- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-1330-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02001-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. D.-Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-268-892/2021 pagal ieškovės V. D.-Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė V. D.-Š. 2021 m. liepos 17 d. pateikė ieškinį, prašydama:
1.1. nutraukti V. D.-Š. ir atsakovo J. Š. santuoką, sudarytą Slovakijoje ir įstatymo nustatyta tvarka įtrauktą į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š. ir N. Š. gyvenamąją vietą su motina V. D.-Š.;
1.3. priteisti iš atsakovo J. Š. po 350 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais;
1.4. priteisti iš atsakovo J. Š. po 1 750 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimą;
1.5. nustatyti skyrium gyvenančio tėvo J. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nurodė, kad šalys susituokė 2013 m. Slovakijoje. Vėliau Lietuvoje šalims gimė vaikai, su kuriais šalys gyveno Lietuvoje, ieškovės tėvams priklausančiame būste. Atsakovas nuo pat pradžių buvo sunkaus charakterio, tačiau ieškovė tikėjosi, kad viskas pasikeis. Atsakovas nepasikeitė, smurtavo prieš ieškovę psichologiškai, neskyrė vaikams jokio dėmesio, nesirūpino šeima, buvo išlaikomas ieškovės tėvų, kurių negerbė. 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovė pareiškė atsakovui, kad nori skirtis, tačiau situacija nepasikeitė. Atsakovas šiuo metu gyvena Slovakijoje, nedirba, vaikams išlaikymo neteikia. Santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovė taip pat kalta, jog pernelyg ilgai taikstėsi su atsakovo netinkamu elgesiu. Vaikai turi likti gyventi su ieškove, nes su ja gyvena nuo gimimo, atsakovas jais nesirūpina. Atsakovas teikė tik 100 Eur išlaikymą vaikams, nors kiekvieno vaiko išlaikymas siekia 700 Eur sumą per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaro po 1 750 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.61 str., 3.64 str., 3.118 str., 3.156 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šalių vaikų gyvenamoji vietą yra Slovakijoje. Ieškovė neteisėtai atskyrė vaikus nuo tėvo ir išvežė juos į Lietuvą. Atsakovas ketina reikšti priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių dukra 2019 m. Slovakijoje lankė darželį, tačiau lankymas nutrauktas dėl laikino išvykimo į užsienį. Nuo 2021 m. vasario mėn. šalių sūnus turėjo lankyti ikimokyklinę įstaigą Slovakijoje. Ieškovė tik 2020 m. informavo atsakovą, kad neketina grįžti į Slovakiją. Ieškovė ieškinį pareiškė, norėdama negrąžinti vaikų į šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas Lietuvoje tik viešėjo pas ieškovės tėvus, čia negyveno. Atsakovas nuo 2020 m. vasario mėn. skiria vaikams po 200 Eur išlaikymą. Ieškovei yra patogiau gyventi su tėvais ir kurti naują gyvenimą, o ieškovės argumentai apie atsakovą yra melagingi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas J. Š. pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal J. Š. pareiškimą dėl šalių nepilnamečių vaikų V. ir N. grąžinimo į Slovakijos Respubliką, nes V. D.-Š. vaikus Lietuvoje laiko neteisėtai.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės V. D.-Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo, suinteresuotas asmuo V. D.-Š. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų gražinimo į Slovakiją. Teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes byloje dėl vaikų grąžinimo nustatytos aplinkybės turės teisinę reikšmę šioje byloje (CPK 163 str.).
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir skirti parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. vasario 10 d. 13.00 val. Teismas nustatė, kad išnyko bylos sustabdymo pagrindas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje, kuria buvo atmestas J. Š. reikalavimas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo V. D.-Š. be pareiškėjo J. Š. sutikimo šalių nepilnamečius vaikus D. Š. ir N. Š. neteisėtai laiko Lietuvos Respublikoje bei nepagrįstai negrąžina vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – Slovakijos Respubliką ir įpareigoti suinteresuotą asmenį V. D.-Š. grąžinti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į Slovakijos Respubliką.
6. 2021 m. kovo 3 d. atsakovas J. Š. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki jurisdikcijos nustatymo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į Slovakijos Bratislavos apygardos teismą dėl santuokos su V. D.-Š. nutraukimo ir tėvų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nustatymo. Bratislavos apygardos teismas iškėlė bylą Nr. 20P 116/2020 ir išsiuntė bylos dokumentus atsakovei, kuri 2020 m. rugsėjo 3 d. informavo teismą, kad pradėjo teisinę skyrybų procedūrą su J. Š. 2020 m. gegužės 26 d. V. D.-Š. nutylėjo, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė tik 2020 m. liepos 17 d., t. y. vėliau nei J. Š. kreipėsi į teismą Bratislavoje. Bratislavos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje paaiškėjo, kad atsakovė nepateikė Lietuvoje pateikto ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatas, jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, taip pat, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Akivaizdu, kad dėl ieškovės pateiktos klaidingos informacijos buvo pažeista jurisdikcijos nustatymo procedūra. Lietuvos teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimo procesą, kol bus nustatyta pirmojo teismo jurisdikcija.
Atsiliepimas
7. Ieškovė V. D.-Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo J. Š. prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad momentas, kada ieškovė inicijavo civilinį ginčą tarp jos ir atsakovo dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra 2020 m. gegužės 26 d. – ieškovės kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių dėl privalomos mediacijos vykdymo. Atsakovas bylą dėl santuokos nutraukimo Slovakijoje inicijavo po ieškovės inicijuotų būtinų ir privalomų procedūrų inicijavimo Lietuvoje, todėl atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Bratislavos apygardos teismas nustatys jurisdikciją byloje Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411).
9. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II bis“) 16 str. prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal šio reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.
10. Teismas pažymėjo, kad nei minėtame reglamente, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nenurodoma, jog faktinis ginčo inicijavimas laikytinas nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos. Privaloma mediacija nėra teisminis ginčo sprendimo būdas, tai yra ikiteisminis ginčo sprendimo būdas. Pasibaigus mediacijai, byla nėra automatiškai iškeliama, bylos inicijavimas priklauso nuo ieškovės valios.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad mediacija buvo baigta 2020 m. birželio 17 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. liepos 17 d., todėl šis terminas yra aktualus Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio prasme, t. y. kad kuris teismas, išskyrus tą, kuris iškėlė pirmąją bylą, savo iniciatyva privalo atsisakyti savo jurisdikcijos pirmojo, iškėlusio bylą teismo naudai. Teismo vertinimu, prie atsakovo prašymo pridėtas patvirtinimas pakankamai patvirtina aplinkybę dėl bylos pagal J. Š. pareiškimą V. D.-Š. dėl santuokos nutraukimo ir tėvų teisių įgyvendinimo iškėlimą ir pareigų vykdymo nustatymo, tai yra tapačios šiai bylai bylos iškėlimą. Aplinkybė, kokioje stadijoje yra byla (sustabdyta ar ne, ar joje buvo siųsti atsakovei procesiniai dokumentai ir kt.) reikšmės neturi, nes nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų apie bylos iškėlimą (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 8 str., 12 str., 16 str., 19 str.; CPK 162³ str., 164 str. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė V. D.-Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje patvirtina, kad šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvoje, atsakovas neįrodė, kad Slovakijoje būtų iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, remdamasis sunkiai įskaitomais atsakovo pateiktais dokumentais, t. y. patvirtinimu be datos, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d. J. Š. pateikė Bratislavos apygardos teismui pareiškimą dėl teisinės bylos iškėlimo dėl santuokos nutraukimo ir tėvų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nustatymo, taip pat 2020 m. rugsėjo 16 d. informacinės apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad J. Š. iki 2020 m. spalio 1 d. Bratislavos apygardos teismui praneš, ar nori savo prašymą atšaukti ir nutraukti bylą, arba praneš, kad prašo sustabdyti bylą iki teismo sprendimo dėl mažamečių grąžinimo priėmimo. Ieškovė nėra gavusi jokių procesinių dokumentų iš Slovakijos teismo dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, taip pat nėra gavusi šaukimo į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi Bratislavos teismas po Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo negrąžinti vaikų įsiteisėjimo, o ne sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra teismingas Lietuvos teismų jurisdikcijai, atsižvelgiant į jų interesus, jų ir jos motinos nuolatinę gyvenamąją vietą (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 str., 8–9 str.; 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 8 str., 15 str.; CPK 780 str., 785 str.).
Atsiliepimas
13. Atsakovas J. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, jog ginčas yra teismingas Slovakijos teismams. Ieškovei apie bylos iškėlimą Slovakijoje buvo žinoma anksčiau nei ji kreipėsi į teismą Lietuvoje, nes visi atsakovo turimi procesiniai dokumentai slovakų kalba buvo persiųsti ieškovės atstovei. Ieškovė moka slovakų kalbą, todėl jos argumentai, jog ji nieko nežino apie teisminį procesą Slovakijoje, yra melagingi. Atsakovas prašymą dėl bylos sustabdymo pateikė dėl to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas turėtų priimti nutartį dėl bylos sustabdymo ir perduoti jurisdikcijos klausimą nagrinėti Bratislavos apygardos teismui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismas negalėjo įpareigoti atsakovo pateikti teismui duomenis apie tai, kada bus sprendžiamas Bratislavos apygardos teisme klausimas dėl jurisdikcijos ar nurodyti terminą. Apeliantės argumentai dėl Lietuvos teismų išimtinės kompetencijos yra nepagrįsti, nes jurisdikcija nustatoma ne pagal CPK, o pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja savo argumentus dėl ieškovės žinojimo apie Slovakijoje, Bratislavos apygardos teisme prasidėjusį analogišką procesą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą paskirtis – neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant sumažinti tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, sumažina procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Apeliacinės instancijos teismui būtina patikrinti, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jų nepriima, kaip neturinčių teisinės reikšmės apeliacijos objektui.
17. Pagal CPK 162³ str. bylos sustabdymas tai yra procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas gali sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.).
18. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis“), 3 str. nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje arba yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kurios teritorijoje buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Šio reglamento 19 str. 1–2 d. nurodyta, kad jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, o jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija.
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos, kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė V. D.-Š. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos su J. Š. nutraukimo, šalių nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl sutikimo arba nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo. 2020 m. birželio 15 d. J. Š. kreipėsi į Bratislavos apygardos teismą su ieškiniu dėl santuokos su V. D.-Š. nutraukimo, tėvų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nustatymo (bylos Nr. 20P/116/2020). 2020 m. birželio 17 d. J. Š. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui nesutikimą vykdyti privalomąją mediaciją. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Ieškinys priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 20P/116/2020 informaciniame apklausos protokole nurodyta, kad J. Š. iki 2020 m. spalio 1 d. Bratislavos apygardos teismui praneš, ar nori savo prašymą atšaukti ir nutraukti bylą, arba praneš, kad prašo sustabdyti bylą iki teismo sprendimo dėl mažamečių grąžinimo priėmimo. 2020 m. spalio 8 d. atsakovas J. Š. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui atsiliepimą į ieškovės V. D.-Š. ieškinį, prašydamas jį atmesti ir nurodydamas, kad planuoja pareikšti priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2020 m. spalio 9 d. J. Š. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, prašydamas: 1) pripažinti, kad V. D.-Š. be pareiškėjo J. Š. sutikimo šalių nepilnamečius vaikus D. Š. ir N. Š. neteisėtai laiko Lietuvos Respublikoje bei nepagrįstai negrąžina vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – Slovakijos Respubliką ir 2) įpareigoti V. D.-Š. grąžinti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į Slovakijos Respubliką. 2020 m. spalio 22 d. J. Š. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą stabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal J. Š. pareiškimą dėl šalių nepilnamečių vaikų V. ir N. grąžinimo į Slovakijos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo, suinteresuotas asmuo V. D.-Š. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė atmesti J. Š. pareiškimą dėl vaikų grąžinimo į Slovakiją. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje, kad nėra pagrindo vertinti vaikų išvežimo neteisėtumo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, nes toks vertinimas turėtų būti atliktas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Slovakijos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir skirti parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. vasario 10 d. 13.00 val. 2021 m. kovo 3 d. atsakovas J. Š. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki jurisdikcijos nustatymo Bratislavos apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Bratislavos apygardos teismas nustatys jurisdikciją byloje Nr. 20P/116/2020 (identifikacinis Nr. 1520203411), nurodydamas, kad aplinkybė, kokioje stadijoje yra byla (sustabdyta ar ne, ar joje buvo siųsti atsakovei procesiniai dokumentai ir kt.) reikšmės neturi, nes nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų apie bylos iškėlimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylos sustabdymo išsprendė, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, nes byloje nėra 2021 metais aktualios informacijos apie J. Š. iniciatyva Bratislavos apygardos teisme 2020 m. iškeltos civilinės bylos dėl šalių santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo nagrinėjimo eigą ar stadiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas J. Š., prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, pateikė Bratislavos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. informacinės apklausos protokolą civilinėje byloje Nr. 20P/116/2020, kuriuo J. Š. buvo įpareigotas iki 2020 m. spalio 1 d. pranešti, ar nori savo prašymą atšaukti ir nutraukti bylą, arba pranešti, kad prašo sustabdyti bylą iki teismo sprendimo dėl mažamečių grąžinimo priėmimo. 2020 m. spalio 8 d. atsakovo J. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės V. D.-Š. ieškinį nurodyta, kad atsakovas planuoja pareikšti priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo V. D.-Š. buvo išnagrinėta 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti J. Š. pareiškimą dėl vaikų grąžinimo į Slovakiją. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas priešieškinio Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje nepareiškė, nuo Bratislavos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. įpareigojimo J. Š. praėjo daugiau nei pusę metų, o Vilniaus apygardos teismo byla dėl šalių nepilnamečių vaikų grąžinimo į Slovakiją galutinai išnagrinėta dar 2021 m. sausio mėn., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos sustabdymas, nenustačius, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla, ar byla yra nagrinėjama arba nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos, įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje, nesudarė teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis“), 15 str. 6 dalyje nurodyta, kad teismai bendradarbiauja arba tiesiogiai, arba per centrines institucijas, paskirtas pagal šio reglamento 53 straipsnį. Nagrinėjamuoju atveju sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių dėl 2021 metais aktualių duomenų apie atsakovo inicijuotos civilinės bylos Bratislavos apygardos teisme procesinę stadiją. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas įvertino tik vienos šalies procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, o skundžiama nutartis buvo priimta, nepareikalavus iš Bratislavos apygardos teismo duomenų, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla, ar byla yra nagrinėjama arba nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos, įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje, siekdamas išsiaiškinti su prašymu dėl bylos sustabdymo susijusioms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, neišreikalavo iš Bratislavos apygardos teismo duomenų, kokioje šiuo metu proceso stadijoje yra atsakovo Bratislavos apygardos teisme iškelta civilinė byla, ar byla yra nagrinėjama arba nutraukta, ar joje buvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, padarydamas išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 4 d. buvo Lietuvos Respublikoje, ir neįvertino visų prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl prašymą dėl bylos sustabdymo išnagrinėjo netinkamai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant prašymą dėl bylos sustabdymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis“) 15 str. 6 d.; CPK 2 str., 3 str., 7 str.; 162³ str., 163 str. 4 p., 179 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 376 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti atsakovo J. Š. prašymą dėl bylos sustabdymo Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.