- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-400-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02717-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zigzag Travel“
- Ieškovas
- Wizz Air Hungary Kft
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zigzag Travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Wizz Air Hungary Kft. ieškinį atsakovei UAB „Zigzag Travel“ dėl uždraudimo naudoti domenus ir įpareigojimo juos perduoti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl teisės į prekių ženklą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų atsakovės UAB ,,ZigZag Travel“ veikloje naudojant domenus ,,wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydžiai.lt“.
Šalies argumentai
2. Ieškovė Wizz Air Hungary Krt. prašė teismo: 1) uždrausti atsakovei UAB ,,Zigzag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas Wizz Air tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“; 2) įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“; 3) jei teismas nuspręstų netenkinti antrojo prašymo – įpareigoti atsakovę panaikinti ginčo domenų registraciją.
3. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso išimtinės nuosavybės teisės į tarptautinį žodinį prekių ženklą ,,wizzair“. Prekių ženklas ,,wizzair“ įregistruotas 2007 m. rugsėjo 19 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) registre, registracija galioja iki 2017 m. rugsėjo 19 d., apima keleivių pervežimo ir kelionių organizavimo paslaugas. Prekių ženklas yra saugomas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.
4. Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento valdomame ,,.lt“ domenų registre domenas ,,wizzair-skrydžiai.lt“ įregistruotas 2013 m. vasario 1 d., o ,,wizzair.lt“ – 2016 m. liepos 1 d. Domenų turėtoja (savininkė) yra atsakovė. Ginčo domenai yra tapatūs ieškovei priklausančiam prekių ženklui vaizdiniu, konceptiniu – semantiniu, fonetiniu – tarimo aspektais.
5. Pagal tinklapių lankomumo analizės platformos ,,Simila-Web“ duomenis daugiausia Lietuvos vartotojų puslapius ,,wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydziai.lt“ suranda tiesiogiai pagal ieškovės Wizz Air Hungary Krt. kompanijos pavadinimą arba prekių ženklą ,,wizzair“, o ne per kelionių tarpininkę atsakovę UAB ,,Zigzag Travel“ ar su ja susijusias paieškas. Fotofiksacijos atskleidžia nesąžiningą elgesį atsakovės valdomuose tinklapiuose: keliama painiava, verčiant vidutinį vartotoją manyti, jog tinklapiai „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ susiję su kompanija Wizz Air Hungary Krt., remiamasi ieškovės prekės ženklo žinomumu ir reputacija, sudaromas įspūdis, jog atsakovė yra ieškovės įgaliota atstovė, ar kompanijas sieja kiti komerciniai ryšiai. Be to, atsakovės interneto puslapių dizaine pabrėžtinai naudojama ta pati spalvinė schema, kurią savo veikloje naudoja Wizz Air Hungary Krt. („Magenta“ (purpurinė) bei „Viola“ (violetinė)).
6. Ieškovės nuomone, ginčo domenų naudojimas pardavinėjant kompanijos Wizz Air Hungary Krt. aviabilietus savaime nesuteikia atsakovei teisių į patį prekių ženklą. Atsakovė iš ieškovės neįsigyja jokių bilietų, kuriuos galėtų savo ruožtu perparduoti savo klientams. Ieškovė yra tik kelionių agentūra – tarpininkas, atstovaujantis keleivį, o ne ieškovės bilietų perpardavinėtoja. Atsižvelgiant į tai, kad skrydis yra paslauga, skrydžio bilietas nėra laikomas preke, todėl nėra pagrindo taikyti teisių išsėmimo principą. Atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) saugomą Wizz Air Hungary Krt. teisę į tarptautinį prekių ženklą ,,wizzair“, nes naudoja šį prekių ženklą neturėdama jokių teisių ar sutikimo jį naudoti (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 1 dalis) bei konkurencijos teisės nustatytus draudimus savavališkai naudoti kito subjekto prekių ženklą, kelti painiavą, remtis svetima reputacija, silpninti prekių ženklo skiriamąjį požymį (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis PŽĮ 50 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nustatyto baigtinio sąrašo būdų, kuriais prekių ženklo savininkas gali ginti savo pažeistas teises, nustačius, kad konkrečių domenų registracija pažeidžia prekių ženklo savininko teises bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus, naikinama ne tik domenų registracija, bet ir tenkinami ieškovo reikalavimai perleisti teises į ginčo domenus.
Šalies argumentai
7. Atsakovė UAB ,,ZigZag Tarvel“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokiu įrodymų, kad ginčo domenų vardus atsakovė įregistravo ir (ar) naudoja nesąžiningai. Atsakovė neginčija, kad domenų pavadinimuose naudoja ieškovės prekių ženklą, tačiau jis naudojamas teisėtai, laikantis teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. PINO praktikoje, sprendžiant bylas dėl registruoto prekių ženklo naudojimo perpardavėjo interneto svetainės domeno varde, laikomasi vieningos pozicijos, kad prekių perpardavėjas gali bona fide (lot. sąžiningai) siūlyti prekes ir paslaugas ir tokiu būdu įgyti teisėtą interesą į domeno vardą, jei domeno naudojimas atitinka kriterijus, PINO praktikoje žinomus kaip Oki Data kriterijai: pirma, atsakovas turi iš tikrųjų siūlyti prekes ar paslaugas, susijusias su prekių ženklu, kuris yra naudojamas jam priklausančio domeno pavadinime; antra, atsakovas turi siūlyti tik tokias prekes ar paslaugas, kurios yra susijusios su ginčijamu domeno pavadinimu; trečia, atsakovas turi atskleisti tikrąjį santykių su prekių ženklo savininku pobūdį; ketvirta, atsakovas neturi siekti užimti visus įmanomus registruoti domenus, susijusius su ginčo prekių ženklu. PINO Arbitražo ir meditacijos centras savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad Oki Data kriterijai yra taikomi tiek prekėms, tiek paslaugoms.
Atsiliepimas
8. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės uždrausti atsakovei žymėti ,,wizzair“ prekių ženklu prekes, kurios pačios ieškovės ar jos sutikimu yra išleistos į Europos Bendrijos rinką. Ieškovės prekės, t. y. Wizz Air bilietai, yra išleisti į rinką pačios ieškovės ir pardavinėjami internetinėje svetainėje www.wizzair.com. Ieškovė nėra nustačiusi jokių draudimų perpardavinėti aviabilietus bendrojoje rinkoje. Teisių pasibaigimo principas reiškia, kad prekes, pažymėtas atitinkamu prekių ženklu (savininko ar su savininko sutikimu), išleidus į rinką, ženklo savininkas neturi teisės kontroliuoti tokių prekių tolesnės civilinės apyvartos (kai tos prekės ekonomiškai jam jau nepriklauso). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, atsakovei prekiaujant Wizz Air Hungary Krt. prekėmis ir (ar) paslaugomis, jų kokybė pasikeitė ar pablogėjo. Domenų pagalba nebuvo perpardavinėjamos jokios kitos, ne ieškovės prekių ženklu pažymėtos, prekės ir (ar) paslaugos, ir tai patvirtina atsakovės sąžiningumą. Be to, atsakovės tinklapiuose yra aiškiai nurodoma, kad tinklapius administruojanti atsakovė nėra įgaliota Wizz Air Hungary Kft. atstovė Lietuvoje ir kad asmenys, įsigiję bilietus ne šiuose tinklapiuose, turėtų kreiptis į jų pardavėją arba tiesiogiai į Wizz Air Hungary Kft. Atsakovė nesiekė „užimti“ visus įmanomus registruoti domenus, kurių pavadinime būtų naudojamas ieškovės prekių ženklas. Atsakovė naudoja tik du domenus, kuriuose naudojamas ieškovės prekių ženklas. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, teisiškai nepagrįstu tampa ir ieškovės argumentas dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – uždraudė atsakovei UAB ,,ZigZag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas atsakovės tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“, įpareigojo atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 421,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčui dėl atsakovės domeno vardų naudojimo ir registracijos teisėtumo spręsti pagal analogiją taikytinas Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas). Domeno vardo registracijai pripažinti neteisėta pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į anksčiau pradėtą saugoti vardą, pavadinimą ar kitą žymenį; 2) savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų, arba domeno vardas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
11. Teismas nustatė, kad ieškovės žodinis prekių ženklas ,,wizzair“ buvo registruotas 2007 m. rugsėjo 19 d. Atsakovės domeno vardas ,,wizzair-skrydžiai.lt“ registruotas 2013 m. vasario 1 d., o domeno vardas ,,wizzair.lt“ – 2016 m. liepos 1 d. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovė Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme yra ankstesnių teisių turėtoja.
12. Teismas sprendė, kad atsakovės domeno vardas „wizzair.lt“ yra tapatus ieškovės registruotam žodiniam prekių ženklui ,,wizzair“, o domeno vardas „wizzair-skrydžiai.lt“ – klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą, o taip pat atsakovės juridinio asmens pavadinimą – Wizz Air Hungary Kft. Teismo vertinimu, domeno varde naudojamu bendriniu žodžiu ,,skrydžiai“ nesukuriamas išskirtinumo požymis, todėl atsakovės domeno vardas gali klaidinti vartotojus. Vidutiniam vartotojui sukuriamas įspūdis, esą ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“ yra oficialios svetainės, kuriose pati ieškovė pardavinėja savo aviabilietus. Tinklapių lankomumo patikros duomenys leidžia daryti išvadą, kad daugiausia Lietuvos vartotojų puslapius „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ suranda ieškodami tiesiogiai pagal Wizz Air kompanijos pavadinimą arba prekių ženklą „wizzair“, o ne per kelionių tarpininkę UAB ,,Zigzag Travel“ ar su šia bendrove susijusias paieškas. Teismo vertinimu, tokia situacija gali klaidinti vartotojus dėl tinklapių priklausymo ir paslaugų teikėjo identifikavimo, nes domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją, todėl atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises.
13. Teismas pažymėjo, kad teismų formuojamoje praktikoje, nustačius, jog konkrečių domenų registracija pažeidžia prekių ženklo savininko teises bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus, ne tik naikinama domenų registracija, tačiau ir tenkinamas ieškovo reikalavimus perleisti teises į ginčo domenus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-208-407/2015). Atsižvelgdamas į tai, teismas, nustatęs, kad egzistuoja abi sąlygos atsakovės domeno vardų registracijai pripažinti neteisėta, nusprendė uždrausti atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas Wizz Air tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“, ir įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydžiai.lt“.
14. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti teisių išsėmimo teoriją, nes ieškovė parduoda bilietus į savo skrydžius elektroninėje erdvėje, taigi siūlo įsigyti vežimo oro transportu paslaugą. Toks bilietų išleidimas į rinką yra tik galimybė sudaryti pervežimo sutartį, tačiau nereiškia, kad bilietas iš tiesų bus nupirktas. Pats bilietas, kurį vėliau naudodama savo tinklapius siūlo įsigyti atsakovė, negali būti prilyginamas prekei, kaip tai suprantama teisių išsėmimo teorijos prasme, nes pervežimo sutartis, net ir tarpininkaujant atsakovei, yra sudaroma tiesiogiai vartotojo su ieškove, t. y. pervežimo oro transportu paslaugų tiekėja. Taip pat, teismo vertinimu, netaikytina ir atsakovės nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bei PINO praktika, kadangi ji suformuota taikant ir aiškinant kitą materialiąją teisę, esmingai skiriasi ir faktinės bylų aplinkybės.
15. Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytus dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendė, kad 6 421,86 Eur dydžio suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 421,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB ,,ZigZag Travel“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Vien tik aplinkybė, kad ginčo domenai yra tapatūs ieškovės prekių ženklui, ar kad jie yra klaidinančiai panašūs į jį, nereiškia, jog ginčo domenų registracija pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Teismo sprendime nebuvo aptartas ar analizuotas svarbus atsakovės (ne) sąžiningumo klausimas, registruojant ir naudojant domenus. Teismo argumentas, kad ieškovė yra ankstesnių teisių turėtoja Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme, neturi reikšmės vertinant atsakovės sąžiningumą. Nesąžiningumą turi įrodyti tas, kuris teigia, kad jis egzistavo.
16.2. Atsakovė neginčija, kad ginčo domenų pavadinimuose yra naudojamas ieškovės prekių ženklas, tačiau į bylą pateikti paaiškinimai ir įrodymai įrodo, kad ieškovės prekių ženklas yra naudojamas teisėtai, laikantis teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, o šiai įrodžius turint teisėtą interesą naudoti ginčo domenus, domenai negali būti pripažįstami pažeidžiančiais ieškovės intelektinės nuosavybės teises.
16.3. Teismas nevertino atsakovės nurodytos PINO praktikos dėl registruoto prekių ženklo naudojimo perpardavėjo interneto svetainės domeno varde – vadinamųjų Oki Data kriterijų, nustatančių prekių perpardavinėtojų sąžiningo domeno vardo naudojimo reikalavimus. Atsakovė buvo aiškiai nurodžiusi, kodėl vadovaujasi PINO LEGO byla. Atsakovė LEGO byla siekė įrodyti, kad egzistuoja realūs kriterijai, leidžiantys įvertinti, ar prekių ženklas domeno pavadinime naudojamas teisėtai.
16.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ESTT praktika, kuria remiasi atsakovė, suformuota esant iš esmės skirtingoms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje, todėl netaikytina. Į bylą pateiktų ETT sprendimų nuostatų aiškinimas yra svarbus bylose, kai prekių ženklą perpardavėjas naudoja tiekdamas to prekių ženklo prekes, kai prekių ženklas naudojamas kaip domeno vardo dalis, siekiant informuoti visuomenę apie prekių ar paslaugų teikimo pobūdį, taip pat kai reikia nustatyti, ar egzistuoja teisėti interesai, susiję su tokiu naudojimu, kaip to reikalaujama pagal taikomą domenų vardų politiką.
16.5. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė bet kokią galimybę atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas ieškovės tarptautinis prekių ženklas – žodis „wizzair“. Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyti ginčytini ir piktnaudžiavimo atvejai, kuomet registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka – kai tas vardas yra toks pat (pvz., wizzair.lt) ar klaidinančiai panašus į vardą (pvz., wizzair-skrydziai.lt). Nėra jokio teisinio pagrindo apskritai uždrausti atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas žodis „wizzair“.
16.6. Teismas neįvertino, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė platino ieškovės prekes ir (ar) paslaugas, turėdama tikslą su ieškove konkuruoti ar veikdama kito ūkio subjekto (ieškovės konkurento) naudai, ar atliko kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismas taip pat nenurodė, kokiu būdu atsakovė neva pažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Vien tik deklaratyvus pasisakymas, kad vidutiniam vartotojui sukuriamas įspūdis, esą „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydžiai.lt“ yra oficialios svetainės, kuriose pati ieškovė pardavinėja savo aviabilietus, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tai, kad puslapius „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ vartotojai suranda ieškodami tiesiogiai pagal Wizz Air kompanijos pavadinimą arba prekių ženklą „wizzair“, neturi nieko bendro su nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir (ar) neteisėtu domenų naudojimu.
16.7. Teismas iš atsakovės neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovei 6 421,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nepagrindė išvados, kad priteisti prašoma suma yra pagrįsta ir protinga, todėl spręstina, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas faktiškai nebuvo vertinamas. Teismas nevertino CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų dėl teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialiųjų žinių reikalingumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo, pobūdžio, nagrinėjamo klausimo naujumo / specifiškumo bei kitų, šiuo atveju svarbių, aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose tik deklaratyviai nurodyta apie suteiktas teisines paslaugas (pvz., kliento pateiktų dokumentų analizė, ieškinio rengimas ir kt.), iš šių sąskaitų – faktūrų negalima nustatyti, kiek teisinių paslaugų teikimo valandų buvo skiriama konkrečioms teisinėms paslaugoms, kyla pagrįstų abejonių, kaip teismas galėjo objektyviai įvertinti konkrečias šaliai suteiktas teisines paslaugas, jų protingumą, pagrįstumą bei atitiktį Rekomendacijoms. Atsakovės vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijomis, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, pateiktų dokumentų pobūdį ir apimtis priteistina atstovavimo išlaidų suma negalėjo viršyti 3 876,30 Eur.
Atsiliepimas
2. Ieškovė Wizz Air Hungary Krt. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovė įrodė, o teismas, pateikdamas išsamius motyvus, pagrįstai konstatavo atsakovės veiksmų, naudojant ieškovės prekių ženklą, neteisėtumą ir nesąžiningumą. Priešingai nei teigia apeliantė, sąžiningumas registruojant / naudojant domeną pagal Reglamentą yra būtina, o ne alternatyvi, sąlyga.
17.2. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovė domenus ir jų adresais pasiekiamus tinklapius valdo nesąžiningai, nes vartotojus pritraukia ne savo pačios prekių ženklo ar reputacijos dėka, bet be leidimo naudodamasi ieškovės reputacija, prekių ženklu ir kitais su ieškove sietinais elementais. Atsakovė, naudodama klaidinantį tinklapių dizainą, informacijos išdėstymą, tą pačią ieškovės naudojamą spalvinę schemą ,,Magenta-Viola“, kuri vartotojų yra siejama būtent su ieškove, daug kartų naudodama užrašus ,,W“, ,,Wizzair Lietuva“, ,,Wizzair“, sąmoningai bando sudaryti apgaulingą įspūdį, neatskleisdama, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie ryšiai, o domeną / tinklapį valdo būtent atsakovė. Atsakovė taip pat klaidina vartotojus tinklapyje ,,wizzair-skrydziai.lt“ atsakinėdama į jų klausimus tikslingai apsimesdama ieškovės atstove. Tinklapių lankytojai yra klaidinami, domenų / tinklapių valdytoja identifikuoja ieškovę, o ne atsakovę. Teismas įvertino šias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmai gali klaidinti vartotojus dėl tinklapių ir paslaugų teikėjo identifikavimo, todėl pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises. Atsakovės nesąžiningumas byloje įrodytas ir teismo konstatuotas nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei ESTT suformuotos praktikos.
17.3. Tai, kad atsakovė, kuri ne kartą ieškovės atstovų buvo informuota apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, geranoriškai nesiėmė jokių veiksmų, toliau naudojo domenus ir tinklapius, parodo atsakovės, kaip verslo subjekto, kuris žino teisės aktų reikalavimus, nesąžiningumą. Tai, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi ieškovės prekių ženklu valdydama domenus / tinklapius, patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. kovo 8 d. nutarime Nr. 12NKV-39 pateiktos išvados analogiškoje situacijoje, kaip susiklosčiusi šioje byloje. Kadangi apie šį Tarnybos nutarimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė dar nežinojo, ieškovė nutarimo išrašo kopiją ir susijusių publikacijų kopijas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, prašo apeliacinės instancijos teismo priimti kaip naujus įrodymus.
17.4. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodyta PINO ir ESTT praktika ir tai pagrindė nurodydamas, kad ši praktika suformuota iš esmės besiskiriančių faktinių situacijų atžvilgiu, lyginant su nagrinėjama byla. Teismas apskritai neturi pareigos remtis neįpareigojančia PINO pozicija. Atsakovės argumentai dėl ESTT praktikos, Oki Data kriterijų ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva 2008/95/EB) sąsajumo atmestina, kaip nieko reikšmingo bylos atžvilgiu neįrodanti bei nesusijusi su skundžiamo sprendimo pagrįstumu. Direktyvoje 2008/95/EB nurodytas teisių pasibaigimo principas / teisių išsėmimo teorija pagrįstai teismo pripažinta neaktualia, nes atsakovė nėra ieškovės prekių, išleistų į rinką, perpardavėja. Oki Data kriterijai taikytini išimtinai situacijose, kai prekių perpardavėjas, perparduodamas prekes, naudoja ne sau priklausantį prekių ženklą; šie kriterijai nėra taikomi, jei perpardavėjo svetainėje klaidinamai naudojami prekių ženklo savininko ,,logo“ ar kiti simboliai, keliantys asociaciją su prekių ženklo savininku, o ne perpardavėju, ir klaidinantys vartotoją dėl tinklapio priklausomybės; kriterijai netaikomi, kai domeno valdytojas siekia pritraukti pirkėjus ne tik išimtinai prekių ženklo savininko prekių atžvilgiu, bet ir siūlydamas kitas prekes. Be to, PINO praktikoje, kuria remiasi atsakovė, nurodoma, kad jei domeno pavadinime naudojamas žymuo, identiškas prekių ženklui, be identifikacinei funkcijai akivaizdų poveikį galinčių daryti kitų žodžių, negali būti konstatuojamas teisėtas domeno naudojimas, net jei Oki Data kriterijai būtų tenkinami.
17.5. Ieškovė pateikė visus reikiamus įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras, jų apmokėjimą patvirtinančius bankinių pavedimų išrašus), tinkamai pagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o teismas pagrįstai ir teisėtai, nenukrypdamas nuo taikytinų taisyklių, suformuotos praktikos, priteisė ieškovei prašomas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti esminiai bylinėjimosi išlaidų duomenys – bylos pavadinimas, šalys, kokios paslaugos suteiktos, patirtų išlaidų dydis, sumokėta suma, prašyme priteisti išlaidas taip pat detalizuotai nurodyta, kad patirtos dvejopo pobūdžio išlaidos – 5 898,75 Eur už konkrečias advokato suteiktas teisines paslaugas (dokumentų analizė, ieškinio rengimas ir kt.) ir 523,11 Eur už kitas susijusias ir būtinas išlaidas (dokumentų spausdinimo, transporto paslaugos ir kt.). Priešingai nei teigia atsakovė, teismas aiškiai nurodė, kad išlaidas ieškovei priteisia įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, išlaidų sumos pagrįstumą ir protingumą. Akivaizdu, kad byla sudėtinga, reikalaujanti specializuotų teisinių žinių, specifinių IT / techninių žinių, susijusių su domenais, įrodymų rinkimas ir vertinimas nebuvo lengvas ir užtruko. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas rėmėsi Rekomendacijomis, tačiau net jei išlaidų dydis ir nebūtų visiškai atitikęs rekomenduotino dydžio, pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teiktų paslaugų trukmę, kompleksiškumą, nukrypti nuo Rekomendacijų. Be to, pati atsakovė prašė teismo priteisti 5 953,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumą, iš esmės dydžiu mažai besiskiriančią nuo ieškovės prašytos ir teismo priteistos.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi apeliantei buvo pasiūlyta pateikti apeliacinės instancijos teismui savo poziciją dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų. Vykdydama šią nutartį, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo nepriimti naujai teikiamų įrodymų kaip neatitinkančių sąsajumo reikalavimų. Atsakovės teigimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad ginčo domenų vardai atsakovės buvo įregistruoti ir (ar) naudojami nesąžiningai, taip pat nei patvirtina, nei paneigia, kad buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino neteisėta atsakovės domenų ,,wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydžiai.lt“ registraciją ir šiuos domenus neatlygintinai perdavė ieškovei bei uždraudė atsakovei UAB ,,ZigZag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas ieškovės tarptautinis žodinis prekių ženklas ,,wizzair“ teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesant atitinkamo nacionalinio teisinio reguliavimo šiuo klausimu, ginčams dėl domeno vardų naudojimo ir registracijos teisėtumo spręsti pagal analogiją taikomas Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. Pagal Reglamento 21 straipsnį tam, kad registruotas domeno vardas būtų panaikintas arba perduotas ieškovui, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje paminėta teisė; 2) atsakovas neturi teisių ar teisėtų interesų į ginčo domeno vardą, ir 3) ginčo domeno vardas atsakovo buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
6. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra „ankstesnės teisės“ turėtoja Reglamento prasme, taip pat neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad domeno vardas ,,wizzair.lt“ yra tapatus ieškovei priklausančiam prekių ženklui, o domeno vardas ,,wizzair-skrydžiai.lt“ klaidinamai į jį panašus. Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino teisėto atsakovės intereso į ginčo domenų vardus ir atsakovės sąžiningumo. Apeliantės teigimu, ginčo domenų naudojimas atitinka PINO Arbitro ir meditacijos centro praktikoje suformuluotus teisėto domeno vardo naudojimo kriterijus, dar žinomus kaip Oki Data kriterijai. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jai pritaikytas pernelyg plačios apimties draudimas kurti ir naudoti domenų vardus, kuriuose naudojamas žodis „wizzair“ bei nenurodyta, kokiu būdu atsakovė neva pažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimus.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktika nėra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama galimybė atsižvelgti į šią praktiką nagrinėjant ginčus dėl domenų vardų, turint omenyje atitinkamą nacionalinio teisinio reguliavimo spragą. Pažymėtina, kad apeliantės minimi Oki Data kriterijai sprendžiant dėl teisėto atsakovo intereso naudoti domeno vardą taikomi ir Čekijos Arbitražo teismo, Domeno Vardų ir IP-adresų valdymo korporacijos (ICANN) bei Europos Tarybos įgalioto nagrinėti ginčus dėl domenų vardų su plėtiniu .eu, praktikoje (žr., pvz., Čekijos Arbitražo teismo sprendimą byloje Lego Juris A/S v. Jeff Fidler, harrypotterlego.eu, bylos Nr. 05957), šiais kriterijais taip pat jau buvo remtasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-112-823/2018). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliantės argumentų, susijusių su Oki Data kriterijų taikymu nagrinėjamoje byloje.
Dėl atsakovės teisėto intereso į ginčo domenų vardus ir atsakovės sąžiningumo
8. Pagal PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktiką ieškovas, įrodinėdamas domeno vardo registracijos ir / ar naudojimo neteisėtumą turi pateikti prima facie įrodymus, kad atsakovas neturi teisių ar teisėtų interesų į ginčo domeno vardą. Pakankamais prima facie įrodymais pripažįstami įrodymai, patvirtinantys išimtinę ieškovo teisę į ginčo žymenį (pvz., registruotą prekių ženklą), įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas nėra suteikęs atsakovui teisės registruoti ir / ar naudoti ginčo domeno vardą ir įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas ir atsakovas nėra susiję. Ieškovui pateikus tokius įrodymus, atsakovui tenka procesinė pareiga pagrįsti, jog jis turi teisėtą interesą į ginčo domeno vardą (žr., pvz., PINO, American Honda Motor Co., Inc. v. Ryan G Foo, PPA Media Services, bylos Nr. D2015-0829). Kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje yra pateikusi aptariamus prima facie įrodymus, kad atsakovė neturi teisių ar teisėtų interesų į ginčo domeno vardus, procesinė pareiga įrodyti teisėtą interesą į juos tenka atsakovei.
9. Pagal apeliantės minimus Oki Data kriterijus prekių ženklais pažymėtų prekių perpardavėjas, platintojas, ar paslaugų teikėjas gali įrodyti teisėtą interesą į registruoto prekių ženklo naudojimą savo interneto svetainės domeno varde, jei tenkinamos mažiausiai šios nurodytos sąlygos: 1) atsakovas iš tiesų siūlo ginčo prekių ženklais pažymėtas prekes ar paslaugas; 2) atsakovas naudoja domeno vardą išimtinai tik ginčo prekių ženklais pažymėtų prekių pardavimui (kitu atveju egzistuoja galimybė, kad atsakovas naudoja prekių ženklą domeno varde siekdamas pritraukti vartotojus ir vėliau juos nukreipti į kitas savo siūlomas prekes); 3) interneto svetainė turi tiksliai atskleisti atsakovo santykį su prekių ženklo savininku; 4) atsakovas neturi mėginti įgyti visų susijusių domenų vardų, tokiu būdu atimdamas iš paties prekių ženklo savininko galimybę naudoti jam priklausantį prekių ženklą domeno varde (PINO, Oki Data Americas, Inc. v. ASD, Inc., bylos Nr. D2001-0903).
10. PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl prekių ženklu pažymėtų prekių perpardavėjo, platintojo ar paslaugų teikėjo teisės naudoti prekių ženklą savo interneto svetainės domeno varde, atsakovo teisėtas interesas ir atsakovo sąžiningumas dažniausiai vertintini kartu: jei atsakovas įrodo turintis teisėtą interesą naudoti tokį domeno vardą, jis nebus laikomas užregistravusiu ar naudojančiu domeno vardą nesąžiningai, ir atvirkščiai (žr., pvz., PINO, Research in Motion Limited v. One Star Global LLC, bylos Nr. D2009-0227).
11. Esminė Oki Data kriterijų idėja yra ta, kad domeno vardo naudojimas negali būti pripažintas sąžiningu, jei jis yra klaidinantis dėl prekių ar paslaugų kilmės šaltinio ar domeno valdytojo sąsajų su prekių ženklo savininku. PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei domeno vardas yra identiškas kitam asmeniui priklausančiam prekių ženklui, klaidinimo dėl sąsajų su prekių ženklo savininku rizika yra labai didelė, todėl, jei domeno vardas yra tapatus registruotam prekių ženklui ir neturi jokio kito skiriamojo elemento, perpardavėjas iš esmės negali įrodyti teisėto intereso į ginčo domeno vardą, net jei Oki Data kriterijai yra tenkinami (žr., pvz., PINO, Research in Motion Limited v. One Star Global LLC, bylos Nr. D2009-0227; PINO, Time Inc. v. Daniel Smith, bylos Nr. D2018-1190). Teisėto intereso nėra galimybės įrodyti ir tada, kai, nepaisant tam tikrų domeno vardo ir prekių ženklo skirtumų, domeno vardas vartotojui vis tiek gali sukelti įspūdį apie jo priklausomybę prekių ženklo savininkui ar sąsajas su juo (žr. pvz., PINO, R.T. Quaife Engineering, Ltd. and Autotech Sport Tuning Corporation d/b/a Quaife America v. Bill Luton, bylos Nr.. D2000-1201). Vien tik aprašomojo, skiriamojo požymio neturinčio, elemento pridėjimas prie kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo nepašalina klaidinimo galimybės (žr. pvz., PINO, Wizz Air Hungary Légiközlekedési Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g v. Contact Privacy Inc./ Michele Tercatin, bylos Nr. D2014-1807).
12. Tuo atveju, jei ginčo domeno vardas turi elementų, skiriančių jį nuo registruoto prekių ženklo, papildomai vertinamas interneto svetainės, pasiekiamos ginčo domeno vardu, turinys, vaizdas ir jos vartotojui sukuriamas įspūdis. Pavyzdžiui, PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktikoje neteisėtu buvo pripažintas ieškovo logotipo naudojimas atsakovo interneto svetainėje, pasiekiamoje ginčo domeno vardu, nuorodos apie tai, kad atsakovas nėra oficialus ieškovo atstovas, nebuvimas, pateikiami klaidinančio pobūdžio atsakymai į interneto vartotojų klausimus, ir pan. (žr., pvz., PINO, Houghton Mifflin Co. v. Weatherman, Inc., bylos Nr. D2001-0211, Easy Heat, Inc. v. Shelter Prods., bylos Nr. D2001-0344).
13. PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktikoje pasisakyta ir dėl kelionių agentūros teisėto intereso jai priklausančiame domeno varde naudoti oro linijų bendrovei, kurios bilietai yra platinami domenu pasiekiamoje interneto svetainėje, prekių ženklą. Šiuo aspektu buvo pažymėta, kad nepaisant to, jog atsakovas ginčo domenu pasiekiamoje interneto svetainėje platina tik oro linijų bendrovės, kuriai priklauso prekių ženklas, bilietus, taip pat atsakovo internetinio puslapio apačioje yra pateikta nuoroda į tai, kad ši svetainė priklauso kelionių agentūrai, o ne prekių ženklo savininkui, atsakovas, nebūdamas įgaliotu oro linijų bendrovės, kuriai priklauso prekių ženklas, agentu iš esmės negali pagrįsti savo teisėto intereso naudoti domeno vardą, tapatų ar klaidinančiai panašų į prekių ženklą, be šio prekių ženklo savininko leidimo (PINO, Wizz Air Hungary Légiközlekedési Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g v. Contact Privacy Inc./ Michele Tercatin, bylos Nr. D2014-1807).
14. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo domeno vardas ,,wizzair.lt“ yra tapatus ieškovės prekių ženklui, atitinka tiek Lietuvos teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-423-798/2016, 2016 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-414-823/2016, 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018), tiek PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktiką (žr., pvz., PINO, Roompot Recreatie Beheer B.V. v. Edoco LTD, bylos Nr. DNL2008-0008), pagal kurią aukščiausio lygio interneto adresų srities šalies kodas nėra vertinamas sprendžiant dėl prekių ženklo ir domeno vardo tapatumo / klaidinamo panašumo. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama. Domeno vardo ,,wizzair.lt“ tapatumas ieškovės prekių ženklui, vadovaujantis šios nutarties 26 punkte nurodyta praktika, yra savaime pakankamas spręsti, kad atsakovė neturi teisėto intereso į šį domeno vardą, o tuo pačiu kad šis domenas atsakovės yra naudojamas nesąžiningai (šios nutarties 25 punktas).
15. Ginčo domenas ,,wizzair-skrydžiai.lt“ sudarytas iš ieškovei priklausančio prekių ženklo ir aprašomojo elemento „skrydžiai“, kurio pridėjimas prie ieškovei priklausančio prekių ženklo, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamas klaidinamam panašumui pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio domeno vardas (prie ieškovės prekių ženklo pridėjus tik aprašomojo pobūdžio elementą „skrydžiai“) pats savaime yra klaidinantis dėl galimų atsakovės sąsajų ir išskirtinių ryšių su ieškove, net ir papildomai nevertinant šiuo domenu pasiekiamos atsakovės interneto svetainės dizaino. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovės interneto svetainės, pasiekiamos ginčo domeno vardu, dizainas tik padidina vartotojų klaidinimo riziką: svetainėje naudojama spalvinė schema ,,Magenta-Viola“, kuri vartotojų yra siejama būtent su ieškove, puslapio viršuje dideliu šriftu naudojamas ieškovės prekių ženklas, skrydžių paieškos sistema, atitinkanti oro linijų oficialiuose puslapiuose naudojamas paieškos sistemas. Pačioje atsakovės interneto svetainės apačioje pateikiama nuoroda apie tai, kad Wizzair – skrydžiai.lt portalą administruojanti UAB „ZigZag Travel“ nėra įgaliota „Wizz Air Hungary Ltd.“ atstovė Lietuvoje, šiuo atveju akivaizdžiai nėra pakankama priemonė klaidinamoms asociacijoms su ieškove pašalinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra pigių skrydžių bendrovė, kurios paslaugų vartotojas nepasižymi dideliu apdairumo ir rūpestingumo laipsniu. Tai, kad vartotojai šiuo atveju yra realiai klaidinami, patvirtina ir ieškovės kartu su dubliku pateiktos interneto svetainės, pasiekiamos domeno vardu ,,wizzair-skrydžiai.lt“, komentarų sekcijos fotofiksacijos, iš kurių aiškiai matyti, kad vartotojai, užduodami klausimus minėtoje interneto svetainėje, mano bendraujantys su oro linijų Wizzair atstovais.
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ginčo domeno vardų naudojimas atitinka PINO Arbitražo ir meditacijos centro praktikoje suformuluotus teisėto domeno vardo naudojimo kriterijus ir pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos Reglamento 21 straipsnyje nurodytos sąlygos ginčo domenus perduoti ieškovei. Pagrindo kitokiai išvadai nesuteikia ir apeliantės apeliaciniame skunde minima ESTT praktika dėl teisėto prekių ženklo naudojimo informuojant apie prekės ar paslaugos rūšį, kilmę, ar paskirtį, kadangi, vadovaujantis šia praktika, prekių ženklo savininko teisių apribojimai, susiję su prekių ženklo naudojimu informuojant apie prekės ar paslaugos rūšį, kilmę, ar paskirtį, taikytini tik tuo atveju, jei prekių ženklas nėra naudojamas tokiu būdu, kuriuo sukuriamas klaidinantis įspūdis apie apie prekių ženklo savininko ir atsakovo komercinius ryšius (žr. pvz., ESTT 1999 m. vasario 23 d. sprendimo byloje Nr. 63/97, BMW v. Deenik 64 pastraipą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovei naudojant ginčo domenus toks įspūdis yra sukuriamas.
Dėl nesąžiningos konkurencijos
17. Vertindama apeliantės argumentus, kad byloje nebuvo įrodytos teismų praktikoje nustatytos sąlygos, būtinos siekiant pripažinti atsakovės veiksmus naudojant ginčo domenus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ne Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio, o PŽĮ ir Reglamento (EB) Nr. 874/2004 nuostatomis. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl KĮ nuostatų ir jų pagrindu suformuotos teismų praktikos taikymo nagrinėjamam ginčui detaliau nepasisako.
18. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmų prieštaravimą sąžiningai verslo praktikai paminėjo konstatuodamas nagrinėjamu atveju esant Reglamento (EB) Nr. 874/2004 21 straipsnio 3 dalies punkte nurodytą pavyzdinį nesąžiningumo (piktnaudžiavimo) atvejį – domeno vardas buvo sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės, arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos. Kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje jau išdėstytais motyvais dėl vartotojų klaidinimo atsakovei naudojant ginčo domenus, paminėtai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, kartu atmesdama apeliantės argumentus, kad įspūdžio, jog atsakovės valdomos interneto svetainės priklauso ieškovei, sukėlimas nereiškia atsakovės nesąžiningumo.
Dėl draudimo atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas žodis ,,wizzair“
19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat tenkino ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei UAB ,,Zigzag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas žodis ,,wizzair“. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigia, kad nustatytas draudimas yra pernelyg platus ir neturintis teisinio pagrindo. Kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
20. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Domeno vardas yra žymuo PŽĮ 38 straipsnio prasme, todėl registruoto prekių ženklo savininko teisės gali būti pažeidžiamos ir domeno vardo naudojimu, atitinkančiu PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. jei dėl registruotam prekių ženklui tapataus ar panašaus domeno vardo naudojimo gali būti klaidinama visuomenė, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018).
21. Pagal šioje nutartyje jau aptartą PINO Arbitražo ir mediacijos centro praktiką, kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo naudojimas atsakovo domeno varde be prekių ženklo savininko sutikimo yra pateisinamas tik išskirtiniais atvejais, atsakovui aiškiai įrodžius savo teisėtą interesą ir sąžiningumą naudojant ginčo domeno vardą, bei nustačius, kad naudojant konkretų domeno vardą vartotojas nebus klaidinamas dėl prekių ar paslaugų kilmės šaltinio, ar domeno valdytojo sąsajų su prekių ženklo savininku.
22. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės prekių ženklo „wizzair“ naudojimas atsakovei priklausančiuose domenų varduose, tiek šį ženklą naudojant atskirai, tiek kombinacijoje su kitais žodžiais, neišvengiamai keltų klaidinamo asocijavimo su ieškove riziką. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prekių ženklas turi stiprų skiriamąjį požymį ir (atsakovė to neginčija) vartotojo yra aiškiai siejamas su ieškove. Be to, atsakovė neginčija, kad ieškovės prekių ženklą domenų varduose naudoja (ketina naudoti) ieškovės bilietų platinimui. Kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai vartotojo aiškiai atpažįstamas oro linijų bendrovės prekių ženklas yra naudojamas bilietų platintojo valdomos interneto svetainės domeno varde, gali sukelti vartotojui įspūdį, kad bilietų platintojas, jei jis ir yra vartotojo atskiriamas nuo pačios oro linijų bendrovės, yra oficialus oro linijų atstovas. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesiėmė reikiamų veiksmų tokiam klaidinimui pašalinti, priešingai, naudojo interneto svetainių dizainą, padidinantį vartotojų klaidinimo riziką, t. y. elgėsi nesąžiningai, todėl išlieka grėsmė, kad, nepritaikius atitinkamo draudimo, panašius veiksmus atsakovė gali atlikti ir ateityje.
23. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepagrindė savo teisėto intereso ateityje registruoti ir naudoti domenų vardus, kuriuose būtų naudojamas ieškovės prekių ženklas. PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatos, kuriomis iš esmės remiasi atsakovė, negali būti aiškinamos pernelyg plačiai, kaip suteikiančios teisę registruotą prekių ženklą naudoti tokiu būdu, kuris nėra būtinas ir neišvengiamas PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018). Akivaizdu, kad ieškovei priklausančio prekių ženklo naudojimas atsakovės, platinančios ieškovės bilietus, interneto svetainės domeno varde nėra būtinas atsakovei siekiant informuoti vartotojus apie teikiamų paslaugų pobūdį, todėl PŽĮ 39 straipsnyje įtvirtinti ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių ribojimai nagrinėjamu atveju netaikytini ir ieškovei pripažintina teisė reikalauti uždrausti jos priekių ženklo naudojimą atsakovei priklausančių domenų varduose.
Dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai susiję su kito asmens komercine veikla, todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, šių įrodymų nepriima ir prie bylos neprijungia (CPK 180 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atsakovė taip pat nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, kad ieškovės nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga. Kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
26. Pirma, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, CPK 88 straipsnyje reglamentuotos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, teismo turi būti priteisiamos procesą laimėjusiai šaliai jei jos yra būtinos ir pagrįstos, o tokių išlaidų mažinimo galimybės CPK nuostatos nenumato. Apeliaciniame skunde teigdama, kad ieškovės nurodytos 523,11 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, negali būti tokiomis pripažintos (išskyrus žyminio mokesčio sumą), atsakovė nedetalizuoja ir nepagrindžia šio savo teiginio, todėl konstatuotina, kad 523,11 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista pagrįstai.
27. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
28. Priešingai nei teigia apeliantė, nei CPK nuostatos, nei teismų praktika nereikalauja, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, savo procesiniame sprendime pateiktų detalų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą pagal Rekomendacijose nurodytus dydžius. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei reikalaujamą bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius ir kitus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus bei prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą pripažino pagrįsta ir protinga. Atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį, tokia (glausta) pirmosios instancijos teismo argumentacija yra pakankama ir nelaikytina teismo procesinio sprendimo trūkumu.
29. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo intelektinės nuosavybės bylose, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 14 straipsnio nuostatą, pagal kurią valstybės narės turi užtikrinti, kad laimėjusios šalies patirtas pagrįstas ir proporcingas teismo ir kitas išlaidas paprastai padengtų pralaimėjusioji šalis, jei tai neprieštarauja teisingumui. ESTT, aiškindamas šią nuostatą, 2016 m. liepos 28 d. sprendime byloje Nr. C‑57/15 (Hof van beroep te Antwerpen) pažymėjo, kad ieškinio dėl teisių pažeidimo atgrasomasis poveikis gerokai sumažėtų, jei iš teises pažeidusio asmens būtų galima priteisti tik nedidelę dalį pagrįstų advokato išlaidų, kurių patyrė pažeistos intelektinės nuosavybės teisės turėtojas. Nors proporcingumo reikalavimas nereiškia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtinai turi padengti visas kitos šalies patirtas išlaidas, vis dėlto pagal jį bylą laimėjusi šalis turi turėti teisę į tai, kad jai būtų atlyginta bent pakankamai didelė ir tinkama jos faktiškai patirtų išlaidų dalis. Taigi, nacionalinės teisės normomis, kuriose numatyta išlaidų advokato pagalbai absoliuti riba, turi būti užtikrinama, kad, pirma, ši riba atspindėtų tikruosius advokato paslaugų intelektinės nuosavybės srityje tarifus ir, antra, bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalį. ESTT pažymėjo, kad pagal Direktyvos 2004/48 14 straipsnį draudžiamos nacionalinės teisės normos, numatančios fiksuotus tarifus, kuriais dėl to, kad nurodytos maksimalios sumos yra pernelyg mažos, neužtikrinama, kad bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų išlaidų dalį.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalautų priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteistų 5 898,75 Eur advokato pagalbos išlaidų nėra pagrindo pripažinti prieštaraujančiomis teisingumo principui, juolab atsižvelgiant į tai, kad pačios atsakovės prašyta priteisti advokato pagalbos išlaidų suma (5 800 Eur) tik nežymiai skiriasi nuo ieškovės reikalautos priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, kas liudija, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai atspindi tikruosius advokato paslaugų intelektinės nuosavybės srityje tarifus. Kolegijos vertinimu, priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, į kuriuos turi būti atsižvelgiama ir pagal Rekomendacijų nuostatas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepažeidžia.
31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 2 244, 55 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei teisines konsultacijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, advokato darbo laiko sąnaudas (atsižvelgiant į apeliacinio proceso pobūdį), taip pat šios nutarties 44 punkte išdėstytus argumentus, prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina iki 1 800 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Zigzag Travel“ ieškovės Wizz Air Hungary Kft. naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.