- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2815-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02001-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- V. D.-Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. D.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D.-Š. ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. D.-Š. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo J. Š. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Slovakijos Respublikoje, ir (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „D.“; 3) nutraukus santuoką nepilnamečių vaikų: D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) iš skyrium nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio tėvo (atsakovo) priteisti nepilnamečių vaikų D. Š. ir N. Š. išlaikymui po 350,00 Eur kiekvienam vaikui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; 5) iš skyrium nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio tėvo (atsakovo) priteisti 1 750,00 Eur dydžio D. Š. ir 1 750,00 Eur dydžio N. Š. išlaikymo įsiskolinimą; 6) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų D. Š. ir N. Š. bendravimo tvarką; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gautas atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimo procesą, kol bus nustatyta pirmojo teismo jurisdikcija.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 nutarė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Bratislavos apygardos teismas nustatys jurisdikciją byloje Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411).
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1330-567/2021 panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, neišreikalavo iš Bratislavos apygardos teismo duomenų, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla, ar byla yra nagrinėjama arba nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2021 nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje, ir neįvertino visų prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl prašymą dėl bylos sustabdymo išnagrinėjo netinkamai.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. e2-268-892/2021 „Dėl informacijos pateikimo“, vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) 15 straipsnio 6 dalimi kreiptasi į Bratislavos apygardos teismą, prašant pateikti informaciją, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411), ar byla yra nagrinėjama / nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos.
6. 2021 m. liepos 13 d. teisme gautas Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“, kuriame nurodyta, jog Bratislavos V rajono teismui 2020 m. birželio 15 d. pateiktas atsakovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. 20P/116/2020-51); teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020/51 procesas 2020 m. lapkričio 3 d. nutrauktas iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką; atsakovas 2021 m. vasario 24 d. teismui pateikė informaciją, kad procesas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką yra pasibaigęs ir Lietuvos Respublikoje ieškovės ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tėvų bendravimo su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo; ieškovės atstovė raštu, įteiktu Bratislavos apygardos teismui, pranešė, kad Lietuvos Respublikoje santuokos nutraukimo procesas pradėtas 2021 m. gegužės 26 d., taigi, prieš pradedant procesą Bratislavos V rajono teisme Slovakijos Respublikoje; atsižvelgiant į tai, Bratislavos V rajono teismas paragino abu sutuoktinius tinkamu būdu įrodyti datą, kada buvo pateiktas prašymas pradėti skyrybų procesą teisme Lietuvos Respublikoje; sutuoktinė į Bratislavos V rajono teismo raginimą nereagavo, tuo tarpu sutuoktinis pateikė žmonos ieškinį, kuriame nėra nurodyta jo įteikimo Lietuvos Respublikos teismui data; šiuo metu aiškinamasi ar esama sąlygų procesui, ar nėra lis pendens kliūčių, dėl to bus kreipiamasi į kompetentingus organus Lietuvos Respublikoje dėl bendradarbiavimo, siekiant išsiaiškinti proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios datą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė su prašymu sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-268-892/2021 nesutiko ir prašė kreiptis į Slovakijos Respublikoje civilinę bylą Nr. 20P/116/2020-51 nagrinėjantį Bratislavos V rajono teismą. Atsiliepime į prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-268-892/2021 nurodė, kad informaciją pateikė ne tos instancijos teismas, į kurį turėjo būti kreiptasi, kuriame buvo / yra pradėtas ar vyko procesas, todėl ši turėtų būti vertinama kritiškai, Lietuvos Respublikos teismui vykdant pareigą kreiptis į Bratislavos V rajono teismą, kuriame buvo iškelta ir nagrinėta civilinė byla Nr. 20P/116/2020-51. Bratislavos apygardos teismo atsiųstame pranešime nurodyta, kad ieškinys pareikštas 2020 m. birželio 15 d., tačiau nedetalizuota, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti, ar ieškinys išsiųstas ieškovei, ar įteiktas jai ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Respublikoje santuokos nutraukimo procesas pradėtas 2020 m. gegužės 26 d., ieškovei kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių, prašant vykdyti privalomąją mediaciją; atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje santuokos nutraukimo byla (ginčo teisena), vadovaujantis teisės aktais (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK)), negali būti inicijuojama, nepasinaudojus privalomąja mediacija, laikytina, kad Lietuvos Respublikoje procesas pradėtas anksčiau. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui ras?ytini? nesutikima? vykdyti privaloma?ja? mediacija? pateikė tik 2020 m. birz?elio 17 d., t. y. po to, kai ies?kove? buvo inicijavusi santuokos nutraukimo procesui bu?tinas ir privalomas procedu?ras Lietuvos Respublikoje.
9. Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ nurodyta, kad Bratislavos V rajono teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020 procesas nutrauktas iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2021 nutarus palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020, atnaujinta Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-268-892/2021. Atsakovas Bratislavos V rajono teismui 2021 m. vasario 24 d. pateikė informaciją, kad procesas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką yra pasibaigęs ir Lietuvos Respublikoje ieškovės ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tėvų bendravimo su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Bratislavos V rajono teisme jokie procesiniai veiksmai neatliekami (nevyksta teismo posėdžiai, nesusisiekta su ieškove dėl jos pozicijos, vaikų gyvenimo sąlygų ir kitų klausimų, nagrinėjamų santuokos nutraukimo procese). Ieškovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir Slovakijos Respublikoje praktikuojančios advokatės buvo informuota, kad jokie procesiniai veiksmai byloje nevyko, nevyksta ir nėra planuojami.
10. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad Bratislavos V rajono teismas ar Bratislavos apygardos teismas būtų kreipęsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-268-892/2021) ar Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. eN2-4050-934/2020), siekdami gauti atitinkamo pobūdžio informaciją, kaip ir duomenų, kas tokiu atveju, kada, kokia tvarka terminais turėtų kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas, siekiant išnagrinėti teisminio santuokos nutraukimo proceso Slovakijos Respublikoje klausimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. e2-268-892/2021, nėra gavęs informacijos, sudarančios prielaidas teigti, kad Bratislavos V rajono teisme buvo, yra ar bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje siekiama nustatyti jurisdikciją: procesas turi būti apibrėžtas terminais ar atitinkamais veiksmais / įvykiais, tačiau, net ir gavus Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“, nėra aišku, kokioje proceso stadijoje yra šalių ginčas Slovakijos Respublikoje. Taigi jokie realūs (aktyvūs, ne formalūs) santuokos nutraukimo procesai Slovakijos Respublikoje.
11. Lietuvos Respublikoje vykstančiu procesu užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai ir teisės. Nepilnamečiai vaikai su motina gyvena Lietuvos Respublikoje, čia jų socialiniai ryšiai, t. y. jie čia gimę ir augę, lanko ugdymo įstaigas. Lietuvos Respublikoje vykstančiame teisminiame procese jau atlikta didelė dalis procesinių veiksmų, pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės – šalys pateikusios didelį kiekį įrodymų, atlikta nepilnamečių vaikų buities apžiūra ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjimą sustabdė iki Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų 2020 m. liepos 17 d., tuo tarpu atsakovas į Bratislavos V rajono teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų kreipėsi 2020 m. birželio 15 d.; taigi ieškovė į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų kreipėsi vėliau nei atsakovas (apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021, nepripažino šios išvados nepagrįsta).
14. Teismas pažymėjo, jog vien ieškovės abejonės dėl Bratislavos apygardos teismo pirmininko kompetencijos teikti informaciją apie Bratislavos V rajono teisme nagrinėjamą bylą, kurią inicijavo atsakovas, nesudaro pagrindo abejoti Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ išdėstytomis aplinkybėmis. Minėtame rašte nurodyta, kad procesas 2020 m. lapkričio 3 d. buvo nutrauktas iki tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką, toliau dėstomos aplinkybės dėl vykstančio proceso, o tai suponuoja išvadą, kad proceso nutraukimas nebuvo tapatus proceso nutraukimui CPK prasme, t. y. procesas nebuvo nutrauktas visiškai ir inicijuotas iš naujo, šiuo metu byloje renkami duomenys, būtini sprendimui dėl jurisdikcijos priimti.
