- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-71-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01801-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- A., viešajai įstaigai „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K.
- Ieškovas
- R. B., I. B., V. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S, M. K, V. Č., A. K. (A. K.), S. K. ir viešosios įstaigos „Vilnita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., I. B. (I. B.), V. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. dėl prekių ženklo savininkų teisių pažeidimo nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. N., I. B., V. P. prašė uždrausti atsakovams A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir VšĮ „Vilnita“ visiems kartu ir bet kuriam jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje, kuri patenka į Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasėse nurodytas paslaugas, naudoti prekių ženklą „HIPERBOLĖ“; priteisti iš atsakovų A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilnita“ solidariai ieškovų naudai dėl neteisėto prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo padarytą žalą; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad kartu su M. G. ir A. Š. yra vienos populiariausių Lietuvoje muzikinių grupių „HIPERBOLĖ“ įkūrėjai ir nariai. 2000 m. sausio 20 d. ieškovų vardu Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotas grafinis prekių ženklas (paraiškos padavimo data – 1998 m. kovo 30 d., paskelbimo data – 2000 m. vasario 25 d.), 2018 m. balandžio 6 d. ieškovai pateikė paraišką ir dėl žodinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ (toliau – ir Prekių ženklai). Ieškovams priklausantys Prekių ženklai registruoti 9 klasės prekėms (garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; kompaktiniai diskai, universalieji skaitmeniniai (DVD) diskai ir kitos skaitmeninės įrašų laikmenos) bei 41 klasės paslaugoms (pramogų paslaugos; sportinė ir kultūrinė veikla; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; garso įrašų montavimas; CD, DVD įrašų leidyba; vaizdo ir garso įrašų nuoma; įrašų studijų paslaugos; koncertų rengimas ir vedimas; muzikos kūrimas; muzikos komponavimo paslaugos; pramoginių rodinių (šou) rengimas; scenarijų rašymas; radijo ir televizijos programų rengimas; informacija apie poilsio ir pramogų renginius; tiesioginis muzikos pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamosios); vaizdajuosčių įrašymas).
3. Ieškovams tapo žinoma, kad yra susikūrusi muzikinė grupė, kuri pasivadino „HIPERBOLĖ Tribute Band“ ir veikia naudodama žymenis „HIPERBOLĖ Tribute Band“, „HIPERBOLĖ akustiškai“ savo paslaugoms žymėti. Jos nariai yra A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K., o renginių organizatorius – VšĮ „Vilnita“. Atsakovai be ieškovų sutikimo naudoja Prekių ženklams tapatų žymenį tapačioms paslaugoms žymėti, naudojasi Prekių ženklų reputacija ir taip silpnina jų skiriamąjį požymį.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti dėl nenaudojimo ieškovų nacionalinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) registraciją, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškovų reikalavimus dėl ieškinio pagrindo tenkino – uždraudė atsakovams A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. ir VšĮ „Vilnita“ visiems kartu ir bet kuriam jų atskirai koncertinėje ir bet kokioje kitoje veikloje, kuri patenka į Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasėse nurodytas paslaugas, naudoti prekių ženklą „HIPERBOLĖ“; dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2018 m. rugsėjo 29 d., ginčui spręsti taikė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) redakciją, galiojusią iki 2019 m. sausio 1 d.
7. Teismas nustatė, kad ieškovai yra nacionalinio prekių ženklo ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 6920) savininkai. Paraiškos pateikimo data – 1998 m. kovo 30 d. Prekių ženklas registruotas 2000 m. sausio 20 d. Be to, ieškovai yra nacionalinio prekių ženklo ,,HIPERBOLĖ“ (Reg. Nr. 79575) savininkai. Paraiškos pateikimo data – 2018 m. balandžio 6 d. Prekių ženklas registruotas 2018 m. spalio 11 d. Abu Prekių ženklai registruoti pagal Nicos klasifikaciją 9 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti.
8. Kadangi ieškinio pateikimo metu ieškovai buvo įregistravę tik figūrinį prekių ženklą ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920), o vėliau, įregistravus žodinį prekių ženklą ,,HIPERBOLĖ“ (Reg. Nr. 79575), ieškovai ieškinio reikalavimų netikslino, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aktualu vertinti figūrinį prekių ženklą ,,HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) ir jo registracijos suteikiamą apsaugą ieškovams.
