Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. ADP1-139 (toliau – ir 2019 m. vasario 12 d. įsakymas, ginčijamas įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. AB „Aksa“ 2018 m. liepos 5 d. parengė Aplinkos atkūrimo priemonių planą (toliau –ir Planas). Šiam Planui įvykdyti Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas 2018 m. liepos 19 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. 1/2018 AB „Aksa“: 1) išvežti visus valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Valstybinis sklypas 1) neteisėtai supiltus brokuotus gaminius ir gamybos atliekas iki 2018 m. rugsėjo 16 d.; 2) užtikrinant teisės aktų laikymąsi numatyti jų sandėliavimą AB „Aksa“ valdomoje teritorijoje arba perduoti kitiems teisėtiems subjektams tolimesniam sandėliavimui ar kitokiam tvarkymui, perdirbimui (netinkamas perdirbimui statybines atliekas perduoti atliekų tvarkytojams), pateikiant Departamento Utenos valdybai tai patvirtinančius duomenis; 3) neigiamam žemės poveikiui atstatyti užvežti dirvožemio, teritoriją išlyginti ir atsodinti augmeniją (toliau – ir Nurodymas). Pasibaigus Departamento Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Nurodymo įvykdymo terminui, Departamento Utenos valdybos viršininkas 2018 m. spalio 3 d. davė pavedimą Nr. U-7 (toliau – ir Pavedimas) pareiškėjui atlikti patikrinimą kaip įvykdyti Nurodymo reikalavimai. Patikrinimo pradžia – 2018 m. spalio 8 d., pabaiga – 2018 m. spalio 19 d. Pareiškėjas neplaninį teminį Nurodymo patikrinimą atliko ir 2018 m. spalio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. UI-30/2018. Patikrinimo metu nustatė, kad AB „Aksa“ įvykdė Planą. Žala aplinkai pašalinta. Numatė AB „Aksa“ paskirti ekonominę sankciją. Vis dėlto Departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ADI-180 sudaryta komisija (toliau – Komisija) patikrino gautą informaciją apie galimą aplinkos taršą Valstybiniame sklype 1. Komisija priėmė 2018 m. gruodžio 10/17 d. pažymą Nr. (3.7)-VDR-823 (toliau – Pažyma), kurioje nurodė, kad gauta informacija apie taršą Valstybiniame sklype 1 pasitvirtino. Departamento Teisės departamento direktorė 2019 m. sausio 11 d. parengė motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo (Įsakyme nurodyta kaip 2019 m. vasario 11 d. motyvuota išvada Nr. (3)-VDR-116) (toliau – Išvada), o Departamento direktorius priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda.

2.2. Pareiškėjui buvo pavesta atlikti patikrinimą tik po to, kai pasibaigs nustatytas AB „Aksa“ duoto Nurodymo įvykdymo terminas, t. y. tik po 2018 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas patikrinimą atliko nepažeisdamas Pavedime nustatytų terminų nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. UI-30/2018.

2.3. Nors ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, nes tinkamai nekontroliavo AB „Aksa“ duoto Nurodymo įvykdymo, dėl ko po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų, tačiau pareiškėjas tinkamai atliko patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė, kad Nurodymas įvykdytas visiškai, kadangi įvykdyti Nurodymo reikalavimai. AB „Aksa“ į valstybinę žemę neteisėtai supylė 240 t atliekų, o išvežė trečdaliu daugiau, t. y. 360 t atliekų, visos šios atliekos laikinai susandėliuotos AB „Aksa“ teritorijoje. Valstybinio sklypo 1 išlyginimui buvo užvežta 615 t grunto, kuris buvo išlygintas ir apsodintas žole. Atliekant patikrinimą Valstybiniame sklype 1 matėsi pradėjusi dygti žolė.

2.4. Pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. atliko AB „Aksa“ išvežamo iš valstybinės žemės gamybos atliekų kontrolinį krovinio svėrimą, kurio metu užfiksavo, kad savivartis „Kamaz“ išvežė 10,06 t gelžbetonio laužo. Pareiškėjas taip pat įsitikino, kad iš Valstybinio sklypo 1 išvežtos 360 t atliekų yra apskaitytos ir yra sandėliuojamos AB „Aksa“ teritorijoje. Pareiškėjas ėmėsi visų privalomų veiksmų tinkamai atlikti privalomąjį patikrinimą, todėl visiškai nepagrįstai ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, nes tinkamai nekontroliavo AB „Aksa“ duoto Nurodymo įvykdymo, dėl ko po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų.

2.5. Iš Išvados (Pažymos) matyti, kad Komisijai atliekant tyrimą kilo abejonių dėl to, ar tikrai visas statybines atliekas privalėjo išvežti AB „Aksa“. Todėl Komisijos išvada, kad AB „Aksa“ netinkamai įvykdė Nurodymą išvežti iš Valstybinio sklypo 1 neteisėtai supiltus brokuotus gaminius ir gamybos atliekas iki 2018 m. rugsėjo 16 d., yra nepagrįsta.

