Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.ADP1-139 (toliau ir - Skundžiamas sprendimas) jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2.1. 2018 m. liepos 5 d. AB „Aksa“ parengtas Aplinkos atkūrimo priemonių planas ir suderintas su Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėju įvykdymo užtikrinimui, Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. K. 2018 m. liepos 19 d. davė privalomą nurodymą Nr. 1/2018 AB „Aksa“ išvežti visus valstybiniame žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Valstybinis sklypas 1) neteisėtai supiltus brokuotus gaminius ir gamybos atliekas iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Užtikrinant teisės aktų laikymąsi numatyti jų sandėliavimą bendrovės valdomoje teritorijoje arba perduoti kitiems teisėtiems subjektams tolimesniam sandėliavimui ar kitokiam tvarkymui, perdirbimui (netinkamos perdirbimui statybinės atliekos perduoti atliekų tvarkytojams), pateikiant Utenos Valdybai, tai patvirtinančius duomenis - tai yra visais atvejais užtikrinant iš Valstybinio sklypo išvežtų atliekų tolimesnį sutvarkymą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Neigiamam žemės poveikiui atstatyti užvežti dirvožemio, teritoriją išlyginti ir atsodinti augmeniją.

2.2. AB „Aksa“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiuntė pareiškimą, kuriuo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekciją informavo apie tai, kad aplinkos atkūrimo priemonių plano tikslas išvežti iš Valstybinio sklypo brokuotus gaminius, kurie buvo sandėliuojami Valstybiniame sklype yra įvykdytas ir užbaigtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Taip pat informavo, kad išvežė 36 sunkvežimius brokuotų gaminių po 10 tonų, viso 360 tonų ir laikinai sandėliuos AB „Aksa“ teritorijoje iki brokuotos atliekos bus perdirbtos. Nereikšmingo neigiamo žemės poveikio atstatymo darbams buvo užvežta 615 tonų grunto, kuris buvo išlygintas ir rekultivuotas.

2.3. AB „Aksa“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą R. D. gavo 2018 m. rugpjūčio 20 d. su tiesioginio vadovo viza „R. D. atlikti patikrinimą, kai pasibaigs nustatytas terminas. Surašyti protokolą“. 2018 m. rugsėjo 16 d. pasibaigė Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. K. 2018 m. rugpjūčio 18 d. privalomo nurodymo Nr. 1/2018 AB „Aksa“ terminas. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Utenos valdybos viršininkas L. M. 2018 m. spalio 3 d. davė pavedimą Nr. U-7 pareiškėjui atlikti patikrinimą kaip įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimai. Patikrinimo pradžia 2018 m. spalio 8 d., pabaiga - 2018 m. spalio 19 d.

2.4. Pareiškėjas neplaninį teminį privalomojo nurodymo patikrinimą atliko ir 2018 m. spalio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. UI-30/2018 . Patikrinimo metu nustatė, kad AB „Aksa“ įvykdė Aplinkos atkūrimo priemonių planą. Žala aplinkai pašalinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 4 dalimi numatė, kad bus paskirta ekonominė sankcija.

2.5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ADI-180 sudaryta komisija patikrinti žurnalisto A. R. 2018 m. lapkričio 14 d. el. paštu pateiktą informaciją apie galimą aplinkos taršą Valstybiniame sklype. Atsakovo 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ADI -180 sudaryta komisija, kuri pateikė 2018 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. (3.7)- VDR-823 apie žurnalisto A. R. pateiktą informaciją ir nustatė, kad A. R. pranešimas pasitvirtino.

2.6. Atsakovas 2019 m. sausio 11 d. parengė motyvuotą išvadą pareiškėjo R. D. galimo tarnybinio nusižengimo. AAD direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. ADP1-139 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.7. Pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ADI-61, 30 punktą neplaninis patikrinimas atliekamas Departamento skyriaus vedėjo ir Departamento teritorinės valdybos viršininko motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą. Pareiškėjui buvo pavesta atlikti patikrinimą tik po to, kai pasibaigs nustatytas AB „Aksa“ skirtas privalomas nurodymas, tai yra tik po 2018 m. rugsėjo 16 d. Departamento prie AM Utenos valdybos viršininkas L. M. 2018 m. spalio 3 d. davė pavedimą Nr. U-7 atlikti patikrinimą ar įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimai , pavesdamas jį atlikti pareiškėjui. Patikrino pradžia 2018 m. spalio 8 d., pabaiga 2018 m. spalio 19 d. Pareiškėjas patikrinimą atliko nepažeisdamas pavedime nustatytų terminų nuo 2018 m. spalio 10 - 15 dienos. Pareiškėjas patikrinimo aktą Nr. UI-30/2018 surašė 2018 m. spalio 15 d. Pareiškėjas patikrinimą atliko per Departamento prie AM Utenos valdybos viršininko pavedime nustatyta terminą.

2.8. Atsakovo direktorius 2019 m. vasario 12 d. įsakyme Nr. ADP-139 nurodė, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, nes tinkamai nekontroliavo AB „Aksa“ duoto privalomojo nurodymo, dėl ko po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų. Pareiškėjas su tokiu kaltinimu nesutinka. Pareiškėjas tinkamai atliko patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė, kad privalomasis nurodymas Nr. 1/2018 įvykdytas pilnai, kadangi įvykdyti visi privalomojo nurodymai reikalavimai. AB „Aksa“ į Valstybinę žemę neteisėtai supylė 240 tonų atliekų, o išvežė trečdaliu daugiau, t. y. - 360 tonų atliekų, visos šios atliekos laikinai susandėliuotos AB „Aksa“ teritorijoje. Valstybinio sklypo išlyginimui buvo užvežta 615 tonų grunto, kuris buvo išlygintas ir apsodintas žole. Atliekant privalomąjį patikrinimą Valstybiniame sklype matėsi pradėjusi dygti žolė. Pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. atliko AB „Aksa“ išvežamo iš Valstybinės žemės gamybos atliekų kontrolinį krovinio svėrimą, kurio metu užfiksavo, kad savivartis „Kamaz“ išvežė 10,06 tonas gelžbetonio laužo. Pareiškėjas taip pat įsitikino, kad iš Valstybinės žemės išvežtos 360 tonos atliekų yra apskaitytos AB „Aksa“ Atliekų apskaitos žurnale ir yra sandėliuojamos įmonės teritorijoje. Pareiškėjas ėmėsi visų privalomų veiksmų tinkamai atlikti privalomąjį patikrinimą, todėl visiškai nepagrįstai atsakovas 2019 m. vasario 12 d. įsakyme Nr. ADP-139 nurodė, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, nes tinkamai nekontroliavo AB „Aksa“ duoto privalomojo nurodymo, dėl ko po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų.

2.9. Atsakovo 2019 m. sausio 14 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (3)-VDR-116 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto R. D. galimo tarnybinio nusižengimo, 3 punkte pažymėta, kad: „Visai šalia užpiltos teritorijos dalis matomų betono gabalų yra senesnės faktūros, matyti, kad paveikti aplinkos veiksnių akivaizdžiai stipriau, pakeitę spalvą, nei AB „Aksa“ išvežtieji (šiuo metu tebesaugomi bendrovės teritorijoje), tai reiškia, kad galimai suvežti ir supilti valstybiniame sklype dar iki 2017 m. balandžio 27 d.“ Toliau išvadoje teigia: „Kad visas statybines atliekas ar tik dalį likusių po supiltu gruntu atliekų supylė būtent ir tik AB „Aksa“ - tokių faktinių duomenų užfiksuota nėra“. Vadinasi komisijai atliekant tyrimą kilo abejonių dėl to, ar tikrai visas statybines atliekas privalėjo išvežti AB „Aksa“. Pareiškėjo nuomone, jog komisijos išvada, kad AB „Aksa“ netinkamai įvykdė privalomąjį pavedimą išvežti iš Valstybinės žemės neteisėtai supiltus brokuotus gaminius ir gamybos atliekas iki 2018 m. rugsėjo 16 d. yra nepagrįsta.

2.10. Atsakovo 2019 m. vasario 12 d. įsakyme Nr. ADP-139 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Valstybinis sklypas 2), didelių kiekių statybinių atliekų, nefiksavo, kad prie šios įmonės sandėlių aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų. Atliekant privalomąjį patikrinimą ir pareiškėjui nuvykus į patikrinimo vietą ,pastebėti ,kokia situacija yra gretimuose sklypuose nebuvo galimybės, kadangi 2018 m. spalio 10 dieną dar medžiai ir krūmai buvo su lapais ir aplink UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ teritoriją augo medžių ir krūmų siena, per kurią nesimatė, kas vyksta įmonės teritorijoje, tai įrodo patikrinimo vietoje darytos nuotraukos. Informacijos ar įtarimų, kad gretimame sklype vykdoma neteisėta veikla ar, kad sklypas užterštas pareiškėjas neturėjo. Ši įmonė įtraukta į kontroliuojamų objektų sąrašą ir nuolat vykdoma jos kontrolė, paskutinį kartą tikrinta 2017 m. gruodžio mėnesį. Atsakovo 2019 m. vasario 12 d. įsakyme Nr. ADP-139 nurodyta, kad dėl pareiškėjo neveikimo nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti aplinkosauginiai pažeidimai, prarasta galimybė atsakomybėn traukti kaltus asmenis. Toks teiginys pareiškėjui yra nesuprantamas, kadangi UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ yra veikianti įmonė, kurioje šiuo metu atliekama restruktūrizavimo procedūra ir tokiai įmonei nėra apribojimų dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo už aplinkosaugos pažeidimus. Restruktūrizavimo atveju įmonei sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, grąžinti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto.