9. Atsakovai reikalavimą dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2018 m. spalio 6 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d. (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad grafinis prekių ženklas yra naudojamas Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms žymėti: viešai buvo ir yra parduodamos kompaktinės ir vinilinės plokštelės (garso įrašai) su muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ dainomis. Grupės „HIPERBOLĖ“ dainos yra prieinamos per vieną populiariausių pasaulyje komercinę muzikos klausymosi internetu platformą „Spotify“, transliuojamos per radijo ir televizijos stotis, saugomos ir prieinamos visuomenei Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (informacija per prieigą internete https://lnb.libis.lt). Grupės „HIPERBOLĖ“ muzikantai dalyvauja televizijos, radijo stočių rengiamose laidose, reklamuodami grupę „HIPERBOLĖ“. Ginčo prekių ženklo naudojimą Nicos klasifikacijos 41 klasės prekėms / paslaugoms žymėti taip pat patvirtina galimybė klausytis grupės „HIPERBOLĖ“ dainų per platformą „Spotify“.
11. Byloje nėra ginčo, kad pastaruosius penkerius metus ieškovai nevykdė koncertinės veiklos, tačiau, teismo vertinimu, šio ginčo atveju konkrečiai koncertinę veiklą išskyrus kaip autonomišką pakategorę ir panaikinus ženklo teikiamą apsaugą, ieškovų įregistruoto ženklo teikiama apsauga apskritai prarastų prasmę, nes muzikinė veikla ir iš šios veiklos gaunama komercinė nauda negali būti atsietai identifikuojama pagal muzikinės veiklos išraiškos formas. Todėl teismas sprendė, kad vien tik koncertinės veiklos nevykdymas, esant duomenims, kad ginčo ženklas yra naudojamas kitoms veikloms, t. y. kompaktinių plokštelių leidyboje, internetinėje platformoje ir kt., negali lemti objektyvios išvados, kad prekių ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų ir / ar neatitinka esminės prekių ženklo funkcijos ir todėl jo registracija turi būti panaikinta vadovaujantis PŽĮ 47 straipsnio 3, 4 dalimis. Dėl to teismas atmetė atsakovų priešieškinį.
12. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, jeigu prekių ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Atsakovas A. K. teigė, kad kilus idėjai atgaivinti praeityje garsią muzikinę grupę, jis kreipėsi į ieškovą I. B. su pasiūlymu kartu rengti pasirodymus, kurių metu būtų atliekamos populiarios grupės dainos. Vėliau, nepavykus įgyvendinti bendro projekto, atsakovas savarankiškai vykdė koncertinę veiklą, o I. B. su tokiu veiklos vykdymu ir ženklo naudojimu sutiko. Teismas atmetė šiuos argumentus, nurodydamas, kad iš pateikto prekių ženklų duomenų bazės išrašo matyti, jog ginčo ženklo savininkais įregistruoti R. B., I. B., V. P.. Taigi, vien tik I. B. sutikimas žodžiu, jeigu jis toks ir būtų nustatytas, nebūtų pakankamas aptariamai sąlygai konstatuoti. Pateiktas 2010 m. sausio 29 d. susitarimas, įvertinus jo turinį, akivaizdžiai neturi nieko bendro su ginčo dalyku. Kiti atsakovų argumentai, t. y. tai, kad sutikimą naudoti patvirtina ieškovų neaktyvumas ginant savo teises, teismo vertinimu, stokoja tiek teisinio, tiek faktinio pagrindimo. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovai davė sutikimą dėl ginčo ženklo naudojimo atsakovų koncertinei veiklai.
13. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
14. Ieškovai byloje įrodinėja PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, remdamiesi tuo, kad atsakovai naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panašus į įregistruotą prekių ženklą ir naudojamas tapačioms paslaugoms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
15. Teismas, vadovaudamasis Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.2 punktu, konstatavo, kad ieškovų grafinio prekių ženklo žodinis elementas „Hiperbolė“ pagal pateikimo būdą yra dominuojantis prekės ženklo elementas, spalva bei šriftas vertintini kaip antraeiliai, kadangi prekių ženklą sudaro ilgas, retai kalboje naudojamas žodis, kuris žinomas kaip muzikinės grupės pavadinimas. Dėl savo ypatybių žodis „Hiperbolė“ turi itin ryškų skiriamąjį požymį. Atsakovų naudojamame žymenyje dominuojantis žodis taip pat yra „Hiperbolė“, kadangi šis žodis nurodytas žymens centre ir užrašytas didžiosiomis raidėmis, kurios yra kelis kartus didesnės už likusį tekstą.
