- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 2-599-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00234-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Kreditorius
- AB „Citadele“
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei M. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nurodant kreditorių AB „Citadele“ bankas bei atsakovės M. J. priešieškinį ieškovui M. J., nurodant kreditorių AB „Citadele“ bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovei prašo nutraukti santuoką tarp jo, ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe įgytą santuokoje turtą: M. J. vardu 2015-11-18 įregistruotą ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkininko ūkis), nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0529 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas, arba žemės sklypas, arba sklypas), vidutinė rinkos vertė 2260 Eur, iš viso turto už 2260 Eur, padalinti tokiu būdu: priteisti M. J. asmeninės nuosavybės teise M. J. vardu įregistruotą ūkininko ūkį, priteisti M. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė 1130 Eur, priteisti atsakovei M. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė 1130 Eur. Prievolę, kylančią iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vartojimo kredito sutartis), pripažinti solidaria sutuoktinių M. J. ir M. J. prievole. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui J., o atsakovei - ikisantuokinę T. pavardę. Ieškovas prašo dalinti tik turtą, bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2017-11-01. Jei teismas ieškovo vardu registruotą šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą UN15885 TOZ 3 IR, 100 Eur vertės, pripažintų dalytinu turtu, šį ginklą priteisti ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise. Priteisti iš atsakovės M. J. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas- 134 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodo, kad savo pirminiame ieškinyje reikalavimą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise visą žemės sklypą, o atsakovei išmokėti 1130 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančio turto dalį, jis grindė tuo, kad šis žemės sklypas buvo įgytas su tikslu vykdyti ūkininko veiklą, kadangi ieškovo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis. Atsakovei nesutinkant su jai siūlomu piniginės kompensacijos dydžiu ir siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi proceso bei atkurti taiką tarp šalių, ieškovas pakoregavo savo planus dėl ūkininkavimo - nutraukus santuoką, savo ūkinės veiklos vykdymui jis ketina įsigyti panašios vertės kitą netoliese esantį žemės sklypą, todėl jam tapo nebeaktualu ir net neekonomiška prašyti teismo priteisti visą žemės sklypą, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją už jai priklausančio turto dalį, nes ieškovui yra pigiau įsigyti naują žemės sklypą, nei mokėti atsakovės norimą piniginę kompensaciją. Dėl šių priežasčių patikslintame ieškinyje ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto- žemės sklypo, padalijimo, prašydamas teismo šį žemės sklypą padalinti lygiomis dalimis – po ½ ieškovui ir atsakovei. Žemės sklypas yra dalus, todėl yra galimybė jį padalinti šalims lygiomis dalimis, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalytinas lygiomis dalimis, o atsakovė savo siekį gauti jos norimą piniginės kompensacijos dydį galės realizuoti po santuokos nutraukimo parduodama jai priklausančią žemės sklypo dalį.
Ieškovas nurodo, kad gyvendami santuokoje šeimos poreikių tenkinimui iš AB „Citadelė" banko šalys yra paėmę 5000 Eur dydžio vartojimo kreditą. Nors 2016-01-07 Vartojimo kredito sutartis sudaryta tik vieno sutuoktinio – ieškovo vardu, tačiau ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesams, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal prievolę, kylančią iš tokio sandorio, sutuoktiniai atsako solidariai. Dėl šių priežasčių ieškovas teismo prašo prievolę, atsiradusią iš šios vartojimo sutarties, pripažinti solidaria jo ir atsakovės prievole. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalį kreditorius apie santuokos nutraukimą yra informuotas, nusiunčiant jam ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopiją.