2.11. LVAT nuosekliai formuoja praktiką, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir kokia teisei priešinga veika padaryta, t. y. kokie teisės aktai pažeisti ir kuo tai pasireiškė. Darbdavys turėjo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė valstybės tarnautojo kaltė, tikslas, motyvas, kokius teisės aktus pažeidė, kuo pažeidė. Atsakovo atliktame tyrime ir 2019 m. sausio 14 d. surašytoje išvadoje nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos jo galėjimui veikti pagal savo valią, tai yra tinkamai vykdyti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas išsamiai paaiškino, kodėl, kaip ir kada atliko patikrinimą, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami pareigūno paaiškinime pateikti motyvai nebuvo vertinti. Taip pat nebuvo vertinamas priežastinis ryšys, tarp pareiškėjo veiksmų nesiimant aktyvesnių veiksmų ir kilusių pasekmių, kurios įvardijamos išvadoje, taip pat nenustatyta, ar jo veiksmai (neveikimas) apskritai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, o jei sukėlė, tai kokias. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstai buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

2.12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Akcentavo, kad aplinkos sutvarkymo plane nustatyti įpareigojimai buvo įvykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB „Aksa“ neįvykdė nurodymo. Pareiškėjas pripažino, kad matėsi atliekų likučiai, tačiau nėra aišku, kieno tos atliekos.

3. Atsakovas AAD pateikė atsiliepimą, su pareiškėjo skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimą atliko per Departamento Utenos valdybos viršininko 2018-10-03 pavedime Nr. U-7 nustatytą terminą nuo 2018-10-08 iki 2018-10-19 ir 2018-10-15 surašė patikrinimo aktą Nr. UI-30/2018. Nurodo, kad tinkamai atliko patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė, kad privalomasis nurodymas Nr. 1/2018 įvykdytas pilnai, kadangi įvykdyti visi privalomojo nurodymai reikalavimai. AB „Aksa" į valstybinę žemę neteisėtai supylė 240 tonų atliekų, o išvežė trečdaliu daugiau, tau yra - 360 tonų atliekų, visos šios atliekos laikinai susandėliuotos AB „Aksa" teritorijoje. Valstybinio sklypo išlyginimui buvo užvežta 615 tonų grunto, kuris buvo išlygintas ir apsodintas žole. Atliekant privalomąjį patikrinimą Valstybiniame sklype matėsi pradėjusi dygti žolė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atliekant patikrinimą ir jam nuvykus į patikrinimo vietą pastebėti kokia situacija yra gretimuose sklypuose nebuvo galimybės, kadangi 2018 m. spalio 10 dieną dar medžiai ir krūmai buvo su lapais ir aplink UAB „Visagino tiekimas ir statyba" teritoriją augo medžių ir krūmų siena, per kurią nesimatė, kas vyksta įmonės teritorijoje, tai įrodo patikrinimo vietoje darytos nuotraukos. Informacijos ar įtarimų, kad gretimame sklype vykdoma neteisėta veikla ar, kad sklypas užterštas pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjas pažymi, kad be bendro pobūdžio teiginių, kad pareiškėjas tinkamai nekontroliavo AB „Aksa" duoto privalomojo nurodymo ar tai, kad nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame UAB „ Visagino tiekimas ir statyba" didelių kiekių statybinių atliekų, nebuvo konkretizuota, būtent kuo pasireiškė nekontroliavimas ir nefiksavimas, kokie aplinkosaugos taisyklių reikalavimai buvo pažeisti ir pan.

