Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. B., jos atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui (Leonid Pčelincev),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. (D. B.) dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: K. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė O. B. ir atsakovas D. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Sutuoktiniai turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – M. B., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi viena iš įstatyme nustatytų kaltės prezumpcijų, prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

13. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

14. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

15. Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, nuo 2022 m. spalio mėn. nustojo teikti vaikui išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo elgesys atitinka vieną iš įstatyme preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų: paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, kas yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

16. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „B.“, atsakovui paliekama pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

18. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas M. B. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena skyrium.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

21. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

22. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

24. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

28. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (300 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

30. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Bylos duomenimis, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Kita vertus, pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti.

35. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

36. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (ieškinio pareiškimo dienos), t. y. už dvejus metus ir 4 mėnesius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. atsakovas vaiko išlaikymui iš viso skyrė 4 180 Eur, t. y. kas mėnesį vaikui skirdavo 261,25 Eur (4 180 Eur / 16 mėn. = 261,25 Eur). Vaiko poreikiams patenkinti ieškovė kas mėnesį skiria apie 600 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį yra 620 Eur (600 Eur / 2 = 300 Eur x 16 mėn. = 4 800 Eur - 4 180 Eur = 620 Eur). Nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., kai atsakovas apskritai neteikė vaikui išlaikymo, susidarė toks vaiko išlaikymo įsiskolinimas: 300 Eur x 12 mėn. = 3 600 Eur. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 220 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. – 620 Eur, ir nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. – 3 600 Eur).

38. Ieškinyje ieškovė motyvavo, kad aktualiu laikotarpiu vaiką veždavo į darželį, mokėjo darželio mokestį, vaikui pirkdavo drabužius, avalynę, mokėjo komunalinius mokesčius, o nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2024 m. liepos 18 d. vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis (el. b. 1 t., b. l. 36), lemiantis specialiuosius vaiko poreikius.

39. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, įvertino (atėmė) 4 180 Eur, kuriuos pinigais vaiko išlaikymui skyrė atsakovas, dėl to bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, taip pat nesant dėl to ginčo, laikytina pagrįsta.

40. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 4 220 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

41. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nurodo, kad yra darbinga ir iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

42. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

43. Vadovaujantis bylos duomenimis, šalys 2020 m. lapkričio 4 d. sudarė Vedybų (ikivedybinę) sutartį, pagal kurią jokio dalintino turto neturi, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

44. Ieškinyje nurodomi neįvykdyti atsakovo įsipareigojimai kreditorėms K. B. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo paliekami asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

45. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 1 454,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas, būdamas ieškovės motinos bute, sulaužė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį stacionarų kompiuterį, spausdintuvą, elektroninę knygų skaityklę, ir dėl tokių kaltų bei neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinių nuostolių (žalos), kurią atsakovas privalo atlyginti.

46. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir / ar neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas būtinas atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, dėl to yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 454,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 255 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė iš viso 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.

51. Ieškovė, kaip minėta, bylą nagrinėjant teisme nepalaikė ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis (113 Eur) grąžinamas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

52. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 942 Eur bylinėjimosi išlaidų (142 Eur žyminio mokesčio + 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

53. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 176 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((300 Eur x 12 mėn.) + 4 220 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) = 176 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Byloje patirta 26,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. B. (D. B.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, atsakovui D. B. (D. B.) palikti pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja:

1. Kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį D. B. (D. B.) turi teisę (ir pareigą) 10.00 val. ryto pasiimti savo nepilnametę dukrą M. B. iš vaiko gyvenamosios vietos ir 15.00 val. grąžinti dukrą M. B. į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Dėl susitikimų su nepilnamete dukra M. B. dienos ir laiko D. B. (D. B.) privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, pranešti raštu / el. paštu motinai O. B.

3. D. B. (D. B.) turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. B. elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuteriu) tik dukros M. B. laisvu laiku nuo dukros pamokų mokykloje ir užsiėmimų dukros lankytinose neformalaus ugdymo būreliuose (grupėse), tam, kad netrukdytų dukrai tinkamai mokytis ir tinkamai lankyti neformalaus ugdymo būrelius (grupes).

4. O. B. ne vėliau kaip kitą dieną po D. B. (D. B.) prašymo raštu / el. paštu gavimo privalo suteikti jam raštu / el. paštu informaciją apie nepilnametės dukros M. B. laisvą laiką nuo dukros pamokų mokykloje ir užsiėmimų dukros lankytinose neformalaus ugdymo būreliuose (grupėse).

Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 220 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąsias bylas Nr. 0068/22/01682; 0171/22/01674, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal vykdomąsias bylas Nr. 0068/23/01267; 0068/23/01114; 0068/22/01998, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Priteisti ieškovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 454,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 70 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 942 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,71 Eur (dvidešimt šešis eurus, 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Grąžinti ieškovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 88 per akcinę bendrovę „Swedbank“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.