Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

suinteresuoto asmens M. A. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo M. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.4. Nagrinėjamu atveju Skyriaus specialistai nesvarstė klausimo dėl laikinosios priežiūros organizavimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, nes suinteresuotas asmuo kelia pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinių bylų sujungimo

13. Apeliantė/-as 2025 m. liepos 16 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-16850) sujungti šią civilinę bylą su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nagrinėjamas klausimas dėl kito apeliantės/-o vaiko paėmimo.

14. CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

15. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamas kitas apeliantės/-o atskirasis skundas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Skyriaus prašymas dėl leidimo paimti iš apeliantės/-o jos/jo dukrą/sūnų išdavimo. Prašomoje prijungti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atskirasis skundas yra išnagrinėtas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo nei spręsti, nei juo labiau tenkinti, apeliantės/-o prašymą ir sujungti šias civilines bylas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantė/-as 2025 m. liepos 16 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme (reg. Nr. DOK-16850) taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į bylose dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo sprendžiamų klausimų svarbą, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019), tačiau teismas pažymi, kad ši nuostata taikytina pirmiausia kalbant apie procesą pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems betarpiškai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes ir situaciją, tai, kad šiuo atveju yra tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumas, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir apeliantė/-as paskirtame žodiniame teismo posėdyje betarpiškai pati/pats (kartu su atstove/-u) dalyvavo, sprendžia nesant išimtinio pagrindo apeliantės/-o atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė/-as konkrečių argumentų, kodėl prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. Apeliantė/-as po to, kai buvo priimtas jos/jo atskirasis skundas, 2025 m. birželio 23 d. pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) mokymo centro 2025 m. birželio mėn. parengtą apeliantės/-o charakteristiką; 2025 m. liepos 1 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą.

20. Skyrius su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: Skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 26 d. parengtą tarnybinį pranešimą su priedais – viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2025 m. birželio 26 d. raštą dėl papildomos informacijos pateikimo ir šeimos lankymo žurnalą už 2024 m. gegužės mėn.–2025 m. gegužės mėn. laikotarpį.

21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

22. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų turinio, naujai teikiami rašytiniai įrodymai – medicinos dokumentų išrašas, tarnybinis pranešimas, raštas dėl papildomos informacijos neegzistavo iki teismo posėdžio ir skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o teismas negalėjo jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti skundžiamojoje nutartyje. Kiti rašytiniai įrodymai – šeimos lankymo žurnalo duomenys – galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiami itin jautrūs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susiję, viešą interesą turintys klausimai, kurių išsprendimui būtinas kuo visapusiškesnis ir išsamesnis aplinkybių suvokimas, todėl įvertinus tai, kad tiek apeliantės/-o, tiek Skyriaus pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jie priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kartu pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl atskirojo skundo esmės

23. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz. dėl ligos ar pan.) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; EŽTT 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

24. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

25. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

26. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, todėl tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Dėl šios priežasties įstatyme įtvirtinta galimybė paimti vaiką iš jo atstovų siejama su tam tikromis sąlygomis: visapusiškas situacijos įvertinimas, galimos priežiūros priemonės, įsitikinimas, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios vaiko paėmimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-943/2022).

28. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi Skyriaus prašymą dėl vaiko paėmimo iš šeimos tenkino tuo pagrindu, jog apeliantė/-as negali užtikrinti vaiko geriausių interesų ir poreikių, suteikti saugios aplinkos dėl pasikartojančio psichoaktyvių medžiagų vartojimo net ir (duomenys neskelbtini), todėl kelia pavojų tiek fiziniam, tiek psichiniam savo mažamečio vaiko saugumui ir sveikatai.