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo nutraukti santuoką tarp jos ir M. J., įregistruotą 2015-08-15 Varėnos rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 129) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui, M. J. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo palikti M. J. vardu 2015-11-18 įregistruotą ūkininko ūkį; žemės sklypą, kurio vertė atlikto turto vertinimo ataskaitos pagrindu Nr. 2018-163 yra 9 800 Eur; M. J. vardu įregistruotą šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą UN15885 TOZ31R - 100 Eur vertės, M. J. vardu registruotą transporto priemonę - automobilį OPEL COMBO C, 2002-09-06 pirmosios registracijos, kurio rinkos rinkos vertė - 1500 Eur, iš viso turto už 11 400 Eur. Atsakovei M. J. iš M. J. priteisti 4900 eurų kompensaciją pinigais. Ieškovo, M. J. vardu 2016-01-07 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 eurų sumai pripažinti kaip asmeninę ieškovo prievolę kreditoriui. Po santuokos nutraukimo iš vartojimo kredito kylančios prievolės ir įsipareigojimai paliktini kaip asmeniniai M. J. įsipareigojimai, tame tarpe ir grąžinti likusią suteikto kredito dalį. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovui palikti J., o atsakovei - ikisantuokinę T. pavardes, iš ieškovo, M. J. atsakovei M. J. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovas M. J. buvo užsiminęs, kad nori įregistruoti ūkininko ūkį. Ieškojo jo norimai vykdyti veiklai tinkamo sklypo. Santuokos sudarymo dieną atsakovė su ieškovu M. J. iš svečių ir artimų giminaičių gavo nemažą sumą dovanotų pinigų. Sudovanoti pinigai atsižvelgiant į kasacinio teismo poziciją, priskirtini bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Pinigai priskirtini bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei po santuokos sudarymo turėjo būti panaudoti bendriems abiejų sutuoktinių poreikiams, tačiau taip neatsitiko. Paaiškinu, kad ieškovas ieškojo tinkančio sklypo, lygtais prie ežero, kur galėtų pasistatyti namą, tačiau konkrečiai su atsakove nesitarė. Kad ieškovas sklypą jau buvo radęs ir sutaręs su pardavėjais jj nupirkti, atsakovė faktiškai sužinojo iš ieškovo, jam teigiant kad iš sudovanotų pinigų jis tą sklypą ir pirksiąs. Taigi ieškovas pats sugalvojo, inicijavo ir įvykdė sklypo pirkimą. Atsakovė prieštarauti ieškovui taip pat nelabai norėjo, nes tik ką buvo sudarę santuoką, nenorėjo aštrinti santykių. Po santuokos sudarymo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 13 500 eurų nupirktas 2.0529 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovas savo vardu įregistravo ūkininko ūkį ir sklype pradėjo vykdyti ūkininko veiklą. Argumentuodamas savo ieškinį ieškovas teisingai nurodo, kad nei jam perkant sklypą, nei registruojant ūkininko ūkį, jokios bendros veiklos kartu su juo atsakovė neketino vykdyti ir jos nevykdė. Sklypas iš esmės buvo skirtas tik ieškovo reikmėms. Kadangi pats ieškovas inicijavo žemės sklypo pirkimą ūkininko veiklai vykdyti, ieškovo siūlomas santuokos metu įgyto žemės sklypo padalinimo būdas yra neproporcingas ir neprotingas, nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Ieškovui faktiškai vienasmeniškai ir su atsakove nesitarus įgijus sklypą, nuo pat pradžių buvo aišku, kad sklypas skirtas tik ieškovo vykdomai ūkinei veiklai ir buvo iš esmės nupirktas jo interesams tenkinti. Todėl nutraukiant santuoką atsakovė nesiekia, kad ir ieškovo vardu įregistruoto ūkininko ūkio dalis būtų priteista jos nuosavybėn, toks reikalavimas būtų nepagrįstas, kaip ir yra nepagrįstas ieškovo siūlomas žemės sklypo padalinimo būdas, dalį jo natūra priteisiant atsakovei. Atsakovė nesutinka, kad žemės sklypo vertė atitinka 2015-09-18 masinio vertinimo metu nustatytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, t. y. 2260 eurus. Atsižvelgiant į ieškovo pradinio, patikslinto ir papildyto patikslinto ieškinio reikalavimus, o būtent jam priteisti jo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, po santuokos nutraukimo ieškovui turėtų būti priteistas ne tik ūkininko ūkis, bet ir visas žemės sklypas, atsakovei išmokant proporcingą rinkos vertei kompensaciją pinigais. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo pradinio ieškinio pateikimo žinojo realią ginčo žemės sklypo kainą, t. y. 13 500 eur, nes pats sudarinėjo 2015-09-23 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, derėjosi dėl kainos. Teikdamas pradinį ieškinį pats ieškovas rėmėsi ir pateikė visiškai neobjektyvią, rinkos vertei neproporcingą ir nerealią kainą. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, siekė sau naudos ir naiviai tikėjosi, kad atsakovė sutiks su tokiu jo pasiūlymu (1130 Eur pinigine kompensacija).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad žemės sklypo, kurio plotas 2.0529 ha, padalinti natūra taip, kad kiekvienam iš sutuoktinių liktų panašios vertės žemės sklypo dalys faktiškai neįmanoma. Iš vertinimo ataskaitoje Nr. 2018-163 pateikto objekto lokalizacijos ir aplinkos charakteristikos matyti, kad vertinamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Aplinkoje (duomenys neskelbtini) ežeras, upelis - (duomenys neskelbtini), kelias 128 (Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus), miškų paskirties bei neužstatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pavienės gyvenamųjų namų valdos. Žemės sklypas netaisyklingo, pailgo daugiakampio formos. Atsižvelgiant į pateiktą žemės sklypo aprašymą, prie vertinimo ataskaitos pridedamą žemės sklypo planą matyti, kad žemės sklypo lokalizacija lemia tai, kad šio žemės sklypo padalinti taip, kad kiekvienam iš sutuoktinių liktų panašios vertės žemės sklypo dalys nėra galimybės. Vertingiausia žemės sklypo dalis ribojasi su rytine kraštine, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Tikėtina, kad dalinant sklypą natūra sklypas būtų dalintas pusiau formuojant du žemės sklypus ir formuojant bendrą žemės sklypo ribą. Tikėtina, kad siekiant žemės sklypą atidalinti dalimis ir siekiant jam nepadaryti neproporcingos žalos formuojant atskirų žemės sklypų ribas, sklypas būtų padalintas taip, kad vienam bet kuriuo atveju tektų mažesnės vertės turtas. Tokiu atveju vis tiek turėtų būti sprendžiamas kompensacijos išmokėjimo klausimas. Taigi sklypo vienu ar kitu variantu dalinti natūra nėra jokios prasmės, ginčas tarp šalių išliktų. Atsižvelgiant į civilinėje teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ginčo žemės sklypo dalinti natūra ir po santuokos nutraukimo kiekvienai iš šalių priteisti lygias žemės sklypo dalis (po 1/2) būtų neprotinga, nes tikėtina, kad būtų keliamas kompensacijos išmokėjimo klausimas ir civilinės bylos nagrinėjimas, bet kuriuo atveju būtų apsunkintas ir neekonomiškas. Atsižvelgiant į ieškovo iniciatyvą įgyti sklypą ir jo veiksmų vėliau jį valdant, atsakovės manymu labiausiai kiekvieną iš šalių atitiktų toks šio žemės sklypo po santuokos nutraukimo padalinimo būdas, kuomet po santuokos nutraukimo ieškovui nuosavybėn būtų priteista visa žemės sklypo dalis, o atsakovei būtų išmokėta kompensacija pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2016-01-07 sudaryta Vartojimo kredito sutartis esą buvo sudaryta šeimos interesams ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apie ieškovo M. J. vardu 2016 m. sausio 7 d. sudarytą vartojimo kreditą nieko nežinojo iki kol pats ieškovas teismo posėdžio metu nepateikė teismui papildomų duomenų ir nenurodė jog bankui „Citadele“ turi likusią 3000 eurų skolą. Dar su ieškovu gyvenant kartu, šis nei karto neužsiminė, kad paėmė kokį nors kreditą ar kad ketina skolintis. Sužinojusi apie ieškovo įsiskolinimą kreditoriui „Citadele“, atsakovė buvo nustebinta, nes apie turimą kreditą ieškovas informaciją nuo atsakovės nuslėpė. Nei ieškovo paimto kredito ir jo pagrindu gautų lėšų, nei kažkokio jo įgyto turto atsakovė nėra mačiusi. Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas apie turimą kreditą savo pateiktuose ieškiniuose teismui neužsiminė, apie jį pateikė duomenis tik žodinio civilinės bylos nagrinėjimo metu, o pati sutartis teismui pateikta tik su papildytu patikslintu ieškiniu. Tikėtina, kad už paimto vartojimo kredito dalį ieškovas galėjo įgyti nurodytą automobilį OPEL COMBO, juk ir ieškovo teismui pateiktoje vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad kreditas skirtas automobilio pirkimui. Kur ieškovas galėjo išleisti likusią kredito dalį atsakovė neturi duomenų. Atsakovė nesutinka, kad prievolė iš Vartojimo kredito sutarties po santuokos nutraukimo liktų solidari. Prievolės, atsirandančios iš Vartojimo kredito sutarties po santuokos nutraukimo, turėtų būti paliktos kaip asmeninės M. J. prievolės grąžinti likusią suteikto kredito dalį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas iš esmės sutiko su ginčo žemės sklypo verte, tačiau teismui paaiškino, kad jis 4900 eurų sumos (pusės žemės sklypo vertės) atsakovei sumokėti negalėtų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė priešieškinyje nurodytus reikalavimus, priešieškinį prašė tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog iš Vartojimo kredito sutarties gautas lėšas panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė nėra laiduotoja pagal šią sutartį. Atstovė sutiko, kad nurodytas priešieškinyje automobilis nėra sutuoktinių bendroji nuosavybė.
Kreditorius AB „Citadele“ bankas nepareiškė prašymo dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, byloje nepateikė savo atsiliepimo į ieškovo reikalavimą prievolę, kylančią iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria sutuoktinių M. J. ir M. J. prievole, jokiais kitais būdais savo pozicijos nagrinėjamu klausimu teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Apibendrinant šalių procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus ir argumentus pažymėtina, kad esminis ginčas byloje kyla dėl dviejų dalykų: (1) žemės sklypo padalijimo būdo (natūra, kaip to siekia ieškovas, ar priteisiant kompensaciją pinigais, kaip to siekia atsakovė) bei (2) Vartojimo kredito sutarties prievolės pobūdžio (ar prievolė solidari, kaip to siekia ieškovas, ar prievolė asmeninė ieškovo, kaip to siekia atsakovė). Šalys byloje pripažįsta ir sutaria dėl to, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pripažino, kad abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas), kad ieškovui M. J. būtų priteistas ūkininko ūkis, M. J. vardu įregistruotas šaunamasis ginklas - lygiavamzdis šautuvas UN15885 TOZ31R, 100 Eur vertės, šalys taip pat sutaria pavardžių klausimais, iš esmės vienodai vertina su šiais neginčytinais reikalavimais susijusias aplinkybes, todėl teismas reikalavimų turinio, kuris tenkina abi šalis, neanalizuoja ir dėl jų sprendime nepasisako, laiko kad tokios aplinkybės nustatytos abiejų proceso šalių paaiškinimais.
Automobilis OPEL COMBO C, 2002-09-06 pirmosios registracijos, kurio rinkos rinkos vertė 1500 Eur, nėra nei ieškovo M. J., nei atsakovės M. J. santuokoje įgytas turtas, kadangi VĮ „Regitra“ 2018-03-20 pažymoje Nr.1.6.-S3-36 nurodyta, jog M. J. nėra šios transporto priemonės savininkas (b.l. 11).
CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl to nurodomas daiktas negali būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Tokią aplinkybę pilnai pripažino atsakovės atstovė, nagrinėjant 2019-02-07 teismo posėdyje.
Priešieškinyje nurodyta atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo kompensacija pinigais – 4900 Eur (viso sklypo vertė 9800 Eur), t.y. tik už ½ dalį dalintino žemės sklypo ir dėl kito dalintino turto piniginės kompensacijos priteisti neprašė.
Dėl žemės sklypo padalijimo natūra (kompensacijos nepriteisimo)
Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Pastaba: nagrinėtose bylose abi šalys pageidavo ginčo namą gauti natūra.
Nėra teisės normų ar teismų praktikos, aplinkybių, teisinių pagrindų, kuriomis teismo pagalba bendraturtis turėtų būti priverstas įgyti nenorimą nuosavybę, tuo pačiu priverstinai nustatant piniginę prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Sutuoktiniai M. J. ir M. J. vaikų nesusilaukė, duomenų apie blogą sutuoktinių sveikatos būklę byloje nėra. Nors šiuo atveju sprendžiama tik dėl dalijimo būdo (natūra ar kompensacija pinigais), yra būtinas platesnis požiūris, nes teisės taikymas nėra tik formalus teisės normos pritaikymas, todėl paminėtina, kad atsakovės reikalavimas pažeidžia civilinės teisės nevaržomos daiktų ar turto civilinės apyvartos principą, netiesiogiai pažeidžia sutarties laisvės principą, nes šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis, atitinkamai negalima priversti ieškovą įgyti turtą, kurio jis nenori arba negali įgyti dėl objektyvių priežasčių.
Šiuo atveju yra tam tikra teisės normų konkurencija, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Šio teisinio pagrindo dėl 4900 Eur kompensacijos priteisimo atsakovė priešieškinyje nėra nurodžiusi, šios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalies) nenaudoja kaip teisinių argumentų, tačiau atsakovė priešieškinyje yra nurodžiusi ginčo žemės sklypo įsigijimo faktines aplinkybes: jaunavedžiams sudovanoti pinigai po santuokos sudarymo turėjo būti panaudoti bendriems abiejų sutuoktinių poreikiams, tačiau pinigai buvo panaudoti ieškovui tinkančiam sklypui įsigyti.Teismas šių aplinkybių nelaiko pakankamomis įrodyti, jog žemės sklypo įsigijimo sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio (ieškovo) asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors būtų pareiškęs reikalavimą ieškovo ir atsakovės santuoką pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o tai reiškia, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo fiktyvi (kol kas tokia nelaikoma), kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.39 straipsnis. Preziumuojama, jog ieškovas ketino sukurti šeimos teisinius santykius, o tai reiškia, kad ginčo žemės sklypo sandoris buvo sudarytas abiejų sutuoktinių poreikiams. Kaip yra nurodžiusi atsakovė, ieškovas sklypą įsigijo, kad galėtų pasistatyti namą, o ne tik ūkininkavimo veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neginčijo sudaromo sandorio, neprieštaravo dėl tokio sandorio sudarymo, o savo elgesiu tam ir pritarė. Atsakovė pateiktais argumentais nepaneigė prezumpcijos, kad sandoris buvo sudarytas ne tik ieškovo, bet ir šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti.
Pažymėtina, kad vien aplinkybės, jog bendraturtis taps buvusiu sutuoktiniu, o atsakovei būtų patogiau gauti pinigus už žemės sklypo dalį, o ne bendrai su ieškovu valdyti žemės sklypą, nėra tos, kuriomis įrodomas padalijimo natūra nepriimtinumas ar negalimumas. Šiuo atveju pareiga ir našta įrodyti aplinkybes dėl padalijimo natūra nepriimtinumo ar negalimumo tenka atsakovei. Aukščiau paminėtoje teismų praktikoje yra numatytos tam tikros išimtinės objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurioms esant (kurias įrodžius) būtų galima nukrypti nuo prioritetinio, tačiau neabsoliutaus turto padalijimo natūra principo. Teismas šiuo atveju atsakovės atžvilgiu nenustatė jokių išskirtinių ar išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų pagrindas netaikyti bendros taisyklės turtą dalinti natūra. Atsakovė, turėdama teisę ir visas galimybes iki šio teismo sprendimo priėmimo procese lanksčiai derėtis dėl žemės sklypo dalies kainos (kompensacijos dydžio), to nepadarė, užėmė vienintelę poziciją dėl 4900 Eur sumos, tačiau visų pirma ji neįrodė dalinimo natūra negalimumo ir nepriimtinumo. Vien ta aplinkybė, kad yra atliktas žemės sklypo rinkos kainos vertinimas yra tik prielaida priteisti ieškovui žemės sklypo nuosavybę, nes turto kaina, jeigu ji ir laikoma objektyvi, tėra vienas iš būtinųjų, šalia tokių kaip valia, savininko (bendraturčio) pasikeitimo elementų. Šiuo atveju ieškovas už atsakovės siūlomą pinigų sumą (4900 Eur kainą arba kompensacijos dydį) neketina įgyti pusės žemės sklypo nuosavybės. Iš bylos aplinkybių, iš to, kad ieškovas yra nurodęs, kad nutraukus santuoką, savo ūkinės veiklos vykdymui jis ketina įsigyti panašios vertės kitą netoliese esantį žemės sklypą, todėl jam tapo nebeaktualu ir net neekonomiška prašyti teismo priteisti visą žemės sklypą, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją už jai priklausančio turto dalį, nes ieškovui yra pigiau įsigyti naują žemės sklypą, nei mokėti atsakovės norimą piniginę kompensaciją matyti, kad ieškovui yra reikalinga žemės sklypo dalis, tačiau jis arba norėtų įgyti nuosavybės teisę už mažesnę pinigų sumą (pats ieškovas siūlė 1130 Eur), arba šiuo metu pagal turtinę padėtį negali mokėti atsakovės prašomos 4900 Eur arba panašios sumos, todėl byloje pasilieka prie turto dalinimo natūra būdo. Vis dėlto, teismui, o ir pačiam ieškovui šiuo metu nėra žinoma kaip jis elgtųsi, jeigu atsakovė už minimą kainą žemės sklypo dalį siūlytų įsigyti kitam pirkėjui, nes ji, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarkos, turi tokią teisę. Tačiau nagrinėjamoje byloje tai kol kas, kol atsakovė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kol nėra ginčo, reikalavimų teisme, šios hipotetinės aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos.
Nors atsakovė nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra netaisyklingo, pailgo daugiakampio formos, esą tai įrodo, jog žemės sklypas yra nedalus, tačiau teismas šių samprotavimų, teorinių pasvarstymų ir prielaidų nevertina kaip svaraus įrodymo. Aplinkybei, jog ginčo žemės sklypas yra nedalus pagrįsti reikėtų žemėtvarkos specialisto ar eksperto išvados šiuo klausimu. Jau vien tai, kad žemės sklypas yra apie 2 hektarų ploto rodo tam tikrą jo dalumo savybę. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog labiau tikėtina, kad žemės sklypas yra dalus (techniškai įmanoma konkrečias turto dalis atskirti), negu nedalus. Tokiu būdu eliminuojama dalinimo negalimumo aplinkybė. Dalinimo natūra nepriimtinumas, kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė šioje byloje taip pat nėra įrodyta, nes iš byloje žinomų aplinkybių ieškovo ir atsakovės santykiai nėra tokie, kad jie negalėtų bendrai valdyti dalinamo žemės sklypo. Įstatymai nenumato privalomo realių turto dalių nustatymo, jas savininkai pagal poreikį ir turto naudojimo pobūdį bei intesnyvumą gali nusistatyti patys notarine tvarka arba per teismą. Tai, kad ūkininko ūkis priteisiamas ieškovui taip pat nelaikoma pakankama priežastimi žemės sklypą dalinti ne natūra, nes pajamas, gaunamas iš žemės sklypos nuomos yra nesudėtinga padalinti savininkams pagal turimas nuosavybės dalis, nepriklausomai nuo ūkininko statuso turėjimo ar neturėjimo.