15. Teismo vertinimu, Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ įrodo, kad Slovakijos Respublikoje pirmiau nei Lietuvos Respublikoje iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl Slovakijos Respublikos teismas pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 turi kompetenciją spręsti dėl ginčo jurisdikcijos.
16. Teismas pabrėžė, jog nors ieškovė nurodė, kad kreipėsi dėl teisinės pagalbos Slovakijos Respublikoje ir praktikuojančios advokatės buvo informuota, jog jokie procesiniai veiksmai nevyko, nevyksta ir nėra planuojami, tačiau nepateikė jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t. y. duomenų, paneigiančių Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ nurodytas aplinkybes dėl Bratislavos V rajono teisme iškeltos civilinės bylos Nr. 20P/116/2020 pagal 2020 m. birželio 15 d. pateiktą atsakovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės dėl kitoje valstybėje narėje pradėto teisminio proceso gali kisti, tačiau 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje į paklausimą ar atsakovas nėra atsiėmęs procesinio dokumento Bratislavos V rajono teisme, atsakovo atsakovas atsakė neigiamai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad Slovakijos Respublikoje yra iškelta tapati byla. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai nėra žinoma, jog Bratislavos V rajono teismas būtų tokius veiksmus atlikęs, nėra jokių duomenų apie tai, kas, kada, kokia tvarka ir terminais žada kreiptis į kokias nors Lietuvos Respublikos institucijas, siekiant spręsti klausimus ir aiškintis ar esama sąlygų teisminiam santuokos nutraukimo procesui Slovakijos Respublikoje, ar aplinkybės, kad jokie procesiniai veiksmai Bratislavos V rajono teisme nėra atliekami, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, nes pagal Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatas, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, bet neturi kompetencijos atlikti kitos valstybės narės teismo veiksmų procesinę kontrolę.
Atsiliepimas
18. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ieškovės atsiliepime į prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-268-892/2021 išdėstyti argumentai, susiję su bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikcija, šį klausimą, vadovaujantis Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatomis, turint spręsti Slovakijos Respublikos teismui, kuriam pirmiau pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
19. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021; įpareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismą prieš sprendžiant civilinės bylos Nr. e2-268-892/2021 sustabdymo klausimą kreiptis į Slovakijos Respublikoje civilinę bylą Nr. 20P/116/2020 nagrinėjantį Bratislavos V rajono teismą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ gautas ne is? to teismo, i? kuri? ture?jo bu?ti kreiptasi, buvo / yra prade?tas ar vyko procesas. Taigi pirmosios instancijos teismui kilo pareiga kreiptis būtent į Bratislavos V rajono teismą, kuriame, kaip nurodyta Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“, buvo iškelta ir nagrinėta (jei nagrinėta) byla.
19.2. Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ nurodyta, kad atsakovo ieškinys Bratislavos V rajono teisme pareikštas 2020 m. birželio 15 d., tačiau nedetalizuota, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti, ar ieškovei šis ieškinys išsiųstas / įteiktas ir kt. Tuo tarpu ieškovė santuokos nutraukimo procesą Lietuvos Respublikoje pradėjusi 2020 m. gegužės 26 d., kreipdamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių, prašant vykdyti privalomąją mediaciją.
19.3. Jokie procesiniai veiksmai Bratislavos V rajono teisme neatliekami arba ieškovė apie juos nėra informuota. Kad jokie procesiniai veiksmai byloje nevyko, nevyksta ir nėra planuojami, nurodė ir Slovakijos Respublikoje praktikuojanti advokatė. Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ tik patvirtina aplinkybes, kad jokie realūs (aktyvūs, o ne formalūs) santuokos nutraukimo procesai Slovakijos Respublikoje nevyko ir nevyksta šiuo metu.
