Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis A. P. ir VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškimą tenkinti (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad E. D. P. ir J. P. yra pareiškėjos R. G. ir suinteresuoto asmens A. P. tėvai (b. l. 11). E. D. P. ir jos sutuoktinio J. P. santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1966-09-29 sprendimu (b. l. 10). Pareiškėjos R. G. ir suinteresuoto asmens A. P. motina E. D. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po E. D. P. mirties paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas – tai patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro 2016-08-23 raštas (b. l. 6). Iš Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos 2016-09-07 pažymos matyti, kad E. D. P. iki 2008-08-01 gyveno (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklausė namas, ūkio pastatai ir tvartas. Po E. D. P. mirties visą jos turtą prižiūrėjo ir valdė R. G. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties 2008-08-01 ji priėmė jos turtą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po E. D. P. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjos R. G. rūpinimusi palikėjos turto – pareiškėja valdo, prižiūri, tvarko ir remontuoja gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, moka mokesčius, taip pat prižiūri žemės sklypą, jame augina daržoves, taip pat priėmė motinos asmeninius daiktus – nuotraukas ir kt. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad palikėjai E. D. P. priklausęs turtas buvo nepertraukiamai, nuo pat E. D. P. mirties, valdomas ir prižiūrimas pareiškėjos R. G., kuri rūpinosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu kaip savo. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja R. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos E. D. P. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kitas įstatyminis įpėdinis – suinteresuotas asmuo byloje A. P. pretenzijų į E. D. P. palikimą nereiškia, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. G. po savo motinos E. D. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjai paveldėjimo teisę po motinos E. D. P. mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos E. D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.