Teismui, įvertinusiam visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakovės teisinius argumentus, jais neįrodžius dalinimo natūra negalimumo ir nepriimtinumo, belieka konstatuoti, jog atmetami ieškovės reikalavimai M. J. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo palikti žemės sklypą, kurio vertė yra 9800 Eur, o atsakovei M. J. iš M. J. priteisti 4900 eurų kompensaciją pinigais. Pasisakytina, kad teismas neprivalo užtikrinti, kad žemės sklypas ar bet koks kitas materialus turtas būtų padalintas atsakovei patogiu pageidaujamu būdu (jai priteisiant kompensaciją pinigais), tokiu būdu nukrypstant nuo prioritetinio turto dalinimo natūra būdo.
Dėl žemės sklypo vertės
Iš atsakovės pridedamos UAB „ideArt“ atliktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2018-163 (b. l. 85-100) matyti, kad kaip nurodyta vertinime, atsižvelgus į vertę įtakojančius faktorius, bei turto rinkos konjunktūrą, vertinamojo turto - 2.0529 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2018-11-16) yra 9 800 Eur. Bylos duomenimis ieškovas po 2018-10-31 nutarties priėmimo neužsakė žemės sklypo vertės individualaus vertinimo išvados.
Byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo vertės, kuri nustatyta 2018-11-16 dienai ir yra 9800 Eur, kurią iš esmės yra pripažinęs ir pats ieškovas M. J.. Nepaisant to, atsakovė tiesiogiai kol kas nepareiškė savo valios ir ketinimo atsisakyti ginčo žemės sklypo nuosavybės, jį perleidžiant ieškovui ar kitam asmeniui. Ieškovas, norėdamas įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, negalėtų jos įsigyti pigiau už kitą ketinantį įsigyti asmenį, tačiau prieš tokį asmenį, kaip bendraturtis, turi pirmenybės teisę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą, kaip bendraturtį, turintį pirmumo teisę įsigyti sklypą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka. Iš dabar atsakovės pateiktų argumentų, priešieškinio turinio netiesiogiai galima suprasti, kad atsakovei minimas žemės sklypas faktiškai yra nereikalingas ir ji ateityje neplanuoja ką nors veikti su tuo sklypu (dabartinio sklypo dalimi). Šios aplinkybės, susijusios su sklypo verte, būtų svarbios teismui sprendžiant klausimą dėl kompensacijos pinigais priteisimo, tačiau atsakovei neįrodžius aplinkybių dėl padalijimo natūra nepriimtinumo ar negalimumo, teisinės reikšmės neturi galimos piniginės kompensacijos skaičiavimas.
Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu yra ne konkretaus turto vertė, o vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai formuluojama šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant ginčo žemės sklypo individualiai nustatytą rinkos vertę.
Dėl Vartojimo kredito sutarties prievolės pobūdžio
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties Nr. VKA-2015-1123 (b. l. 68-70), sutartį prie skilties „kredito gavėjo vardas, pavardė, parašas“ pasirašė M. J., kredito paskirtis nurodyta „automobilio pirkimui“, kredito rūšis „asmeninis vartojimo kreditas“. Nors ieškovas yra nurodęs, kad ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesams, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau nėra nurodęs konkrečių aplinkybių, nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima įsitikinti, jog pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti ar kuriant bendrą turtą, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė davė sutikimą sudaryti šią sutartį, laidavo ar galioja įstatymo numatyta sutikimo prezumpcija. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė iki šiol mokėjo ar moka įmokas pagal šią sutartį (atsakovė pirmą kartą sužinojo apie pačią sutartį, kuri teismui pateikta tik su papildytu patikslintu ieškiniu). Teismas sprendžia, kad ieškovo teiginiai apie kredito panaudojimą ne tik jo, bet ir sutuoktinės (atsakovės) poreikiams yra deklaratyvūs, neįrodyti, todėl atmetamas ieškovo reikalavimas prievolę, kylančią iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria sutuoktinių M. J. ir M. J. prievole. Paminėtina ir tai, kad prievolės pobūdis yra nemažiau svarbus ir kreditoriui AB „Citadele“ bankui, nes jam parankiau turėti du solidarius skolininkus, o ne vieną, tačiau jis ne tik, kad nepasirūpino gauti sutuoktinės (ieškovės) sutikimą sutarties sudarymo metu, tačiau ir nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs savo pozicijos šiuo klausimu, kas reiškia, jog jis sutinka, kad skolininkas yra tik M. J., kaip ir nurodyta sutartyje. Pažymėtina ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Vartojimo kredito sutarties sąlygų modifikavimo, pats savo iniciatyva neturi teisės spręsti į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai užkerta bet kokį teisinį kelią pakeisti sutartimi nustatytą asmeninį prievolės pobūdį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė 134 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė iš viso 659,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovo laimėjimo esmę sudaro tai, kad tenkinamas jo reikalavimas dėl žemės padalijimo natūra, turto priteisimo natūra, o pralaimėjimo esmę sudaro tai, kad atmetamas jo reikalavimas prievolę, kylančią iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, bendro sutuoktinių turto dydžio dalies nustatymo išlaidos.
Atsakovės, pateikusios priešieškinį laimėjimo esmę sudaro tai, kad tenkinamas jos reikalavimas dėl prievolės, kylančios iš 2016-01-07 Vartojimo kredito sutarties pripažinimo asmenine ieškovo prievole, o pralaimėjimo esmę sudaro tai, kad atmetamas jos reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo (ieškovui natūra nepriteisiama atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis), taip pat priteisti M. J. transporto priemonę - automobilį OPEL COMBO-C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos rinkos vertė - 1500 Eur.
Teismas, vadovaudamasis šiuo laimėjimo/pralaimėjimo santykiu, kuris nustatomas pagal ginčo objektus, paskirsto bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, taip, kad kiekviena šalis kitai šaliai turi apmokėti pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje buvo patirtos pašto išlaidos, kurių suma sudaro 20,49 Eur. Šios išlaidos šalims paskirstomos pagal jų laimėjimo/pralaimėjimo santykį (lygiomis dalimis). Bylos šalims nustatomos prievolės apmokėti šias pašto išlaidas (įmokos kodas 5660), jų sumas apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.123 straipsnio 1 dalimi, 3.127 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
priteisti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise M. J. vardu 2015-11-18 įregistruotą ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;
priteisti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0529 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiamos dalies vidutinė rinkos vertė 4900 Eur;
priteisti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu įregistruotą šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą UN15885 TOZ31R - 100 Eur vertės;
priteisti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0529 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiamos dalies vidutinė rinkos vertė 4900 Eur.
M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu 2016-01-07 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų sumai pripažinti kaip asmeninę M. J. prievolę kreditoriui AB „Citadele“ bankui. Po santuokos nutraukimo iš vartojimo kredito kylančias prievoles ir įsipareigojimus palikti kaip asmeninius M. J. įsipareigojimus, tame tarpe ir grąžinti likusią suteikto kredito dalį.
Atmesti priešieškinio dalį dėl M. J. vardu registruotos transporto priemonės - automobilio OPEL COMBO C, 2002-09-06 pirmosios registracijos, kurio rinkos rinkos vertė - 1500 Eur, padalijimo.
Po santuokos nutraukimo M. J. palikti J., o M. J. - ikisantuokinę – T. pavardę.
Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą valstybei patvirtinantį dokumentą būtina nedelsiant, iš karto po sumokėjimo, atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.
Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą valstybei patvirtinantį dokumentą būtina nedelsiant, iš karto po sumokėjimo, atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.