Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-582-823/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-22
Bylos Nr.: e2A-582-823/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02791-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas: Jungtinės Karalystės bendrovės „Fashion Television International Limited“
Atsakovas: Vokietijos bendrovei „FASHIONTV.COM GmbH“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui

Civilinė byla Nr. e2A-582-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02791-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės „Fashion Television International Limited“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-339-881/2017 pagal ieškovės „Fashion Television International Limited“ ieškinį atsakovei Vokietijos bendrovei „FASHIONTV.COM GmbH“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui, dėl prekių ženklo „FASHION TV“ registracijos Nr. 61270 panaikinimo dėl nenaudojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalies pagrindu.

2. Ieškovė „Fashion Television International Limited“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu panaikinti atsakovės „FASHIONTV.COM GmbH“ nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“ registraciją Nr. 61270 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra Europos Bendrijos prekių ženklo „Fashion Ultra“, reg. Nr. 014221451, registruoto 25, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. Atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ yra nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registruoto 25, 35, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. Kadangi ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra sudaryti iš to paties dominuojančio elemento „Fashion“ ir yra registruoti tapačioms ir panašioms prekėms ir paslaugoms, egzistuoja visuomenės klaidinimo tikimybė. Nors atsakovės prekių ženklas yra ankstesnis, tačiau jo atsakovė nenaudoja, todėl ieškovė, siekdama sumažinti tikimybę, kad atsakovė ateityje, remdamasi jai priklausančiu ankstesniu ženklu, reikš ieškovei įvairias pretenzijas ir siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus į Europos Bendrijos prekių ženklą „Fashion Ultra“, kreipiasi dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo.

4. Ieškovės teigimu, atlikus atsakovės ir jai priklausančio prekių ženklo „FASHION TV“ paiešką www.google.lt puslapiuose, nebuvo rasta jokios informacijos apie prekių ženklo „FASHION TV“ naudojimą Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus iki ieškovės kreipimosi į teismą. Papildomai atlikus atsakovės ir jai priklausančio prekių ženklo „FASHION TV“ vaizdų paiešką www.google.lt, jokių „FASHION TV“ vaizdų lietuviškuose interneto puslapiuose taip pat nebuvo rasta. Papildomų duomenų, kad atsakovės prekių ženklas „FASHION TV“ (reg. Nr. 61270) per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo naudojamas toms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis registruotas, ieškovė neturi.

5. Ieškovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas atsakovės prekių ženklas registruotas 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo pilna apimtimi. Nors nėra reikalaujama, kad prekių ženklas tiesiogiai būtų pateiktas ant prekių, tačiau prekių ženklo naudojimas turi būti atliktas konkrečių prekių atskyrimo prasme. Taigi, prekių ženklo naudojimas reklamoje ar važtaraščiuose gali būti laikomas prekių ženklo naudojimu konkrečioms prekėms žymėti, jeigu tokiu būdu yra identifikuojamos ir / ar reklamuojamos konkrečios prekės, o ne teikiama reklamos paslauga kitais prekių ženklais pažymėtoms prekėms reklamuoti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad ji yra daugelio prekių ženklų – tarptautinio žodinio prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. IRN 706838 (registruotas 03, 09, 25, 38, 41, 42 klasių prekėms ir paslaugoms); vaizdinio prekių ženklo (deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 825688 (registruotas 09, 14, 25, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms); vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 811683 (registruotas 09, 14, 25, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms), vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 858300, vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir sūkurio elementas), registracijos Nr. IRN 710826 (registruotas 20, 21, 29, 30, 32, 33, 35, 43 klasių prekėms ir paslaugoms) – bei kitų prekių ženklų savininkė. Atsakovė taip pat yra ir nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, registruoto 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. Paraiška įregistruoti minėtą prekių ženklą Lietuvoje paduota 2008 m. spalio 16 d.; ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d.; ženklo registracijos liudijimas išduotas 2010 m. balandžio 8 d. Žodžiai „FASHION TV“ taip pat yra prekių ženklo savininkės pavadinimo dalis.

8. Atsakovė nurodė, kad PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo reikalavimo panaikinti prekių ženklo registraciją pateikimo dienos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys pateiktas teismui 2016 m. gruodžio 22 d., turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.

9. Atsakovė paaiškino, kad ji įgaliojo naudoti žodinį ženklą „FASHION TV“, tarptautinės registracijos Nr. IR 706 838, ir kai kuriuos kitus ieškovei priklausančius prekių ženklus bendrovę FTV BVI Ltd. Bendrovė FTV BVI Ltd. 2007 m. vasario 12 d. išimtine licencine sutartimi suteikė teisę naudoti šiuos prekių ženklus bendrovei Fashion TV Russia Ltd., licencijos galiojimo teritorija – Rusijos Federacija, Baltarusija, Moldova, Ukraina, Armėnija, Gruzija, Azerbaidžianas, Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekija, Kazachstanas, Kirgizija. 2007 m. balandžio 20 d. sutartimi dėl 2007 vasario 12 d. FTV Russia licencinės sutarties sąlygų pakeitimo buvo išplėsta licencinės sutarties teritorija, papildomai apimant Estiją, Latviją ir Lietuvą. Išplėtus licencinės sutarties teritoriją apimant Estiją, Latviją ir Lietuvą, šiose valstybėse „FASHIONTV.COM GmbH“ pateikė paraiškas prekių ženklui „FASHION TV“ registruoti. Paraiška įregistruoti minėtą prekių ženklą Lietuvoje, kaip jau buvo nurodyta, paduota 2008 m. spalio 16 d., ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 61270. Taigi, bendrovės FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. su prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, savininkės „FASHIONTV.COM GmbH“ sutikimu naudoja šį prekių ženklą Lietuvos Respublikoje. Kai ginčo prekių ženklas naudojamas turint prekių ženklo savininko sutikimą, laikoma, kad ženklas yra naudojamas jo savininko.

10. Atsakovė pažymėjo, kad 2010 – 2016 metais ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvoje Lietuvos MMDS (MVDS), skaitmeninės ir kabelinės televizijos transliuotojams / retransliuotojams transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas (FASHION TV kanalą). Ginčo prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas tokių Lietuvos transliuotojų kaip – 2010 metais: KRT (Kabeliniai ryšių tinklai – UAB „Kabeliniai ryšių tinklai“) – Vilniaus miesto Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Senamiesčio ir Vilkpėdės seniūnijų teritorijoje; Mikrovisatos TV (UAB „Mikrovisatos TV“ – MMDA (MVDS) transliuotojas) – visos Lietuvos, išskyrus Vilnių, Klaipėdą ir jų apylinkes, teritorijoje; Trigeris (UAB „Trigeris“, kabelinės televizijos transliuotojas) – Vilniaus miesto Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pašilaičių ir Viršuliškių seniūnijų teritorijoje; Viginta (UAB „Viginta“, MMDS (MVDS) transliuotojas) – Vilniaus ir jo apylinkių teritorijoje; Marsatas (UAB „Marsatas“ – Marijampolės miesto, Šakių savivaldybės teritorijoje); Radijo elektroninės sistemos – (UAB „Radijo elektroninės sistemos“ – Anykščių savivaldybės teritorijoje); Ignalinos KTV (UAB „Ignalinos televizija“ – Ignalinos miesto teritorijoje); Parabolė (UAB „Parabolė“ – Kauno m. Šilainių 1, 2 ir 11 mikrorajono, Plungės ir Telšių miestų, Raseinių savivaldybės teritorijose); UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė, Balticum TV (UAB „Balticum TV“ – Klaipėdos m.). 2011 metais: Kabeliniai ryšių tinklai; Mikrovisatos TV; TEO, LT AB; Radijo elektroninės sistemos Splius, UAB Cgates (UAB „Cgates“ – Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Šilutės, Vilkaviškio ir Lentvario teritorijoje), Marsatas, Parabolė, Ignalinos KTV (UAB „Ignalinos televizija“), Balticum TV (UAB „Balticum TV“), UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2012 metais: TEO LT, UAB Cgates (2011 metais UAB „Mikrovisatos TV“ akcijos buvo perleistos UAB „Cgates“); taip pat transliuojama / retransliuojama tokių transliuotojų / retransliuotojų kaip Balticum TV (UAB „Balticum TV“ – Klaipėdos miesto, Kretingos savivaldybės teritorija), Ignalinos kabelinė televizija (UAB „Ignalinos televizija“ – Ignalinos miestas), Marsatas (UAB „Marsatas“ – Marijampolės miesto, Šakių savivaldybės teritorija), Parabolė (UAB „Parabolė“ – Kauno m. Šilainių 1, 2 ir 11 mikrorajono, Plungės ir Telšių miestų, Raseinių savivaldybės teritorijos), Penkių kontinentų komunikacijų centras (UAB „PENKI KONTINENTAI“), Radijo elektroninės sistemos (UAB „Radijo elektroninės sistemos“ – Anykščių savivaldybės teritorija), Rygveda (UAB „Rygveda“ – Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos, Šeškinės seniūnijos (vakarinės dalies), Kėdainių miesto, Jurbarko savivaldybės, Biržų savivaldybės teritorijos), Sočius (UAB „SociusTuus“ – Utenos miesto, Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos teritorijos), SPLIUS (UAB „Lignita“, „Telerena“ „Telelanas“ tapo UAB „SPLIUS“ ), Ukmnet (UAB „Ukmnet TV“ – Ukmergės miesto, Ukmergės r. teritorija). 2013 metais: Cgates, Balticum TV, Ignalinos kabelinė televizija (UAB „Ignalinos televizija“), Marsatas, Parabolė, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė, Radijo elektroninės sistemos, Rygveda, Sočius, Ukmnet. 2014 metais: Cgates, Parabolė, Radijo elektroninės sistemos, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, Balticum TV, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2015 metais: Cgates, Radijo elektroninės sistemos, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, Balticum TV, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2016 metais: Cgates, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. „FASHION TV“ kanalas yra transliuojamas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. 2017 metais „FASHION TV“ programa yra transliuojama transliuotojos UAB „Cgates“ internetiniame tinklapyje, retransliuojama UAB „Ignalinos televizija“, UAB „Marsatas“, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonės. Atsižvelgiant į ginčo prekių ženklo naudojimo komercinėje veikloje realumą, jo naudojimo apimtį (naudojamas tokia apimtimi, kad buvo sukurta ir išlaikoma rinkos dalis prekių ženklu saugomoms prekėms ir paslaugoms) bei dažnumą, naudojimą atitinkamame ekonominiame sektoriuje, akivaizdu, kad šis prekių ženklas visos Lietuvos teritorijoje nepertraukiamai buvo naudojamas 2011 – 2016 metais, ir yra naudojamas šiuo metu.