3.2. 2019 m. sausio 14 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (3)-VDR-116 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. D., nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose reglamentuotos pagrindinės valstybės tarnautojo pareigos, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti 2018 m. balandžio 10 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-9 patvirtintų Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1., 7.6. papunkčiuose nustatytas funkcijas, t. y. kontroliuoti ar fiziniai ir juridiniai asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų naudoja, atkuria žemės, žemės gelmių paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius, vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijoje, siekiant užtikrinti Utenos valdybai pavestų funkcijų vykdymą (7.1) bei nustatyti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taikyti kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidėjams, apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą (7.6). Šios motyvuotos išvados pagrindu 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. ADP1-139 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad išdėstyti klausimai, jei jie nėra aptarti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente, bet tuo klausimu aptarimas būtinas. Atsakovas nurodo, kad visi klausimai aptarti Išvadoje bei 2018 m. gruodžio 10/17 d. Pažymoje Nr. (3.7)-VDR-823 (toliau – ir Komisijos pažyma). Išvadoje nurodyta, kad vertinta Komisijos pažyma su priedais, iš kurių matyti, jog 2018 m. lapkričio 26 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. AD1-180 sudaryta komisija, patikrinusi fizinio asmens 2018 m. lapkričio 14 d. el. paštu AAD direktoriui pateiktą informaciją apie galimą aplinkos taršą (duomenys neskelbtini), nustatė pažeidimus, juos fiksavo 2018 m. gruodžio 10/17 d. Komisijos pažymoje bei foto lentelėse, o pareiškėjas, atlikdamas patikrinimą pagal Departamento Utenos valdybos viršininko 2018 m. spalio 3 d. pavedimą Nr. U-7 formaliai vertino tikrinamojo teikiamą informaciją, nenustatė daromų/padarytų aplinkosauginių pažeidimų, nenustatė juos darančių ar padariusių asmenų ir nepatraukė jų administracinėn atsakomybėn, nesiėmė kitų veiksmų, kad tyrimas būtų tęsiamas ar perduodamas vykdyti kitam padaliniui.

3.3. Departamentas neginčija, kad pareiškėjas kontroliavo privalomojo nurodymo vykdymą, tačiau vykdydamas šią kontrolę elgėsi nerūpestingai ir esant AB „Aksa“ ir/ar kitų asmenų nusižengimo požymiams nesiėmė, jokių priemonių, kad būtų nustatytas priešingas teisei pažeidimas, išaiškintas pažeidėjas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip tai numato 2018 m. balandžio 10 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-9 patvirtintų Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1., 7.6 papunkčiai. Tuo tarpu Komisija, tyrusi skundą tuoj po pareiškėjo konstatavimo apie įvykdytą AB „Aksa“ privalomąjį nurodymą, atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, jog pažeidimai nėra pašalinti, tai fiksuodama 2018 m. gruodžio 10/17 Komisijos pažymoje su priedais, ši Pažyma yra tyrimo medžiagos sudedamoji dalis ir jos bei Išvados pagrindu ir paskirta tarnybinė nuobauda.

3.4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Akcentavo, kad kilo neigiamos pasekmės – apsunkintas reikalavimas sutvarkyti aplinką ir įvykdyti nurodymą. Paaiškino, kad visais atvejais pareiškėjas turėjo fiksuoti, kad yra likusios atliekos ir tada jau būtų sprendžiama, kas jas privalo tvarkyti. Taip pat paaiškino, kad gretimame Valstybiniame sklype 2 esančios atliekos turėjo matytis sprendžiant iš fotolentelėje esančios nuotraukos (T I b. l 103).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019-02-12 įsakymo Nr.ADP1-139 pagrįstumo ir teisėtumo.

5.1. 2018 m. liepos 5 d. AB „Aksa“ pateikė Aplinkos atkūrimo priemonių planą (toliau – ir Planas) AAD Utenos valdybos Ignalinos apsaugos inspekcijai ir NŽT prie ŽŪM Ignalinos ir Visagino skyriui (T I b. l. 5), kuriuo AB „Aksa“ geranoriškai įsipareigojo per protingą terminą gera valia atkurti AB „Aksa“ veiksmais pažeistą aplinkos būklę Lietuvos Respublikai priklausančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), įsipareigojant iš šio sklypo išvežti visus neteisėtai jame pašalintus (suverstus) įmonės brokuotus gaminius ir gamybos atliekas, sutvarkant užterštą sklypo teritoriją. AAD 2018 m. liepos 19 d. nurodymu Nr. 1/2018 nurodė AB „Aksa“ išvežti visus Valstybiniame sklype 1 neteisėtai supiltus brokuotus gaminius ir gamybos atliekas iki 2018 m. rugsėjo 18 d., neigiamam žemės poveikiui atstatyti užvežti dirvožemio, teritoriją išlyginti ir atsodinti augmeniją (toliau – ir Nurodymas). AB „Aksa“ nurodė, kad brokuotų gaminių ir statybos atliekų išvežimą numato įvykdyti nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d. AB „Aksa“ pateikė pareiškimą Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriame nurodė, kad neigiamo žemės poveikio atstatymo darbai buvo įvykdyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. (T I b. l. 6).

