Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2393-924/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-04
Bylos Nr.
2A-2393-924/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24542-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2393-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24542-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.21 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. A. (toliau – ir atsakovė) 427,02 Eur skolą, 76,32 Eur metines palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 427,02 Eur skolą, 76,32 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 503,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. 2025 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pareiškime nurodė, kad dar 2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė už jos įsiskolinimą ieškovei, susidariusį iki 2019 m. birželio 30 d. Tas pats teismas teismo įsakymu vėl priteisė įsiskolinimą iki 2021 m. sausio 31 d. Todėl visiškai neteisėtas ieškovės reikalavimas pakartotinai skaičiuoti jai skolą už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2019 m. gegužės 1 d. Skola turėjo būti skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 1 d. ir iki 2022 m. vasario 11 d. Paaiškino, kad atsakovei prašant ieškovė neatsiuntė tikslių to laikotarpio priskaitymų, bet siuntė pridėjusi ankstesnių laikotarpių įsiskolinimus taip siekdama nepagrįstai pasipelnyti. Ieškovės priskaitymai už jos paslaugas per mėnesį yra ne didesni nei 10 Eur, todėl susidaręs įsiskolinimas neturi būti didesnis nei 120 Eur vietoje reikalaujamų 427 Eur, taip pat atitinkamai turi mažėti priskaičiuotos palūkanos. Atsakovė tikslius duomenis teismo prašė išreikalauti iš ieškovės, taip pat prašė įvertinti ir įsiskolinimo 2023 metais perdavimo skolų išieškojimo bendrovei ryšį su reikalaujama sumokėti skola.

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1589-639/2025 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Šalies argumentai

6. 2025 m. birželio 16 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 126,28 Eur skolą, kurią sudaro 85,25 Eur skola ir 41,03 Eur metinės palūkanos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

7. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui/patalpai yra 126,28 Eur, iš kurios 41,03 Eur sudaro metinės palūkanos. 2022 m. kovo mėnesio sąskaitoje atliktas skolos perskaičiavimas iki 2022 m. vasario 10 d., kada nuomininkė nuomojosi butą, vėliau skaičiuotos tik metinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės A. A. ieškovei 85,25 Eur skolą, 41,03 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 126,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau nuo 2018 m. gegužės 31 d. Nuomos sutarties Nr. 1.40-GT18/0240 pagrindu bute gyveno atsakovė A. A.. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovė už ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas nesumokėjo ir pagal ieškovės pateiktą patikslintą skolos paskaičiavimo suvestinę liko skolinga 85,25 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.

4. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovė yra neatsiskaičiusi už ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, kurias ieškovė teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra aukščiau paminėtas atsakovės skolos susidarymo metu nuomos pagrindais valdytas butas, bei namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 85,25 Eur skolą tenkino.

5. Teismas pažymėjo, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Teismas ieškovės reikalavimą dėl atsakovei paskaičiuotų 41,03 Eur palūkanų laikė pagrįstu ir tenkino (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

6. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovei prašant, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas konstatavo, kad patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 84,64 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė po patikslinto ieškinio pateikimo, pateikė du prašymus priteisti iš atsakovės patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas (2025 m. birželio 18 d. prašymas dėl 629,20 Eur ir 2025 m. liepos 15 d. prašymas dėl 393,25 Eur) iš viso 1 022,45 Eur.

9. Teismas nurodė, kad CPK 93 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, papildomos 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji pirminiame ieškinyje neteisingai nurodė ieškinio sumą (atsakovės skolą) ir neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį prašė priteisti įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad pirminio ieškinio surašymui teisinės pagalbos išlaidos sudarė tik 60 Eur. Tenkinus atsakovės prašymą ir panaikinus sprendimą už akių, ieškovės bylinėjimosi išlaidos padidėjo daugiau kaip septyniolika kartų, niekaip to nemotyvuojant. Teismas sprendė, kad 1 022,45 Eur papildomos išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės A. A. ieškovei papildomai 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“. Teismas patenkino apeliantės ieškinį, tačiau nusprendė pilnai nepriteisti apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš esmės nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės kaltės, nes jis pirminiame ieškinyje neteisingai nurodė ieškinio sumą (atsakovės skolą) ir neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį prašė priteisti įsiskolinimą.