2.6. Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Valstybinis sklypas 2) didelių kiekių statybinių atliekų, nefiksavo, kad šios bendrovės sandėlių aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų. Atliekant patikrinimą ir pareiškėjui nuvykus į patikrinimo vietą, pastebėti, kokia situacija yra gretimuose sklypuose nebuvo galimybės, kadangi 2018 m. spalio 10 d. dar medžiai ir krūmai buvo su lapais ir aplink UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ teritoriją augo medžių ir krūmų siena, per kurią nesimatė, kas vyksta šios bendrovės teritorijoje. Tai įrodo patikrinimo vietoje darytos nuotraukos. Informacijos ar įtarimų, kad Valstybiniame sklype 2 vykdoma neteisėta veikla ar šis sklypas užterštas, pareiškėjas neturėjo. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ yra įtrauktą į kontroliuojamųjų sąrašą ir nuolat vykdoma jos kontrolė. Paskutinį kartą ši bendrovė tikrinta 2017 m. gruodžio mėn.

2.7. Pareiškėjui nesuprantamas ginčijamame įsakyme nurodytas teiginys, kad dėl pareiškėjo neveikimo nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti aplinkosauginiai pažeidimai, prarasta galimybė atsakomybėn traukti kaltus asmenis. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ yra veikianti įmonė, kurioje šiuo metu atliekama restruktūrizavimo procedūra ir tokiai įmonei nėra apribojimų dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo už aplinkosaugos pažeidimus.

2.8. Departamentas, įrodinėdamas pareiškėjo kaltę, turėjo nurodyti faktus, kuriais pasireiškia valstybės tarnautojo kaltė, kokius teisės aktus jis pažeidė. Nagrinėjamu atveju nebuvo konkretizuota, būtent kuo pasireiškė pareiškėjo neveikimas, kokie aplinkosaugos taisyklių reikalavimai buvo pažeisti. Nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos jo galėjimui veikti pagal savo valią, t. y. tinkamai vykdyti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas išsamiai paaiškino, kodėl, kaip ir kada atliko patikrinimą, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami jo paaiškinime pateikti motyvai, jie nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, taip pat nebuvo vertinamas priežastinis ryšys, tarp pareiškėjo veiksmų nesiimant aktyvesnių veiksmų ir kilusių pasekmių. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir pagrįsti pareiškėjo subjektyvieji tarnybinio nusižengimo elementai: kaltė, tikslas, motyvas, taip pat nenustatyta, ar jo veiksmai (neveikimas) apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, o jei sukėlė, tai kokias. Šie tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nebuvo analizuojami. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

2.9. Nuobaudų skyrimas turi būti pagrįstas nusižengimų pasekmėmis, nusižengimų aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo, o šiuo atveju apsiribota tik formaliu pažeidimo konstatavimu ir nėra pagrindžiama tokios griežtos tarnybinės nuobaudos skyrimo būtinybė. Todėl pareiškėjui skirta per griežta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareiškėjo galėjimui veikti pagal savo valią, t. y. tinkamai vykdyti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nėra pagrindo išvadai, kad buvo nustatyti pareiškėjo subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai: kaltė, tikslas, motyvas. Taip pat nenustatyta, ar pareiškėjo veiksmai (neveikimas) apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, o jei sukėlė, tai kokias. Pareiškėjas išsamiai paaiškino, kodėl, kaip ir kada atliko patikrinimą, tačiau teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami pareiškėjo paaiškinimu pateikti motyvai, jie nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, taip pat nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir kilusiu pasekmių.

9.2. Byloje nebuvo surinkti, ištirti ir įvertinti esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turintys bylos įrodymai. Teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus ir jais nesirėmė priimdamas sprendimą.

9.3. Visiškai nepagrįstos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, jog būtų nustatytas teisės pažeidimas, išaiškintas pažeidėjas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tiek Pažymoje, tiek Išvadoje yra konstatuota, kad AB „Aksa“ išvežė 360 t atliekų, t. y. daugiau nei priklausė, ir pažymėta, kad AB „Aksa“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjui buvo pavesta patikrinti AB „Aksa“ veiksmus, t. y., ar ši bendrovė atliko Plane nustatytus veiksmus, tačiau jam nebuvo pavesta tirti visą Valstybinio sklypo 1 teritorijos taršą ir nustatyti kaltus asmenis. Teismas to neanalizavo.

9.4. Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui paskiriama nuobauda, nes jis tinkamai nekontroliavo duoto AB „Aksa“ Nurodymo, dėl ko po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų. Tačiau tokia išvada prieštarauja Pažymoje pateiktoms išvadoms, kad Komisija neturi faktinių duomenų (tiesioginiu įrodymų) dėl minėtos bendrovės kaltės, kiek tai susiję su visa likusia neišvežta dalimi statybinių atliekų iš Valstybinio sklypo 1.

9.5. Komisija naudojo metalo ieškiklius, kurių pagalba fiksavo po užpilto grunto sluoksniu visoje teritorijoje esantį metalą, o pareiškėjas atlikdamas tyrimą neturėjo galimybės naudotis vienu iš tokių prietaisų, kadangi inspektoriai nėra aprūpinami tokia įranga. Atsižvelgdamas i tai, teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjas neturėjo visų galimybių tinkamai atlikti savo pareigas, tokios objektyvios priežastys kaip reikiamu darbo priemonių neturėjimas turėjo būti vertinamos kaip kliūtis tinkamai atlikti pareigas.