5.2. Pareiškėjui tiesioginio vadovo rezoliucija buvo nurodyta atlikti patikrinimą, kai pasibaigs nustatytas terminas, surašyti protokolą. 2018 m. spalio 3 d. AAD Utenos valdybos viršininkas L. M. davė pavedimą atlikti patikrinimą (T I b. l. 7) , kuriuo pareiškėjui buvo pavesta patikrinti, kaip įvykdyti privalomojo nurodymo Nr.1/2018 reikalavimai, patikrinimą pradėti 2018 m. spalio 8 d., baigti – 2018 m. spalio 19 d.

5.3. Pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. pateikė Patikrinimo aktą Nr.U1-30/2018 (T I b.l.8) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio patikrinimo išvadose nurodė, kad AB „Aksa“ įvykdė 2018 m. liepos 5 d. Aplinkos atkūrimo priemonių planą. Žala aplinkai pašalinta. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis (gelžbetonio laužas 360 t arba 156,5m3) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 90 str.4 d. ekonominė sankcija taikoma juridiniam asmeniui, todėl UAB „Aksa“ bus surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas.

5.4. 2018 m. lapkričio 14 d. AAD direktoriui fizinis asmuo el. paštu pateikė informaciją apie galimą aplinkos taršą (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 26 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr.AD1-180 sudaryta komisija patikrinti minėtą informaciją. 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos pažymoje (T I b. l. 9-12) konstatuota, kad pranešimas pasitvirtino. Valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje taikytos aplinkos atkūrimo priemonės – po užpiltu žemės sluoksniu tebėra statybinių gelžbetonio atliekų, tame tarpe metalo (turinčių metalo), kitų atliekų (gumos, plastmasės, metalo, laidų ir pan.). Apžiūrima teritorija užpilta mineraliniu gruntu (žvyru), augmenija neatkurta. Komisija konstatavo, kad pareigūnas galimai netinkami atliko jam pareigybių aprašyme pavestas funkcijas, 2018 m. spalio 10 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu neužfiksavo, kad 2018 m. liepos 19 d. Privalomasis nurodymas Nr.1/2018 nėra įvykdytas pilnai, po užpiltu žemės sluoksniu tebėra statybinių gelžbetonio ir kitų atliekų, teritorija užpilta mineraliniu gruntu (žvyru), o ne dirvožemiu, augmenija neatkurta. Patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 10 d., nors AB „Aksa“ pranešimą apie įvykdytą privalomąjį nurodymą Utenos valdybai pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat nurodyta, kad neužfiksuota tarša statybinėmis atliekomis greta esančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Išvadose taipogi nurodyta, kad valstybiniame UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame žemės sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini), (Valstybiniame sklypes 2) užfiksuoti dideli kiekiai statybinių atliekų. Prie šios įmonės sandėlių aikštelėje(duomenys neskelbtini), Taip pat sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų. Komisija išvadose nurodė, kad atsakomybę už kontroliuotinus objektus, kontrolės rezultatus ir iniciatyvą tolesniems inspekciniams veiksmams turėtų rodyti tų objektų tiesioginę kontrolę vykdantys padaliniai (pareigūnai) , turintys visas galimybes bei pareigas parodyti efektyvius aplinkos apsaugos rezultatus. Komisija, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 str. siūlyta pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl AAD Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto R. D. veiksmų/neveikimo.

5.5. Komisijos pažymos pagrindu 2019 m. sausio 11 d. buvo surašyta 2019 m. sausio 11 d. Išvada dėl aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto R. D. galimo tarnybinio nusižengimo (T I b. l. 13-15), kurioje buvo vertinta Komisijos pažyma, 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo paaiškinimas su priedais; 2018 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr.1/2018; Departamento direktoriaus įsakymu Nr.ADP1-9 patvirtintas Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Išvadoje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes tinkamai nekontroliavo AB „Aksa“ duoto privalomojo nurodymo , ko pasėkoje po užpiltu žemės sluoksniu liko statybinių gelžbetonio atliekų, tame tarpe metalo (turinčių metalo), kitų atliekų (gumos, plastmasės, metalo, laidų ir pan.) bei nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame sklype (Valstybiniame sklype 2) būtų užfiksuoti dideli kiekiai statybinių atliekų bei prie šios įmonės sandėlių aikštelėje (duomenys neskelbtini),. Yra sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų. Dėl R. D. neveikimo nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti aplinkosauginiai pažeidimai, pripažįstant, kad AB „Aksa“ tinkamai įvykdė 2018 m. liepos 19 d. privalomąjį nurodymą Nr.1/2018, prarasta galimybė atsakomybėn patraukti kaltus asmenis. Šį tarnybinį nusižengimą R. D. padarė dėl neatsargumo, kuris pasireiškė nerūpestingumu – kai veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 2019 m. vasario 12 d. atsakovo įsakymu Nr. ADP1-139 „Dėl R. D. tarnybinio nusižengimo“ (T I b. l.16) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

6. Šioje administracinėje byloje Skundžiamas sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

8. Apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs LVAT grąžino bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. LVAT panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas : 1) neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus; 2) nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami pareiškėjo paaiškinimu pateikti motyvai, jie nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, taip pat nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių; 3) nenagrinėjo ir neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus ir jais nesirėmė priimdamas sprendimą; 4) nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, jog būtų nustatytas teisės pažeidimas, išaiškintas pažeidėjas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn; 5) neįvertino, kad pareiškėjas neturėjo reikiamu darbo priemonių tinkamai atlikti pareigas; 6) neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo tariamo padaryto nusižengimo kilusių neigiamų pasekmių; 7) neįvertino pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pastebėti, kokia situacija yra gretimame sklype (Valstybiniame sklype 2), o informacijos ar įtarimų apie galimus pažeidimus Valstybiniame sklype 2 nebuvo.

9. Pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda iš esmės dėl šių priežasčių: 1) mano, kad Nurodymo įvykdymo kontrolę atliko tinkamai ir laiku, Nurodymas buvo įvykdytas pagal suderintą Planą; 2) gretimame sklype esančių atliekų jis negalėjo matyti 3) Išvadoje nėra atskleista pažeidimo sudėtis – jos subjektyvieji ir objektyvieji elementai, kilusios pasekmės, priežastinis ryšys, pareiškėjui neaišku, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko netinkamai, neatsakyta į jos teiktus paaiškinimus, nenagrinėtas skiriamos nuobaudos proporcingumo klausimas.

10. Pareiškėjas nubaustas jo neteisėtą elgesį konstatavus dviejuose epizoduose – netinkamos Nurodymo įvykdymo kontrolės Valstybiniame sklype 1 ir netinkamos kontrolės Valstybiniame sklype 2.

11.1. Pareiškėjas teigia, kad Nurodymo reikalavimai buvo įvykdyti. Pareiškėjas remiasi aplinkybe, kad Komisijos pažymoje ir Išvadoje pasisakyta, kad neaišku, ar visas atliekas Valstybiniame sklype supylė AB „Aksa“, taip pat tuo, kad AB „Aksa“ į Valstybinį sklypą supylė 240 t atliekų, o išvežė 360 t atliekų, sklypo išlyginimui užpylė 615 tonų grunto, kuris buvo išlygintas ir apsodintas žole.

11.2. Su tokiais argumentais negalima sutikti, nes tiek pagal Planą, tiek pagal Nurodymą, AB „Aksa“ buvo nurodyta išvežti visas atliekas. Taip pat nurodyta neigiamam žemės poveikiui atstatyti užvežti dirvožemio ir atsodinti augmeniją. Pastarasis nurodymas būtų neracionalus, jeigu būtų nurodyta išvežti tik dalį atliekų. Išvadoje nurodoma, kad AB „Aksa“ 2018 m. lapkričio 21 d, paaiškinimuose taip pat pabrėžė, kad išvežė ne tik savo, bet ir kitų supiltas atliekas. Tai akivaizdu vien iš aplinkybės, kuria remiasi ir pareiškėjas, kad išvežta 120 t atliekų daugiau nei konstatuota AB „Aksa“ jų išpylus. Taigi laikytina, kad pagal Nurodymą ir Planą AB „Aksa“ turėjo išvežti visas atliekas ir pašalinti aplinkai padarytą žalą. Kad pareiškėjas taip pat suprato Nurodymą liudija patikrinimo akte padarytas įrašas „žala aplinkai pašalinta“, t. y būtent su šia aplinkybe siejo Nurodymo įvykdymą. Tuo tarpu pareiškėjas neginčija, kad Valstybiname sklype buvo likusios atliekos, užpiltos gruntu. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jis matė, kad yra likusių atliekų. Todėl pareiškėjas neteisingai surašė Patikrinimo aktą, konstatuodamas, kad Nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjas taip pat nefiksavo, kad yra likusios atliekos.

