2012 m. spalio 4 d. suderintą ir patvirtintą bei Teritorijų planavimo dokumentų registre (Registro Nr. 02193007897) įregistruotą žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, buvo numatytas griovimui, o ne tolesniam naudojimui. Su tuo sutiko tiek tuometiniai pastato savininkai A. J. ir O. J., tiek atsakovas, tai patvirtino atitinkamos institucijos suderinat 2012 m. spalio 4 d. žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą. Kadangi minėtame plane nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovės privalėjo nugriauti pastatą, šis pastatas liko stovėti. Jei ginčo ūkinio pastato nebūtų planuota nugriauti, servitutas patekti į šį pastatą būtų nustatytas administraciniu aktu, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 8SK-(14.8.100.)-455, kaip ir kiti servitutai, susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, dalis ginčo ūkinio pastato stovi ant inžinerinių tinklų apsaugos zonos. Ieškovėms servitutas patekti prie ginčo ūkinio pastato nereikalingas, nes atsakovo sklypas neaptvertas tvora, ieškovės iš savo kiemo gali prieiti prie ginčo ūkinio pastato ir nebūtina vaikščioti pro vartelius, o ir varteliai, kuriuos įsirengė atsakovas, nerakinami. Servituto nustatymas turi būti objektyviai būtinas, tačiau ieškovių prašomi nustatyti servitutai suvaržytų atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybės teises į daugiau kaip 12 proc. jiems priklausančio žemės sklypo, į prašomą nustatyti kelio servitutą patektų ir daug metų stovintis šuns voljeras, o ieškovės pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens privatumą - vaikščiotų pro jų gyvenamojo namo langus, įėjimo į namą duris, po sodą ir kiemą. Dėl prašomų nustatyti servitutų atsakovo šeima neturėtų kur laikyti savo automobilio, kuris būtinas dėl atsakovo negalios, jie negalėtų atsivežti malkų, kitų medžiagų ir jų laikyti ant kelio servituto. Ieškovių siūlomos kompensacijos už servitutą dydis itin mažas, nes patiriami nepatogumai labai dideli, tačiau griaunamam statiniui jokių servitutų nustatyti nereikia, todėl ir kompensacija neaktuali.

3. Trečiasis asmuo R. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 2-6). Nurodė, kad atsakovo 1991-2005 metų gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte buvo numatyta atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija ir pagalbinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 2I1m, naujo dviejų aukštų su garažu mūrinės konstrukcijos pastato statyba, griaunant seną medinės konstrukcijos ūkio pastatą 2I1m, tuo metu nuosavybės teisėmis priklausiusį J. J., kuriam mirus minėtą pastą paveldėjo A. J. ir R. O. J.. Atsakovas 2011-08-02 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą tik dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, nes ginčo pastato rekonstrukcija pagal rekonstrukcijos nebuvo įgyvendinta. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2012 m. spalio 4 d., jame buvo numatyta nugriauti ginčo ūkinį pastatą. Griaunamam ginčo ūkiniam pastatui nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti servitutą. Be to, realių kliūčių ieškovėms patekti į šį pastatą nėra, o servituto nustatymas pažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimus, nes pastatas yra medinis, apsunkintų galimybes naudotis atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiu gyvenamuoju namu ir kiemu prie jo, pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens privatumą.

4. Atsakovas R. J. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) nustatyti ieškovėms terminą nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškoves nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti ieškoves išregistruoti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro; 4) priteisti jam iš ieškovių 1 456,96 Eur turtinę žalą; 5) priteisti jam iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. 1. 71-80). Nurodė, kad formuojant žemės sklypą suderintame, patvirtintame bei Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotame žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), plane, prilyginamame teritorijų planavimo dokumentui, numatytas ginčo ūkinio pastato nugriovimas. Su ginčo ūkinio pastato nugriovimu sutiko tuometiniai statinio savininkai, o vėliau ir ieškovės. Minėtame plane nebuvo numatytas terminas ginčo ūkinio pastato nugriovimui. Ieškovės ginčo ūkinio pastato negriovė, juo naudojosi, o atsakovas ir trečiasis asmuo joms to nedraudė, tikėdamiesi, kad ieškovės tai padarys pačios. Atsakovas su trečiuoju asmeniu nebūtų pirkę žemės sklypo, jei būtų žinoję, jog ginčo ūkinis pastatas nebus nugriautas. Be to, ginčo ūkinio pastato dalis stovi ant inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kurioje negali stovėti statiniai, o žemės sklypų nebūtų buvę leista suformuoti arba formuojant žemės sklypus šiam pastatui būtų nustatytas servitutas. Atsakovas dėl ieškovių neteisėtų veiksmų nenugriaunant ginčo ūkinio pastato negalėjo prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, dėl ko patyrė 1 456,96 Eur dydžio nuostolius, nes turėjo įsirengti atskirą buitinių nuotekų surinkimo įrenginį.

Atsiliepimas

5. Ieškovės R. O. J. ir R. B. atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 84-89). Nurodė, kad ginčo ūkinio pastato savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta, todėl nėra teisinio pagrindo griauti šį statinį. Atsakovo nurodomas žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), planas nėra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, nes vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kurie parengti ir patvirtinti iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2014-01-01) yra prilyginami žemės valdos projektams. Pagal nuo 2014-01-01 galiojančios Teritorijų planavimo redakcijos 5 straipsnio nuostatas žemės valdos projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai. Atsakovas turi ir turėjo realią galimybę prisijungti prie miesto centrinių nuotekų sistemos, jam buvo išduotos sąlygas ir numatytas išvadas, tačiau pats atsakovas nepasinaudojo šia galimybe.

6. Trečiasis asmuo R. J. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 19-22).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nustatė atsakovo R. J. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms R. O. J. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 2I1ž bei servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2Ilž, pagal 2018 m. birželio 5 d. IĮ „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą (sprendimo priedas, 2 lapai), įpareigojo ieškovę R. O. J. sumokėti atsakovui R. J. 951,64 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, įpareigojo ieškovę R. B. sumokėti atsakovui R. J. 570,99 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. O. J. 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 990,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. B. 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4 t., e. b. l. 79-89).

