Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15978-842/2025, kuria atsakovo D. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo Aktiva Finance Group OÜ ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo Aktiva Finance Group OU ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovui nustatė 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, aiškiai nurodyti apeliacinio skundo dalyką. Atsakovui nustatytu terminu (t. y. iki 2025 m. birželio 23 d.) nepašalinus nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui. Atsakovas, su tuo nesutikdamas, pateikė atskirąjį skundą, tačiau konkrečių reikalavimų (atskirojo skundo dalyko), ko atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo, nesuformulavo. Jame iš esmės tik nurodo, kad prašomas sumokėti žyminis mokestis apeliantui yra neaiškus ir kad sprendimą bei nutartį priėmė šališka teisėja Vilma Stukaitė.

12. Nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertintina, ar galima pripažinti, kad apeliacinio skundo trūkumai yra nustatyti pagrįstai ir, ar jie yra tinkamai pašalinti.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Kita vertus, teisė į apeliaciją nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 306, 311 straipsniais, kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Pagal CPK 306 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas turi atitikti tiek bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tiek ir šiame straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus.

16. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Taigi apeliacinio nagrinėjimo pagrindas – apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 33 punktas).

17. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, kurių apeliacinės instancijos teismas negali peržengti, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-26/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 punktas). Apeliacinio skundo argumentai turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovą per 10 dienų pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir atsakovui to iki 2025 m. birželio 23 d. nepadarius, laikė, kad apeliacinio skundo trūkumai neištaisyti, todėl grąžino jį atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateikto apeliacinio skundo, taip pat teismo nutarties, kuria nustatyti trūkumai bei skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad apeliacinio skundo trūkumai pirmosios instancijos teismo nustatyti pagrįstai, bei neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio trūkumai pašalinti nebuvo.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustatyti tokie trūkumai: sumokėti už apeliacinį skundą 30 Eur žyminį mokestį, aiškiai nurodyti apeliacinio skundo dalyką, t. y., ko atsakovas apeliacinio teismo prašo. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį gavo el. paštu, su nutartimi yra susipažinęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas šia nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl paskutine diena trūkumų šalinimui laikytina 2025 m. birželio 23 d., kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas per teismo nurodytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko. Prašymo pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti taip pat nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. birželio 25 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.

20. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija žyminio mokesčio mokėjimą, iš esmės teigdamas, kad jis jam nėra aiškus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo, besikreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, privalo sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnį. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kadangi nagrinėjamas ginčas yra turtinis (dėl skolos priteisimo), o ieškiniu ginčijama suma sudaro 773,69 Eur, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už apeliacinį skundą turi būti mokama 3 proc. nuo ieškinio sumos. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties 3 ir 4 punktų aiškiai matyti, kuo remiantis ir kokiu būdu apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis, todėl apeliantui nebuvo pagrindo teigti, jog šis mokestis jam nesuprantamas.

21. Toliau apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teisėja Vilma Stukaitė, priimdama tiek sprendimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, tiek nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų, tiek nutartį dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą, buvo šališka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliantas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu motyvus išdėstė apeliaciniame skunde, o teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, nutarė nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti. Minėta aplinkybė pagrindžia ne teismo ar teisėjo šališkumą, priešingai, – teismo procesinių veiksmų tinkamą atlikimą. Pašalinus teismo nurodytus trūkumus, apelianto skundas būtų buvęs nagrinėjamas. Nesilaikydamas teismo įpareigojimo, pats apeliantas privalo prisiimti įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 61 punktas). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantas, bei aplinkybė, kad teismas, įvertinęs apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nusprendė nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, o to apeliantui nepadarius, apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą (nutartį).

23. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, o atsakovui teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, apeliacinį skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį atsakovui.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, atsakovui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų ir prašymų apie patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas negauta, todėl jos neskirstomos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.