29. Apeliantė/-as atskirajame skunde, nesutikdama/-as su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo tokius esminius argumentus: nors jai/jam yra nustatytas priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų sindromas ir ji/jis gydosi, tačiau ne visada gydymas padeda, kartais rezultatai būna trumpalaikiai, visgi nepaisant to ji/jis vaikų akivaizdoje draudžiamųjų medžiagų nevartoja, o pavartojusi pasirūpina, jog vaikus prižiūrėtų blaivūs asmenys; apeliantė/-as turi visas reikalingas ir tinkamas sąlygas vaikams su ja/juo gyventi, o vaikai nori su ja/juo gyventi, todėl vaikų atskyrimas nuo motinos/tėvo pažeidžia jos/jo interesus; pareiškėjas neišsprendė apeliantės/-o prašymo leisti jai/jam su vaikais būti apgyvendintai/-am Šeimos krizių centre, o pirmosios instancijos teismas neįvertino tokių pareiškėjo veiksmų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą, neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės/-o atskirojo skundo argumentais.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. kovo 25 d. Skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – būdama/-as neblaivi/-us (nustatytas 1,77 prom. girtumas) motina/tėvas pasiėmė savo abu vaikus K. G. ir J. G. iš darželio, vėliau vaikai buvo palikti su blaivia/-iu močiute/dieduku. Atlikus duomenų patikrinimą, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis dėl nustatytų rizikos veiksnių, susijusių su vaiko motinos/tėvo apsvaigimu nuo alkoholio ir / ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, su turima priklausomybe nuo alkoholio bei su vaiko aplinka, kuri dėl vaiko motinos/tėvo, kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui bei sveikatai (Skyriaus 2025 m. kovo 31 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 7VSV-962). 2025 m. kovo 25 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-163 vaikas apgyvendintas pas močiutę/dieduką R. G.. 2025 m. kovo 31 d. vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikina prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktu Nr. 7LPA-23 vaikas nuo 2025 m. kovo 31 d. perduotas apeliantės/-o tetai/dėdei N. B.. (duomenys neskelbtini) centro 2025 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 2.14.P-564 nurodyta, jog apeliantė/-as nuo 2024 m. spalio 29 d iki 2024 m. spalio 31 d. gydėsi centre, tačiau gydymo kurso nebaigė, nes buvo išrašyta/-as už režimo pažeidimą.

32. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2025 m. gegužės 26 d. motyvuotu siūlyme Nr. MS-2 taip pat nurodyta, jog apeliantė/-as negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, užtikrinti jų būtiniausių poreikių, teisių bei teisėtų interesų dėl apeliantės/- žemos motyvacijos siekiant blaivybės (per praėjusius du mėnesius nuo siūlymo parengimo apeliantė/-as taip ir neišvyko gydytis nuo priklausomybės). Taip pat nurodoma, jog motyvuoto siūlymo parengimo dienai visos įmanomos pagalbos priemonės dėl vaikų galimo sugrąžinimo į šeimą yra išnaudotos ir kol kas buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, šeimoje ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galinti sukelti realų pavojų vaikų sveikatai. Taip pat pažymima ir tai, jog 2025 m. gegužės 21 d. apeliantės/-o šeimoje yra fiksuotas alkoholio ir / ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejis, apeliantės/-o atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

33. Apeliantės/-o nenorą spręsti savo priklausomybės problemų patvirtina ir jos/jo pačios/paties pasisakymai 2025 m. gegužės 22 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, pvz., „negulsiu į tą kažkokią ilgalaikę reabilitaciją, nes to pokalbio metu, net niekada normaliai neatsakysiu į testą“, „Šiuo klausimu mano nuomonė kategoriška. Į reabilitaciją negulsiu, nes man dar yra mokslai...“, „Man ten nebus gerai, mano psichologinė būklė nebus gera. Žmogus gali susigrąžinti vaikus ir negulant į ilgalaikę reabilitaciją kažkokią, tai užsidarymas pusei metų kaip į „lagerį““, „Paaiškinkit, kaip turėti tą didžiulį norą, jei esi/-u verčiama/-as“, „atsigulsiu į stacionarą, pagulėsiu 2 d., atnešiu ir numesiu tą pažymą, ir pasiimsiu vaikus“, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog apeliantė/-as iš esmės laiko, jog didelių problemų dėl priklausomybės neturi, nors besikartojantys alkoholio ar / ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo epizodai su ja/juo kartu esant ir jos/jo nepilnamečiams vaikams nuolat kartojasi ir tai patvirtina 2025 m. gegužės 30 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. VVTAIT-ANR_I-2650-2025. Pažymėtina ir tai, jog netgi ir po to, kai vaikai iš apeliantės/-o buvo paimti šį paskutinį kartą, jos/jo tolimesni veiksmai kelia didelių abejonių apie tai, kad ji/jis gali susitvarkyti su savo priklausomybe ir tuo pačiu pasirūpinti vaikais, nes net ir (duomenys neskelbtini) toliau vartoja psichiką veikiančias medžiagas (pati/pats yra pripažinusi/-ęs, kad alkoholį ir kanapes vartojo 2025 m. balandžio 26 d., o 2025 m. gegužės 13 d. apeliantės/-o atžvilgiu netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

