Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams N. V., I. V., G. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų L. A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1802,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 143,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-29 kilo gaisras trečiajam asmeniui L. A. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato – laikinojo poilsio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte. Gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, išdegė patalpos 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija. Gesinant gaisrą buvo užpiltos pirmajame aukšte esančios patalpos, išdegė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Patalpoje 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai. Gesinant gaisrą užpiltos patalpos 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, pastato stogo konstrukcijos atramos. Nurodytos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo apdraustos Verslo draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliai buvo skaičiuojami pagal patalpų remonto kainą ir trečiajam asmeniui išmokėta 6225 Lt draudimo išmoka (Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 43 p., 43.2 p., 55 p.). Gaisro dieną patalpas buvo išsinuomojęs G. V., o jomis naudojosi N. V. ir I. V.. Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigūnai nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė). G. V. atžvilgiu ieškovė prašė taikyti sutartinę atsakomybę, nes išnuomotose patalpose jis leido gyventi nepilnamečiams vaikams, todėl turėtų atsakyti už tai, kad nuomotojui nesugrąžino tokio daikto, kokį gavo prieš išsinuomodamas. Mano, kad G. V. yra atsakingas už nepilnamečių vaikų elgesį ir jų padarytą žalą. Atsakovai N. V. ir I. V. naudodamiesi poilsio patalpomis privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šių atsakovų atžvilgiu ieškovė prašė taikyti deliktinę atsakomybę. Ieškovė 2014-01-13 ragino atsakovą N. V. geruoju atlyginti įvykio metu atsiradusią žalą, tačiau ji nebuvo atlyginta.Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovų įtaką žalos atsiradimui, taip pat nepateikti įrodymai apie patalpų nuomą. Nors ieškovės pateikti įrodymai iš dalies ir pagrindžia žalos atsiradimą, tačiau visiškai neįrodo atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir kieno nors neteisėtų veiksmų. Solidarioji atsakovų atsakomybė šiuo atveju negalima. Be to, Priešgaisrinės tarnybos išvada dėl gaisro priežasties grindžiama abejonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 800,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų N. V., 1000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų G. V. ir 10,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog gaisrą tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiai N. V. ar I. V., o atsakovas G. V., išsinuomojęs patalpas, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, kurie sukėlė gaisrą (CPK 178 str.).Teismas kritiškai vertino ieškovės įrodymus, kuriais buvo įrodinėjama atsakovų kaltė, t. y. kad raktus nuo patalpos (duomenys neskelbtini) turėjo tik N. V.; kad šiuo nameliu gaisro kilimo metu niekas daugiau nesinaudojo; kad šias aplinkybes įvardijo namelio savininkas, šios bylos trečiasis asmuo ir priešgaisrinė tarnyba.Teismas nurodė, kad atsakovas N. V. neneigę, kad jis su pussesere I. V. turėjo namelio raktus, tačiau nepaneigta galimybė, kad raktus nuo namelio turėjo ir jo savininkas ar kiti asmenys. Ieškovė, vertindama gaisro kilimo priežastis, šių aplinkybių netyrė. Įtarimus apie tai teismui sukėlė ir atsakovo G. V. aiškinimas, kad namelio nuoma rūpinosi ir kiti asmenys, t. y. neįvardinta moteris, kuri tarpininkavo išnuomojant namelį (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, raktų turėjimas neleidžia daryti prielaidos, kad juos turėjęs asmuo sukėlė gaisrą.Pasisakydamas dėl trečiojo asmens paaiškinimo, kad gaisro kilimo metu niekas daugiau namelyje negyveno, teismas nurodė, kad tai yra tik trečiojo asmens teiginys, kuris nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Šio asmens parodymus teismas vertino kritiškai, nes atskirais atvejais jie nepasitvirtino. Nurodė, kad trečiasis asmuo teigė, jog jis namelį išnuomojo N. V. tėvui, t. y. G. V., tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog atsakovas G. V. net nebuvo susitikęs su trečiuoju asmeniu, nes namelio nuomos reikalus tvarkė nenustatyta moteris. Trečiasis asmuo savo paaiškinimuose 2016-05-31 teismo posėdyje nurodė, kad gaisro metu durys buvo užrakintos, langas uždarytas, tačiau iš priešgaisrinės apžiūros akto po gaisro užfiksuota, kad namelio langai toje patalpoje, kurioje kilo gaisras, yra išdužę. Kokia langų išdužimo priežastis, byloje nenustatyta. Draudikas šių aplinkybių iš viso netyrė. Teismo vertinimu, langų stiklai galėjo išdužti nuo kaitros gaisro metu, tačiau galėjo būti ir tyčinis lango išdaužimas, pavyzdžiui įmetant padegamąjį užtaisą, t. y. gaisro kilimo priežastis galėjo būti ne tik namo viduje, bet ir iš išorės. Teismo vertinimu, nepagrįsta trečiojo asmens bei priešgaisrinės apsaugos tarnybos prielaida, kad gaisras kilo nuo neužgesintos žvakės. Teismas nurodė, kad pirma, šis teiginys yra tik prielaida, antra – byloje yra pateiktos gaisro apgadinto namelio nuotraukos, tačiau tarp jų nėra labai svarbaus įrodymo – stalo su ant jo esančia išsilydžiusia žvake. Atsakovas G. V. paaiškino, kad jie su savimi jokių žvakių neturėjo. Žvakė pagal trečiojo asmens aiškinimą ir priešgaisrinės tarnybos teiginius turėjo degti dienos metu, kai tuo tarpu diena buvo karšta ir tvanki, todėl tokiu oru nelogiška deginti žvakę. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad labiau yra apdegęs namelio stogas bei išorinė siena su langu (kaip teigiama akte vakarinė namelio pusė). Nurodė, kad nuotraukų, iš kurių matytųsi, jog yra išdegusi perdanga tarp pirmojo ir antro aukšto, byloje taip pat kaip ir stalo, nėra. Atvirkščiai, iš dviejų nuotraukų matyti, kad perdanga nėra apdegusi. Nelogiška, kad apdegė stalas, išsilydė ant jo buvusi uždegta žvakė, o grindų perdanga neapdegusi. Apdegę namelio lubos ir šoninė siena.Teismo vertinimu, sprendžiant, ar įvykis yra draudiminis, ar ne, vadovautis vien priešgaisrinės tarnybos surašytu aktu, nepakanka, nes jis grindžiamas prielaida – tikimybe, jog gaisras kilo dėl neužgesintos žvakės ant stalo. Trečiojo asmens manymas, kad gaisras kilo dėl to, jog N. V. paliko neužgesintą žvakę, teismo vertinimu, taip pat neparemtas jokiais konkrečiais ir objektyviais įrodymais. Įtarimą trečiojo asmens teiginiai teismui sukėlė dar ir dėl to, kad namelis buvo apdraustas 2013-08-29 14.20 val., o gaisras kilo tą pačią dieną 21.38 val. Todėl teismas jo parodymus dėl gaisro kilimo priežasties vertino kritiškai ir nelaikė jų objektyviais įrodymais, įrodančiais, kad gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. Teismas ieškinį atmetęs dėl to, kad laikė jį nepagrįstu ir neįrodytu, nevertino kitų ieškovės motyvų dėl deliktinės atsakomybės, subrogacijos, nuomos teisinių santykių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė valstybės institucijų išduotų rašytinių įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje pateikta Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT gaisro tyrimo medžiaga visiškai atitinka keliamus reikalavimus – joje yra nurodyti išdavusios įstaigos rekvizitai (atributai) bei pasirašyta kompetentingo asmens (pareigūno). Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigūnai, buvę gaisravietėje ir tiesiogiai tirdami gaisro kilimo priežastį bei židinį, nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė). Teismas neteisėtai didesnę įrodomąją vertę teikė ne Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT gaisro tyrimo medžiagai, o atsakovų paaiškinimams. Šis procesinis pažeidimas lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.Teismo išvada, kad neužfiksavus gaisrą sukėlusios žvakės, negalima konstatuoti, kad gaisras kilo būtent nuo ant stalo esančios degančios žvakės, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos Nr. 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, išdegė patalpos Nr. 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija, gesinant gaisrą buvo užpiltos pirmajame aukšte esančios patalpos grindys, išdegė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų, patalpoje Nr. 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai, gesinant gaisrą užpiltos patalpos Nr. 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų Nr. 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, apdegė pastato stogo konstrukcijos atramos. Apeliantės nuomone, esant tokiems gaisro sukeltiems padariniams, akivaizdu, kad gaisro židinio vietoje negali būti likusios vaškinės žvakės pėdsakų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudikas neištyrė įvykio. Gaisro priežastis tiria priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai (LR priešgaisrinės saugos įstatymas). LR Draudimo įstatymo 96 straipsnio 4 dalis numato, jog tais atvejais, kai įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai teikti informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikalavo Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pateikti informaciją apie įvykį. Tai reiškia, kad ieškovė, pasinaudodama teise gauti informaciją iš Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT, tinkamai ir rūpestingai ištyrė įvykio aplinkybes. Teismas pažeidė LR CK 6.502 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina nuomininko atsakomybę už išsinuomoto daikto pabloginimą. Įvykio metu atsakovas G. V. išsinuomojo antrajame aukšte esančias poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiomis poilsio patalpomis naudojosi atsakovai N. V. ir I. V.. Pasibaigus nuomos terminui atsakovai G. V. negrąžino poilsio patalpų tokios būklės, kokios gavo.Teismas pažeidė LR CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kadangi netaikė civilinės atsakomybės poilsio patalpose gyvenusiems ir neužgesintą žvakę ant stalo palikusiems atsakovams. Atsakovai N. V. ir I. V. naudodamiesi poilsio patalpomis privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, atsakovai N. V. ir I. V. turėjo būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Bylą nagrinėjęs teismas kėlė niekuo nepagrįstą versiją dėl galimo tyčinio padegimo. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos apskrities PGV Palangos PGT pareigūnai neįžvelgė tyčinio padegimo požymių.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė valstybės institucijų išduotų rašytinių įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, neatitinka tikrovės. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba į apeliantės 2013 m. rugsėjo 26 d. užklausimą Nr. 1394359 pateikė 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo Nr. l-19-153, kuriame nurodė: „Informuojame, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. 29 d. 22 val. 38 min. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius gavo pranešimą apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. 29 d. kilo gaisras (registracijos Nr. 56-19-151(8.13)) laikiname poilsio statinyje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi (palikta neužgesinta žvakė)“. Išsami gaisro ar gaisravietės ekspertizė atlikta nebuvo. Gaisravietės vietoje atlikę darbus Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nurodė tik labiausiai tikėtiną gaisro priežastį ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų versiją. Analizuojant jų pateiktą dokumentą akivaizdu, kad nėra kategoriškai atmetamos ir kitos galimos gaisro priežastys. Visi kiti Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikti dokumentai yra išvestiniai iš pirminio, gaisravietės vietoje sudaryto dokumento, kadangi joks papildomas tyrimas atliktas nebuvo. Bet kokiu atveju Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentai kalba tik apie abstrakčią gaisro kilimo priežastį - ugnį, tačiau jokių kitų gaisro kilimo aplinkybių nenurodo ir nepatvirtina. O vien šios aplinkybės, net jeigu ji būtų įrodyta ir patvirtinta, neužtenka atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas, nagrinėdamas bylą, labai preciziškai laikėsi LR CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.Apeliantės nuomonė dėl nuomos teisinių santykių yra neargumentuota, nepagrįsta ir paneigta byloje esančiais įrodymais. Pirminiame ieškinyje apeliantė teigė, jog patalpas buvo išsinuomojęs N. V.. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog patalpas išsinuomojo G. V.. Jokių šį apeliantės teiginį patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Namo savininkas - trečiasis asmuo L. A. Š. 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių, kuriomis buvo išnuomota patalpa, tačiau nurodė, kad raktus nuo patalpos tikėtina perdavė jo dukra, o duomenis apie N. V. gavo jau po gaisro, be to, negalėjo nieko pasakyti apie G. V., tiesiog nurodė, kad jo nėra matęs ar bent jau neatsimena (garso įrašo 36,45 - 38,07 min). Įrodinėjant nuomos teisinius santykius, apeliantė turėjo pateikti rašytinę nuomos sutartį, tačiau tokia sutartis pateikta nebuvo. Įrodinėti nuomos teisinius santykius žodine statinių nuomos sutartimi ar konkliudentiniais veiksmais bylos šalys negalėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai apie nuomos teisinius santykius šioje byloje yra niekiniai ir visiškai neatitinka tikrovės. Nesant nuomos teisinių santykių negali būti ir pareigų, kylančių iš šių teisinių santykių. Todėl šiuo atveju visa atsakomybė, susijusi su statiniu, kuriame kilo gaisras, tenka statinio savininkui.Apeliantė byloje įrodinėjo tik patirtą žalą, tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Nesant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, deliktinė atsakomybė negalima. Dėl atsakovų N. V. ir I. V. laikino nakvojimo minėtose patalpose ginčo tarp šalių nekilo. Apeliantės teigimu, gaisras patalpoje kilo nuo N. V. paliktos degančios žvakės, tačiau šio teiginio pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Nėra įrodytas ir apeliantės teiginys, jog gaisro priežastis buvo uždegta žvakė. Analizuojant bylos medžiagą akivaizdu, kad nuo N. V. ar I. V. atliktų veiksmų gaisras kilti negalėjo, kadangi jie minėtoje patalpoje tik pernakvodavo, tai yra būdavo nuo vėlaus vakaro iki ryto, o gaisras patalpoje kilo apie 21-22val., kai jų patalpoje nebuvo mažiausiai 11 valandų. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas N. V. prašo ieškovės apeliacinė skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytas atsakovo G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, išmokėjusio draudėjui išmoką už šiuo draudimu apdrausto turto sugadinimą dėl kilusio gaisro, reikalaujant išmokėtą sumą grąžinti iš turto nuomininko, turto nuomininko civilinės atsakomybės sąlygų, įrodymų pakankamumo atsakomybei pagrįsti ir jų vertinimo.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog trečiajam asmeniui L. A. Š. nuosavybės teise priklauso pastatas – laikinasis poilsio statinys, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122-166). Trečiasis asmuo L. A. Š. draudimo bendrovėje AB ,,Lietuvos draudimas“ apsidraudė 11 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų ir statinį (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 13). Verslo draudimo liudijime trečiojo L. A. Š. turto draudimo laikotarpis buvo nuo 2013-08-29 14.20 val. iki 2014-08-28 24.00 val. (2 t. b. l. 10). 2013-08-29 d. 21.38 val. kilo gaisras trečiajam asmeniui L. A. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato – laikinojo poilsio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte. Gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, išdegė patalpos 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija. Gesinant gaisrą buvo užpiltos pirmajame aukšte esančios patalpos, išdegė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Patalpoje 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai. Gesinant gaisrą užpiltos patalpos 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, pastato stogo konstrukcijos atramos. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl ko draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui L. A. Š. 1802,89 Eur draudimo išmoką. Nustatyta, kad ieškovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškė ieškinį, jos manymu atsakingiems už padarytą žalą patalpų nuomininkams ir naudotojams N. V., I. V., G. V., prašė iš atsakovų priteisti solidariai 1802,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 143,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog šie asmenys, naudojęsi nuomos sutarties pagrindais patalpomis gaisro dieną, nebuvo rūpestingi ir atidūs, įrodinėjo, jog gaisras kilo dėl atsakovų paliktos neužgesintos žvakės sudegusiame poilsio statinyje, išsinuomojęs daiktą nuomininkas ir jo šeimos nariai nevykdė pareigos jį išlaikyti tvarkingą, nuomininkai daiktą pablogino, todėl privalo atlyginti draudikui dėl turto pabloginimo atsiradusius nuostolius. Dėl to ieškinį ieškovė grindė LR CK 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.493 straipsnio ir CK 6.500 straipsnio nuostatomis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už išsinuomoto turto pabloginimą, bei teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko neteisingai išsprendė kilusį ginčą byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl pastato nuomininko ir pastato naudotojų neteisėtų, kaltų veiksmų, todėl teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį (CPK 178 str., CK 6.502 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1, 3 dalių, 6.263 straipsnio nuostatomis, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012), ieškovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes. Šios pareigos ieškovė neįvykdė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė visų pirma kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo vertinimo, teismui priimant sprendimą atmesti ieškinį (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008). Teisėjų kolegija nustatė, jog išsami gaisro ar gaisravietės ekspertizė atlikta nebuvo. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas, kurio turiniu ieškovė grindžia įvykusio 2013-08-30 gaisro kilimo priežastį, yra surašytas tik po daugiau nei dviejų savaičių nuo kilusio gaisro - 2013-09-16 d. Gaisravietės vietoje atlikę gesinimo darbus Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai minėtame rašte nurodė tik labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią versiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens L. A. Š. 2013-09-09 pranešime draudikui nurodoma tikėtina gaisro kilimo priežastis palikta neužgesinta žvakė sudegusiame pastate, ir ieškovės teiginiai bylos nagrinėjimo metu apie žvakę kaip gaisro priežastį yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Tos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog kad gaisro metu nudegė vakarinė patalpų siena, sudegė patalpos Nr. 1-1 vakarinės sienos langas, durys, grindų danga, išdegė patalpos Nr. 1-1 vidaus sienos, langai, sudegė elektros instaliacija, gesinant gaisrą buvo užpiltos pirmajame aukšte esančios patalpos grindys, išdegė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų, patalpoje Nr. 1-2 sudegė langai, durys, elektros instaliacijos laidai, gesinant gaisrą užpiltos patalpos Nr. 1-2 grindys, sudegė medinė pertvara tarp patalpų Nr. 1-1 ir 1-2, apdegė priestato stogo danga, apdegė pastato stogo konstrukcijos atramos, todėl objektyviai negalėjo išlikti gaisravietėje apdegusi žvakė, niekaip nepagrindžia ieškovės pozicijos, kad gaisras kilo dėl nuomininko ir pastato naudotojų paliktos neužgesintos žvakės. Byloje ieškovei neįrodžius atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl gaisro kilimo, Kauno apylinkės teismas pagrįstai CK 6.502 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo, kas sudaro pagrindą atmesti ieškovės teiginius. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog gaisrą tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiai N. V. ar I. V., o atsakovas G. V., išsinuomojęs patalpas, neprižiūrėjo nepilnamečių vaikų, kurie galimai sukėlė gaisrą išsinuomotoje patalpoje. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų ieškovė byloje nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas N. V. sumokėjo atstovui advokatui 800 Eur sumą. Apeliacinį skundą atmetus, N. V. šios turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 str.). Nustatyta, kad atsakovas G. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atstovui advokatui sumokėjo 900 Eur sumą. Apeliacinį skundą atmetus, N. V. šios turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 800 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 900 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.