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2012 m. sausio mėnesio toponuotraukos teismas nustatė, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog šalims priklausantys žemės sklypai buvo formuojami iš anksčiau vienai šeimai (ieškovės ir atsakovas yra seserys ir brolis) priklausiusios namų valdos. Byloje yra pateiktos 2005 m. kovo 17 d. projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kuriose numatyta atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimas, gyvenamojo priestato ir ūkinio pastato su garažu nauja statyba, ūkinio pastato 2I1m griovimas, jo vietoj statant mūrinį ūkinį pastatą ir garažą. Tačiau tuo metu ginčo ūkinio pastato bendraturte buvo ne ieškovė R. B., bet šalių mama, o visas žemės sklypas, kuriame stovi šalių statiniai, priklausė valstybei. Nuo to laiko situacija pasikeitė - anksčiau buvęs vienas sklypas padalintas į du, kurie priklauso skirtingiems savininkams, pasikeitė ginčo ūkinio pastato viena iš bendraturčių, ginčo ūkinis pastatas yra ne valstybei, bet atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl statyti naują statinį be atsakovo sutikimo ieškovės negalėtų, taip pat pakito asmenų tarpusavio santykiai ir interesai.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovėms ir atsakovui priklausančių žemės sklypų formavimo metu (tikėtina iki šalių motinos mirties) tarp šalių nebuvo nesutarimų - jos veikė vieningai. 2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas teikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Kauno miesto skyriui rekonstruoti pastatus, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės, ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. NŽT Kauno skyrius nurodė neprieštaraujantis abiejų bylos šalių - ieškovių pagalbinio ūkio paskirties (ginčo pastato) ir atsakovo gyvenamojo namo rekonstravimui pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. 2012 m. spalio 12 d. atsakovas teikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - KMSA) Urbanistikos ir architektūros skyriui ne tik dėl jam priklausančio gyvenamojo namo, bet ir dėl ieškovėms priklausančio ginčo ūkinio pastato savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo. 2012 m. spalio 30 d. atsakovas teikė prašymą NŽT Kauno skyriui dėl rašytinio sutikimo rekonstruoti statinį valstybinėje žemėje ir 2012 m. lapkričio 28 d. gavo atsakymą, kuriame NŽT Kauno skyrius nurodė ką reikia padaryti, siekiant įteisinti savavališkai pastatytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) statinius. 2012 m. spalio 30 d. sutikimuose A. J., taip pat ieškovė R. O. J. nurodė KMSA sutinkančios su atsakovo gyvenamojo namo rekonstrukcija. 2014 m. liepos 1 d. raštu atsakovas teikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui informaciją dėl statinių patikrinimo sklype, kuriame nurodė, kad jis, būdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, neprieštarauja ieškovių ginčo ūkiniam pastatui, kuris rekonstruotas, gavus 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinio žemės patikėtinio) neprieštaravimą dėl pastatų rekonstrukcijos. Taip pat šalys vieningai veikė 2016 m. Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-1434- 406/2016, kurioje sprendimu buvo atmestas šalių kaimyno A. Z. skundas dėl ieškovių ir atsakovo statinių - savavališkos ieškovių ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos bei atsakovo šuns voljero.

10. Byloje pateikti 2011 m. gruodžio 23 d. sklypo plano rengimo reikalavimai Nr. SPR-7897, žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau - Planas), taip pat aiškinamasis raštas, iš kurių teismas nustatė, jog Plano rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypą pastatams, jų tarpe ir ginčo ūkiniam pastatui 2I1m (dabar jo žymėjimas 2Ilž). Teismas nustatė, kad Plano, kuris pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nelaikomas teritorijų planavimo dokumentu, sprendiniuose ieškovėms priklausantis ginčo ūkinis pastatas sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas kaip planuojamas griauti pastatas. Jokių kitų nurodymų dėl jo nugriovimo nei pačiame Plane nei jo aiškinamajame rašte nėra. Plano pastabose (4 punktas) nurodyta, jog savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau savavališkos statybos statiniai nenurodyti ir neįvardinti. Ieškovėms priklausantis ginčo ūkinis pastatas nenurodytas kaip savavališkos statybos pastatas, tačiau jis buvo rekonstruotas savavališkai ir dėl tokios jo rekonstrukcijos įteisinimo, kaip ir dėl atsakovo gyvenamojo namo priestato savavališkos rekonstrukcijos (pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui) įteisinimo prašymus NŽT Kauno skyriui ir KMSA teikė pats atsakovas. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad ieškovių ginčo ūkinio pastatas įregistruotas jų vardu ir 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu. Duomenų apie šios deklaracijos nuginčijimą ar negaliojimą byloje nėra, jokie reikalavimai dėl jos nebuvo pareikšti ir šioje byloje. Teismas konstatavo, jog ieškovės su atsakovo sutikimu pasinaudojo aukščiau minėtame plane nurodytų pastabų 4 punktu ir įteisino savavališkos statybos būdu rekonstruotą ginčo ūkinį pastatą, o spręsti dėl teisėtai pastatyto ir įregistruoto ginčo ūkinio pastato nugriovimo turi teisę to pastato savininkai.

11. Atsakovo argumentus dėl ginčo ūkinio pastato patekimo į elektros linijos apsaugos zoną teismas atmetė, nes ginčo ūkinis pastatas pastatytas 1947 m., t. y. iki minėtų zonų nustatymo ir tai nėra savarankiškas pagrindas griauti teisiškai įregistruotą pastatą. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškoves nugriauti joms nuosavybės teise priklausantį ginčo ūkinį pastatą, esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus nustatyti ieškovėms terminą nugriauti ginčo ūkinį pastatą, įpareigoti ieškoves šį pastatą nugriauti ir išregistruoti jį iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus.

12. Įvertinęs byloje pateiktus planus, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos 2-rą tomą (registro Nr. 20/67180), antstolio R. Stanislausko 2018 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/18/49, nuotraukas, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovėms servitutas yra būtinas, nes visas ginčo ūkinis pastatas stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovo nuosavybės teises.

13. Teismas pripažino, kad šiuo atveju prašomais nustatyti servitutais atsakovo teisės yra labai apribojamos, tačiau taip yra dėl statinio dislokacijos vietos atsakovui priklausančiame žemės sklype.

14. Teismas sprendė, kad ieškovių nurodyta vienkartinė 78,72 Eur kompensacija yra akivaizdžiai neadekvati atsakovo ir jo šeimos patiriamiems nepatogumams. Realiai ieškovių prašymu ir jų naudai nustačius bendroje sumoje 64 kv. m (46 kv. m + 18 kv. m) dydžio servitutą atsakovas realiai negalės naudotis tokiu jam priklausančios žemės plotu savo interesų tenkinimui, todėl atsakovas praranda tokią jam priklausančio žemės sklypo dalį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovių naudai nustatomi servitutai yra neterminuoti, jų turinys yra platus, dėl nustatomų servitutų atsakovas ir jo šeima praranda realią galimybę pagal paskirtį naudotis 64 kv. m ploto sklypo dalimi, patiria ženklius subjektyvaus pobūdžio turtinio ir neturtinio pobūdžio nepatogumus - didelės dalies privatumo praradimas, nes dėl servitutų ieškovės galės patekti į atsakovo gyvenamojo namo, kuris naudojamas atsakovo nuolatiniam gyvenimui, vidinį kiemą, vaikščioti prie pagrindinio įėjimo į atsakovo gyvenamąjį namą durų bei langų, atsakovas patirs didelius automobilių statymo prie savo gyvenamojo namo nepatogumus dėl servitutų dislokacijos vietos, negalės savo nuožiūra naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu. Be to, ieškovės 2016 m. vasario 3 d. yra išdavę įgaliojimą A. Z., su kuriuo šalys bylinėjosi 2016 m., tvarkyti, valdyti ginčo ūkinį pastatą, vadinasi, ir pašalinis asmuo gali varžyti atsakovo ir jo šeimos privatumą. Dėl nurodytų žemės naudojimo apribojimų atsakovo žemės sklypo rinkos vertė mažėja. Be to, dėl prašomų nustatyti servitutų atsakovas turės iškelti šuns voljerą, kuris prie ginčo ūkinio pastato stovi daugiau kaip 20 metų.