11.3. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto AAD direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. ADP1-9 (T I b. l. 48, 49) 7.1. p. pavesta kontroliuoti ar fiziniai ir juridiniai asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų naudoja, atkuria žemės, žemės gelmių paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius, vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijoje, siekiant užtikrinti Utenos valdybai pavestų funkcijų vykdymą, pagal 7.6 p. pavesta nustatyti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taikyti kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidėjams, apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą. Pareiškėjui 2018 m. spalio 3 d. AAD Utenos valdybos viršininkas L. M. davė pavedimą atlikti patikrinimą (T I b. l. 7) , kuriuo pareiškėjui buvo pavesta patikrinti, kaip įvykdyti privalomojo nurodymo Nr.1/2018 reikalavimai. Būtent šių pareigų pareiškėjas tinkamai neatliko.

11.4. Dėl to, kad pareiškėjas nepagrįstai konstatavo Nurodymo įvykdymą ir nefiksavo likusių atliekų, atliekos liko aplinkoje, ši aplinkybė liko eliminuota iš AAD kontrolės. Be to, toks konstatavimas akivaizdžiai sukėlė teisines pasekmes, nes sukūrė AB „Aksa“ teisėtą lūkestį, kad Nurodymas įvykdytas ir valdžios institucijos dėl to pretenzijų neturės, t. y. apsunkino atsakomybės pareikalavimą iš įmonės ar kitų asmenų. Tuo pačiu buvo diskredituota ir AAD reputacija, sumažėjo pasitikėjimas valdžios institucijomis. Šios pasekmės kilo būtent dėl pareiškėjo elgesio nepagrįstai konstatuojant Nurodymo įvykdymą. Tik dėl to, kad pašaliniai asmenys pranešė apie likusias atliekas, buvo nustatytas toks faktas. Taigi pasekmės jau buvo atsiradusios ir jos būtų išlikusios neapibrėžtą laiką.

11.5. Dėl išvadoje aptartų objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų:

11.5.1. LVAT ne kartą pažymėjo, kad administraciniame motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). Nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

11.5.2. Iš Išvados turinio matyti, kad joje aptarta, kad pareiškėjas nepagrįstai konstatavo Nurodymo įvykdymą, nenustatė atliekų buvimo Valstybiniame sklype (t. y. netinkamai kontroliavo). Iš esmės pažeidimas įvardintas suvokiamai ir suprantamai, t. y. pareiškėjui turėjo būti aišku, kokį pažeidimą jis padarė. Iš Išvados turinio matyti, kad AAD laikosi pozicijos, kad pagal Nurodymą iš Valstybinio sklypo turėjo būti išvežtos visos atliekos, jos negalėjo būti užpiltos gruntu. Taigi iš esmės Išvadoje atsakyta į pareiškėjo paaiškinimus. Išvadoje nurodytos kilusios pasekmės - po užpiltu žemės sluoksniu liko atliekos, laiku ir tinkamai nebuvo nustatyti pažeidimai, todėl prarasta galimybė atsakomybėn patraukti kaltus asmenis, jos kilo dėl pareiškėjo elgesio (neveikimo). Taigi laikytina, kad Išvadoje iš esmės suprantamai ir tinkamai aptarta objektyvioji pažeidimo pusė.

11.5.3. Išvadoje konstatuota, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo elgesio gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo tai numatyti. Tokia išvada laikytina pakankama, nes pareiškėjas yra pareigūnas, jam pavestos aplinkosaugos pažeidimų kontrolės funkcijos, todėl akivaizdu, kad pagal asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti neigiamas elgesio pasekmes. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad Valstybiniame sklype 1 matė likusias atliekas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad galėjo pažeidimo neužfiksuoti dėl priemonių trūkumo beje, pareiškėjas ir nenurodė, kad būtų stokojęs tam tikrų priemonių. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų tokias išvadas dėl pažeidimo, susijusio su Nutarimo vykdymo kontrole. Atsižvelgiat į išdėstytus motyvus, Išvadoje iš esmės suprantamai ir tinkamai aptarta ir subjektyvioji pažeidimo pusė.

11.6. Pareiškėjas teigia, kad buvo skirta griežta nuobauda nenagrinėjant jos proporcingumo:

11.6.1. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Šiuo atveju Išvadoje nebuvo aptarta pareiškėjo veikla iki pažeidimo, pažeidimo padarymo priežastys, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

11.6.2. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo. Vis dėlto toliau išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste (LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012).

11.6.3. Vertinant paskirtos nuobaudos – papeikimo proporcingumą reikia įvertinti pažeidimo sunkumą, asmens elgesį iki pažeidimo, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas nepateikia konkrečių argumentų, kodėl šiuo atveju paskirta nuobauda yra neproporcinga. Šiuo atveju pažeidimas padarytas nevykdant pagrindinės pareigos – kontroliuoti kaip subjektai atkuria aplinkos resursus, kaip vykdomi aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai. Savo esme nėra vien tik formalus pažeidimas. Pažeidimas sukėlė pasekmes – po gruntu liko užpiltos atliekos, aplinkos resursų atkūrimo kontrolė formaliai buvo baigta, atsirado teisinių kliūčių reikalauti, kad atsakingi subjektai pašalintų žalą. Pažeidimas ir neigiamos pasekmės paaiškėjo tik pašaliniams asmenims pateikus informaciją, dėl to nukentėjo institucijos reputacija. Pareiškėjas pažeidimo nepripažino, neigė jį padaręs. Pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, nėra duomenų apie anksčiau padarytus tarnybinius nusižengimus, nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, papeikimas yra antra pagal sunkumą iš keturių tarnybinių nuobaudų rūšių. Įvertinus aptartas aplinkybes, laikytina, kad papeikimas šiuo atveju yra proporcinga nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl teismas neturi pagrindo keisti (švelninti) paskirtos nuobaudos.

12. Dėl netinkamos Valstybiniame sklype 2 buvusių atliekų kontrolės:

12.1. Pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad neapstebėjo, jog gretimame Valstybiniame sklype 2 sukauptas didelis kiekis statybinių atliekų. Pareiškėjas paaiškinimuose ir skunde teismui teigė, kad negalėjo matyti gretimame sklype buvusių atliekų, jokios informacijos apie galimus pažeidimus jame nebuvo, neigiamos pasekmės dėl to nekilo, nes atliekas kaupusi įmonė buvo patraukta atsakomybėn. Išvadoje pareiškėjo argumentai nebuvo vertinti.

12.2. Sutiktina su pareiškėju, kad AAD Išvadoje nevertino pareiškėjo argumentų dėl šio pažeidimo. Pareiškėjas paaiškinime teigė, kad tuo metu, kai jis atliko Nurodymo įvykdymo kontrolę Valstybiniame sklype 1 (2018 m. spalio 10 d.) medžiai ir krūmai buvo su lapais, todėl nesimatė gretimame sklype kaupiamų atliekų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo galimybė matyti gretimame sklype kaupiamas atliekas matosi iš prie Komisijos pažymos esančios fotolentelės (T I b. l. 103). Visgi ši nuotrauka daryta 2018 m. lapkričio 29 d., matosi, kad medžiai ir krūmai yra be lapų, neaišku, koks atliekų kiekis ir išdėstymo būdas buvo 2018 m. spalio 10 d., taigi vien iš šios nuotraukos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas vien dėl buvimo Valstybiniame sklype 1 turėjo matyti ir gretimame sklype esančias atliekas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas vykdė pavedimą dėl Nurodymo vykdymo Valstybiniame sklype 1, taigi Valstybinis sklypas 2 nebuvo tiesioginis kontrolės objektas, jokios informacijos apie jame daromus pažeidimus nebuvo. Dėl šių atliekų pareiškėjas jokių konstatavimų neatliko, taigi kontrolės galimybė ir galimybė reikalauti atsakingų asmenų pašalinti atliekas, traukti juos atsakomybėn nesumažėjo. Teismas daro išvadą, kad Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nepastebėdamas Valstybiniame sklype 2 kaupiamų atliekų. Taigi Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tuo, kad nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), didelių kiekių statybinių atliekų, nefiksavo, kad prie šios įmonės sandėlių yra sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, taip pat neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. ADP1-139 „Dėl R. D. tarnybinio nusižengimo“ dalį, kurioje konstatuota, kad R. D. „nefiksavo ir nenagrinėjo valstybiniame UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuomojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), didelių kiekių statybinių atliekų, nefiksavo, kad prie šios įmonės sandėlių aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra sukaupti dideli kiekiai statybinių atliekų“.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.