34. Pagrindinės vaiko iš šeimos paėmimo bei teiktinos pagalbos priežastys – apeliantės/-o priklausomybė, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Be to, apeliantė/-as jos/jo šeimai teikiamą pagalbą priima tada, kai pati/pats to nori, su specialistais bendrauja epizodiškai arba bendravimo vengia, jai/jam siūlomus patarimus ir rekomendacijas laiko prievarta jos/jo atžvilgiu ir dėl to priešinasi, nenori priimti siūlomų pagalbos priemonių, pakankamų išvadų, jog situacija jos/jo šeimoje pasikeistų, taip pat nepriima. Pati/pats nurodo, jog turint priklausomybę yra didelė tikimybė atkristi ir vėl pradėti naudoti medžiagas, nuo kurių yra priklausoma/-as, tačiau į rekomendacijas gultis į ilgalaikę reabilitaciją nesutinka, vadina tokią įstaigą „lageriu“. Akivaizdu, jog apeliantei/-ui socialinių tarnybų teikiama pagalba ir išbandytos priemonės nėra efektyvios.

35. Apeliantės/-o atskirajame skunde nurodyti argumentai neįrodo, kad ji/jis šiuo metu yra pajėgi/-us pasirūpinti dukra/sūnumi, kadangi byloje pateiktos specialistų išvados, priešingai nei apeliantė/-as teigia, įrodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, pati/pats vaiko motina/tėvas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, apeliantės/-o motyvacija dėl nustatytų priklausomybių psichoaktyvioms medžiagoms ir alkoholiui yra žema. Pažymėtina ir tai, kad pati/pats apeliantė/-as byloje nustatytų aplinkybių jos/jo atžvilgiu nepaneigė, duomenų kokiomis pastangomis apeliantė/-as siekė pakeisti gyvenimo būdą, gydytis nuo nustatytų priklausomybių, kaip priėmė specialistų siūlomą pagalbą, nepateikė. Priešingai byloje pateikti duomenys tik patvirtina, kad pati/pats apeliantė/-as nepripažįsta jos/jo atžvilgiu nustatytų priklausomybių sunkumo, o nuo siūlomos specialistų pagalbos išsisukinėja, bei nėra savikritiška/-as savo elgesiui vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad šiuo metu pagal pateiktus duomenis nepilnametei/-čiui likus gyventi su apeliante/-u, kiltų grėsmė jos/jo saugumui ir interesams.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas iš apeliantės/-o giminaičiams laikinai priežiūrai buvo perduotas ne pirmą kartą dėl tų pačių besikartojančių priežasčių, tačiau situacija iš esmės negerėja, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė/-as turėtų situaciją gerinti ne susigrąžinusi/-ęs dukrą/sūnų į šeimą, o dar jai/jam esant laikinoje globoje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nes nepilnametei/-čiui nebuvo užtikrinama saugi aplinka apeliantės/-o šeimoje, motina/tėvas netinkamai rūpinosi jos/jo gerove, tokiu būdu kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui bei sveikatai.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – stabilizuoti šeimos situaciją, padėti tėvams išspręsti turimas priklausomybes, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Vaiko tėvai, pašalinę vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, visada turi galimybę susigrąžinti paimtus vaikus.

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jų atstovės/-o pagal įstatymą, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.