16.2. Apeliantė, sužinojusi apie atsakovės argumentus, kuriuos ji pirmą kartą pareiškė tik po sprendimo už akių priėmimo, elgėsi sąžiningai ir tinkamai, siekdama operatyviai išspręsti ginčą ir patikslindama reikalavimus. Kaip nurodyta teismų praktikoje, toks elgesys, kai šalis, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pasinaudoja įstatymo suteiktu institutu, negali būti pagrindas taikyti jai neigiamas pasekmes.

16.3. Net jeigu apeliantė iš pradžių nurodė atsakovei netikslią mokėtiną sumą, tai šios aplinkybės pačios savaime neįrodo, kad apeliantės veiksmai buvo nesąžiningi ar prieštaravo teisės aktams. Atsakovė, matydama netikslumus turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai bendradarbiauti su apeliante, prašyti patikslinimų ir, esant neaiškumams, sumokėti tą dalį sumos, kuri jos vertinimu buvo teisinga. Tai, kad atsakovė neatsiskaitė iki pat teisminio ginčo pradžios, pagrindžia, jog ginčas kilo ne tik dėl netikslaus ieškinio reikalavimo paskaičiavimų, o tikėtina, ir dėl atsakovės nenoro arba delsimo įvykdyti savo įsipareigojimus.

16.4. Be to, ta aplinkybė, ar nurodyta vienokia, ar kitokia ieškinio suma, neturi jokios įtakos tam, kad ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi. Taigi apeliantė yra laikoma laimėjusia bylą ir atitinkamai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai yra, ieškinio tikslinimas nekeičia fakto, kad apeliantė, su ja tinkamai neatsiskaičius, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Priešingos pozicijos teismas sprendime nemotyvavo.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti apeliantės procesinį elgesį kaip netinkamą. Apeliantė, pateikdama patikslintą ieškinį 2025 m. birželio 16 d., veikė tinkamai ir laiku prieš 2025 m. birželio 18 d. numatytą parengiamąjį posėdį. Kadangi teismas jau buvo informuotas apie atsakovės ketinimą nedalyvauti posėdyje, susidarė visos procesinės prielaidos atidėti posėdį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka. Todėl teismo posėdžio atidėjimas negali būti siejamas su apeliantės kalte.

16.6. Nagrinėjamu atveju dėl proceso inicijavimo buvo kalta atsakovė, kuri netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, kurie buvo nurodyti išrašytose sąskaitose. Atsakovei tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, apeliantė turėjo kreiptis į teismą, todėl teismui tenkinus ieškinį ir nusprendus priteisti skolą pilna apimtimi, apeliantė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė prievolės nevykdė ir skolos nesumokėjo nei iki kreipimosi į teismą, nei po jo, net ir tada, kai ieškinys buvo patikslintas iki sumos, kurią teismas galiausiai ir priteisė. Dar daugiau, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad susidaręs įsiskolinimas neturi būti didesnis nei 120 Eur. Taigi, atsakovė niekuomet net neneigė, kad turi įsiskolinimą, jį pripažino, tačiau net ir po sprendimo už akių priėmimo šio įsiskolinimo nepadengė, nesiėmė jokių kitų procesinių veiksmų šiam klausimui spręsti ar siūlyti ginčą užbaigti taikiai, kas išimtinai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi reikėjo atstovauti teismo posėdžiuose. Taigi, ne dėl apeliantės, o būtent dėl atsakovės veiksmų buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios nepagrįstai apeliantei nebuvo priteistos. Šios aplinkybės ir apskritai jokie atsakovės veiksmai, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, jų susidarymo aplinkybių, teismo nebuvo vertinti ir analizuoti.

16.7. Teismas palygino pirminio ieškinio parengimo išlaidas (60 Eur) su papildomomis išlaidomis (1 022,45 Eur). Apeliantės manymu, lyginamos absoliučiai skirtingos apimties ir sudėtingumo teisinės paslaugos: pradinė suma (60 Eur) buvo sumokėta už standartinio ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą, kai nesitikima aktyvaus ginčo. Papildomos išlaidos (1 022,45 Eur) atsirado po to, kai byla iš paprasto skolos išieškojimo virto ginču. Jos apima atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo analizę, ankstesnių teismo sprendimų ir įmokų vertinimą, naujo skolos laikotarpio ir sumos apskaičiavimą, taip pat atstovavimą teismo posėdyje ir kitus su bylos atnaujinimu susijusius procesinius veiksmus. Akivaizdu, kad teisinių paslaugų apimtis, sudėtingumas ir sugaištas laikas, rengiant atstovaujant atnaujintoje byloje, yra nepalyginamai didesni nei rengiant pirminį standartinį ieškinį, todėl teismo palyginimas yra formalus ir neatspindi realios situacijos bei patirtų išlaidų pagrįstumo. Apeliantė, prašydama priteisti šias išlaidas, pateikė tai įrodančius dokumentus, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad išlaidų padidėjimas yra nemotyvuotas.

16.8. Apeliantės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti šių išlaidų maksimalūs dydžiai, todėl teismo argumentas, kad tenkinus atsakovės prašymą ir panaikinus sprendimą už akių, apeliantės bylinėjimosi išlaidos padidėjo daugiau kaip septyniolika kartų, neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą yra net 7 kartus mažesnės už pagal Rekomendacijas nustatytą galimą sumą, t. y. 7 291,17 Eur.

16.9. Teismas, nepriteisdamas apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 022,45 Eur) už atstovavimą teismo posėdžiuose nepagrįstai ir nemotyvuotai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinio reguliavimo bei nesivadovavo nurodyta suformuota teismų praktika. Nuoseklioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokios aplinkybės kaip atsakovo savalaikis skolos neapmokėjimas net ir bylinėjimosi metu, nedidelė ieškinio suma, ieškinio tikslinimas nėra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų laimėjusiai šaliai nepriteisimo. Be to, tokiais motyvais nepriteisti bylinėjimosi išlaidų būtų formuojama ydinga teismų praktika, kad ieškovas, net ir turėdamas teisę kreiptis į teismą (kas vėliau patvirtinama ir teigiamu teismo sprendimu) būtų priverstas svarstyti, ar ginti savo pažeistas teises, nes iš esmės patirtų nuostolius teisinei pagalbai, vėliau šių išlaidų jam nepriteisiant. Šiuo atveju teismas spręsdamas priešingai, neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos, todėl dalyje, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei nepriteistos 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. A. 427,02 Eur skolą, 76,32 Eur metines palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Nuomos sutarties Nr. 1.40-GT18/0240 pagrindu nuo 2018 m. gegužės 31 d. bute gyveno atsakovė. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovė už ieškovės laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas nesumokėjo ir pagal ieškovės pateiktą skolos paskaičiavimo suvestinę liko skolinga 427,02 Eur, nuo kurios paskaičiuota 76,32 Eur metinių palūkanų. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1589-639/2025 ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 427,02 Eur skolą, 76,32 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 503,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. sausio 24 d.

5. 2025 m. kovo 6 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad dar 2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė už jos įsiskolinimą ieškovei iki 2019 m. birželio 30 d. Tas pats teismas teismo įsakymu vėl priteisė už įsiskolinimą iki 2021 m. sausio 31 d. Todėl visiškai neteisėtas ieškovės reikalavimas pakartotinai skaičiuoti jai skolą už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2019 m. gegužės 1 d. Skola turėjo būti skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 1 d. ir iki 2022 m. vasario 11 d. Atsakovei prašant ieškovė neatsiuntė tikslių to laikotarpio priskaitymų, bet siuntė pridėjusi ankstesnių laikotarpių įsiskolinimus taip siekdama nepagrįstai pasipelnyti.

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1589-639/2025, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas piniginių sumų išieškojimas iš atsakovės vykdomojoje byloje Nr. 0179/25/00779 pagal Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1589-639-2025 išduotą vykdomąjį raštą.

7. 2025 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės ieškovei 126,28 Eur skolą, kurią sudaro 85,25 Eur skola ir 41,03 Eur metinės palūkanos, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui/patalpai yra 126,28 Eur, iš kurios 41,03 Eur sudaro metinės palūkanos.

8. 2025 m. birželio 18 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. 2025 m. liepos 15 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės A. A. ieškovei 85,25 Eur skolą, 41,03 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 126,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 1 022,45 Eur (629,20 Eur + 393,25 Eur) bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas tuo, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi ji pirminiame ieškinyje neteisingai nurodė ieškinio sumą (atsakovės skolą) ir neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį prašė priteisti įsiskolinimą.

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė nepagrįstai pradėjo teisminį procesą, kadangi atsakovė iš esmės neginčijo savo pareigos sumokėti skolą, o tik nesutiko su jos dydžiu. Ginčas kilo ne dėl pačios prievolės egzistavimo, o dėl jos apimties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė nesumokėjo ir dalies skolos, kurią ji pripažino. Taigi atsakovei nesumokėjus skolos, o ieškovei dėl skolos kreipusis į teismą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nėra atsakinga dėl vėlesnių (po ieškinio pateikimo) bylinėjimosi išlaidų susidarymo, taip pat, jog šias bylinėjimosi išlaidas lėmė tik pačios ieškovės elgesys.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jeigu ieškovė iš pradžių nurodė atsakovei netikslias mokėtinas sumas, tai šios aplinkybės pačios savaime neįrodo, jog jos veiksmai buvo nesąžiningi. Atsakovė, matydama netikslumus, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai bendradarbiauti su ieškove, prašyti patikslinimų ir, esant neaiškumams, sumokėti tą dalį sumos, kuri jos vertinimu buvo teisinga. Tai, kad atsakovė neatsiskaitė nei iki pat teisminio ginčo pradžios, nei bylos nagrinėjimo metu, pagrindžia, kad ginčas kilo ne tik dėl netikslių skolos sumų, o tikėtina, ir dėl atsakovės nenoro arba delsimo įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė netikslią atsakovės skolą bei laikotarpį, dėl ko užsitęsė teisminis procesas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, taip pat yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato/advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ir pateikė įrodymus atlyginti tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. birželio 18 d. teismo posėdyje – 629,20 Eur; 2) už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. liepos 15 d. teismo posėdyje – 393,25 Eur, iš viso 1 022,45 Eur.

17. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinė byla materialiuoju aspektu nebuvo sudėtinga, byla nereikalavo specialių teisinių žinių, ginčo suma nedidelė, byloje sprendžiami klausimai ieškovei nebuvo nauji, jie kasdieniai jos veikloje, dėl to, teismo vertinimu, ieškovės nurodyto dydžio išlaidos nebuvo būtinos. Nors bylos nagrinėjimas truko keletą teismo posėdžių, tačiau jie truko tik po keletą/keliolika (2025 m. birželio 18 d. teismo posėdis – 9 min., o 2025 m. liepos 15 d. teismo posėdis – 11 min.) minučių. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laikas, skaičiuojant jį minutėmis, apvalinamas, t. y. iki 30 minučių atmetama. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, ieškovei atstovavusios advokato padėjėjos darbo sąnaudas rengiantis teismo posėdžiams bei laiką praleistą teismo posėdžiuose, byloje nagrinėtus klausimus, kurie nebuvo sudėtingi, taip pat į tai, jog teisminis procesas užsitęsė ir dėl ieškovės nepakankamo atidumo rengiant ieškinį, daro išvadą, kad ieškovės prašomų 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo, bei sprendžia, jog protinga ir pagrįsta byloje patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų suma yra 200 Eur.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis keistina ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės papildomai priteisiamos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma visa iš atsakovės ieškovei priteistina 284,64 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės A. A. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ 284,64 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas