Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir ji yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant nurodytą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kuriame nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog jos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tačiau Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

7. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nustatymas lemtų tai, kad pareiškėja įgytų Pilietybės įstatyme įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Kadangi pareiškėja neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali jų gauti ne teismo tvarka, ji, siekdama surinkti įrodymus, patvirtinančius savo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas: Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė 2018-12-20 pažymą Nr. R4-3401 „Dėl duomenų apie R. S. pateikimo“, nurodydamas, jog dokumentų, patvirtinančių, kad R. (R.) S. , gim. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini). gyvenimą (duomenys neskelbtini) mieste, dokumentų, patvirtinančiu jos turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasams gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės archyve saugomuose fonduose nerasta. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities ir Panevėžio apygardos žemės tvarkytojų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) miesto Radutės ir Pagojės priemiesčių činšo teise valdomų sklypų byloje, (duomenys neskelbtini) miesto valdybos činšininkų ir ilgamečių nuomininkų 1931-02-04 sąraše įrašyta S. R. (pavardė – taip dokumente), turėjusi žemės sklypą. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė 2021-07-27 raštą Nr. (P1-5225) P2-9039, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskrities žydų bendruomenių (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl archyvas išduoti archyvo pažymos apie R. M. S., A. J. dukters gimimą, negali. Taigi aukščiau minėtos įstaigos neturėjo ir negalėjo pateikti duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

8. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai.

11. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

12. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

13. Taigi, aplinkybę, jog pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir buvo išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.,. teismo įsitikinimu, patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai. Pirma – Pietų Afrikos Respublikos išduotas pareiškėjos senelės D. N. S. gimimo liudijimas, patvirtina faktą, jog D. N. S. motina yra R. S., gimusi Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). Antra, pareiškėjos senelės D. N. S. santuokos liudijimas, patvirtina pavardės iš S. į B. keitimo faktą. Trečia, Pietų Afrikos Respublikos išduotas pareiškėjos motinos S. F. B. gimimo liudijimas patvirtina faktą, kad S. F. B. motina yra D. N. S.. Ketvirta, pareiškėjos motinos S. F. B. santuokos liudijimas patvirtina pavardės iš B. į P. keitimo faktą. Penkta, Pietų Afrikos Respublikos išduotas pareiškėjos gimimo liudijimas patvirtina faktą, kad pareiškėjos motina yra S. F. B.. Šešta, pareiškėjos santuokos liudijimas patvirtina pavardės iš P. į B. keitimo faktą. Septinta, Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjos prosenelės R. M. S. pasas patvirtina faktą, kad R. M. S. gimė (duomenys neskelbtini). kovo 1 d. Lietuvje. Aštunta, 2020-07-28 Pietų Afrikoje išduotas C. K. raštas patvirtina faktą, kad R. M. S. gimė (duomenys neskelbtini). vasario 3 d. Lietuvoje; kad mergautinė pavardė – S. (S.); kad hebrajų vardas – M. R., A. Y. duktė. Devinta, pareiškėjos prosenelei R. S. 1929 m. išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos prosenelė R. S.; jos pilietybė – Lietuvos; gimimo data ir vieta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvoje; gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvoje; Pietų Afrikos Sąjungos Keiptauno imigracijos departamento spaudas apie atvykimą į Pietų Afrikos Respubliką 1930 m. kovo 13 d. Dešimta, C. K. raštas, kuriame nurodyta, kad R. M. S. mirė (duomenys neskelbtini); palaidota (duomenys neskelbtini) West Park žydų kapinėse, jai buvo 69 metai, gimė (duomenys neskelbtini)-02-03 Lietuvoje, mergautinė pavardė S. (S.), hebrajiškas vardas buvo M. R. B. (A. Y. dukra) – tiesiogiai patvirtina faktą, jog pareiškėjos prosenelė buvo lietuvė, t. y. – turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

14. W. S. ir R. S. santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) J. B. Hebrajų Kongregacijoje, liudijimas patvirtina faktą, kad pareiškėjos prosenelės pavardė S.. Aplinkybę, kad W. S. ir R. S. buvo susituokę papildomai patvirtina tai, kad R. M. S. (hebrajų vardas – M. R. (A. Y. dukra), palaidota šalia savo vyro W. J. S. (antkapio nuotraukos).

15. Į bylą pateiktas oficialus pareiškėjos pareiškimas (angl. Affidavit), kuriame nurodoma, kad pareiškėjos proseneliai yra W. S. (gimęs Lietuvoje) – taip pat žinomas kaip W. J. S. ir W. J. S. ir prosenelė R. M. S. (gimusi Lietuvoje). Toliau išvardintos vardų, pavardės, gimimo datos ir amžiaus variacijos nurodo tą patį asmenį, pareiškėjos prosenelę R. M. S. (gimusią Lietuvoje): R. M. S., vardas hebrajų kalba – M. R. (A. Y. dukra), gimusi (duomenys neskelbtini). vasario 3 d. (kaip nurodyta C. K. rašte); R. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (kai nurodyta Lietuvos Respublikos užsienio pase, pateiktas kartu su pareiškėjos prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu); R. S. (kaip nurodyta santuokos liudijime su W. S.); R. M. S., gim. (duomenys neskelbtini). kovo 1 d., Lietuva (kaip nurodyta Pietų Afrikos pase); R. S., gimusi Rusijoje, 29 m. amžiaus (duomenys neskelbtini)(kaip nurodyta D. N. S. gimimo liudijime).

16. Teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas tokie šalies oficialūs paaiškinimai Affidavit laikomi įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), netiesioginiu įrodymu bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo aplinkybei apie protėvių gyvenimą Lietuvoje patvirtinti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-11-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1378-258/2018). Bendrosios teisės sistemos valstybėse, kurioms priskirta ir Pietų Afrikos Respublika, priešingai nei Lietuvoje, dėl skirtingos teisinės sistemos nėra juridinio fakto nustatymo procedūros, ir valstybinėms institucijoms tinkama faktų įrodinėjimo priemonė yra Affidavit („asmens oficialūs rašytiniai parodymai“). Lietuvos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas ir sprendžiant dėl asmens tapatybės, esant vardo ir pavardės neatitikimui įvairiuose dokumentuose, tokie dokumentai taip pat laikomi tinkamais įrodymais (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-29193-863-2019).

17. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui esminę reikšmę turi informacija, ar asmuo bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokio asmens sąvoka neapima tik asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Tokias aplinkybes pareiškėjos prosenelės atžvilgiu patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Priešingai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-12-20 pažymoje Nr. R4-3401 nurodyta, jog dokumentų apie pareiškėjos prosenelės netektą Lietuvos Respublikos pilietybę archyve saugomuose fonduose nerasta. Vadinasi, pareiškėjos prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d.

18. Aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai atitinka leistinumo reikalavimus bei nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pakankami juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kad pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 180 straipsnis). Kaip minėta, pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjos prosenelė gimė ir gyveno Lietuvoje iki jai išvykstant į Pietų Afriką 1930 metais. Pareiškėjos prosenelės turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtina tai, jog jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Todėl, teismas daro labiausiai tikėtiną logišką išvadą, jog pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinomos kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 38 straipsnio 5 dalis).

19. Be kita ko, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-09-29 sprendime Nr. 22S133080 nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog R. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15. O, kaip minėta aukščiau, aplinkybę, kad – R. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuriai 1929-12-14 išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, R. S., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri įrašyta dukros (pareiškėjos senelė) gimimo liudijime, ir R. M. S., gim. (duomenys neskelbtini)-03-01 (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)-02-03) Lietuvoje, kuriai 1967-06-09 išduotas Pietų Afrikos Respublikos pasas, – yra tas pats asmuo, patvirtina aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai. Todėl, darytina išvada, jog teismui yra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonė.

20. Suinteresuoto asmens argumentai, jog teismui pateikti tiesioginiai įrodymai prieštarauja pareiškėjos teiginiui, kad jos prosenelė R. S., R. M. S. ir R. S. yra tas pats asmuo, t. y. – pareiškėjos senelės D. N. S. gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos prosenelė R. S. (duomenys neskelbtini) buvo 29 metų amžiaus, todėl pareiškėjos prosenelė gimė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) metais; – R. M. S. Pietų Afrikos Respublikos pase nurodyta, kad R. M. S. gimė (duomenys neskelbtini). kovo 1 d. pareiškėjos senelės gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) R. M. S. buvo 30 metų amžiaus (30 metų 1 mėnesis ir 23 dienos), todėl R. M. S. nėra pareiškėjos senelės D. N. S. motina R. S.; – R. S. Lietuvos Respublikos užsienio pase nurodyta, kad R. S. gimė (duomenys neskelbtini)etais, užsienio paso skiltyje „vaikai“ yra įrašyta tik 1951 m. gegužės 17 d. pareiškėjos senelės gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) R. S. galėjo būti 32 ar 33 metų amžiaus, todėl R. S. nėra pareiškėjos senelės D. N. S. motina R. S., – atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nes, kaip minėta, gimimo datų neatitikimas gali būti paaiškinamas dėl hebrajų ir grigališkojo kalendorių skirtumų. Be to, žinia, kad XX a. pirmoje pusėje tiksli gimimo data nebuvo vertinama kaip asmenį pakankamai identifikuojantis duomuo, todėl tikėtina, kad tokiuose oficialiuose dokumentuose nebuvo nurodoma tiksli asmens gimimo data. Taip pat pažymėtina, kad vien gimimo datos neatitikimas nesuteikia pakankamo pagrindo suabejoti, jog pagal kitus pateiktus duomenis R. S., R. M. S. ir R. S. būtų ne tas pats asmuo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

22. Juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad pareiškėjos prosenelė galėjo būti laikoma Lietuvos Respublikos piliete, išvykusia iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos M. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė R. M. S. (taip pat žinoma kaip R. (R.) M. S. (S.)), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo metai taip pat nurodomi kaip (duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos M. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.