11. Atsakovės teigimu, ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas 38 klasės paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas – telekomunikacijoms: radijo ir televizijos transliacijai. Transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas šiose programose teikiamos ir reklamos paslaugos, informuojant vartotojus apie įvairias paslaugas ir prekes, ypač drabužius, avalynę, galvos apdangalus, diržus, brangiųjų metalų, jų lydinių ir gaminių iš brangiųjų metalų ar jais padengtus juvelyrinius dirbinius, laiko matavimo ir chronometrinius instrumentus, baldus, veidrodžius, parfumerijos, kosmetikos prekes, muilus, eterinius aliejus, plaukų losjonus, gaminius iš stiklo, porceliano, molio, mineralinį vandenį, nealkoholinius ir kitus gėrimus, kt.; taip pat demonstruojamos, rodomos minėtu ženklu pažymėtos aukščiau išvardintos prekės (25 klasės prekės, 35 klasės paslaugos), fotonuotraukos, pristatomi vaizduojamojo meno darbai, pramogos, pasilinksminimai, kultūros renginiai (41 klasės paslaugos). Taip pat 2011 – 2016 metų laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje.

12. Dublike ieškovė papildomai paaiškino, kad ieškovės pateikta 2007 m. vasario 12 d. licencinė sutartis buvo sudaryta dėl kitų, nei ginčijamas, prekių ženklų naudojimo, todėl neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Abejotina, ar atsakovės pateikti tvirtinimai, pasirašyti jau po ieškinio pateikimo teismui dienos, yra laikytini tinkamu prekių ženklo naudojimo su prekių ženklo savininko sutikimu įrodymu, kai yra akivaizdu, jog prekių ženklo savininkė teisę naudoti savo prekių ženklus įformina licencinėmis sutartimis.

13. Net jeigu būtų laikoma, kad sutikimas pateikta forma yra tinkamas, pateikti įrodymai, ieškovės vertinimu, nepatvirtina ginčijamo prekių ženklo naudojimo fakto Lietuvoje ginčo laikotarpiu. Atsakovė teigia, kad 2010 – 2016 metais prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos MMDS (MVDS), skaitmeninės ir kabelinės televizijos transliuotojams / retransliuotojams transliuojant / retransliuojant „FASHION TV programas, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad šios programos buvo paženklintos atsakovės prekių ženklu, o tuo labiau, kad jos buvo žiūrimos galutinių vartotojų – žiūrovų. Vien tik hipotetinė galimybė matyti nurodyto kanalo programas nėra laikytina prekių ženklo naudojimu, jeigu šių programų žiūrovų ratas yra ribotas. Nors atsakovė nurodė, kad turi būti atsižvelgiama ir į prekių ženklo naudojimą internete, tačiau jos pateikti įrodymai – kabelinės televizijos „Cgates“ programų sąrašas ir vienos dienos programa, yra su 2017 m. vasario 11 d. ir 2017 m. vasario 12 d. datomis, todėl neaktualūs ginčo laikotarpiui. Be to, programos prieinamumas dar nereiškia, kad programa realiai buvo žiūrima ir kad jos žiūrovų skaičius yra pakankamas. Taigi, nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo prekių ženklas buvo realiai naudojamas bent jau 38 klasės paslaugai „televizijos transliacija“ žymėti. Įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo prekių ženklas būtų naudotas 25, 35, kitų 38 bei visų 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti, atsakovė apskritai nepateikė.

Šalies argumentai

14. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas šiose programose teikiamos ir reklamos paslaugos, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, net jeigu atsakovė ir pateiktų tokius įrodymus, tai negalėtų pagrįsti ginčijamo prekių ženklo naudojimo 25 klasės prekėms žymėti, nes prekių reklama ir pačios prekės yra savarankiški, vienas su kitu nesusiję dalykai, tas pats taikytina ir kitoms 35 klasės paslaugoms – įvairių prekių sukaupimui (išskyrus vežimą) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių, verslo vadybai, verslo tvarkybai, įstaigų veiklai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų net apie hipotetinę tikimybę jos prekių ženklo naudojimui 41 klasės paslaugoms.

15. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad licencinės sutarties sudarymas dėl vienų prekių ženklų, neįpareigoja prekių ženklo savininko visada naudoti tik tokią formą savo sutikimui dėl prekių ženklo naudojimo išreikšti, todėl licencinės sutarties nesudarymas dėl ginčijamo prekių ženklo nereiškia, kad šis prekių ženklas yra naudojamas Lietuvoje be prekių ženklo savininkės sutikimo. Aplinkybę, kad ginčo prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas Lietuvos transliuotojų / retransliuotojų iš esmės visoje Lietuvos teritorijoje ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., ir iki šiol, patvirtina atsakovės pateikti šių transliuotojų / retransliuotojų raštai. Tai, kad minėti Lietuvos transliuotojai / retransliuotojai tokį ilgą laikotarpį transliuoja / retransliuoja minėtu ženklu pažymėtą kanalą, neabejotinai rodo jo populiarumą žiūrovų tarpe, nes, priešingu atveju, Lietuvos transliuotojams / retransliuotojams tai būtų komerciškai nenaudinga.

Atsiliepimas

16. Atsakovės teigimu, kabelinės televizijos Cgates interneto svetainėje programos yra skelbiamos arba tą pačią dieną, arba keletui dienų į priekį, tad nėra galimybės pateikti dienos programų už bylos nagrinėjimui aktualų laikotarpį. Šie duomenys buvo pateikti teismui siekiant pailiustruoti, kaip ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas internete ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., nes UAB „Cgates“ „FASHION TV“ kanalą retransliuoja nuo 2010 m. ir Cgates interneto puslapyje kas dieną skelbiama minėto kanalo programa. Taigi, nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. kiekvieną dieną Cgates interneto puslapyje buvo skelbiama „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėta programa. Pateikiamas UAB „Cgates“ raštas įrodo, kad visu bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, priešingai nei teigiama dublike, prekės ženklas „FASHION TV“ buvo naudojamas ir internete.

17. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2011 – 2016 m. laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje. Taigi, priešingai nei teigiama dublike, prekių ženklas buvo naudojamas 41 klasės paslaugoms. 2013 m. balandžio 26 d. Kaune, „Mojo Lounge“ kokteilių bare, vyko „FASHION TV“ organizuotas renginys – pasilinksminimas, renginio video internete publikuotas 2013 m. gegužės 29 d. (http://www.facebook.com/moiolounge). Analogiškas renginys vyko ir Klaipėdoje. 2012 m. kovo mėnesio 22 – 24 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre vykusiame 13-ajame festivalyje „Mados infekcija – 2012“ Fashion TV pristatė rudens – žiemos „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėtą kolekciją „I love fashion“. Festivalis buvo plačiai aprašytas periodinėje spaudoje, internete. Festivalio metu „FASHION TV“ demonstruotą minėtu prekių ženklu pažymėtą kolekciją (drabužiai, avalynė, diržai) buvo galima peržiūrėti internete – DELFI TV 2012 m. kovo 25 d. (www.delfi.lt/video/stilius/mados-infekcija-2012-fashion-tv-kolekcija.d?id=62794477), taip pat minėtame bloge, internetiniu adresu https://collections-fashion.blogspot.lt/2012/03/ bei kt. Tokiu būdu ginčijamas prekių ženklas aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas 25 klasės prekėms žymėti.

18. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

20. Teismas nustatė, kad atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ yra nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, savininkė. Valstybinių patentų biuro Prekių ženklų registre atsakovės prekių ženklas buvo įregistruotas 2009 m. lapkričio 20 d., paraiška pateikta 2008 m. spalio 16 d. Prekių ženklų registre šiam prekių ženklui nėra registruotų licencinių sutarčių. Atsakovės prekių ženklas yra registruotas 25, 35 38 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo pateikė 2016 m. gruodžio 22 d., teismas sprendė, kad šiuo atveju turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.

22. Teismas nurodė, kad atsakovės prekės ženklas ,,FASHION TV“ yra žodinis – sudarytas iš standartiniu šifru užrašyto dviejų žodžių ,,FASHION“ ir ,,TV“ junginio. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovės faktiškai naudojamas prekių ženklas televizijos programų transliavimui skiriasi nuo ginčijamo prekių ženklo (atsakovė naudoja žymenį ,,fashiontv“, be to, naudojamas žymuo yra su išraiškinga grafika), teismo vertinimu, tokio naudojimo pakanka pripažinti, kad atsakovė naudoja ginčo prekių ženklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad pagal PŽĮ 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui iš tikrųjų pripažinti. Pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką.

24. Teismas sprendė, kad šiuo atveju byloje nustatyto ginčo prekių ženklo naudojimo pakanka, kad palikti ginčijamą prekių ženklą galioti visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms šis ženklas registruotas. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią iš prekių ženklo savininko negalima atimti bet kokios prekių, kurios, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms, kurių naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos, bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, apsaugos. Kadangi praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis, „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores.

25. Teismas pažymėjo, kad PŽĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato, kokia forma turi būti išreikštas prekių ženklo savininko sutikimas dėl prekių ženklo naudojimo, ieškovės teismui pateikti susitarimai nėra nuginčyti, todėl galiojantys, teismas darė išvadą, kad FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. prekių ženklą „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, Lietuvos Respublikoje naudoja šio ženklo savininkės, t. y. atsakovės, sutikimu, todėl pagal paminėtas PŽĮ nuostatas ženklas laikomas naudojamu pačios atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Ieškovė „Fashion Television International Limited“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Prekių ženklo savininkė – atsakovė – ginčijamo prekių ženklo pati Lietuvoje nenaudojo. Atsakovė ginčijamo ženklo naudojimą grindė 2007 m. vasario 12 d. licencine sutartimi bei vėlesniu 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos išplėtimo, tačiau šia licencine sutartimi nebuvo suteikta teisė naudoti šioje byloje ginčijamą prekių ženklą. Nors teisės aktai nenumato, kokia forma turi būti išreikštas prekių ženklo savininko sutikimas dėl prekių ženklo naudojimo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė teisę naudoti savo prekių ženklus įformina licencinėmis sutartimis. Tai leidžia daryti išvadą, kad teisė naudoti ginčijamą prekių ženklą nebuvo suteikta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad susitarimai nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys, nes susitarimo dėl ginčijamo ženklo naudojimo nebuvo, vadinasi, jo ir nuginčyti nėra įmanoma. Byloje esantys atsakovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai taip pat neįrodo ginčijamo prekių ženklo naudojimo su prekių ženklo savininko sutikimu, nes jie yra pasirašyti po ieškinio pateikimo dienos, taigi nepatenka į vertintiną ženklo naudojimo laikotarpį, be to, prieštarauja atsakovės taikomam prekių ženklo naudojimo įforminimo būdui – pasirašant licencinę sutartį.

26.2. Atsakovės naudojamas neregistruotas žymuo iš esmės skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo, šie skirtumai keičia įregistruoto ženklo skiriamuosius požymius, nes netgi žodinė jo išraiška yra kitokia – „f.ashiontv“, t. y. žodžiai „FASHION“ ir „TV“ yra užrašyti ne didžiosiomis, o mažosiomis raidėmis, kartu, t. y. be tarpo, tarp raidės „f“ ir tolesnės žodinės dalies „ashion“ yra taškas, laikytinas savarankišku simboliu. Be to, atsakovės naudojamas žymuo yra vaizdinis – su išraiškingais vaizdiniais elementais (deimanto figūra), kurie užima didžiąją viso ženklo dalį. Akivaizdu, kad ženklai skiriasi gana reikšmingais elementais, kurie yra iš esmės nelygiaverčiai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės naudojamas žymuo „fashiontv“ transliuojant / retransliuojant televizijos programas nežymiai skiriasi nuo Lietuvoje registruoto ir šioje byloje ginčijamo prekių ženklo „FASHION TV“, yra nepagrįsta. Teismas iš tiesų ir nevertino, ar nurodyti ir akivaizdūs skirtumai yra esminiai, ar ne, kita vertus, atsakovė to taip pat neįrodinėjo.

Atsiliepimas

26.3. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateikti įrodymai – Cgates 2017 m. vasario 12 d. programų sąrašas ir tos pačios dienos „Fashion TV“ programa, taip pat neįrodo ginčijamo prekių ženklo naudojimo tokia forma, kokia jis įregistruotas, nes, visų pirma, jie tiesiog pateikia tekstinę informaciją apie televizijos kanalus, nenurodant realiai naudojamų prekių ženklų. Tuo tarpu visi TV kanalai yra transliuojami nurodant ne žodinį ženklą, o konkretų logotipą. Kita vertus, šie įrodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes, kaip teisingai nustatė teismas, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.

26.4. Atsakovė tik nurodė, kad prekių ženklas buvo naudojamas, tačiau nepateikė tokį naudojimą pagrindžiančių tiesioginių ir pakankamų įrodymų. Teismas taip pat neteisingai reziumavo ginčo apimtį nurodydamas, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar šio prekių ženklo naudojimo pakanka, nes naudojimas iš viso nebuvo įrodytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas prekių ženklas apskritai būtų naudotas 25 klasės prekių, pažymėtų tokiu prekių ženklu, reklamoje, ar kad tokiu prekių ženklu pažymėtos prekės būtų gabentos į Lietuvą ir čia parduodamos ir tai atsispindėtų prekių gabenimo važtaraščiuose ir / ar PVM sąskaitose – faktūrose. Atsakovė jokių prekių, pažymėtų ginčijamu prekių ženklu, niekada negamino ir negamina. Atsakovė šiuo aspektu pateikė vienintelį įrodymą – informaciją apie kolekcijos pristatymą 2012 m. vykusioje „Mados infekcijoje“. Net jeigu tokios kolekcijos pristatymą ir būtų galima sieti su ženklo naudojimu 25 klasės prekėms žymėti, pastebėtina, kad tai yra vienkartinis atvejis, todėl, net jei ginčijamas ženklas šios kolekcijos pristatymo metu ir būtų buvęs naudotu, toks naudojimas neatitiktų ženklo naudojimo pakankamumo reikalavimo. Be to, kolekcijos prekių ženklas buvo „I love fashion“, o ne „FASHION TV“. Atsakovės pateiktoje informacijoje žymuo „FASHION TV“ yra naudojamas ne prekių, o kolekciją pristačiusio subjekto identifikavimo prasme, taigi šis žymuo buvo panaudotas ne kaip prekių ženklas. Aplinkybė, kad „FASHION TV“ kanalas yra „atvira prieiga prie informacijos, susijusios su mados ir grožio industrija“, yra niekaip nesusijusi su ginčo prekių ženklo naudojimu 25 klasės prekėms žymėti, nes informacija apie kokiu nors kitu prekių ženklu pažymėtas prekes nėra prekių ženklo naudojimas 25 klasės prekėms žymėti. Ženklo naudojimas informacijai apie prekes teikti yra klasifikuotina kaip 35 klasės paslauga, tačiau tokiai paslaugai ginčo prekių ženklas iš viso nėra įregistruotas.