19.4. 2020 metų birz?elio mėnesį, kai atsakovas galimai kreipe?si i? Slovakijos Respublikoje teisma? de?l santuokos nutraukimo, nepilnamec?iu? vaiku? ir ies?kove?s gyvenamoji vieta buvo ne Slovakijos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje vykstanc?iame teisminiame procese jau yra atlikta didele? dalis procesiniu? veiksmu? ir, ieškovės nuomone, pasirengta bylos nagrine?jimui is? esme?s – s?alys pateikusios dideli? kieki? i?rodymu?, atlikta nepilnamec?iu? vaiku? buities apz?iu?ra ir pan., nepilnamečių vaikų interesus ir teises užtikrintų bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-268-892/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjimas iki Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-268-892/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjimą iki Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020 buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, šalių nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl sutikimo arba nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo. 2020 m. birželio 15 d. atsakovas kreipėsi į Bratislavos V rajono teismą su ieškiniu dėl santuokos su ieškove nutraukimo, tėvų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nustatymo (bylos Nr. 20P/116/2020). 2020 m. birželio 17 d. atsakovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui nesutikimą vykdyti privalomąją mediaciją. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Ieškinys priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos apygardos teismo informaciniame apklausos protokole nurodyta, kad atsakovas iki 2020 m. spalio 1 d. vietos teismui praneš, ar nori savo prašymą atšaukti ir nutraukti bylą dėl to, kad ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo yra pareiškusi pirmiau negu atsakovas, arba praneš, kad prašo sustabdyti bylą iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo priėmimo. 2020 m. spalio 8 d. atsakovas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, prašydamas jį atmesti ir nurodydamas, kad planuoja pareikšti priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2020 m. spalio 9 d. atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovė be jo sutikimo šalių nepilnamečius vaikus D. Š. ir N. Š. neteisėtai laiko Lietuvos Respublikoje bei nepagrįstai negrąžina vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – Slovakijos Respubliką ir 2) įpareigoti ieškovę grąžinti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į Slovakijos Respubliką. 2020 m. spalio 22 d. atsakovas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą stabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 pagal atsakovo pareiškimą dėl šalių nepilnamečių vaikų V. ir N. Š. grąžinimo į Slovakijos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 pagal atsakovo pareiškimą dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo, suinteresuotas asmuo – ieškovė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 nutarė atmesti atsakovo pareiškimą dėl vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2021 nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje; nėra pagrindo vertinti vaikų išvežimo neteisėtumo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, nes toks vertinimas turėtų būti atliktas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Slovakijos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir skirti parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. vasario 10 d. 13.00 val.
24. 2021 m. kovo 3 d. atsakovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki jurisdikcijos nustatymo Bratislavos apygardos teisme. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 nutarė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Bratislavos apygardos teismas nustatys jurisdikciją byloje Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1330-567/2021 panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. e2-268-892/2021 „Dėl informacijos pateikimo“ kreiptasi į Bratislavos apygardos teismą, prašant pateikti informaciją, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411), ar byla yra nagrinėjama / nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos. 2021 m. liepos 13 d. teisme gautas Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“, kuriame nurodyta, jog Bratislavos V rajono teismui 2020 m. birželio 15 d. pateiktas atsakovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. 20P/116/2020-51); teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020/51 procesas 2020 m. lapkričio 3 d. nutrauktas iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką; atsakovas 2021 m. vasario 24 d. teismui pateikė informaciją, kad procesas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką yra pasibaigęs ir Lietuvos Respublikoje ieškovės ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tėvų bendravimo su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo; ieškovės atstovė raštu, įteiktu Bratislavos apygardos teismui, pranešė, kad Lietuvos Respublikoje santuokos nutraukimo procesas pradėtas 2021 m. gegužės 26 d., taigi, prieš pradedant procesą Bratislavos V rajono teisme Slovakijos Respublikoje; atsižvelgiant į tai, Bratislavos V rajono teismas paragino abu sutuoktinius tinkamu būdu įrodyti datą, kada buvo pateiktas prašymas pradėti skyrybų procesą teisme Lietuvos Respublikoje; sutuoktinė į Bratislavos V rajono teismo raginimą nereagavo, tuo tarpu sutuoktinis pateikė žmonos ieškinį, kuriame nėra nurodyta jo įteikimo Lietuvos Respublikos teismui data; šiuo metu aiškinamasi ar esama sąlygų procesui, ar nėra lis pendens kliūčių, dėl to bus kreipiamasi į kompetentingus organus Lietuvos Respublikoje dėl bendradarbiavimo, siekiant išsiaiškinti proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios datą Lietuvos Respublikoje.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020, nurodydamas, kad Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ įrodo, jog Slovakijos Respublikoje pirmiau nei Lietuvos Respublikoje iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl Slovakijos Respublikos teismas pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 turi kompetenciją spręsti dėl ginčo jurisdikcijos.
26. Ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą, kurioje iš valstybių byla iškelta anksčiau – pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikoje ar Bratislavos V rajono teisme Slovakijos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
27. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Nagrinėjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare ir ginčui yra taikomi ES reglamentai, kurių nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant dėl bylos teismingumo, taikytinas Reglamentas Nr. 2201/2003 ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009).
28. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsniu, Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalimi, 9-10 straipsniais, 12-13 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog atsakovas ir ieškovė inicijavo tapačias bylas (tos pačios šalys, tas pats ieškinio pagrindas) savo valstybių teismuose.
29. Reglamento Nr. 2201/2003 19 straipsnyje, Reglamento Nr. 4/2009 12 straipsnyje yra įtvirtinta lis pendens doktrina. Lis pendens taisyklei (Reglamento Nr. 2201/2003 19 straipsnis) taikyti yra būtinos šios sąlygos: 1) tos pačios ginčo šalys; 2) tas pats ieškinio ar reikalavimo dalykas; 3) reikalavimas pareikštas dviejų valstybių teismuose; 4) teismas, kuriame reikalavimas pareikštas pirmiau, nėra priėmęs sprendimo dėl bylos teismingumo. Lis pendens taisyklė taikoma remiantis vieninteliu principu – pirmumas laiko atžvilgiu, tai yra valstybės, į kurią buvo kreiptasi pirmiau, teismas turi teisę pirmas spręsti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Teismas, į kurį kreiptasi vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Antrasis teismas šį veiksmą privalo atlikti ex officio (pagal pareigas). Ši pareiga yra imperatyvi ir neturi išimčių, jos įgyvendinimui neturi įtakos nei teismo, nei šalių pozicija, nei kitos aplinkybės. Šiame etape turi būti atliekamas tik bylos sustabdymas, bet ne jurisdikcijos atsisakymas. Tais atvejais, kai galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, pavyzdžiui, teismas ėmėsi nagrinėti bylą, antrasis teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos (reglamento Nr. 2201/2003 19 straipsnio 3 dalis). Kaip ir pirmajame procedūros etape pareiga dėl bylos sustabdymo, taip ir antrajame etape galiojanti pareiga atsisakyti jurisdikcijos yra imperatyvi. Tik tais atvejais, kai pirmasis teismas konstatuoja, jog neturi jurisdikcijos, arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirmojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo prisiimta jurisdikcija, panaikinamas galutiniu aukštesnio teismo procesiniu sprendimu, antrajam teismui nelieka teisinių kliūčių nagrinėti bylą, nes nėra pagrindo taikyti lis pendens taisyklės.
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, vėliau iš Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ nustatė, kad atsakovas 2020 m. birželio 15 d. su ieškiniu kreipėsi į Bratislavos V rajono teismą, kuriame iškelta civilinė byla Nr. 20P/116/2020-51 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei V. D.-Š. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė tvirtina, jog laiko prasme ji inicijavo teisminį procesą Lietuvos Respublikoje anksčiau, nei galimai buvo pradėta ta pati byla Bratislavos V rajono teisme. Šią poziciją ieškovė grindžia argumentu, kad iki kreipimosi su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismą ieškovė privalėjo pasinaudoti privalomos mediacijos institutu, todėl 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, šalių nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, kuris atsakovui elektroniniu laišku išsiuntė pranešimą dėl sutikimo arba nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo, ir tik po to atsakovas Slovakijos Respublikoje inicijavo civilinę bylą.
31. Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatose (16 straipsnis) „bylos iškėlimo teisme“ samprata apibrėžta autonomiškai, todėl ji nėra tapati nacionalinėje teisėje įtvirtintai bylos iškėlimo sampratai. Momentas, kai byla Reglamento Nr. 2201/2003 prasme laikoma iškelta, apibrėžiamas įtvirtinant du galimus variantus, pagal kuriuos, priklausomai nuo konkrečioje valstybėje narėje galiojančių proceso taisyklių, nustatomas bylos iškėlimo momentas: a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui. Įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nenustato reikalavimo ieškovui, prieš pateikiant teismui ieškinį, jį įteikti kitoms bylos šalims, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą Reglamento Nr. 2201/2003 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
32. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Reglamento Nr. 2201/2003 prasme Lietuvos Respublikoje byla laikoma iškelta, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, o pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas teisme ir yra laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bratislavos V rajono teismui atsakovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. 20P/116/2020-51) buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d., o Lietuvos Respublikoje į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ieškovės kreiptasi 2020 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad nei Reglamento Nr. 2201/2003, nei Reglamento Nr. 4/2009 nuostatos nesieja bylos iškėlimo momento su kreipimosi į mediatorių momentu, o bylos iškėlimo momentas sietinas su ieškinio pateikimu teismui.
33. Taikant lis pendens taisyklę, teismas, Lietuvos Respublikoje būdamas antrasis teismas, į kurį kreipiasi viena iš šalių tuo pačiu klausimu, gali sustabdyti bylą, iki pirmasis teismas priims sprendimą dėl jurisdikcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją, turėjo atsižvelgti ir įvertinti civilinio proceso, prasidėjusio pagal jo pateiktą ieškinį Slovakijos Respublikos teisme, stadiją.
34. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po bylos iškėlimo paaiškėjo, jog Bratislavos V rajono teismui 2020 m. birželio 15 d. pateiktas atsakovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. 20P/116/2020-51); teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020/51 procesas 2020 m. lapkričio 3 d. nutrauktas iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką; toliau Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ dėstomos aplinkybės dėl vykstančio proceso suponuoja išvadą, kad proceso nutraukimas nebuvo tapatus proceso nutraukimui CPK prasme, t. y. procesas nebuvo nutrauktas visiškai ir inicijuotas iš naujo, šiuo metu byloje renkami duomenys, būtini sprendimui dėl jurisdikcijos priimti.
35. Ieškovė teigia, kad atsakovas 2021 m. vasario 24 d. Bratislavos V rajono teismui pateikė informaciją, jog procesas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką yra pasibaigęs ir Lietuvos Respublikoje ieškovės ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tėvų bendravimo su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo; atsakovas aktyviai dalyvauja santuokos nutraukimo, vykstančiame Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu Bratislavos V rajono teisme jokie procesiniai veiksmai neatliekami (nevyksta teismo posėdžiai, nesusisiekta su ieškove dėl jos pozicijos, vaikų gyvenimo sąlygų ir kitų klausimų, nagrinėjamų santuokos nutraukimo procese). Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad remiantis Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“ išdėstytomis aplinkybėmis (kuriomis pagrindas abejoti nagrinėjamu nenustatytas), po 2021 m. vasario 24 d. atlikto Bratislavos V rajono teismo informavimo, ieškovės atstovė raštu, įteiktu teismui 2021 m. balandžio 6 d., pranešė, jog santuokos nutraukimo procesas Lietuvos Respublikoje pradėtas 2020 m. gegužės 26 d., taigi, prieš pradedant procesą Bratislavos V rajono teisme Slovakijos Respublikoje; atsižvelgiant į tai, Bratislavos V rajono teismas paragino abu sutuoktinius tinkamu būdu įrodyti datą, kada buvo pateiktas prašymas pradėti skyrybų procesą teisme Lietuvos Respublikoje; sutuoktinė į Bratislavos V rajono teismo raginimą nereagavo, tuo tarpu sutuoktinis pateikė žmonos ieškinį, kuriame nėra nurodyta jo įteikimo Lietuvos Respublikos teismui data; šiuo metu aiškinamasi ar esama sąlygų procesui, ar nėra lis pendens kliūčių, dėl to bus kreipiamasi į kompetentingus organus Lietuvos Respublikoje dėl bendradarbiavimo, siekiant išsiaiškinti proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios datą Lietuvos Respublikoje. Taigi, nors, kaip teigiama Bratislavos apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SprV/272/2021 „Dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021“, teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020/51 procesas 2020 m. lapkričio 3 d. nutrauktas iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-4050-934/2020 dėl neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakijos Respubliką, atlikti procesiniai veiksmai dėl šalių įpareigojimo pateikti informaciją prašymo pradėti skyrybų procesą Lietuvos Respublikoje datą, gavus iš ieškovės informaciją, kad santuokos nutraukimo procesas Lietuvos Respublikoje pradėtas 2020 m. gegužės 26 d., aplinkybių dėl jurisdikcijos Bratislavos V rajono teismui tikslinimas (sprendžiant iš 2021 m. rugsėjo 6 d. teisme gauto Bratislavos V apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašto, kuriuo prašyta patikrinti datą, kada buvo pateiktas santuokos nutraukimo prašymas teismui Lietuvos Respublikoje) leidžia daryti išvadą, kad procesas civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020 tęsiamas, šiuo metu, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, renkant duomenis sprendimui dėl Bratislavos V rajono teismo jurisdikcijos priimti.
36. Lis pendens taisyklei taikyti yra būtinos šios sąlygos: 1) tos pačios ginčo šalys; 2) tas pats ieškinio ar reikalavimo dalykas; 3) reikalavimas pareikštas dviejų valstybių teismuose; 4) teismas, kuriame reikalavimas pareikštas pirmiau, nėra priėmęs sprendimo dėl bylos teismingumo. Lis pendens taisyklė taikoma remiantis vieninteliu principu – pirmumas laiko atžvilgiu, t. y. valstybės, į kurią buvo kreiptasi pirmiau, teismas turi teisę pirmas spręsti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Teismas, į kurį kreiptasi vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Antrasis teismas šį veiksmą privalo atlikti ex officio (pagal pareigas). Ši pareiga yra imperatyvi ir neturi išimčių, jos įgyvendinimui neturi įtakos nei teismo, nei šalių pozicija, nei kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-357-687/2018).
37. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs, kad kompetentingas teismas tik priėmė atsakovo pareiškimą (ieškinį), tačiau jurisdikcijos klausimas dar nėra išspręstas, pagrįstai taikė lis pendens taisyklę ir sustabdė civilinę bylą Nr. e2-268-892/2021 iki tol, kol Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame etape turi būti atliekamas tik bylos sustabdymas, bet ne jurisdikcijos atsisakymas. Kai, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio taisykles, galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, pagal šio reglamento 19 straipsnio 3 dalį teismas, kuriame vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, naudai. Kaip ir pirmajame procedūros etape pareiga dėl bylos sustabdymo, taip antrajame etape galiojanti pareiga atsisakyti jurisdikcijos yra imperatyvi ir nepaliekanti erdvės teismo diskrecijai. Tik tais atvejais, kai pirmasis teismas konstatuoja, kad neturi jurisdikcijos, arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirmojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo prisiimta jurisdikcija, panaikinamas galutiniu aukštesnio teismo procesiniu sprendimu, antrajam teismui nebelieka teisinių kliūčių nagrinėti bylą, nes nėra pagrindo taikyti lis pendens taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-357-687/2018).
39. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
40. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė Reglamentą Nr. 2201/2003 ir Reglamentą Nr. 4/2009, patikrino ir visapusiškai įvertino faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl galimybės stabdyti bylą iki tol, kol Bratislavos V rajono teismas nustatys jurisdikciją, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 palikti nepakeistą.