Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. S., A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį A. S. su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė: 1) pripažinti antstolio A. S. veiksmus, nurašant 447,24 Eur iš A. S. S. sąskaitos Duomenys neskelbtini AB „Šiaulių bankas“, neteisėtais ir įpareigoti grąžinti nurašytą sumą A. S. S.; 2) stabdyti išieškojimą iš A. S. S., kol bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksnių; 3) skolininko nepadengtai skolos daliai išieškojimą nukreipti į skolininko gaunamas pajamas, neviršijant išieškojimo po 20 procentų nuo skolininkui išmokamų pajamų (netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) kas mėnesį; 3) panaikinti turto areštą, antstolio uždėtą 2016-05-02 (turto arešto aktas Nr. Sla-29245), panaikinti 2016-05-02 patvarkymą Nr. S-16-10-4290 areštuoti lėšas.Antstolis A. S. 2016-06-15 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė šį skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2016-05-02 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-4290 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas. Patvarkyme, atsižvelgiant į informaciją, gautą iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nenurašoma suma – 56,00 Eur ir nurodyta, kad pareiškėjas privalo per 15 dienų pateikti antstoliui informaciją apie pinigines lėšas, patenkančias į pareiškėjo areštuotas sąskaitas, į kurias įstatymo nustatyta tvarka išieškojimas negali būti nukreipiamas. 2016-05-04 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas nukreipti skolos išieškojimą į pareiškėjo pastovias gaunamas pajamas (pensiją), vykdant iš jų 20 proc. išskaitas. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į pareiškėjui priklausančias areštuotas sąskaitas yra pervedamos piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. 2016-05-11 į antstolio depozitinę sąskaitą iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti 236,11 Eur. 2016-06-03 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-5793 buvo nustatyta nenurašoma suma 188,95 Eur (236,11 Eur minus 20 proc.), kuri 2016-03-03 buvo grąžinta į skolininko/pareiškėjo sąskaitą. Patvarkyme taip pat nurodoma, jog pareiškėjo prašymas grąžinti 447,24 Eur, kurie buvo nurašyti nuo pareiškėjui/skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, nepagrįstas, kadangi į pareiškėjui/skolininkui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedama šalpos išmoka, mokama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Antstolis teigė, kad ši išmoka yra tikslinė ir turi būti panaudota per vieną mėnesį. Nurodė, kad iš piniginių lėšų, nesunaudotų per vieną mėnesį išieškojimas gali būti vykdomas, kadangi tai yra santaupos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-01 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad antstolis A. S. neteisėtai 2016-05-04 iš A. S. S. sąskaitos Duomenys neskelbtini nurašė 447,24 Eur. Įpareigojo antstolį A. S. 447,24 Eur sumą grąžinti į A. S. S. sąskaitą Duomenys neskelbtini, esančią AB „Šiaulių bankas“. Įpareigojo antstolį panaikinti 2016-05-02 turto arešto aktą Nr. S1a-29245 vykdomojoje byloje 0010/16/00991. Kitą pareiškėjo A. S. S. atstovės skundo dalį atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartį, kuria nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00991, paliko galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.Teismas konstatavo, kad LR CPK 739 straipsnis nenustato jokių atvejų ar išimčių, kuomet lėšos, gautos kaip šalpos išmokos, dėl to, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, galėtų būti laikomos ne minėto pobūdžio lėšomis, o santaupomis ar kitos kilmės pajamomis, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo šių lėšų nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas skolininko nepadengtai skolos daliai išieškojimą nukreipti į skolininko gaunamas pajamas, neviršijant išieškojimo po 20 procentų nuo skolininkui išmokamų pajamų (netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) kas mėnesį yra išspręstas antstolio 2016-06-03 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-5793, kuriuo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nenurašomą sumą – 188,95 Eur (236,19 Eur minus 20 proc.).Teismas nustatė, kad likęs 2016-06-15 dienai išieškotinos iš A. S. S. skolos ir paskaičiuotų mokėtinų palūkanų likutis yra 2096,38 Eur, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje iš skolininko išieškota ir nepaskirstyta suma sudaro 736,29 Eur, todėl vertino, kad nekilnojamojo turto areštas perteklinis, atsižvelgdamas į CPK 663 str. 3 d. įpareigojo antstolį panaikinti 2016-05-02 turto arešto aktą Nr. S1a-29245 vykdomojoje byloje 0010/16/00991.Teismas pažymėjo, kad tai jog šiuo metu pareiškėjas į areštuotas sąskaitas gauna tik šalpos išmoką ir nedarbingumo (invalidumo) pensiją, nėra pagrindas naikinti areštą. Nurodė, kad kol nėra išieškota reikalaujama suma, vykdomoji byla yra tęsiama toliau, todėl areštas piniginėms lėšoms yra teisėtai paliekamas galioti, kadangi skolininkas gali į areštuotas sąskaitas gauti ir kitų pajamų, iš kurių išieškojimas nėra apribotas.Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 0010/16/00991 yra patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-01 nutartį iš dalies - panaikinti nutarties dalį dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais nurašant nuo skolininko sąskaitos 447,24 Eur; panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo antstoliui gražinti skolininkui 447,24 Eur; panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo antstoliui panaikinti 2016-05-02 turto arešto aktą Nr. Sla-28245, Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuostata pašalpą, gautą skolininko ir nesuvartotą per laikotarpį, kuriam ji buvo skirta, laikyti pašalpa, yra klaidinga. Teigia, jog pašalpa, nesuvartota per laikotarpį kuriam buvo skirta, t.y. 1 mėn., yra laikoma santaupomis, o ne pašalpa. Tvirtina, kad teismas, taikydamas CPK 738 str. 739 str. teisės normas neatsižvelgė į 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. 1-675 2 str. 11 p. ir nepagristai išplėtė vieno mėnesio terminą ilgesniam neapibrėžtam laikotarpiui.Nurodo, kad teismas, įpareigodamas antstolį panaikinti arešto aktą, nepaliko antstoliui jokios galimybės pačiam spręsti iš kokio turto vykdyti išieškojimą. Tvirtina, kad panaikinus areštą turtui antstolis išieškojimą turės vykdyti tik iš piniginių lėšų, tačiau nėra aišku, kiek tai laiko truks, ar ši situacija tenkina išieškotoją. Nurodo, kad teismas įpareigodamas antstolį panaikinti areštą turtui nesilaikė CPK įtvirtintų principų ir suteikė vienai proceso šaliai - skolininkui prioritetą prieš išieškotoją.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo antstolio skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-01 nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingo ir sąžiningo proceso principus. Tvirtina, kad norminiai aktai nenustato jokių išimčių, kad šalpos išmokos, dėl to, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, galėtų būt laikomos ne minėto pobūdžio lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas ar šalpos išmokos, nesunaudotos per laikotarpį, kuriam skirtos, tampa santaupomis bei ar pagrįstai panaikintas nekilnojamojo turto areštas.Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/00991 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1510-769/2016 dėl 5 196,88 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. S. išieškotojos A. M. naudai. 2016-04-21 mokėjimu padengtas dalinis žalos atlyginimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1510-769/2015 – 3 134,94 Eur pervesta į išieškotojos sąskaitą ir 108,49 Eur pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje nustatyta, kad antstolis 2016-05-02 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-4290 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant nenurašomą sumą 56,00 Eur (v. b. l. 30-31). 2016-05-02 turto arešto aktu Nr. S1A-29245 areštuotas A. S. S. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Duomenys neskelbtini: 16/100 gyvenamojo namo, šiltnamis, 22/100 kiemo statinių, 70/605 žemės sklypo (v. b. l. 32-33). 2016-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1a-29235, apskaičiuota 751,27 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 40-41). 2016-05-04 gautas A. S. S. atstovės prašymas nukreipti skolos išieškojimą į pareiškėjo pastovias gaunamas pajamas (invalidumo netekto darbingumo pensiją), vykdant iš jų 20 proc. išskaitas (v. b. l. 45). 2016-05-11 į antstolio depozitinę sąskaitą iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti 236,11 Eur (v. b. l. 61). 2016-05-13 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas, kuriuo buvo prašoma antstolio grąžinti neteisėtai nurašytas 447,00 Eur lėšas (v. b. l. 76). Iš vykdomojoje byloje esančio AB „Šiaulių bankas“ pranešimo matyti, kad į A. S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pervedama 236,19 Eur netekto darbingumo (invalidumo) pensija, o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos yra pervedama 56,00 Eur šalpos išmoka (v. b. l. 105-110). 2016-06-03 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-5793 sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nenurašoma suma 188,95 Eur (236,19 Eur minus 20 proc.), kuri 2016-03-03 buvo grąžinta į A. S. S. sąskaitą (v. b. l. 116-118, 122, 123). Iš 2016-06-15 A. M. pateiktos antstolio informacijos matyti, kad likęs išieškotinos iš A. S. S. skolos ir paskaičiuotų mokėtinų palūkanų likutis yra 2 096,38 Eur, antstolio depozitinėje sąskaitoje iš skolininko išieškota ir nepaskirstyta suma sudaro 736,29 Eur (v. b. l. 121).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pašalpa, nesunaudota per laikotarpį, kuriam ji skirta, nėra laikoma santaupomis.LR CPK 738 straipsnis išvardija pašalpų rūšis, iš kurių išieškojimas yra ribojamas, t. y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o CPK 739 straipsnis – pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas, t. y. apskritai negalimas. CPK 793 straipsnio 6 punktas numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, nagrinėjamu atveju šalpos išmokos, kiekio. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų gavimo šaltinis vien dėl tos priežasties, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, nepasikeičia. Taip pat pažymėtina, kad vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, todėl antstolis negali skolininko lėšų, gautų kaip šalpos išmokas, pripažinti jas santaupomis, kadangi to nenumato įstatymas.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, kad į pareiškėjo sąskaitoje sukauptą šalpos išmoką negalima nukreipti išieškojimo, rėmėsi teismų praktika ir nurodė nutartis, kuriose buvo konstatuota, kad lėšų gavimo šaltinis vien dėl tos priežasties, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, nepasikeičia (Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1067-413/2013, 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-952-259/2016). Šiose bylose buvo nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų, kuriais buvo nukreiptas išieškojimas į lėšas, kurios pagal CPK 739 straipsnį priskirtinos prie sumų, iš kurių negalima išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 26 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1818-431/2016 priėmė nutartį, kurioje taip pat pasisakė dėl šalpos išmokos gavimo šaltinio nekintamumo.Dėl to konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolį grąžinti išieškotą 447,24 Eur sumą į A. S. S. sąskaitą. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį panaikinti 2016-05-02 turto arešto aktą Nr. S1a-29245, kuriuo nustatytas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto areštas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2016-06-15 dienai išieškotinos iš A. S. S. skolos ir paskaičiuotų mokėtinų palūkanų likutis yra 2 096,38 Eur, antstolio depozitinėje sąskaitoje iš skolininko išieškota ir nepaskirstyta suma sudaro 736,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 663 str. 3 d. nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030,00 Eur bei į tai, kad iš vykdomajame rašte Nr. 2-1510-769/2015 nurodytos išieškotinos 5 196,88 Eur sumos, skolininkas yra padengęs daugiau nei pusę sumos, t. y. 3 3134,94 Eur, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2016-05-02 turto arešto aktu Nr. S1a-29245 nustatytas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto areštas laikytinas pertekliniu ir netikslingu.Antstolio argumentas, kad panaikinus nekilnojamojo turto areštą, bus pažeistos išieškotojos teisės, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2016-05-02 patvarkymą Nr. S-16-10-4290 areštuoti A. S. S. pinigines lėšas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-06-03 patvarkymu areštuoti pinigines lėšas Nr. S-16-10-5793 sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nustatė nenurašomą sumą – 188,95 Eur (236,19 Eur minus 20 proc.), tai leidžia daryti išvadą, kad išieškojimas, vykdomas iš pareiškėjo gaunamos pensijos, užtikrins išieškotojos teises. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjui priklausančių sąskaitų areštas nėra panaikintas, skatins kuo greičiau sumokėti skolą išieškotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, yra suinteresuotas kuo greičiau grąžinti skolą, kadangi daugiau nei pusę sumos jau yra sumokėjęs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog tokia išieškojimo vykdymo tvarka išieškotojos netenkina. Atsižvelgus į pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, kuri nurodyta vykdomojoje byloje esančiame VĮ Registrų centro išraše, bei į likusios išieškotinos sumos dydį, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto areštas būtų neproporcinga išieškojimo užtikrinimo priemonė ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas antstoliui panaikinti 2016-05-02 turto arešto aktą Nr. S1a-29245 vykdomojoje byloje 0010/16/00991 yra teisėtas, pagrįstas ir nepažeidžiantis išieškotojos teisių.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimu. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; ir kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008). Nagrinėjamoje byloje kilo antstolio ir skundą dėl jo veiksmų padavusio skolininko ginčas dėl CPK 739 straipsnio 6 dalies taikymo, šie vykdymo proceso dalyviai skirtingai aiškino CPK nuostatas, o tai taip pat sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Pažymėtina, kad skunde keliamas klausimas nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, apeliantui procesinius dokumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme rengė ta pati advokatė, tad papildomai susipažinti su bylos medžiaga nereikėjo, byloje nėra ginčo tarp skolininko ir išieškotojos, todėl apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 100 Eur sumos (CK 1.5 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. S. S. iš antstolio A. S. 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.