26.5. Atsakovė nepagrįstai procesiniuose dokumentuose teigė, kad transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas šiose programose teikiamos ir 35 klasės „reklamos paslaugos“, nes tokių įrodymų byloje nėra. Tas pats taikytina ir kitoms 35 klasės paslaugoms – įvairių prekių sukaupimui (išskyrus vežimą) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių, verslo vadybai, verslo tvarkybai, įstaigų veiklai, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo prekių ženklas būtų naudotas prekybai bent kokiomis prekėmis žymėti, o tuo labiau verslo vadybai ir kitoms verslo vystymo ar konsultavimo paslaugoms. Teismas šios aplinkybės nenagrinėjo.

26.6. Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas 38 klasės paslaugoms – telekomunikacijoms, radijo ir televizijos transliacijai. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad retransliuojamos programos buvo paženklintos ginčijamu atsakovės prekių ženklu, nes buvo naudojamas kitas, skiriamaisiais požymiais besiskiriantis žymuo. Byloje nebuvo įrodytas esminis faktas, kad retransliuojamos programos buvo žiūrimos galutinių vartotojų, t. y. žiūrovų, todėl tai yra tik hipotetinė galimybė, bet jokiu būdu ne faktinis naudojimas. Net jeigu į bylą pateiktus kabelinių televizijų raštus galima būtų vertinti kaip naudojimo įrodymus, tokių vartotojų būtų apie 20, kas objektyviai neatitinka prekių ženklo naudojimo pakankamumo reikalavimo atsižvelgiant į 38 klasės paslaugų pobūdį. Kita vertus, jeigu ir manyti, kad atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas televizijos transliacijai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad šis ženklas taip pat buvo naudojamas radijo transliacijai.

26.7. Teismo išvada, kad 2011 – 2016 metų laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje, yra paremta viso labo 2 renginiais per 5 metus, jie vyko pakankamai mažu mastu – viename klube, be to, buvo naudojamas ne ginčijamas, o kitas atsakovės prekių ženklas. Tuo tarpu 41 klasės paslaugų sąrašas apima ne tik pasilinksminimus, bet ir mokymą, švietimą bei kitas paslaugas, nurodytas abėcėliniame šios klasės sąraše pagal Nicos klasifikaciją, kurioms atsakovė savo ženklo naudojimo netgi neįrodinėjo.

26.8. Byloje nėra jokio pagrindo apskritai spręsti apie kiekybinę naudojimo ribą 25, 35, 41 ir dalies 38 klasių prekių ir paslaugų atžvilgiu, nes atsakovė neįrodė net minimalaus naudojimo tokioms prekėms ir paslaugoms.

Žemesnės instancijos teismas

26.9. Teismas klaidingai šioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, nes bylų ratio decidendi yra visiškai skirtinga, t. y. tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įrodžiusi, kad ji ginčijama ženklą naudojo bent jau dalies 25, 35 ir / ar 41 klasių paslaugoms žymėti, būtų buvę pagrista vertinti, ar įrodyta naudojimo apimtis apima visas atitinkamoje klasėje nurodytas prekes ar paslaugas, ar tik jų dalį, o taip pat, ar ta dalis yra plati, apimanti daug analogiškų prekių / paslaugą pakategorių, ar pakankamai konkreti. Teismas tiesiog nesuprato cituojamos teismų praktikos ir padarė teismų praktikos taikymo klaidą. Šios klaidos nepateisina teismo toliau cituojama nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, iš esmės nurodanti, kad negali būti reikalaujama, kad prekių ženklo savininkas įrodytų visų jo prekių ženklu žymimų prekių ir / ar paslaugų atmainų, bet būtų pakankama, kad yra įrodytas ženklo naudojimas konkrečiai apibrėžtai atitinkamų prekių ir / ar paslaugų grupei. Atsakovei neįrodžius ginčijamo prekių ženklo ar kito byloje nurodyto prekių ženklo naudojimo bent kokioms nors 25, 35 ir / ar 41 klasių prekėms ar paslaugoms žymėti, nėra jokio teisinio pagrindo toliau vertinti, ar nustatytos prekių / paslaugų grupės yra pakankamai tikslios, ar jas būtų galima dar labiau konkretizuoti, išskiriant atitinkamas pakategores.

26.10. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės poziciją, kad ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu jokiu būdu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo pilna apimtimi. Jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovės prekių ženklas buvo aktualiu bylai laikotarpiu naudojamas tam tikroms 38 klasės paslaugoms, teismas turėjo konstatuoti, kad prekių ženklo registracija paliktina galioti būtent toms paslaugoms, kurių naudojimas buvo įrodytas, o dėl likusių prekių ir paslaugų registracija turėjo būti panaikinta.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeista bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Apeliantė, savo skundą motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, visiškai nenurodo, kokias konkrečias materialinės ir proceso teisės normas teismas pažeidė bei kokiu būdu, taip pat nenurodo, kokių reikšmingų byloje surinktų įrodymų teismas nevertino, kaip ir kuriuos būtent įrodymus vertino neteisingai. Apeliacinis skundas grindžiamas nekonkretizuotais, bendro pobūdžio argumentais, todėl iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo turiniui.

27.2. Bylos duomenys, kuriais Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ir teisingai grindė savo išvadas, patvirtina, kad ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas PŽĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Tai, kad bendrovės FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, savininkės „FASHIONTV.COM GmbH“ sutikimu naudoja šį prekių ženklą Lietuvos Respublikoje patvirtina ne tik licencinė sutartis, sutartis dėl licencinės sutarties sąlygų pakeitimo, paraiška registruoti ginčijamą prekių ženklą, šio ženklo registracijos liudijimas, bet ir kiti į bylą pateikti objektyvūs rašytiniai dokumentai – atsakovės buhalterinės ataskaitos, iš kurių matyti gautų iš Lietuvos Respublikos transliuotojų / retransliuotojų mokėjimų sumos, taip pat 2017 m. kovo 9 d. įgaliojimas ir 2017 m. kovo 13 d. raštas.

27.3. Licencinės sutarties sudarymas dėl vienų prekių ženklų neįpareigoja prekių ženklo savininko visada naudoti tik tokią formą savo sutikimui dėl prekių ženklo naudojimo išreikšti. Prekių ženklo savininkas turi diskrecijos teisę savo sutikimą išreikšti bet kokia forma. Todėl licencinės sutarties nesudarymas dėl ginčijamo prekių ženklo nereiškia, kad šis prekių ženklas yra naudojamas Lietuvoje be prekių ženklo savininko sutikimo. Jei ginčijamas prekių ženklas vertintinu ženklo naudojimo laikotarpiu būtų naudojamas be ženklo savininko sutikimo, prekių ženklo savininkė „FASHIONTV.COM GmbH“, akivaizdu, nebūtų pirmosios instancijos teismui pateikusi 2017 m. kovo 9 d. įgaliojimo ir 2017 m. kovo 13 d. rašto dėl prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, naudojimo, esant jos, kaip savininkės, sutikimui.

27.4. Tiek registruotą ženklą „FASHION TV“, tiek ir ženklą „fashiontv“ sudaro žodinių žymenų derinys, užrašytas tos pačios lotyniškosios abėcėlės, neišsiskiriančiomis raidėmis. Naudojant žodinius ženklus yra įprasta keisti raidžiu dydį arba didžiąsias raides keisti į mažąsias ir atvirkščiai. Todėl toks naudojimas laikomas įregistruoto ženklo naudojimu (Europos Sąjungos ženklų nagrinėjimo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje gairių C dalies „Protestas“ 6 skirsnio „Naudojimo įrodymas“ 2.7.3.3. punktas). Žymenyje „fashiontv“ esantis taškas ir apibrėžta paprasta geometrinė figūra nėra įsimintini elementai, jie nekeičia žodinio elemento FASHIONTV prasmės, nesuteikia naudojamam ženklui kokių nors netikėtų požymių ir yra tik dekoratyviniai elementai, patys savaime negalintys būti ženklu ir nekeičiantys žodinio elemento FASHIONTV skiriamojo požymio, kuris „fashiontv“ ženklo formoje išlieka nepakitęs. Taigi, žymuo „fashiontv“ atkartoja registruoto prekių ženklo skiriamuosius požymius, jų nekeisdamas, ir sukuria tokį pat bendrąjį suvokimo įspūdį. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, palyginęs abu prekių ženklus, pagristai ir teisingai konstatavo, kad ženklai skiriasi nežymiai, skiriasi tik nereikšmingi ženklų elementai, todėl, vadovaudamasis PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendė, kad tokio naudojimo pakanka pripažinti, jog atsakovė naudoja ginčo prekių ženklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