16. Vertinant vizualinį panašumą pastebėtina, kad atsakovų žymenyje naudojamas šriftas iš esmės nėra analogiškas ieškovų grafinio prekių ženklo šriftui, tačiau naudojama ta pati raudona spalva bei dominuojantis žodis, sudaro vizualinį panašumą. Abu dominuojantys elementai fonetiniu požiūriu yra tapatūs. Semantiniu požiūriu ženklai turi didelį panašumo laipsnį. Ieškovų prekės ženklas asocijuojamas su konkrečios grupės muzikine veikla. Atsakovams žymenį naudojant koncertinei veiklai reklamuoti, bei išskiriant žodį „Hiperbolė“, koncentruojant dėmesį į šį žodį, o kitus žodžius „Tribute band“ ar „Akustiškai“ užrašant daug mažesniu šriftu, sukuriamas įspūdis, kad konkretus koncertas yra sietinas su pačios grupės „Hiperbolė“ narių (visų ar dalies) dalyvavimu.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų grafinis ženklas ir atsakovų žymuo, kuris buvo naudojamas koncertinei veiklai, turi didelį panašumo laipsnį.
18. Teismas nustatė, kad atsakovai ginčo žymenį naudojo toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas ieškovų grafinis prekių ženklas.
19. Byloje nėra ginčo, kad muzikinė grupė „Hiperbolė“ buvo populiari grupė. Byloje pateikti duomenys apie šios grupės kūrinių perklausas muzikinėje platformoje „Spotify“, įrašų pardavimai ir kt. liudija, kad ir šiuo metu grupės dainos yra populiarios. Atsakovams vykdant koncertinę veiklą ir skelbimuose / afišose išskiriant dominuojantį žodį „Hiperbolė“, labiau tikėtina, kad šią grupę žinantys ir norintys išgirsti asmenys susies būtent su populiariąja grupe ir jos nariais. Vertinat ieškovų registruoto prekių ženklo naudojimą atsakovų veikloje, atsižvelgiant į nustatytą itin didelį ženklų panašumą, mažai tikėtina, kad toks naudojimas sukuria įspūdį, kad būtent atsakovai, o ne ieškovai atliks aptariamos grupės dainas. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad suklaidinimo tikimybė yra maža dėl to, jog naudojamos atsakovų nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad grupė egzistuoja gana ilgą laiką, tai reiškia ir vizualinį grupės narių pasikeitimą, todėl vien tik atsakovų nuotraukų pateikimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nelemia mažesnio klaidinimo. Nustačius didelį ženklų panašumą, žymenų dominuojančius elementus bei tai, kad žymenys buvo naudoti tai pačiai veiklai, konstatuotina visuomenės suklaidinimo galimybė. Dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklo savininkų teisių pažeidimo nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Atsakovai VšĮ „Vilnita“, A. K., V. Č., A. S., M. K., S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad jie turi teisę naudoti ginčo prekių ženklą pagal PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, jog prekių ženklo savininkas neturi teisės trečiajam asmeniui drausti naudoti kaip žymenį prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Atsakovai žymenį „Hiberbolė tribute band“ naudoja siekdami informuoti visuomenę apie savo vykdomos veiklos pobūdį, t. y. muzikinės grupės „Hiperbolė“ narių sukurtos muzikos atlikimą.
20.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. davė parodymus apie tai, kad idėją atsakovams atlikti „Hiperbolės“ dainas „Tribute“ formatu pasiūlė vienas iš ieškovų – I. B., kurį atsakovai visada laikė grupės „Hiperbolė“ lyderiu. Šias aplinkybes 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas N. M. (N. M.). Be to, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-162-881/2019 ieškovas I. B. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje davė parodymus, kad: „aš gal kažkada tai pasakiau, kad gali grot, Hiperbolė tribute vadintis, bet tam aš neturėjau juridinės teisės“. Šiuo aspektu svarbu, jog ieškovas I. B. 2019 m. birželio 13 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad koncertuodamas su muzikiniu kolektyvu „I. B. ir grupė“ atlikdavo dainas „iš Hiperbolės repertuaro“ ir renginių organizatorių dažnai būdavo vadinami „Ex Hiperbolė“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Minėti ieškovo I. B. veiksmai leido atsakovams pagrįstai manyti, jog pastarasis turi teisę veikti kitų ieškovų vardu, kiek tai susiję su ginčo prekių ženklo naudojimu. Tokią nuomonę sustiprino ir visų ieškovų elgesys – nuo 2013 m., kai atsakovai pradėjo savo koncertinę veiklą pasivadinę „Hiperbolė tribute band“, iki pat 2018 m. vasaros nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl tariamai neteisėto ginčo prekių ženklo naudojimo. CK 1.93 straipsnio 1 dalies įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal PŽĮ 44 straipsnio 2 dalį rašytiniai įrodymai reikalaujami tik pateikiant licencinę sutartį registruoti Valstybiniam patentų biurui, o sutarties įregistravimas turi įtakos tik trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to ieškovai negali remtis aplinkybe dėl tokio susitarimo dėl prekių ženklo naudojimo nesudarymo rašytine forma, kad pagrįstų atsakovų naudojimo neteisėtumą, byloje esant įrodymų, kad susitarimas buvo sudarytas CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
20.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad galimybė ieškovų dainų klausytis internetu per platformą „Spotify“ patvirtina, jog ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Nicos klasifikacijos 9 ir 41 klasių prekėms / paslaugoms žymėti pastaruosius 5 metus. Net sutinkant su teiginiu, kad išraše iš „Spotify“ platformos nurodomi skaičiai reiškia kūrinių perklausų skaičių, nėra aišku nei kokioje teritorijoje (tik Lietuvoje ar pasauliniu mastu), nei per kokį laikotarpį minėtos perklausos buvo atliktos.
20.4. Jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimą kiekvienai iš bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-582-823/2018 19 punktas). Ieškovai pateikė įrodymus tik apie galimybę įsigyti jų garso įrašų kompaktines bei vinilo plokšteles, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tokios prekybos laikotarpį ir komercinę apimtį (pardavimų skaičių, teritoriją ir pan.). Teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovai buvo įpareigoti pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ginčo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, toms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Tai yra, minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateikti įrodymai dėl ginčo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nėra pakankami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA raštą, kuriame nurodyta, kad „Hiperbolės įrašai yra pakankamai plačiai naudojami ir nuolat skamba viešumoje“. Ieškovai savo pareigos įrodyti priešieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes neįvykdė, todėl ginčo prekių ženklo registracija turi būti panaikinta, remiantis PŽĮ 47 straipsnio 2 dalimi.
20.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė dėl žymenų panašumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visuose visuomenei skirtuose informacijos šaltiniuose atsakovai save pristato kaip „tikrosios „Hiperbolės“ dainas grojantį muzikinį projektą“. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. P. nurodė apie jam žinomus „šimtus atvejų“, kai žmonės atėjo į atsakovų koncertą, tikėdamiesi išvysti ieškovus, nė vienas tai patvirtinantis įrodymas nebuvo pateiktas. Tuo tarpu atsakovai į bylą pateikė vieno iš pagrindinių bilietų į renginius platintojų – UAB „Tiketa“ 2019 m. balandžio 2 d. raštą, kuriame pabrėžiama jog „UAB Tiketa nėra gavusi nei vieno nusiskundimo iš bilietų pirkėjų dėl Hiperbolė Tribute Band koncertų. Nė vienas bilieto pirkėjas nėra kreipęsis dėl abejonės, kad šios grupės koncertuose dalyvaus tikroji grupė Hiperbolė“. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad suklaidinimo galimybės neeliminuoja koncertų plakatuose, skelbimuose ir pan. naudojamos atsakovų nuotraukos, kadangi praėjęs ilgas laiko tarpas lėmė ir vizualinį „tikrosios „Hiperbolės“ narių pasikeitimą. Atsakovai, išskyrus tik V. Č., yra beveik 10 metų jaunesni už ieškovus, nekalbant jau apie išorinės išvaizdos skirtumus. Akivaizdu, kad kiekvieno asmens, besidominčio šiuo metu jau nekoncertuojančios grupės „Hiperbolė“ muzika, pastabumo laipsnis yra itin aukštas. Toks vartotojas atsakovų plakate, skelbime ar pan. matydamas visiškai kitus asmenis, skirtingą pavadinimą („Hiperbolė tribute band“ vietoje „Hiperbolė“) bei informaciją, kad „tikrosios Hiperbolės“ dainas atlieka muzikinis projektas, tikrai nesutapatins atsakovų su ieškovais ir nebus suklaidintas. Todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas apie egzistuojantį pagrindą ginti ieškovų teises PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliantų argumentus:
21.1. Atsakovai ginčo prekių ženklą naudojo siekdami pasinaudoti ginčo prekių ženklo reputacija. Atsakovų naudotas žymuo ir ginčo prekių ženklas yra labai panašūs, kadangi ieškovų prekių ženklų vienintelis žodis ir atsakovų naudoto žymens pagrindinis žodis yra „HIPERBOLĖ“. Atsakovai žymenyje yra įvedę žodžius „Tribute Band“ arba „Akustiškai“, kurie paprastai pateikiami akivaizdžiai blankesnėmis spalvomis nei užrašas „HIPERBOLĖ“. Panašumo laipsnį ypatingai sustiprina tas faktas, jog atsakovai žodį „HIPERBOLĖ“ dažniausiai rašo didžiosiomis raudonomis raidėmis – taip kaip registruotas ieškovų grafinis prekių ženklas.
21.2. Ieškovai nebuvo davę sutikimo naudoti ginčo prekių ženklo. Atsakovai patys pripažįsta, kad jokios sutarties dėl ginčo prekių ženklo naudojimo sudaryta nebuvo. Ieškovo I. B. pasakymas, kad kažkada jis atsakovui A. K. gal neva pasakęs, kad „gali grot, Hiperbolė tribute vadintis“ neturi jokios teisinės galios. Ginčo prekių ženklo savininkai yra trys (visi ieškovai), todėl tik visų trijų savininkų valia ginčo prekių ženklo naudojimas galėjo būti perduotas atsakovams, be to, teisės naudotis prekių ženklu gali būti perduodamas tik rašytine tvarka.
21.3. Atsakovai, būdami muzikine grupe „HIPERBOLĖ“, yra išleidę ne vieną muzikinį albumą kuriuo iki šiol prekiaujama (pateiktas daiktinis įrodymas), šios grupės muzika yra grojama per radijo stotis ir televizijos kanalus (pateiktas AGATA raštas), šios muzikos galima klausytis per internetą (pateiktas rašytinis įrodymas), ji prieinama Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pateiktas rašytinis įrodymas), be to, muzikinė grupė „HIPERBOLĖ“ yra plačiai žinoma Lietuvoje. Dažnai sutinkama praktikoje, kad muzikinės grupės tam tikrą periodą nekoncertuoja, bet jų muzikiniais įrašais yra prekiaujama, todėl į šią muzikinės rinkos specifiką būtina atsižvelgti ir nagrinėjant priešieškinį. Akivaizdu, kad tokiu atveju muzikinės grupės pavadinimas turi būti ginamas, nes priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija – muzikinė grupė, siekdama, kad jos registruotas prekių ženklas būtų ginamas, būtų priversta koncertuoti ne rečiau kaip kas penkis metus, nepriklausomai nuo to, kad nepertraukiamai yra prekiaujama jos įrašais, jos muzika yra plačiai žinoma ir transliuojama įvairiais kanalais.
21.4. „Spotify“ veikimo principas visiškai atitinka nurodytą 41 klasės vieną iš prekių ženklo naudojimo būdų, nes per šią platformą muzika yra pateikiama tiesiogiai vartotojui kompiuterių tinklu ir tokios muzikos nėra galimybės atsisiųsti. Šis įrodymas pagrindžia, kad ginčo prekės ženklas ir 41 klasės prekėms / paslaugoms žymėti buvo naudojamas pastaruosius 5 metus.
21.5. Atsakovai, įkūrę muzikinę grupę „Hiperbolė Tribute Band“, nuo įsikūrimo pradžios be ieškovų sutikimo naudojo „HIPERBOLĖ“ prekių ženklą, t. y. identifikuodami save kaip muzikinę grupę, viešojoje erdvėje skleidė informaciją apie savo koncertus ir muzikinius turus per Lietuvą ir užsienyje, kurių metu atliekami žinomiausi ieškovų, kaip autorių, muzikiniai kūriniai, kurie identifikuojami kaip tikrosios muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ kūriniai, netgi buvo pristatomi kaip grupė „HIPERBOLĖ“. Atsakovai taip pat ginčo prekių ženklu žymėjo savo koncertų plakatus, kitaip reklamavo savo veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovams priklausančio nacionalinio prekių ženklo „HIPERBOLĖ“ [fig.] (Reg. Nr. 36920) (toliau – Prekių ženklas) naudojimo atsakovų veikloje teisėtumo ir Prekių ženklo registracijos panaikinimo tuo pagrindu, kad ieškovai Prekių ženklu nesinaudoja.
24. Šioje byloje ieškinys pareikštas iki naujos redakcijos PŽĮ įsigaliojimo, todėl teismas teisingai nurodė, kad šiam ginčui spręsti taikytinos ankstesnės redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., PŽĮ nuostatos (Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo
25. Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį, reikalaudami panaikinti Prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo.
26. Įstatyme prekių ženklas apibrėžiamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis).
27. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.
28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis (liet. įstatymo prasmė) yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai. Šiai fikcijai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė yra taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Vidaus rinkos reguliavimo tarnybos praktiką, yra nurodęs, kad, sprendžiant šios kategorijos ginčus, naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). „Naudojimas iš tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01). Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimą turi būti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietą, laiką, apimtį ir pobūdį (ESTT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09).
30. Jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai didelei prekių ar paslaugų kategorijai, kad ją būtų galima suskirstyti į kelias autonomiškas pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint dalį šių prekių ar paslaugų įrodymas apima tik vieną ar kelias pakategores, kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti realiai naudojamas prekių ženklas. Priešingai, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir išsamiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visą šią kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis, tačiau „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas ar pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
31. Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje).
32. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos. Bylos duomenimis, atsakovai reikalavimą dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2018 m. spalio 6 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d.
33. Įstatymas prekių ženklo naudojimo reikalavimą sieja su tomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms žymėti yra registruotas prekių ženklas. Byloje nustatyta, kad ieškovų Prekių ženklas 2000 m. sausio 20 d. registruotas šių klasių pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms: 9 (garso įrašai); 41 (estrados artistų paslaugos, video filmų gamyba, garso įrašų montavimas, informacija apie poilsio ir pramogų renginius, įrašų studijų paslaugos, kino filmų kūrimas (gaminimas), klubai (pramogos ar švietimas), knygų leidyba, pramogų ar mokomųjų konkursų rengimas, pramoginių renginių kūrimas, garso aparatūros nuoma, scenaristų paslaugos).
34. Ieškovai byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad grupės „HIPERBOLĖ“ garso įrašais yra prekiaujama: kompaktinėse plokštelėse – nuo 1994 metų, vinilo plokštelėse – nuo 1980 metų (2 t., b. l. 47–53). Taip pat pateikė įrodymus, kad grupės „HIPERBOLĖ“ dainų galima klausytis internetu per komercinę platformą „Spotify“ (2 t., b. l. 54). Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu patvirtino, kad pagal turimus duomenis 2014–2018 m. grupės „HIPERBOLĖ“ įrašai viešame eteryje (Lietuvos radijo, TV eteryje bei viešose komercinėse vietose) skambėjo bent 170 452 kartus (3 t., b. l. 23).
35. Šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovai ginčo laikotarpiu naudojo Prekių ženklą pagal pagrindinę paskirtį, t. y. siekdami užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais.
36. Apeliantai teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tokios prekybos laikotarpį ir komercinę apimtį (pardavimų skaičių, teritoriją ir pan.), nėra aišku nei kokioje teritorijoje (tik Lietuvoje ar pasauliniu mastu), nei per kokį laikotarpį buvo atliktos dainų perklausos per „Spotify“. Šie argumentai nepaneigia nurodytos teismo išvados, nes minėti įrodymai patvirtina, kad grupės „HIPERBOLĖ“ garso įrašais buvo prekiaujama ir jais naudojamasi komerciniais tikslais iš esmės visą ginčo laikotarpį. Nors byloje nėra duomenų, nuo kada grupės „HIPERBOLĖ“ dainos pradėtos platinti per komercinę platformą „Spotify“, tačiau byloje pateikti duomenys apie pakankamai didelį šių dainų perklausų skaičių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ši paslauga buvo teikiama tam tikrą laikotarpį, kuris visiškai ar iš dalies apima ir ginčo laikotarpį dėl Prekių ženklo naudojimo. Tikslus pardavimų skaičius šiuo atveju neturi esminės reikšmės, o įrašų platinimas per lietuvišką elektroninę parduotuvę teritoriniu aspektu reiškia, kad Prekių ženklas buvo naudojamas ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad grupės „HIPERBOLĖ“ dainos yra lietuviškos, galimybė jas klausyti per komercinę platformą „Spotify“ taip pat patvirtina Prekių ženklo naudojimą šiuo būdu, be kita ko, ir Lietuvos teritorijoje.
37. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-582-823/2018 nurodyta bendroji taisyklė, kad jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimą kiekvienai iš bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas. Pasak apeliantų, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovai daugiau nei 5 metus nevykdo koncertinės veiklos.
38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šio ginčo atveju, konkrečiai koncertinę veiklą išskyrus kaip autonomišką pakategorę ir panaikinus ženklo teikiamą apsaugą, ieškovų įregistruoto ženklo teikiama apsauga apskritai prarastų prasmę, nes muzikinė veikla ir iš šios veiklos gaunama komercinė nauda negali būtų atsietai identifikuojama pagal muzikinės veiklos išraiškos formas. Ieškovai Prekių ženklą įregistravo konkrečiai su muzikine veikla susijusiose kategorijose, šis ženklas siejamas su jų muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ pasiektu populiarumu ir pripažinimu visuomenėje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju vien tik koncertinės veiklos nevykdymas, kai yra duomenų, kad Prekių ženklas yra naudojamas kitoms su grupės „HIPERBOLĖ“ muzika susijusioms veikloms (įrašams platinti, dainų transliacijoms komerciniais tikslais ir kt.), negali lemti objektyvios išvados, kad prekių ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų ir / ar neatlieka esminės prekių ženklo funkcijos. Dėl to teismas pagrįstai atmetė apeliantų priešieškinio reikalavimą panaikinti Prekių ženklo registraciją pagal PŽĮ 47 straipsnio 2 dalį.
Dėl ieškovų sutikimo naudoti jiems priklausantį Prekių ženklą
39. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.
40. Apeliantai laikosi pozicijos, kad idėją jiems atlikti grupės „HIPERBOLĖ“ dainas „Tribute“ formatu pasiūlė vienas iš ieškovų – I. B.. Kadangi iki pat 2018 m. vasaros nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl tariamai neteisėto Prekių ženklo naudojimo, apeliantai, jų teigimu, pagrįstai manė, jog veikia turėdami visų ieškovų sutikimą.
41. Byloje nustatyta, kad Prekių ženklo savininkai yra trys, t. y. R. B., I. B. ir V. P. (1 t., b. l. 16–19). Dėl to ieškovai pagrįstai teigia, kad tik jų visų valia Prekių ženklo naudojimas galėjo būti perduotas atsakovams.
42. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovai R. B. ir V. P. davė savo sutikimus apeliantams naudoti ieškovams priklausantį Prekių ženklą. Apeliantai teigia, kad šį sutikimą jiems davė I. B. visų ieškovų vardu, tačiau įrodymų, kad R. B. ir V. P. buvo įgalioję I. B. jų vardu duoti tokį sutikimą, taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šių aplinkybių nepatvirtina įrodymai, kuriais remiasi apeliantai, t. y. liudytojo N. M. parodymai ir paties I. B. kitoje civilinėje byloje teismo posėdyje duoti paaiškinimai.
43. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad šiuo atveju taikytina CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Apeliantai nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės davė pagrindą jiems manyti, kad R. B. ir V. P. paskyrė I. B. savo atstovu įgyvendinant Prekių ženklo savininko teises. Vien tai, kad tam tikrą laikotarpį ieškovai nereiškė pretenzijų apeliantams dėl Prekių ženklo neteisėto naudojimo, neįrodo, kad buvo duotas jų sutikimas.
44. Nesant jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie ieškovų duotą sutikimą apeliantams naudoti Prekių ženklą savo veikloje, konstatuotina, kad šiuo pagrindu Prekių ženklo naudojimo teisėtumas byloje neįrodytas.
Dėl atsakovų naudojamo žymens klaidinamo panašumo į ieškovų Prekių ženklą
45. Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
46. Ženklo savininkas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, gali uždrausti siūlyti bei teikti tokiu žymeniu pažymėtas paslaugas (PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
47. Ieškovai byloje įrodinėjo PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, remdamiesi tuo, kad atsakovai naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panašus į įregistruotą Prekių ženklą ir naudojamas tapačioms paslaugoms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
48. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovų grafinis Prekių ženklas ir atsakovų naudojamas žymuo turi didelį panašumo laipsnį, vertinant pagal Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo įtvirtintus kriterijus. Taip pat nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai minėtą žymenį naudoja toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas ieškovų Prekių ženklas. Kuo didesnis prekių ar paslaugų sutapimas, tuo mažesnio ženklų panašumo reikia, kad būtų konstatuota visuomenės suklaidinimo tikimybė.
49. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą praktiką).
50. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad muzikinė grupė „HIPERBOLĖ“ buvo populiari grupė ir pagal byloje pateiktus duomenis šios grupės kūriniai šiuo metu tebėra populiarūs, pagrįstai sprendė, kad atsakovams vykdant koncertinę veiklą ir skelbimuose / afišose išskiriant dominuojantį žodį „HIPERBOLĖ“, labiau tikėtina, kad šią grupę žinantys ir norintys išgirsti asmenys susies būtent su populiariąja grupe ir jos nariais. Atsižvelgiant į nustatytą itin didelį ženklų panašumą, toks ženklo naudojimas sukuria įspūdį, kad būtent ieškovai atliks aptariamos grupės dainas. Tai rodo, kad egzistuoja visuomenės klaidinimo galimybė dėl atsakovų naudojamo žymens, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovų Prekių ženklą, ir kuris naudojamas toms pačioms paslaugoms, kurioms registruotas Prekių ženklas.
51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomenei skirtuose informacijos šaltiniuose atsakovai save pristato kaip „tikrosios „Hiperbolės“ dainas grojantį muzikinį projektą“; kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog žmonės atėjo į atsakovų koncertą, tikėdamiesi išvysti ieškovus; atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad bilietų platintojai iš pirkėjų nėra gavę nusiskundimų dėl „Hiperbolė Tribute Band“ koncertų. Be to, apeliantai teigia, kad koncertų plakatuose, skelbimuose ir pan. naudojamos jų nuotraukos, o atsakovai (išskyrus tik V. Čuchoncevą) yra beveik 10 metų jaunesni už ieškovus ir savo išvaizda nepanašūs į juos. Dėl to, pasak apeliantų, kiekvienas besidomintis šiuo metu jau nekoncertuojančios grupės „HIPERBOLĖ“ muzika asmuo tikrai nesutapatins atsakovų su ieškovais ir nebus suklaidintas. Šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismo konstatuoto galimo visuomenės klaidinimo dėl pirmiau nurodytų priežasčių.
Dėl Prekių ženklo savininkų teisių apribojimo taikymo pagal PŽĮ 39 straipsnį
52. Apeliantai atsiliepime į ieškinį, be kita ko, vadovavosi PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad prekių ženklo savininkas neturi teisės trečiajam asmeniui drausti naudoti kaip žymenį prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Apeliantų teigimu, žymenį „HIPERBOLĖ TRIBUTE BAND“ jie naudoja siekdami informuoti visuomenę apie savo vykdomos veiklos pobūdį, t. y. muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ narių sukurtos muzikos atlikimą.
53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plačiai, kaip suteikiančios teisę registruotą prekių ženklą naudoti tokiu būdu, kuris nėra būtinas ir neišvengiamas PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018, 44 punktą; 2018 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-400-823/2018, 38 punktą). Be to, minėtos nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai (PŽĮ 39 straipsnio 2 dalis).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams priklausančio Prekių ženklo naudojimas atsakovų veikloje, siekiant informuoti visuomenę apie jų teikiamų paslaugų pobūdį, t. y. muzikinės grupės „HIPERBOLĖ“ narių sukurtos muzikos atlikimą, nėra būtinas. Toks naudojimas šiuo atveju sukuria klaidinantį įspūdį dėl tikrųjų grupės narių (įskaitant ieškovus) dalyvavimo atsakovų organizuojamuose renginiuose ir juos sutapatina. Be to, apeliantai, kaip jau konstatuota šioje nutartyje (žr. 39–44 punktus), Prekių ženklu savo veikloje naudojasi be jo savininkų, t. y. ieškovų, sutikimo. Dėl šių priežasčių apeliantų veiksmai, susiję su Prekių ženklo naudojimu, laikytini prieštaraujančiais sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata apeliantams negali būti taikoma.
55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimą dėl uždraudimo naudoti Prekių ženklą atsakovų veikloje, teisingai išsprendė šią ginčo dalį. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.