15. Teismo vertinimu, teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už nustatomus servitutus yra būtent 64 kv. m dalies rinkos vertės dydžio kompensacija (atsakovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pagal unikalų numerį - 12 300,00 Eur), todėl ieškovės atsakovui turi sumokėti vienkartinę piniginę kompensaciją - 1 522,63 Eur (12 300,00 Eur 517 kv. m x 64 kv. m) = 1 522,63 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovės ginčo ūkinį pastatą vertina kaip brangų ir joms labai reikalingą turtą, todėl nurodyto dydžio kompensacija laikytina adekvačia atsakovui nustatomų nepatogumų bei apribojimų kompensavimui.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė ieškovių neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo dėl atsakovo neprisijungimo prie centrinių nuotekų tinklų, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, neanalizuodamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje yra pateikti UAB „Kauno vandenys“ raštai, kuriais atsakovas informuotas: 1) 2012 m. spalio 22 d. - kokius dokumentus jis turi pateikti dėl nuotekų tinklų įvedimo; 2) 2014 m. birželio 12 d. - atsakovo valdai (duomenys neskelbtini) bus įrengtas atskiras nuotekų išvadas prie (duomenys neskelbtini) namo sklypo ribos ties servitutiniu įvažiavimu į valdą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pateikė 3 metus galiojusias 2016 m. sausio 20 d. atsakovui išduotas prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, rašytinius įrodymus apie 2016 m. vasario - balandžio mėnesiais pirktą bei paleistą veikti biologinio valymo įrenginį ir 2018 m. spalio 9 d. antstolės Neringos Bacevičienės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 176/18/11 su nuotraukomis. Pateikti UAB „Kauno vandenys“ raštai patvirtina, jog atsakovui buvo nurodyta ką jis turi padaryti, norėdamas prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau jokių duomenų, kad jis atliko kas jam buvo nurodyta nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/18/11 nurodyta, kad „nėra plane (ties taškais 7-8) pažymėto „KF“ nutiesto buitinių nuotekų išvado iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir šulinio, skirto centrinių buitinių nuotekų prijungimui“. Jokių faktų, kad dėl to išvado nebuvimo yra atsakingos ieškovės, nekonstatuota ir tokių įrodymų byloje nėra. Iš byloje pateiktų duomenų iš viso neaišku, kas tą išvadą plane pažymėjo, ar tas išvadas buvo įrengtas, o byloje pateiktos 2016 m. vasario 21 d. nuotraukos neaišku kur darytos. Atsakovo argumentus dėl ginčo ūkinio pastato nenugriovimo teismas atmetė, nes bylos medžiaga patvirtina, jog iki 2016 m. gegužės mėnesio (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo) ginčų dėl to pastato buvimo tarp šalių nebuvo. Įrodymų apie kreipimąsi į ieškoves dėl sutikimo, reikalingo prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų nėra, ieškovės tai paneigė, o ir pats atsakovas vienareikšmiškai neteigė tokio sutikimo prašęs. Teismas padarė išvadą, kad, jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės atsakovo atžvilgiu neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymų draudžiamus veiksmus ir dėl to atsakovas turėjo išlaidų - jam teko pirkti asmeninį buitinių nuotekų valymo įrenginį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 97-122). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl liudytojos architektės J. P. duotų parodymų 2019 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 1.30.28 val. - 2.01.40 val.). Liudytoja dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal atsakovo ir ieškovių užsakymą rengė detalųjį planą. Šios liudytojos duoti parodymai yra itin reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi ji detaliai paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo parengtas ir patvirtintas būtent toks detalusis planas, t. y. su įpareigojimu nugriauti ginčo pastatą, patenkantį į atsakovui formuojamą žemės sklypą, ir ką iš tikrųjų reiškia detaliojo plano pastabų 4 punkte nurodytas teiginys “Savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka“ bei kuriems statiniams jis buvo taikomas. Ši liudytoja patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens įrodinėtas byloje aplinkybes, jog detaliajame plane priimti ir patvirtinti sprendiniai nugriauti ginčo pastatą yra ne dėl savavališkos jo statybos, o dėl neatitikimo 2011–2012 metais galiojusių teisės aktų reikalavimams, t. y. formuojamo žemės sklypo ribose negalėjo būti kitiems asmenims priklausančių pastatų, žemės sklypai buvo formuojami nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, ginčo pastatas pažeidė ir pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus, t. y. neišlaiko reglamentuojamų saugos atstumų nuo pagrindinio pastato - gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), užima nustatytas ir įregistruotas apsaugos zonas, užkerta galimybę aptarnauti gyvenamąjį namą, kurio eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas ir negali būti pagalbiniams pastatams suteikiama daugiau teisių, negu pagrindiniam pastatui. Taip pat architektė J. P. išaiškino detaliojo plano pastabose nurodytų savavališkų statinių reikšmę. Tačiau būtent šį detaliojo plano pastabų 4 punktą teismas interpretavo visiškai neteisingai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

17.2. Sprendime nebuvo nurodyti ir vertinti ieškovių ir atsakovo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, o buvo nurodyta, jog jie teismo posėdyje išvis nedalyvavo, o nedalyvavimo priežastys nežinomos. Paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 6 d., nei ieškovės, nei atsakovas nedalyvavo, o dalyvavo tik jų atstovai, tačiau šalys dalyvavo ankstesniuose posėdžiuose. Ieškovė R. O. J. dalyvavo viename 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, o ieškovė R. B. 2019 m. balandžio 9 d. taip pat viename teismo posėdyje. Atsakovas dalyvavo visuose vykusiuose teismo posėdžiuose, išskyrus 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. posėdžius, kuomet 2019 m. gegužės 15 d. jau buvo pasakęs savo baigiamąją kalbą.

17.3. Teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, kurie paneigia būtinybę apriboti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypą nustatant servitutus. Ieškovės detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sutiko su detaliojo plano sprendiniais, tame tarpe ir ginčo pastato nugriovimu. Detaliojo plano esama situacija aiškiai apibrėžta esamais pastatais ir jų konkrečiais adresais. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindiniai sprendiniai patvirtina, jog 518 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 1, formuojamas tik R. J., tarp taškų 1-9 prie tik jam nuosavybės teise priklausančio įregistruoto pastato 3A1ž. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindiniai sprendiniai taip pat patvirtina faktinę aplinkybę, kad 858 kv. m žemės sklypas Nr. 2 formuojamas A. J. (379/858), ieškovėms R. O. J. (127/858) ir R. B. (176/858), A. B. (176/858) tarp taškų 6-21 prie nuosavybės teise A. J., R. O. J., R. B. ir A. B. priklausančių įregistruotų pastatų 1A1m, 2I1m, 4I1m, 6I1p. Pastabų 4 punkte nurodyta, kad savavalinius pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų numatyta tvarka. Pastabų 4 punktas skirtas neįregistruotam pastatui, detaliajame plane pažymėtam griauti tarp taškų 6-21, kuriam dėl savavalinės statybos nebuvo formuojamas žemės sklypas. Pastabų 4 punkte nėra įrašų apie ginčo pastatą. Ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodančių dokumentų, patvirtinančių pastato atitiktį detalaus plano pastabų 4 punktui.

17.4. Griautinam pastatui servitutai nėra nustatomi, nes tai daryti yra visiškai netikslinga. Tą bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek liudytoja J. P., rengusi detalųjį planą, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus raštas 8SD-(14.8.125E), kuriame aiškiai nurodyta, jog pastatas 211 m (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtas kaip griaunamas, todėl griaunamam pastatui servitutas nebuvo suprojektuotas. Taigi formuojant žemės sklypus ieškovėms ir atsakovui nebuvo numatyti servitutai atsakovo žemės sklype, nors visi kiti servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu, nes pastatas po detaliojo plano patvirtinimo turėjo būti ieškovių tiesiog nugriautas.

17.5. Ieškovės į bylą yra pateikusios atsakovo rašytus raštus įvairioms institucijoms dėl atsakovo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pakeitimų, taip bandydamos tai interpretuoti neva kaip atsakovo siekį įteisinti jau ir taip įregistruotą pastatą. Tačiau visi atsakovo kreipimaisi į įvairias institucijas buvo nukreipti siekiant pirmiausia įteisinti savo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pakeitimus be ūkinio pastato, o ne pastato. Šalys vieningai neveikė ir administracinėje byloje, nes ieškovėms visiškai nerūpėjo joms priklausančio pastato ateitis, o atsakovas buvo kaltinamas pastato savavaline statyba/rekonstrukcija, kurios nebuvo, ir už kurią grėsė administracinė atsakomybė. Ieškovės nedalyvavo teismo procese ir negynė atsakovo, atsakovas vienas gynė savo poziciją. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių buvusius tarpusavio santykius, dėl to sprendime padarė nepagrįstas išvadas, esą atsakovas neprieštaravo, jog jo žemės sklype stovėtų pastatas ir esą ėmėsi veiksmų, jog šis pastatas būtų įteisintas dėl savavališkos statybos. Rekonstrukcija pagal projektą - nauja pastato statyba - nebuvo įgyvendinta, tą konstatavo administracinis teismas, ko įrodinėti nereikia.

17.6. Teismas, nustatydamas servitutus rėmėsi vien ieškovių į bylą pateikta 2018 m. birželio 5 d. IĮ „Geobaitas“ parengta servituto nustatymo schema (toliau - schema), visiškai neatsižvelgęs, jog atsakovas ir trečiasis asmuo reiškė nesutikimą su šia schema, nes joje pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos. Detalaus plano originale aiškiai nurodytas atstumas nuo sklypo ribos vakarinėje pastato pusėje, o būtent 0,87 m ir 0,80 m. Teismas, vadovaudamasis schema, priėmė sprendimą nustatyti servitutą aplink pastatą 1 metro atstumu. Teismas vadovavosi ne patvirtinto detaliojo plano duomenimis, o ieškovių pateikta schema, kuri neatitinka realių žemės sklypo ribų ir plotų. Schemoje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų taškai yra koreguoti, vietoje kadastriniame žemės sklypo plane (suderintame su NŽT) nustatytų 9 taškų, pažymėtų kodu R (ribos taškas), schemoje atsirado papildomas taškas, pažymėtas kodu R (ribos taškas), viso 10 žemės sklypo ribos taškų, pažymėtų kodu R. Schemoje pažymėti servitutų taškai 11,12,13 pažymėti kodu S (servitutai), S schemoje dubliuojasi su žemės sklypo plane pažymėtais kelio servituto ir namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampų (sklypo plane pažymėta NK) taškais ir neatitinka sklypo plane pažymėtų taškų koordinačių ir atstumų tarp taškų 1,2,3,4. Teismo patvirtinta schema akivaizdžiai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, neatitinka sklypo plano kadastrinių matavimų bei nustatytų žemės sklypo plano koordinačių.

17.7. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 517 m² žemės sklypo, iš kurių jau vien pastatas užima 28 m², t. y. daugiau kaip 5 proc. žemės sklypo. Pagal ieškovių reikalavimą nustačius servitutus, ieškovės galėtų naudotis netgi 64 m² atsakovo žemės sklypo, kas sudarytų netgi daugiau kaip 12 proc. atsakovo žemės sklypo. Visa tai nepagrįstai suvaržo atsakovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

17.8. Nustačius servitutą pagal ieškovių pateiktą schemą, atsakovas išvis neturėtų kur laikyti savo automobilio, atsakovas galėtų įvažiuoti jam nustatytu servitutiniu keliu prie savo gyvenamojo namo ir į savo žemės sklypą, tačiau neturėtų kur pasistatyti automobilio, nes būtų užstatomas kelio servitutas. Dėl nenugriauto pastato atsakovui ir jo šeimai neįmanoma naudotis pagrindine žemės sklypo naudojimo dalimi. Atsakovas negalėjo ir iki šiol negali prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, todėl savo sode už namo turėjo įsirengti atskirą įrenginį, į kurį patenka nuotekos. Atsakovas dėl negalios negali tinkamai aptarnauti įrenginio, dėl to patiria nuostolius. Atsakovui nuotekų išvado prisijungimas prie centrinių miesto tinklų pagal poreikius yra būtinumas.

17.9. Teismo posėdžio metu ieškovės patvirtino, jog nesutinka atsakovui leisti prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų per joms priklausantį žemės sklypą. Byloje pateikta schema, iš kurios matyti, kokiu būdu atsakovas galėtų prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, pateiktos ankstesnės ir šiuo metu galiojančios UAB „Kauno vandenys“ sąlygos dėl prisijungimo prie centrinių nuotekų tinklų, 2018 m. spalio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 176/18/11 ir kiti įrodymai, kurie teismo nebuvo vertinti. Ieškovės piktybiškai nesutinka leisti atsakovui prisijungti prie nuotekų tinklų, negriauna ir pastato, kad atsakovas galėtų prisijungti prie nuotekų tinklų per pastato vietą. Todėl atsakovas patiria nuostolius, nes nuotekas turi šalinti į asmeninį valymo įrenginį, už kurio valymą jam reikia mokėti. Atsakovas išnaudojo visas įmanomas galimybes, t. y. žodiniai ir rašytiniai prašymai gauti ieškovių sutikimus per joms priklausantį žemės sklypą nutiesti nuotekų išvadą, kad įvykdyti UAB „Kauno vandenys“ nurodytą pagrindinę sąlygą, tačiau ieškovės piktybiškai, net teismo proceso žodine tvarka nagrinėjimo metu, išreiškė nesutikimą.

17.10. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisingai nurodyta atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė, t. y. kad žemės sklypo vertė VĮ Registrų centro duomenimis pagal unikalų numerį yra 12 300 Eur, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo vertė yra 13 400 Eur (masinis vertinimas atliktas 2019-01-01). Todėl neteisingai apskaičiuota ir kompensacijos suma. Teismo nustatyta kompensacija yra visiškai neadekvati nustatomam nuosavybės teisės apribojimui. Dėl servitutų nustatymo nuvertėja atsakovo žemės sklypas. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir servitutų nustatymą atsakovo žemės sklype privačių asmenų (ieškovių) naudai prilygino žemės sklypo dalies paėmimui visuomenės poreikių tenkinimui, nors jokie visuomenės poreikiai šiuo atveju tenkinami nėra. Tokiu būdu buvo nepagrįstai sureikšminta būtent ieškovių turima nuosavybės teisė į pastatą, kurio rinkos vertė yra 421 Eur, o atsakovo turima nuosavybės teisė į visą žemės sklypą buvo sumenkinta bei neteisingai kompensuota prieš jo valią užimta didelė jo žemės sklypo dalis. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, priimdamas diskriminuojančio pobūdžio sprendimą, neva asmuo, turintis negalią turi mažiau teisių arba tokios teisės yra nereikšmingos.

17.11. Atsakovas, remdamasis CK 4.98 straipsnio 2 dalies nuostata pareiškė priešieškinį, manydamas, kad yra pažeista jo, kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teisė, kadangi jo žemės sklype be jokio teisėto pagrindo stovi svetimas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis pastatas, kuris užima net 28 m² atsakovo žemės sklypo, kuriuo šis negali laisvai naudotis. Ieškovių neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jos piktybiškai nėra nugriovusios pastato, nors yra davusios sutikimą jį griauti. Detalusis planas, kuriame yra nurodyta nugriauti pastatą, yra galiojantis bei privalomas ieškovėms, todėl jos privalo laikytis jame nurodytų įpareigojimų ir nugriauti pastatą. Kadangi detaliajame plane nebuvo nurodytas terminas, per kurį ieškovės privalėjo nugriauti pastatą, atsakovas prašė teismo išspręsti šią susidariusią teisinio neapibrėžtumo situaciją ir nustatyti terminą, per kurį ieškovės privalėtų nugriauti pastatą ir įpareigoti ieškoves šį pastatą nugriauti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo griauti pastatą vien remiantis detaliuoju planu. Detalusis planas, kuriame yra nurodyta nugriauti pastatą, yra galiojantis bei privalomas ieškovėms, todėl jos privalo laikytis jame nurodytų įpareigojimų ir nugriauti pastatą.

17.12. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog pastatas buvo įregistruotas ieškovių vardu ir 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybų užbaigimą Nr. 1 pagrindu. Teismas net netyrė ir nevertino, kokius veiksmus 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybų užbaigimą Nr. 1 atliko ieškovės, o rėmėsi vien jų nurodytais klaidingais teiginiais, esą buvo įregistruoti ne kadastriniai matavimai, o savavališkai atliktas pastato rekonstravimas. 2018 m. buvo įregistruoti tik atlikti pastato kadastriniai matavimai po pastato atlikto padidinimo (apkalimo lentomis ir neva tokios minimalios rekonstrukcijos) dar 2011 m., nes tai iki to laiko nebuvo padaryta. Tikėtina, jog 2018 m. kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centras ieškovės inicijavo vien tuo pagrindu, jog galėtų suklaidinti teismą dėl esą savavališkai atlikto pastato rekonstravimo įteisinimo, nors pastatas net nebuvo savavališkai rekonstruotas, o tuo labiau nereikėjo įteisinti šio pastato rekonstravimo, nes pastatas jau buvo įteisintas nuo jo statybos pradžios (1947 m.).

17.13. Su apeliaciniu skundu yra teikiami nauji papildomi įrodymai (4 t., e. b. l. 123-139): VĮ Registrų centras duomenys apie atsakovui priklausančio žemės sklypo vertę; 2018 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis ir Capital brokerio atliktas vertinimas dėl atsakovo turimo turto pardavimo vertės nustatymo; 2019 m. rugpjūčio 22 d. Prisijungimo sąlygos vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. 54-2131, VĮ Registrų centras duomenys įregistruojant pastato kadastrinius matavimus ir pateikiant 2018 m. gegužės 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2019 m. sausio 23 d. raštas atsakovui. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

18. Kauno apygardos teisme 2020 m. sausio 27 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos (6 t., e. b. l. 154-170). Nurodo, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties pasikeitė aplinkybės ir iškilo poreikis patikslinti apeliacinio skundo argumentus. Pažymi, kad su apeliaciniu skundu atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai (1) VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenys, 2) tarpininkavimo paslaugų sutartis ir vertinimas dėl pasikeitusio pardavinėjamo turto kainos; 3) 2019-08-22 Prisijungimo sąlygos vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. 54-2131) yra tiesiogiai susiję su šiuo metu byloje nagrinėjamu ginču – servitutų nustatymu atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), todėl dar kartą prašoma juos prijungti.

19. Paaiškinimuose apeliantas nurodo, kad ieškovės ginčo pastatu visiškai nesinaudoja, kadangi ieškovė R. O. J. nuo 2013 m. yra emigravusi ir gyvena užsienyje, nori parduoti savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), ką patvirtina rašytiniuose paaiškinimuose pridėti parduodamo turto skelbimai, patalpinti viešuose portaluose, o R. B. turi kitą nuosavybės teise jai priklausantį pastatą, kuriuo naudojosi, todėl ginčo pastatas joms išvis nėra reikalingas. Be to, nuo 2020 m. balandžio mėnesio nei R. B., nei jos šeima adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, nesilanko ir korespondencija minėtos ieškovės vardu neateina. Ginčo ūkinis pastatas yra senas (1947 m. statybos), apleistas, avarinės būklės, todėl nėra būtinybės naudotis ginčo pastatu tokiu mastu, kuriuo ieškiniu prašė ieškovės, kadangi tai akivaizdžiai pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens teises į privatų gyvenimą bei neproporcingai suvaržytų jų teises į nuosavybę, privatų gyvenimą. Ieškovės turi galimybę ir kitais būdais patekti prie ginčo ūkinio pastato ir į jo vidų, t.y. vien tik ieškinyje nurodytais netgi dviem būdais, t.y. naudojantis atsakovo Žemės ir per kaimyninį A. Z., su kuriuo ieškovės palaiko draugiškus santykius, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo pastatu iš vakarinės pusės. Nustačius servitutą IĮ „Geobaitas“ parengta servitutų nustatymo schema yra netiksli, nes servitutų plotas yra apskaičiuotas išdidinant žemės sklypo ribas ir neatitinka žemės sklypo plano, kuris yra pagrindinis dokumentas, nustatant servituto apimtį. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatuotas geranoriškas susitarimas (konkliudentiniai veiksmai) dėl ieškovių turto išsaugojimo turi būti įgyvendintas ir priverstinai apribojant (nustatant servitutus) atsakovo žemės sklype, patiriant netgi pirmosios instancijos teismo nustatytus sunkumus ir nuostolius, turėtų būti atlyginti visi su servitutais susiję nuostoliai, t.y., tiek dėl viso atsakovo žemės sklypo su statiniais nuvertėjimo dėl jame stovinčio svetimo pastato, remiantis kasmetiniais kintamais žemės rinkos kainos įvertinimais, tiek nuotekų įrenginio priežiūros paslaugų išlaidos, taip pat ir nuostoliai, susiję su ieškovių savavališku atsakovo žemės sklypo užėmimu nuo 2012-12-28. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų sudaryti sąlygas atsakovui pateikti patiriamų realių nuostolių įrodymus arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

20. Trečiasis asmuo R. J. pateiktu pareiškimu prisideda prie atsakovo R. J. apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą tenkinti pilnai (4 t., e. b. l. 155-158). Nurodo, kad Žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas Detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo ir yra pagrindinis dokumentas, kurio sprendiniais buvo suformuoti žemės sklypai. Trečiajam asmeniui su atsakovu suformuotame žemės sklype buvo numatyta sąlyga nugriauti ginčo pastatą, kadangi, žemės sklypas buvo formuojamas tik vienam pastatui - atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamajam namui. Kitaip nei atsakovas, nei trečiasis asmuo tokiomis sunkinančiomis sąlygomis nebūtų formavę ir pirkę žemės sklypo. Ieškovės sutiko, kad atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypas būtų suformuotas ir parduotas tik atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui (detaliajame plane pažymėtam 3A1ž) eksploatuoti, taip pat sutiko su savo pastatams, tame tarpe ir ginčo pastatui suformuotu žemės sklypu ir sutikimus patvirtino parašais. Ieškovės detalaus plano sprendinių neskundė nei žemės sklypų suformavimo, derinimo ir tvirtinimo metu, nei pirkimo metu, nei praėjus 7 metams po žemės sklypo įsigijimo. Papildomai nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo priimtas sprendimas yra grindžiamas vien selektyviais ieškovių į bylą pateiktais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Teismas sprendime rėmėsi įrodymu 2012 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu, kurio byloje nebuvo, t. y. jo nebuvo pateikusios nei viena iš proceso šalių. Atsakovo prašymu teismas pripažino ieškovių dalyvavimą būtinu, tačiau, joms vengiant dalyvauti teismo posėdžiuose bei atsakovo atstovei prašant, teismas atsisakė ieškovėms paskirti baudą. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo į bylą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos kaip institucijos teikiančios išvadą byloje.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į ieškovo R. J. apeliacinį skundą ieškovės R. O. J. ir R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (4 t., e. b. l. 142-150). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

21.1. Apelianto prašymas prijungi papildomus įrodymus neturėtų būti tenkinamas, kadangi iš pateiktų priedų/dokumentų akivaizdu, jog atsakovas turėjo realią ir objektyvią galimybę pateikti juos pirmosios instancijos teisme.

21.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių paaiškinimus, tiek žodžiu išreikštus, tiek ir išdėstytus argumentus bei aplinkybes procesiniuose dokumentuose. Tai, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantui nėra palankus nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas ar neįvertinti jo pateikti paaiškinimai bei samprotavimai.

21.3. Ieškovių pastatas 2I1ž, kurio statybos pradžia 1947 m., 2011 metais buvo rekonstruotas savavališkai, neturint tuo metu žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos. Tam, kad įteisinti savavališkai pastatytą pastatą bei atsakovo pastatą – gyvenamąjį namą 3Alž, kurio statybos leidimas buvo pasibaigęs, buvo būtinas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimas. Atsakovas inicijavo rekonstruotų pastatų įregistravimą bei žemės sklypų suformavimą. 2011–2012 metais buvo parengtas žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) planas, kuriuo ieškovės ir atsakovas susitarė suformuoti atitinkamus žemės sklypus prie pastatų. Plano tikslas buvo labai aiškus ir konkretus - suformuoti žemės sklypą lAlm, 3A1ž, ieškovų pastatui 2I1ž eksploatuoti adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi rekonstruotų pastatų teisinė registracija nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pastatų užstatymo plotai skyrėsi natūroje ir neatitiko tuo metu įregistruotų duomenų, todėl žemės sklypų formavimo rengėjas, parengęs žemės sklypų planą, t. y. pastaboje Nr. 4, nurodė, kad savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų numatyta tvarka. Atsakovo gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 3Alž, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos padariniai bei teisinė registracija užbaigta 2013 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Dėl ieškovių ūkio pastato 2Ilž vyko teisminiai ginčai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Administracinėje byloje pats atsakovas ne kartą patvirtino, kad ieškovių pastatas nepažeidžia jokių teisės aktų ir neprieštaravo dėl pastato jam priklausančiame sklype.

21.4. Pats atsakovas 2012 m. spalio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu įregistruoti rekonstruotus pastatus. Prašyme atsakovas nurodė, kad prašome leisti įteisinti ūkinio pastato 2I1ž, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. J. ir O. R. J. ir gyvenamojo namo 3A1ž, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., rekonstrukcijas (savavališka rekonstrukcija). Byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas jau po žemės sklypų suformavimo sutiko ir neprieštaravo dėl ieškovių ūkio pastato jo sklype ir tai, kad 2012 m. spalio 30 d. atsakovas kreipėsi į NŽT dėl sutikimo įteisinti savavališkus pastatus, t. y. prašo leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti ginčo ūkio pastatą 21lž priklausantį ieškovėms. Šiuo prašymu pats atsakovas patvirtino, kad ieškovių pastatas buvo pradėtas rekonstruoti savavališkai (savavališka rekonstrukcija), neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Nacionalinės žemės tarnyba 2012 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakymą, kuriame konkrečiai kalbama apie statinių 21lž ir 3Alž savavališką rekonstrukciją ir nurodė, kad pirmiausia turi būti parengtos žemės sklypų kadastrinės bylos ir įregistruotos valstybės vardu. Tik įregistravus sklypus nekilnojamojo turto registre, skyrius spręs klausimą dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo. Visa tai vyko jau po parengto ir įregistruoto žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), plano. Tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovių pastato buvimo jo sklype, patvirtina 2012 m. lapkričio 29 d. parengtas atsakovo sklypo planas su pažymėtu ieškovių ūkio pastatu. Atsakovas neprieštaravo ir ant plano esantis atsakovo parašas dar kartą patvirtina jo sutikimą, kad žemės sklypo plane esantys duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre bei 2012 m. gruodžio 28 d. pažymėti kadastro žemėlapyje yra teisingi. Šiuo metu ieškovių ūkio pastato 2Ilž buvusi savavališka rekonstrukcija yra įteisinta, t. y. išpildyta žemės sklypų formavimo 4 sąlyga ir pastatas įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Šių duomenų atsakovas neginčija ir neginčijo.

21.5. Atsakovo žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, kurių pagrindu sudarytas žemės sklypo planas ir įregistruotas VĮ Registrų centre bei 2012 m. gruodžio 28 d. pažymėtas kadastro žemėlapyje. Jo pagrindu IĮ „Geobaitas“ ir parengė servitutų nustatymo schemą, kurioje yra tapatūs žemės sklypo posūkių taškai bei koordinatės. Nustatyti servitutai yra apskaičiuoti plotu, t. y. kvadratiniais metrais tiek iki atsakovo pastato, tiek ir iš vakarinės ūkinio pastato dalies iki gretimo žemės sklypo ribos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad būtinybei tarp šalių pašalinti prielaidas konfliktinei situacijai kilti, būtina nustatyti 1 metro atstumą aplink pastatą, tikslu atlikti namo remonto darbus ar pan., t. y. numatytas atstumas tinkamai pastatą eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 481/2011; Nr. 3K-3-964/2003).

Žemesnės instancijos teismas

21.6. Teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo principus, priteisė kur kas didesnę kompensacijos sumą už servitutus, negu siūlė ieškovės.

21.7. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtus nuostolius, nėra įrodytos civilinei atsakomybei atsirasti privalomos būtinosios sąlygos: padaryta žala, neteisėti ieškovių veiksmai, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų ieškovių veiksmų ir atsakovui tariamai padarytos žalos. Atsakovas turi ir turėjo realią galimybę prisijungti prie miesto centrinių nuotekų sistemos, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui buvo išduotos sąlygos ir numatytas nuotekų išvadas prisijungimui, tačiau atsakovas pats tuo nepasinaudojo, tą patvirtino ir duodamas parodymus teismo posėdžio metu. UAB „Kauno vandenys“ atsakovui nurodė, kad atsakovo valdai adresu (duomenys neskelbtini) bus įrengtas atskiras nuotekų išvadas prie (duomenys neskelbtini) namo sklypo ribos ties servitutiniu įvažiavimu į valdą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad prisijungimas atsakovui privedamas prie sklypo ribos. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)ūkio-buities nuotekų tinklą prijungs prie esamos dl60mm ūkio-buities nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Klojant tinklus ne savininkui priklausančioje žemėje, reikia gauti žemės naudotojų sutikimą komunikacijų klojimui. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti projektinę dokumentaciją, kontrolinę geodezinę nuotrauką ir pan. Tačiau atsakovui elgiantis pasyviai ir nevykdant išduotų sąlygų, akivaizdu kad jis nenorėjo prisijungti prie miesto nuotekų. Jokie ieškovių veiksmai neįtakojo neprisijungimo, todėl deliktinė civilinė atsakomybė ieškovių atžvilgiu negalima.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu buvo iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis, ieškovės įpareigotos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ginčo ūkinį pastatą, išregistruoti jį iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis, kuria patikslintas priešieškinis atmestas, panaikinta apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovių R. O. J. ir R. B. ieškinio reikalavimai nustatyti servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis ir ieškovės įpareigotos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti jį iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas priešieškinis atmestas, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių R. O. J. ir R. B. ieškinio reikalavimai nustatyti servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka (6 t., e. b. l. 110-112).

23. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis, kuria patikslintas atsakovo R. J. priešieškinis atmestas, yra įsiteisėjusi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas tik dėl ieškinio reikalavimų nustatyti atsakovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato 2I1ž, servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą 2I1ž, pagal 2018 m. birželio 5 d. individualios įmonės „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą, dėl šių servitutų apimties ir turinio, bei kompensacijos mokėjimo ir kompensacijos dydžio nustatymo už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, pagrįstumo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovių reikalavimus tenkino visiškai (4 t., e. b. l. 79-89), šios nutarties 12-15 pastraipose nurodomais motyvais. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise, nustatė didesnę ieškovių mokėtiną atsakovui kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, nei ieškinyje jos siūlė patvirtinti.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka apylinkės teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo pateikto apeliacinio skundo ir trečiojo asmens R. J. prisidėjimo prie atsakovo skundo argumentus šios nutarties 23 pastraipoje nurodyta apimtimi (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

25. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Bendrąja prasme aiškinant šią nuostatą, įstatyme įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

26. Šioje byloje kartu su apeliaciniu skundu atsakovas R. J. pateikė naujus rašytinius įrodymus (4 t., e. b. l. 123-139): Vidutinės žemės sklypo rinkos vertės paieškos rezultatą iš Registrų centro duomenų bazės, kur nurodoma, kad ginčo žemės sklypo vertė 13 400 Eur; 2018 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį ir Capital brokerio atliktą vertinimą dėl atsakovo turimo turto pardavimo vertės pokyčio nustatymo; 2019 m. rugpjūčio 22 d. Prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. 54-2131, VĮ Registrų centras duomenis įregistruojant pastato kadastrinius matavimus ir pateikiant 2018 m. gegužės 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2019 m. sausio 23 d. raštą atsakovui. Teigia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jie yra tiesiogiai susiję su šiuo metu byloje nagrinėjamu ginču – servitutų nustatymu atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl tik servitutų nustatymo būtinybės, jų apimties, turinio ir atlyginimo už servitutus nustatymo, sprendžia, jog ieškovo pateikti įrodymai apie jam priklausančio nekilnojamojo turto vertės pasikeitimą; rašytinis įrodymas apie prisijungimo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui sąlygas; VĮ Registrų centras duomenys dėl pastato kadastrinių matavimų pateikiant 2018 m. gegužės 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2019 m. sausio 23 d. raštas atsakovui, nėra niekaip susiję su šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje sprendžiamu ginču, todėl pirmiau minėtus įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą.

28. Kadangi ieškovo pateiktas VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės paieškos pagal žemės sklypo unikalų numerį išrašas, kuriame nurodoma, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 13 000 Eur (apeliacinio skundo priedas Nr. 1), yra susijęs su byloje sprendžiamo ginčo dalimi, teisėjų kolegija prijungia šį rašytinį įrodymą prie bylos ir dėl jo įrodomosios vertės spręs, tikrindama apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą išmokamą kompensaciją jam už nustatytus servitutus žemės sklype. Teisėjų kolegija vertina, kad sprendimas priimti rašytinį įrodymą neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Dėl apelianto 2020 m. sausio 27 d. pateiktų paaiškinimų priėmimo

29. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs bylos šalies rašytinių paaiškinimų pateikimo instituto, nenumatė pagrindų ir procedūrų rašytiniams paaiškinimams pateikti, kai bylos procesas vyksta apeliacinės instancijos teisme, o byla nagrinėjama apeliacine rašytinio proceso tvarka (CPK 301-324 straipsniai). Tokia įstatymo nuostata skirta užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekį kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2, 7, 17 straipsniai). Priėmus apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus į bylą, pirmiau minėti įstatyminiai bylos nagrinėjimo principai būtų pažeisti.

30. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad paaiškinimuose apeliantas nurodo naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo minimos, keliamos ir nagrinėjamos sprendžiant šalių ginčą Kauno apylinkės teisme – jog ieškovė R. O. J. šiuo metu nori parduoti savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina prie paaiškinimų pridėti parduodamo turto skelbimai, patalpinti viešuose portaluose); jog R. B. turi kitą nuosavybės teise jai priklausantį pastatą, kuriuo naudojasi, todėl ginčo pastatas ieškovėms išvis nėra reikalingas; jog nuo 2020 m. balandžio mėnesio nei R. B., nei jos šeima adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, nesilanko ir korespondencija minėtos ieškovės vardu neateina; jog ieškovės turi galimybę ir kitais būdais patekti prie ginčo ūkinio pastato ir į jo vidų, t.y. per kaimyninį A. Z., su kuriuo ieškovės palaiko draugiškus santykius, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kuris ribojasi su ginčo pastatu iš vakarinės pusės. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose kelia ir naujus reikalavimus byloje – nurodo, jog atsakovui turėtų būti atlyginti visi su servitutais susiję nuostoliai – atlygintas viso atsakovo žemės sklypo su statiniais nuvertėjimas dėl jame stovinčio svetimo pastato, remiantis kasmetiniu kintamu žemės rinkos kainos įvertinimu; nuotekų įrenginio priežiūros paslaugų išlaidos, taip pat atlyginti nuostoliai, susiję su ieškovių savavališku atsakovo žemės sklypo užėmimu nuo 2012 m. gruodžio 28 d.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatyme yra įtvirtintas imperatyvus draudimas apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), taip pat draudžiama keisti, (papildyti) apeliacinį skundą naujais faktiniais pagrindais (CPK 323 straipsnis). Kadangi apelianto pateiktuose 2020 m. sausio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose keliami nauji reikalavimai byloje, be to, apeliacinis skundas papildomas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija šios nutarties 27 ir 28 pastraipose nurodomais motyvais atsisako priimti apelianto pateiktus paaiškinimus į bylą.

Dėl servituto nustatymo būtinybės

32. Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde atsakovas R. J. neigė būtinybę nustatyti ieškovių prašomus servitutus jam priklausančiame žemės sklype, nurodė, kad ginčo ūkinio pastato savininkės gali prieiti prie pastato ir patekti į jo vidų nebūtinai per atsakovo įrengtus vartelius, kurie nerakinami, o tiesiog laisvai praeiti, nes šalių turimų žemės sklypų neskiria tvora.

33. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių parengtus procesinius dokumentus, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, ir to pagrindu nustatytas bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad ieškovių ir atsakovo santykiai itin konfliktiški, bylos šalių pozicijos dėl ginčo aplinkybių, nežiūrint artimų giminystės santykių, labai skiriasi, šalys nelinkę ginčą spręsti geranoriškai, bendru sutarimu. Dėl to yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovėms servitutas yra būtinas, nes visas joms priklausantis ginčo ūkinis pastatas stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl nėra kito tinkamo nuosavybės teisės į šį turtą įgyvendinimo būdo kaip tik apriboti atsakovo nuosavybės teises, jo turimame žemės sklype teismo sprendimu nustatant servitutus. Kito tinkamo ieškovių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nagrinėjamu atveju atsakovas nepasiūlė (CPK 178 straipsnis, CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno apylinkės teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nustatė ieškovių prašomus servitutus.

Dėl servituto apimties ir jo turinio

35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde R. J. kelia klausimą dėl pernelyg didelių taikytų ribojimų jo valdomam nekilnojamam turtui – servitutai apima net 12 procentų jo turimo žemės sklypo, į kelio servituto teritoriją patenka ir daug metų stovintis šuns voljeras, nustatyti servitutai pažeidžia atsakovo ir trečiojo asmens privatumą – tretieji asmenys vaikščiotų pro jų gyvenamojo namo langus, įėjimo į namą duris, po sodą ir kiemą. Dėl nustatytų servitutų atsakovo šeima neturėtų kur laikyti savo automobilio.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nustatant servitutą, turi būti tiksliai apibrėžtos naudojimosi svetimu daiktu teisės, orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Nurodoma, kad, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35, 36, 37 punktai).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pagrįstai servitutus atsakovo žemės sklype nustatė pagal ieškovių pateiktą 2018 m. birželio 5 d. individualios įmonės „Geobaitas“ servituto nustatymo schemą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė nustatytų kelio servituto ir servituto eksploatuoti turimą ūkinį pastatą dydžius, tiksliai įvardino žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį – suteikiant teisę ieškovėms R. O. J. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato, bei suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą, pažymėjo, jog šio sprendimo priedas yra minėta schema (2 lapai). Šis sprendimo priedas yra byloje (popierinės bylos 2 t. b. l. 29, 30). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliai laikėsi galiojančių teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų reikalavimų tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį, servitutų teritoriją, ribas, paskirtį (CPK 178 straipsnis, CK 4.112 straipsnis). Nurodomais motyvais atmetami apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo vadovavosi IĮ „Geobaitas“ servituto nustatymo schema, neatsižvelgė, jog atsakovas nesutiko su šia schema.

38. Teisėjų kolegija atmeta tuos apelianto teiginius, kad nustatyti servitutai pernelyg pažeidžia jo, kaip turto savininko teises, riboja jo kaip asmens privatumą, trukdo statyti automobilį. Šioje nutartyje jau minėta, kad servitutams nustatyti kilo objektyvi būtinybė, kito būdo ieškovėms patekti prie turimo ūkinio pastato ir jį eksploatuoti atsakovas byloje nepasiūlė. Nors atsakovas teigia, kad servitutais apribotas sklypo plotas yra per didelis, jis pats nepasiūlė varianto ar schemos, kaip įgyvendinti ieškovėms nuosavybės teises į turtą, nustatant mažesnės apimties servitutus. Pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje pagrįstai sprendė, kad būtinumą nustatyti tokios apimties servitutais lėmė statinio dislokacijos vieta atsakovui priklausančiame žemės sklype (CK 4.126, 4.128 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).

39. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo skunde nurodomų abstrakčių teiginių, kad ieškovių parengta schema neatitinka realių žemės sklypo ribų ir prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais įstatymo leistinais įrodymais, atsakovas savo parengtos servitutų nustatymo schemos, kuri būtų, jo įsitikinimu tiksli ar priimtina abejoms ginčo šalims, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl piniginės kompensacijos už servitutą nustatymo

40. Servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, tačiau jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų. Servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymai priteisti konkrečios rūšies kompensaciją ar nustatyti siūlomą kompensacijos dydį negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos mokėjimo rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar nustatytas kompensavimas yra realus ir pagrįstas Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 47 punktas).

42. Žemės sklypo rinkos kaina pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020 49 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydį siejo su ginčo žemės sklypo dalies, kuriai taikomi apribojimai servitutais, rinkos kaina, sprendė, kad ieškovės atsakovui turi sumokėti vienkartinę piniginę kompensaciją - 1 522,63 Eur (12 300 Eur (žemės sklypo rinkos kaina) x 517 kv. m x 64 kv. m = 1 522,63 Eur). Atsakovas R. J. su ieškovių siūlymu sumokėti kompensaciją iš esmės sutiko, tačiau bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad kompensacija yra per maža, tačiau koks piniginės kompensacijos dydis būtų teisingas ir jam priimtinas, apeliantas neįvardino. Teisėjų kolegija prijungė prie bylos atsakovo pateiktą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kur vidutinė ginčo žemės sklypo vertė nurodoma 13 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo rinkos kaina yra 12 300 Eur ir nuo šios žemės sklypo rinkos kainos skaičiavo kompensacijos sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tiek teismo nustatyta ginčo žemės sklypo rinkos kaina, tiek atsakovo pateikta vidutinė šio žemės sklypo vertė yra artimos, mažai skiriasi. Apeliantas nepateikė įtikinamų įrodymų ir svarių argumentų, kad kompensacijos suma turėtų būti skaičiuojama nuo jo nurodomos 13 400 Eur vidutinės žemės sklypo rinkos vertės, o ne nuo teismo pasirinktos 12 300 Eur rinkos kainos.

43. Teisėjų kolegija nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo rinkos vertė, tiek suvaržymų naudotis žemės sklypu dėl servituto nustatymo faktas Kauno apylinkės teismo yra tinkamai nustatyti ir, remiantis bylos duomenų visuma, įvertinti nustatant kompensacijos dydį, teismo apskaičiuotas kompensacijos dydis atitinka žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja nesant skunde argumentų, sudarančių pagrįstą pagrindą daryti kitokias išvadas dėl mokėtinos kompensacijos už servitutus dydžio, nei ją padarė bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėjo 1 080 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas prašo priteisti iš apelianto (4 t., e. b. l. 142-150, priedas prie atsiliepimo). Apelianto skundą atmetus, šios išlaidos ieškovėms priteisiamos iš R. J. (CPK 98 straipsnis). Valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 6,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš R. J. (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė atsakovo R. J. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms R. O. J. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 2I1ž bei servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2Ilž, pagal 2018 m. birželio 5 d. IĮ „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą (sprendimo priedas, 2 lapai), įpareigojo ieškovę R. O. J. sumokėti atsakovui R. J. 951,64 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, įpareigojo ieškovę R. B. sumokėti atsakovui R. J. 570,99 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. O. J. 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 990,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. B. 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, palikti nepakeistą.

Priteisti R. O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1080 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,06 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisIzolda NėnienėArvydas Žibas