27.5. Kabelinės televizijos Cgates interneto svetainėje programos yra skelbiamos arba tą pačią dieną, arba keletui dienų į priekį, tad atsakovė negalėjo pateikti dienos programų už praeitą ir bylos nagrinėjimui aktualų laikotarpį. Šie duomenys buvo pateikti teismui tam, kad pailiustruoti, kaip ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas internete ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., nes UAB „Cgates“ „FASHION TV“ kanalą retransliuoja nuo 2010 m. Apeliantė nesąžiningai nutyli, kad atsakovė kartu su tripliku pateikė UAB „Cgates“ 2017 m. kovo 17 d. raštą, patvirtinantį, kad, retransliuojant „FASHION TV“ kanalą nuo 2010 m., Cgates interneto puslapyje kas dieną, taigi ir visu bylai reikšmingu laikotarpiu, yra skelbiama „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėta „FASHION TV“ kanalo programa. Ne visi TV kanalai, kaip tvirtina apeliantė, yra transliuojami / retransliuojami nurodant konkretų logotipą, o ne žodinį ženklą. Be to, iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikto Cgates programų sąrašo akivaizdu, kad yra naudojamas ir ginčijamas prekių ženklas. Ginčijamo prekių ženklo naudojimą bylai reikšmingu laikotarpiu ir tokia forma, kokia jis yra įregistruotas, patvirtina ir visa eilė kitų atsakovės teismui pateiktų įrodymų: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2011 m. veiklos ataskaita už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d., ištrauka iš interneto – kabelinės televizijos Sugardas 2013 m. lapkričio 11 d. informacija internete apie naują aukštos raiškos programą „FASHION TV HD“, retransliuojamą „Baziniame HD“ pakete, ištraukos iš interneto tvprograma.lt ir TV BETA LT, 2013 m. sausio 22 d. ištrauka iš www.alfa.lt tinklapio bei kt.

27.6. Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, panaikinimo dėl nenaudojimo, ir tik padaręs išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas, sprendė kilusį ginčą dėl to, ar šio prekių ženklo naudojimo pakanka, kad pripažinti, jog ginčijamas prekių ženklas „FASHION TV“, kuris yra vienintelis Lietuvos Respublikoje galiojantis prekių ženklas su tokiu žodiniu elementu, taip pat buvo naudojamas Lietuvos teritorijoje. Pati ieškovė tvirtina, kad ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo visa apimtimi, tad akivaizdu, kad ieškovė šioje byloje kėlė ir prekių ženklo naudojimo pakankamumo klausimą, kurį teismas sprendė.

27.7. Priešingai nei teigia apeliantė, renginio „Mados infekcija“ metu „I love fashion“ buvo kolekcijos pavadinimas, o ne prekių ženklas, šis festivalis ir demonstruota kolekcija pavadinimu „I love fashion“ buvo plačiai aprašyti periodinėje spaudoje, internete. Be to, festivalio metu „FASHION TV“ demonstruotą minėtu prekių ženklu pažymėtą kolekciją (drabužiai, avalynė, diržai), kuri viešoje erdvėje buvo pristatyta kaip „FASHION TV“ kolekcija, buvo galima peržiūrėti internete. Tokiu būdu ginčijamas prekių ženklas aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas 25 klasės prekėms žymėti. Žymuo „FASHION TV“ buvo naudojamas būtent kaip prekių ženklas, o ne kolekciją pristačiusiam subjektui identifikuoti, nes jei reikėtų nurodyti kolekciją pristačiusi subjektą, tai šis subjektas, o ne prekių ženklas, ir būtų tiesiogiai nurodytas. Kita vertus, jei pagal žymenį „FASHION TV“ buvo galima identifikuoti kolekciją pristačiusį subjektą, šis apeliantės argumentas rodo, kad būtent dėl prekių ženklo „FASHION TV“ naudojimo suinteresuotieji asmenys prekes ar paslaugas, ženklinamas šiuo prekių ženklu, iš tikrųjų suvokia, atpažįsta kaip atitinkamos įmonės prekes ar paslaugas.

27.8. Kiekviename, tame tarpe ir „FASHION TV“, kanale yra teikiamos reklamos paslaugos. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie J. S. mados šou 2013 m., transliuotą per „FASHION TV“ kanalą, neabejotinai patvirtina ir reklamos paslaugų, priskirtų 35 klasei, teikimą bylai reikšmingu laikotarpiu. Tuo tarpu įvairių prekių sukaupimo (išskyrus vežimą) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių, paslaugos pagal Nicos klasifikaciją gali būti teikiamos ir buvo teikiamos elektroninėmis priemonėmis.

27.9. Atsakovės į bylą pateikti kabelinių televizijų raštai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas visos eilės Lietuvos transliuotojų / retransliuotojų iš esmės visoje Lietuvos teritorijoje ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., ir iki šiol. Tai, kad Lietuvos transliuotojai / retransliuotojai (jų tarpe didžiausi Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjai) tokį ilgą laikotarpį transliuoja / retransliuoja minėtu prekių ženklu pažymėtą kanalą, neabejotinai rodo jo populiarumą žiūrovų tarpe, nes, priešingu atveju, Lietuvos transliuotojams / retransliuotojams tai būtų visiškai komerciškai nenaudinga. Juolab, kad už minėto kanalo transliavimą / retransliavimą šie ūkio subjektai moka atitinkamus mokesčius, ką patvirtina į bylą pateiktos ataskaitos apie sumokėtus mokesčius už 2011 – 2013 m. „FASHION TV“ prekės ženklu pažymėtas kanalas Cgates transliuojamas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, t. y. transliuojamas nepertraukiamai, kas patikimai paneigia apeliantės argumentus ir rodo, kad retransliuojamos programos buvo žiūrimos galutinių vartotojų – žiūrovų, bei kad šių žiūrovų ratas visiškai nėra ribotas. Atsakovės 2017 kovo 13 d. rašte yra pažymėta, kad „FASHION TV“ programa yra transliuojama 200 valstybių (jų tarpe ir Lietuvoje) ir turi daugiau kaip 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje.

27.10. Ginčijamas prekių ženklas yra registruotas visai 41 klasės antraštei. 41 klasės paslaugoms priskirtina informacija apie poilsio ir pramogų renginius, taigi, pristatomi renginiai, apie juos teikiama informacija, televizijos programų, laidų rengimas, pramoginių renginių (šou) rodymas ir kitos paslaugos. Iš byloje esančių įrodymų, priešingai nei nepagrįstai ir neteisingai teigia apeliantė, matyti, kad buvo organizuojami ir patys renginiai kaip paslaugos, ne tik renginių pristatymai ar informacija apie juos. Be to, kiekvienas renginys yra organizuojamas ir vyksta atitinkamoje erdvėje – klube, salėje ir pan., o atsakovės organizuoti renginiai buvo dar ir transliuojami televizijos kanalais, buvo publikuoti internete, kas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, leidžia teigti ne apie lokalinį, bet apie didelį renginių mastą.

27.11. Apeliantės pozicija dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms nėra vieninga. Antai, apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo prekių ženklas buvo realiai naudojamas bent jau 38 klasės paslaugai „televizijos transliacija“ žymėti, ir prieštarauja šiam teiginiui, nurodydamas, kad „šioje byloje nėra jokio pagrindo iš viso spręsti apie kiekybinę ribą 25, 35, 41 ir dalies 38 klasės prekių ir paslaugų atžvilgiu“. Taigi, iš šių apeliantės teiginių darytina išvada, kad galima būtų spręsti dėl dalies 38 klasės prekių ir paslaugų, t. y. dėl paslaugų „televizijos transliacija“.

27.12. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, išaiškinimą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad, nors ieškovė tvirtina, kad ginčo prekių ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo visa apimtimi, tačiau, teismo vertinimu, tokio naudojimo pakanka, kad palikti ginčijamą prekių ženklą galioti. Apeliantė sprendimo išvadų neteisingumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės prekių ženklas, ar bent jau naudojamu nurodytas kitas ženklas, būtų naudotas 25, 35, dalies 38 bei visoms 41 klasių prekėms ir paslaugoms, kai tuo tarpu šį apeliantės argumentą neabejotinai paneigia atsakovės į bylą pateikti įrodymai, kurių apeliantė nemini ir kuriuos paprasčiausiai ignoruoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ženklo naudojimo tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių (PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ženklo naudojimo asmens, turinčio prekių ženklo savininko sutikimą (PŽĮ 47 straipsnio 4 dalis), ženklo naudojimo „iš tikrųjų“ ir visoms prekėms bei paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl šių apeliantės argumentų, laikydamasi apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Pagrindo peržengti skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl prekių ženklo naudojimo kita forma, nei jis registruotas

3. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu taip pat laikomas naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Šia nuostata nacionalinėje teisėje įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, 10 straipsnio 1 dalies a punkto (naudojimu taip pat laikoma prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuris skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai) nuostatos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punkte.

4. Prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia nustatyti, kad prekė, kuriai prašoma tokį prekių ženklą įregistruoti, priklauso konkrečiai įmonei, ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Nr. C‑311/11, WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH).

5. Nuostata, kuri nenumato griežto naudojamo prekių ženklo ir įregistruoto prekių ženklo formų atitikimo, siekiama leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi, griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. T-194/03, Bainbridge).

6. Vertinant registruoto prekių ženklo pakeisto vaizdo naudojimą, visų pirma, turi būti nustatomi pagrindiniai ir dominuojantys registruoto prekių ženklo elementai, tuomet patikrinama, ar jie pasikartoja naudojamame ženkle (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Nr. T-135/04, Online Bus). Norint nustatyti, ar ženklo atmainos naudojimu buvo pakeistas jo skiriamasis požymis, be kita ko, reikia atsižvelgti į atitinkamos verslo ar prekybos šakos praktiką ir atitinkamą visuomenę (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas).

7. Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė, be kita ko, nurodo, kad atsakovės naudojamas neregistruotas žymuo iš esmės skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo, todėl nagrinėjamu atveju PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygos nėra tenkinamos. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

8. Atsakovės prekių ženklas, kurio registraciją prašoma panaikinti dėl nenaudojimo, yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš standartiniu šriftu užrašyto dviejų žodžių „FASHION“ ir „TV“ junginio. Byloje nustatyta, kad atsakovės komercinėje veikloje naudojamas žymuo be žodinio elemento „fashiontv“, užrašyto standartiniu šriftu, taip pat apima vaizdinius elementus, iš esmės atitinkančius atsakovės tarptautinį prekių ženklą IRN 811683 (f raidė ir deimanto emblema):

Registruotas atsakovės prekių ženklas Atsakovės naudojamas žymuo FASHION TV

9. Atsakovės naudojamame žymenyje esantis žodinis elementas fashiontv“ iš esmės atkartoja registruotą žodinį atsakovės prekių ženklą. Naudojant žodinius ženklus įprasta keisti raidžių dydį arba didžiąsias raides keisti į mažąsias ir atvirkščiai. Todėl toks naudojimas laikomas įregistruoto ženklo naudojimu (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas). Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės naudojamame žymenyje žodinis elementas „fashiontv“ užrašytas mažosiomis raidėmis, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Nors paprastai vartotojas ženklą suvokia kaip visumą, neanalizuodamas atskirų jo detalių, tam tikrais atvejais žodinį ženklą vartotojas gali būti linkęs suskaidyti į elementus, kurie atspindi jam žinomą žodį ar sukelia tam tikrą prasmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aiškiai suvokiamos žodinio elemento „fashiontv“ sudedamųjų dalių „FASHION“ ir „TV“ semantinės prasmės vartotojas bus linkęs šį elementą suprasti kaip du atskirus žodžius - „FASHION“ ir „TV“, todėl ta aplinkybė, kad atsakovės naudojamame žymenyje tarp elementų „FASHION“ ir „TV“ nėra tarpo, taip pat nelaikytina skirtumu, keičiančiu registruoto prekių ženklo skiriamąjį požymį.

10. Sprendžiant, ar atsakovės registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis keičiamas dėl papildomų vaizdinių elementų įtraukimo, būtina atsižvelgti į tai, kad įregistruoto prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga gali būti įvykdyta ir tuomet, jeigu jis naudojamas kaip kito sudėtinio ženklo dalis, ir tuomet, jeigu jis naudojamas kartu su kitu ženklu, nors pats ženklų derinys yra įregistruotas kaip prekių ženklas. Tačiau registruotas prekių ženklas, kuris yra naudojamas tik kaip sudėtinio prekių ženklo sudedamoji dalis ar kartu su kitu prekių ženklu, ir toliau turi būti suvokiamas kaip nagrinėjamos prekės kilmės nuoroda tam, kad šis naudojimas atitiktų „naudojimo iš tikrųjų“ sąvoką (Teisingumo Teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas byloje Nr. C‑12/12, Levi Strauss). „Naudojimo iš tikrųjų“ sąlyga gali būti tenkinama ir tuo atveju, kai vaizdinis prekių ženklas naudojamas tik kartu su ant jo uždėtu žodiniu prekių ženklu, be to, pats dviejų prekių ženklų derinys įregistruotas kaip prekių ženklas su sąlyga, kad prekių ženklo naudojimo formos ir formos, kuria prekių ženklas buvo įregistruotas, skirtumai nepakeičia tokio prekių ženklo skiriamųjų požymių, atsižvelgiant į tai, kaip jis įregistruotas (Teisingumo Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Nr. C‑252/12, Specsavers). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vien registruoto žodinio prekių ženklo papildymas vaizdiniais elementais pats savaime neleidžia teigti, jog tokiu būdu yra keičiamas registruoto žodinio prekių ženklo skiriamasis požymis.

11. Nors apeliantė pagrįstai pažymi, kad vaizdiniai elementai atsakovės naudojamame ženkle nėra nereikšmingi dėl naudojamo ryškaus šrifto ir vaizdinio elemento užimamos padėties ženklo kompozicijoje, tačiau, kaip jau minėta, jie iš esmės atitinka atsakovės registruotą figūrinį prekių ženklą, naudojamą kaip atitinkamo TV kanalo („Fashion TV“) logotipas. Tai, kad logotipo naudojimas televizijos transliacijose yra įprasta praktika, apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati ieškovė. Taigi, atsakovės realiai naudojamo žymens vaizdinis elementas vartotojui kels tą pačią semantinę asociaciją, kaip ir žodinis žymuo „Fashion TV“, arba (tuo atveju, jei konkretus vartotojas nėra anksčiau susidūręs su „Fashion TV“ kanalo logotipu) nekels jokių semantinių asociacijų, keičiančių žodinio elemento „Fashion TV“, kuris atsakovės naudojamame žymenyje yra aiškiai pastebimas, prasmę ir vartotojo bus suvoktas tik kaip dekoratyvinis elementas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomų vaizdinių elementų įtraukimas šiuo atveju nekeičia atsakovės registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio, kadangi tiek registruotas atsakovės prekių ženklas, tiek atsakovės realiai naudojamas žymuo sukuria vartotojui tokį pat bendrą suvokimo įspūdį ir leidžia atskirti atsakovės teikiamas paslaugas nuo kitų įmonių paslaugų.

Dėl atsakovės sutikimo prekių ženklo naudojimui

12. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, jeigu prekių ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Tais atvejais, kai ieškovas ginčija prekių ženklo savininko sutikimą, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, kad, prieš pradedant naudoti ženklą, jis davė savo sutikimą tokiam naudojimui. Jeigu ženklą naudoja įmonės, kurios yra ekonomiškai susijusios su prekių ženklo savininku, pvz., tos pačios įmonių grupės įmonės (filialai, dukterinės įmonės ir pan.), tai laikoma leistinu naudojimu (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas).

13. Atsakovė savo sutikimą naudoti ginčo prekių ženklą, be kita ko, grindė 2007 m. vasario 12 d. licencine sutartimi, sudaryta tarp FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd., bei vėlesniu 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos išplėtimo. Iš į bylą pateiktos 2007 m. vasario 12 d. licencinės sutarties priedo matyti, kad bendrovė FTV BVI Ltd. buvo įgaliota licencijuoti atsakovei priklausančius prekių ženklus. Atitinkama FTV BVI Ltd. teisė apeliaciniu skundu neginčijama. Nesutikdama su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantė teigia, kad 2007 m. vasario 12 d. licencinė sutartis buvo sudaryta dėl kitų, nei ginčijamas, prekių ženklų, todėl negali patvirtinti atsakovės sutikimo ginčo prekių ženklo naudojimui, o atsakovės į bylą pateikti 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai nepagrindžia, kad sutikimas buvo duotas ginčo laikotarpiu, kadangi jie surašyti po ieškinio pateikimo teismui dienos.

14. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai patys savaime nėra pakankami įrodymai, pagrindžiantys prekių ženklo savininko sutikimą ženklo naudojimui PŽĮ 47 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi pagal šią nuostatą, kaip jau minėta, prekių ženklo savininkas turi būti davęs sutikimą prieš trečiajam asmeniui pradedant naudoti ženklą, o vėlesnio ženklo naudojimo patvirtinimo nepakanka. Kita vertus, byloje esančių įrodymų visetas, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti buvus atsakovės išankstinį sutikimą tokiam naudojimui.

15. Iš į bylą pateiktos 2007 m. vasario 12 d. licencinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi bendrovei Fashion TV Russia Ltd. suteikta išimtinė teisė atstovauti, prekiauti, plėtotis ir transliuoti kanalą „Fashion TV“ sutarties galiojimo teritorijoje, įskaitant teisę naudoti ir eksploatuoti visas Fashion TV nuosavybės teises ir prekių ženklus, prekiauti, plėtoti, gaminti ir pardavinėti Fashion TV paslaugas ir produktus (Sutarties 2 dalis). Pagal sutarties 4.2. punktą bendrovei Fashion TV Russia Ltd. suteikta išimtinė licencija visų prekių ženklų naudojimui vykdant sutartinę komercinę veiklą sutarties galiojimo teritorijoje, visi sutarties sudarymo metu galioję prekių ženklai išvardyti sutarties priede Nr. 3. Pagal sutarties 9.8 punktą FTV BVI Ltd. įsipareigojo užregistruoti ir apsaugoti papildomą intelektinę nuosavybę sutarties galiojimo teritorijoje Fashion TV Russia Ltd. prašymu, jei to reikia siekiant vykdyti ir apsaugoti verslą. Taigi, iš šios sutarties turinio matyti, kad bendrovei Fashion TV Russia Ltd. buvo suteiktos visos su kanalo „Fashion TV“ transliavimu ir Fashion TV paslaugų ir produktų platinimu susijusios teisės atitinkamoje teritorijoje, įskaitant teisę naudoti visus su tuo susijusius galiojančius Fashion TV prekių ženklus.

16. 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos išplėtimo licencinės sutarties galiojimo teritorija išplėsta, papildomai apimant Estiją, Latviją ir Lietuvą. Ginčo prekių ženklo paraiška atsakovės paduota 2008 m. spalio 16 d., ženklas registruotas tuo metu, kai bendrovei Fashion TV Russia Ltd. licencine sutartimi buvo suteiktos visos su kanalo „Fashion TV“ transliavimu ir Fashion TV paslaugų ir produktų platinimu susijusios teisės Lietuvoje, įskaitant su tuo susijusių Fashion TV prekių ženklų naudojimą. Esant tokioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad bendrovė Fashion TV Russia Ltd. šį ženklą Lietuvos teritorijoje naudojo turėdama atsakovės sutikimą, o vien tai, jog po licencinės sutarties sudarymo registruotas ginčo prekių ženklas nebuvo papildomai įtrauktas į licencinės sutarties priedą, šios išvados nepaneigia.

Dėl prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų ir prekių ženklo naudojimo iš dalies

17. Ginčijamas atsakovės prekių ženklas registruotas 25 klasės prekėms ir 35, 38 bei 41 klasių paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją. Apeliantė pagrįstai pažymi, kad ginčo prekių ženklui esant registruotam daugiau nei vienos klasės prekėms ir paslaugoms, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo, teismo turėjo būti vertinama, ar ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų kiekvienai prekių ar paslaugų klasei, kuriai jis registruotas, o nustačius, kad daliai prekių ar paslaugų prekių ženklas nebuvo naudojamas, turi būti sprendžiama dėl ginčo prekių ženklo registracijos atitinkamai prekių ar paslaugų klasei (ar atskirų kategorijų prekėms ir paslaugoms) panaikinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį visa apimtimi, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir išsamiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visą šią kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atskiros Nicos klasifikacijos klasės apima skirtingų kategorijų prekes ir paslaugas, todėl prekių ženklo naudojimas vienos klasės prekėms ar paslaugoms savaime nereiškia šio ženklo naudojimo kitos klasės prekėms ar paslaugoms. Paminėta kasacinio teismo praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taikytina tiems atvejams, kai byloje yra įrodytas prekių ženklo naudojimas daliai tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekių ar paslaugų, tačiau ja negali būti vadovaujamasi pateisinant prekių ženklo naudojimą skirtingų klasių prekėmis ir paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją.

19. Kiekvieną Nicos klasifikacijos klasę apibrėžia viena ar kelios bendrosios nuorodos, kartu vadinamos „klasės antrašte“, kuria bendrai nurodomos sritys, kurioms iš esmės priskiriamos šios klasės prekės ar paslaugos. Jeigu ženklas yra įregistruotas pagal visas bendrąsias į konkrečios klasės antraštes įtrauktas nuorodas ar jų dalį ir jeigu jis naudojamas kelioms prekėms ar paslaugoms, kurios tinkamai priskiriamos tai pačiai klasei pagal vieną iš šių bendrųjų nuorodų, ženklas bus laikomas naudojamu būtent šiai bendrajai nuorodai (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimą kiekvienai iš bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas.

20. Atitinkama prekių ar paslaugų kategorija (bendroji nuoroda) turi būti suskirstyta į smulkesnes pakategores, patvirtinančias naudojimo įrodymo turinį, tuo atveju, kai pirminis ankstesnio prekių ženklo apibūdinimas gali apimti pakankamai skirtingas savo paskirtimi prekes ar paslaugas, jei jas gali naudoti pakankamai skirtingi galutiniai vartotojai ir jei jos gali būti platinamos pakankamai skirtingais platinimo kanalais (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Nr. T‑126/03, ALADIN). Taigi, siekiant apibrėžti tinkamas bendrųjų nuorodų pakategores, esminę reikšmę turi prekės ar paslaugos paskirties ar numatyto naudojimo kriterijus. Kiti taikytini kriterijai atitinkamoms pakategorėms apibrėžti galėtų būti produkto ar paslaugos savybės, pvz., produkto ar paslaugos pobūdis arba produkto ar paslaugos tikslinis vartotojas (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas). Kadangi Nicos klasifikacijos bendrųjų nuorodų skirstymo į smulkesnes pakategores galimybė priklauso nuo paminėtų faktinio pobūdžio veiksnių, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą būtent apeliantė turėjo procesinę pareigą motyvuotai pagrįsti, kad konkreti bendroji nuoroda, kuriai registruotas ginčijamas prekių ženklas, turėtų būti skirstoma į smulkesnes pakategores, ir pagal kokius kriterijus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnis).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė /…/ negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

22. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie kanalo „Fashion TV“ transliavimo Lietuvoje ginčo laikotarpiu apimtis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių naudojimas iš tikrųjų 38 klasės paslaugoms yra visiškai įrodytas. Apeliantės argumentas, kad šiuo atveju turėjo būti įrodyta, koks kiekis galutinių vartotojų realiai žiūrėjo „Fashion TV“ kanalą ginčo laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, viena vertus, tokios aplinkybės iš esmės nėra galimybės įrodyti, kita vertus, atsakovės pateikti įrodymai apie „Fashion TV“ kanalo transliavimo apimtis ir už „Fashion TV“ kanalo transliavimą surinktus mokesčius ginčo laikotarpiu pakankamai patvirtina realaus komercinio tikslo siekimą naudojant ginčo prekių ženklą.

23. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi atsakovė, 38 klasės antraštė turi tik vieną bendrąją nuorodą „telekomunikacijos“, kuriai priskiriamos tiek radijo, tiek televizijos transliacijos. Apeliantei apeliaciniame skunde nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių radijo ir televizijos transliacijas išskirti kaip visiškai savarankiškas 38 klasės paslaugų pakategores (šio sprendimo 46 punktas), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas ginčo prekių ženklo naudojimas visoms 38 klasės paslaugoms, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo 38 klasės paslaugoms, yra teisėta ir pagrįsta.

24. Ginčo prekių ženklas taip pat registruotas 35 klasės paslaugoms: prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių; reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. Iš paslaugų klasifikacijos duomenų bazės matyti, kad 35 klasės paslaugos apima, be kita ko, televizijos reklamą, madų šou rengimą pardavimo skatinimo reikmėms, modelių paslaugas (reklamos reikmėms ar pardavimui skatinti), prekių pardavimo skatinimą [kitiems], prekių rodymą ir kt.

25. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių ženklo naudojimas 35 klasės paslaugoms – reklamai, byloje yra įrodytas. Tokią išvadą, visų pirma, lemia paties šiuo prekių ženklu pažymėto televizijos kanalo pobūdis: kanalas pirmiausia skirtas įvairių mados namų kolekcijų pristatymui, t. y. šių kolekcijų reklamavimui televizijos eteryje. Kita vertus, visos paminėtos paslaugos, susijusios su ginčo prekių ženklu pažymėto televizijos kanalo pobūdžiu, kolegijos vertinimu, patenka į 35 klasės paslaugų bendrąją nuorodą „reklama“. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su ginčo prekių ženklo naudojimu kitoms 35 klasės paslaugų bendrosioms nuorodoms, pagal savo pobūdį besiskiriančioms nuo reklamos paslaugų, t. y. verslo vadybai; verslo tvarkybai ir įstaigų veiklai. Tas pats pasakytina apie prekių ženklo registracijos liudijime išvardytų prekių sukaupimą (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantį pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymi, kad tokio pobūdžio paslaugos gali būti teikiamos ir elektroninėmis priemonėmis, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginį, kad prekių sukaupimo paslaugos elektroninėmis priemonėms iš tiesų buvo teikiamos Lietuvoje ginčo laikotarpiu. Kadangi procesinė pareiga įrodyti prekių ženklo naudojimą tenka būtent atsakovei, atsakovei įrodžius ginčo prekių ženklo naudojimą tik 35 klasės paslaugoms – reklamai, ginčijamo prekių ženklo registracija kitoms šios klasės paslaugoms pirmosios instancijos teismo turėjo būti panaikinta.

26. Ginčo prekių ženklas taip pat registruotas visai 41 klasės paslaugų antraštei, kuri apima tokias bendrąsias nuorodas kaip švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla. Iš paslaugų klasifikacijos duomenų bazės matyti, kad 41 klasės paslaugos apima, be kita ko, informaciją apie poilsio ir pramogų renginius, madų šou rengimą (pramogų reikmėms), pramoginių rodinių (šou) kūrimą ir rengimą, pramogų informaciją, radijo ir televizijos programų rengimą. 41 klasės antraštėje naudojamos bendrosios nuorodos „pramogos“ ir „sportinė ir kultūrinė veikla“ apima iš dalies persidengiančias paslaugas (pavyzdžiui, madų šou organizavimas, kolegijos vertinimu, patektų tiek į pramogos, tiek į kultūrinės veiklos kategoriją). Tuo tarpu švietimo ir mokymo paslaugos, šiuo atveju taip pat patenkančios į ginčo prekių ženklo registracijos apimtį, yra savo pobūdžiu nuo kitų šios kategorijos paslaugų iš esmės besiskiriančios paslaugos, todėl ginčo prekių ženklo naudojimas šioms paslaugoms atsakovės turėjo būti įrodytas savarankiškai (žr., mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-304-407/2018).

27. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių ženklo naudojimas daliai 41 klasės paslaugų (pramogoms, sportinei ir kultūrinei veiklai) byloje įrodytas. Viena vertus, atsakovei įrodžius, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų transliuojant pramoginį televizijos kanalą, skirtą mados kolekcijų pristatymams, akivaizdu, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas pramogų informacijai ir kitoms paminėtoms paslaugoms. Kita vertus, atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad ginčo laikotarpiu Lietuvoje organizavo ir pasilinksminimo renginius (pramogas). Apeliantės argumentas, kad atsakovė pateikė įrodymus viso labo apie 2 renginius per 5 metus, vykusius pakankamai mažu mastu – viename klube, kolegijos vertinimu, nepaneigia išvados, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų 41 klasės paslaugoms, kadangi, kaip jau minėta, jokia de minimis taisyklė naudojant prekių ženklą negali būti nustatyta. Šiuo atveju turi būti vertinama ginčo prekių ženklo naudojimo visuma, atsižvelgiant į tai, kad pramoginiai renginiai sudarė atsakovės bendros komercinės veiklos dalį, susijusią ir su kitomis (38, 35 klasių) paslaugomis, kurioms registruotas prekių ženklas (t. y. paslaugos, kurioms prekių ženklas buvo naudojamas, yra susijusios tarpusavyje ir viena kitą papildančios), todėl nėra pagrindo spręsti, jog prekių ženklo naudojimu 41 klasės paslaugoms nebuvo siekiama realaus komercinio tikslo, o tik siekiama išsaugoti prekių ženklo registracijos suteikiamas teises. Tačiau pritartina apeliantės argumentams, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo prekių ženklas ginčo laikotarpiu būtų buvęs naudojamas švietimo ar mokymo paslaugoms, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės prekių ženklo registracija 41 klasės paslaugoms „švietimas“ ir „mokymas“ palikta galioti, negali būti pripažinta pagrįsta.

28. Kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai palikta galioti ginčijamo atsakovės prekių ženklo registracija 25 klasės prekėms. Ginčo prekių ženklo naudojimui 25 klasės prekėms žymėti pagrįsti atsakovė pateikė vienintelį įrodymą – informaciją apie Fashion TV kolekcijos pristatymą 2012 m. vykusioje „Mados infekcijoje“, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, šis atsakovės pateiktas įrodymas nepatvirtina, jog ant atsakovės pristatytos rūbų kolekcijos būtų naudotas ginčijamas prekių ženklas (pateiktose fotonuotraukose esantys rūbai nepažymėti jokiu prekių ženklu arba pažymėti deimanto emblema be žodinio žymens „Fashion TV“). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokiu prekių ženklu pažymėtos prekės būtų gabentos į Lietuvą ir čia parduodamos, ir tai atsispindėtų prekių gabenimo važtaraščiuose ir / ar PVM sąskaitose – faktūrose. Kadangi prekių ženklo registracija 25 klasės prekėms reikalauja, jog prekių ženklas būtų naudojamas būtent prekėms žymėti, informacijos apie kitų gamintojų prekių ženklais pažymėtas 25 klasės prekes teikimas, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nelaikytinas ginčo prekių ženklo naudojimu 25 klasės prekėms; tuo tarpu jokių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Fashion TV kanalu būtų buvusi teikiama informacija apie ginčo prekių ženklu pažymėtas prekes, būtų buvę demonstruojamos būtent šiuo prekių ženklu pažymėtos prekės, byloje nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės „FASHIONTV.COM GmbH“ nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo 25 klasės prekėms, 35 klasės paslaugoms (prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla) bei 41 klasės paslaugoms (švietimas; mokymas) ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkina. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria palikta galioti atsakovės nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registracija 38 klasės paslaugoms (televizijos ir radijo transliacijos), 35 klasės paslaugoms (reklama) ir 41 klasės paslaugoms (pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla) paliktina nepakeista.

30. Apeliacinės instancijos teisme panaikinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. nuo 3 812,20 Eur iki 1 906,10 Eur, taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiant ieškovei iš atsakovės: 15,50 Eur už ieškinio pateikimą sumokėto žyminio mokesčio bei kitas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti į bylą, sudarančias 1 692,50 Eur, iš viso – 1 708 Eur.

31. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei, proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: 15,50 Eur už apeliacinio skundo pateikimą sumokėto žyminio mokesčio, bei advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, neviršijančios 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų atitinkamų maksimalių priteistinų dydžių, – 712,90 Eur, iš viso – 728,40 Eur. Atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nepriteisiamos, kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka tokių išlaidų realumo kriterijaus – atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pateiktos 2018 m. sausio 5 d. sąskaitos už suteiktas advokato pagalbos paslaugas apmokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį ir dėl dalies ieškovės ieškinio reikalavimų priimti naują sprendimą: panaikinti prekių ženklo „FASHION TV“ registraciją (numeris 61270) 25 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją „drabužiai, avalynė, galvos apdangalai, diržai“, 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „švietimas, mokymas“; 35 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti prekių ženklo „FASHION TV“ registracija (numeris 61270) 38 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „telekomunikacijos; radijo ir televizijos transliacija“, 35 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „reklama“ ir 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla“ palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išdėstant ją taip: priteisti atsakovei FASHIONTV.COM GmbH iš ieškovės Fashion Television International Limited 1 906,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešis eurus 10 cnt) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, o ieškovei Fashion Television International Limited iš atsakovės FASHIONTV.COM GmbH – 1 708 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei Fashion Television International Limited iš atsakovės FASHIONTV.COM GmbH 728,40 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 40 cnt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-BalynienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė