Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki suėmimo kitame baudžiamajame procese vykdė individualią veiklą, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto (bausmę atlikęs),

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje;

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, VSDFV duomenimis nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.36 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., 00.14 val. iš nukentėjusiosios O. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), be O. P. žinios ir leidimo, J. R. slapta perdavus AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. P., įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

J. R. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.36 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., 00.14 val., iš nukentėjusiosios O. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), be O. P. žinios ir leidimo, slaptai pagrobė AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. P., tokiu būdų neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, L. D. ir J. R., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.36 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., 00.14 val. neteisėtai, neturėdami nukentėjusiosios O. P. leidimo, neteisėtai įgiję O. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, atėję kartu prie parduotuvės UAB „Maxima“, AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), L. D. stovint šalia J. R., bei jai įvedus svetimą mokėjimo kortelę ir surinkus PIN kodą, tai yra pateikus elektroninei banko sistemai melagingas žinias, neva J. R. yra O. P., atliko dvi finansines operacijas: 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.36 val., išėmė grynuosius pinigus – 600 Eur, 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.38 val., išėmė grynuosius pinigus – 200 Eur, tada tęsdami nusikalstamą veiką, J. R. perdavus L. D. minėtą svetimą mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, 2023 m. rugpjūčio 13 d., 00.14 val., iš O. P. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. išėmė grynuosius pinigus – 400 Eur, tokiu būdu veikdami kartu L. D. ir J. R. inicijavo 3 finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone 1 200 Eur sumai, taip apgaule įgydami svetimą – nukentėjusiajai O. P. priklausantį turtą – pinigus 1 200 Eur sumai.

Šiais savo veiksmais L. D. ir J. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. R. parodė, kad buvo svečiuose pas kaimynę O.. Buvo vartojamas alkoholis. Ji norėjo, kad nuimtų 90 Eur, todėl jai į rankas padavė kortelę ir ant rankos pasirašė PIN kodą. Nuėmė 90 Eur ir dar 200 Eur. Kai nuėmė pinigus grįžo pas ją į butą. 40 Eur atidavė jai už prekes ir 50 Eur pasiliko sau. Kortelę įsidėjo pas save, toliau buvo išgėrinėjama. Neatsiminė, kad vėl būtų ėjusi į bankomatą, tačiau galėjo būti, kad ėjo. Buvo vartojama labai daug alkoholio, todėl galėjo būti, kad išėmė dar pinigų. Vartojo alkoholį iki 3-4 valandų ryto. Sužinojo viską, kai policija atvyko pas ją. Kaimynė buvo kitą dieną pas ją ir vėliau užėjusi, tačiau nieko apie pinigus nesakė. Po trijų mėnesių sužinojo, kad yra pareiškimas. Atsikaitė su nukentėjusiąja, pervedė 800 Eur ir pristatė išrašą policijai. Jos teigimu, 400 Eur turi gražinti L.. Viskas vyko naktį. Du kartus tikrai buvo prie parduotuvės. Galėjo būti, kad dviese nuėmė 1 200 Eur.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kaimynė O. iš piniginės padavė jai kortelę ir pasakė PIN kodą. Kai nuiminėjo 90 Eur L. nebuvo kartu. Buvo viena kai nuiminėjo 200 Eur. Bankomatas buvo šalia „Maxima“ parduotuvės. Laiptinėje žodžiu atsiprašė nukentėjusiosios ir susitaikė su nukentėjusiąja. Papildomai pažymėjo, kad pirmą kartą davė jai kortelę pati kaimynė, kad nupirktų produktus ir nuimtų pinigų – 90 Eur. Po to, paėmė kortelę savavališkai be jos žinios, be leidimo. Kaimynė jai pati pasakė PIN kodą, kai prašė nueiti nuimti pinigų ir nupirkti produktų. Atidavė jai kortelę, grąžą, o vėliau vėl paėmė kortelę ir padavė L. D., kad nuimtų pinigus. Pirmą kartą kortelę paėmė teisėtai, antrą kartą neteisėtai. Viena ėjo nusiimti pinigų antrą kartą. Nusiėmė 200 Eur, grįžo ir davė kortelę L. D. ir užrašė jam PIN kodą. L. D. išėjo į bankomatą, o ji liko namie su kaimyne. Pažymėjo, kad pripažįsta kaltę pilnai ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. D. parodė, kad susipažino su J. per „Facebook“. Buvo pažįstami 1-3 mėnesius. Buvo kaimynė, kuri gerdavo alkoholį, vaistus ir rėkaudavo ant vaikų. Išeidamas į lauką pasakė, kad nustotų rėkaut, nes dienos metu vaikai žaidžia, o ji pasakė jam „neaiškink“. Kitą dieną susipažino su O.. Ji buvo išgėrusi. Pasiūlė pas ją užeiti, buvo į vakaro pusę, prieš sutemstant. O. buvo apsvaigusi, deginės butelis buvo tuščias, nes ji vaistus gerdavo ir alkoholį. Sėdėjo ir kalbėjo apie gyvenimą, tačiau pritrūko alkoholio. Kaimynė paprašė J., kad nupirktų tam tikrų prekių, iš rankinuko ištraukė „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Ji pasiėmusi kortelę nuėjo, kad nupirktų viskio butelį. Tačiau jie turėjo alkoholio pas save, nes po 20.00 val. jau neparduoda, todėl tą turimą butelį atnešė iš savęs, J. pinigus pasiliko. Į parduotuvę J. nuėjo viena. Jis liko namuose su O., grįžo J. ir atnešė butelį. J. davė 50 Eur jai. Buvo mažiukas staliukas, ji jokios kortelės nedėjo į tašę, buvo 50 Eur kupiūra ir kortelė ant viršaus, ta kortelė ir pinigai buvo po staliuku. J. kodą turėjo užsirašiusi ant rankos. Negirdėjo jis PIN kodo. Ji su O. daug metų pažįstamos. J. jam užrašė PIN kodą, kad išgrynintų pinigus. J. pasiūlė jam paimti kortelę, nukentėjusioji sėdėjo kairėje pusėje, J. dešinėje pusėje. J. užkalbino O., kad atneštų dvi stiklines. Tuo momentu, kai nuėjo į virtuvę, ji paėmė mokėjimo kortelę ir perdavė jam, pasakė kodą, tačiau jis pasakė, kad neatsimins, todėl kodą jam užrašė. Pasakė O., kad turi nueiti iki draugo ir tuoj grįš. Jis užtruko 10-15 minučių, kol nuėjo iki „Maximos“. Pirmą kartą 600 Eur, antrą karta 200 Eur išgrynino. Tada grįžo, atidavė pinigus, pabuvo pas O. ir išsiskirstė. Nuėję pas J. gėrė toliau, J. jam padavė 400 Eur. Jis pabudo 6-7 valandą ryto, buvo išsigandęs. Jam sakė „nepanikuok“ ir jis išėjo. Kitą dieną susitiko, tačiau vėliau su J. susipyko. Nuėmė 1000 Eur ir visus pinigus padavė J.. J. davė kortelę, o kur J. padėjo nežinojo, tikriausiai į tą pačią vietą. Jis nusiėmė 600 Eur ir 400 Eur. Apie J. nuimtus 200 Eur nežinojo. Sužinojo, kai jį pasikvietė policija. Sutiko, kad būtų priteista jam 400 Eur. Kai J. nuėjo pirmą kartą, padavė 50 Eur ir tą kortelę, o jis ėjo antrą kartą vienas. Pas ją buvo limitas, todėl nuėmė 600 Eur, tada laukė, kad būtų po dvylikos ir nuėmė dar 400 Eur. Kai nuiminėjo pinigus J. nebuvo. J. pasakė kiek yra pinigų. Jis juos išgrynino ir pasidalino pas J.. Ji jam davė 400 Eur.

Papildomai atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad pripažįsta kaltę visiškai, civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau nespėjo atlyginti žalos, kadangi buvo sulaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. D. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta iš dalies, kadangi minėtą mokėjimo kortelę paėmė J. R., o iš minėtos mokėjimo kortelės vieną kartą nuėmė 600 Eur ir 200 Eur. Minėtą dieną, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, buvo bute pas J., esančiame (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“. Buvo vakaras. Jam būnant balkone ir rūkant, išgirdo, kaip iš apačios kaimynė šaukė ant vaikų, kad jie triukšmauja. Tai išgirdusi J. taip pat atėjo į balkoną, pasisveikino su kaimyne. J. pastebėjo, jog kaimynė yra išgėrusi, pati pasisiūlė ateiti pas kaimynę. Kaimynė sutiko ir pasakė, kad gali ateiti. J. jam pasakė, kad kaimynė turi nemažai pinigų, galimai apie 20 000 Eur. J. pasiėmė butelį alkoholio ir nuėjo pas kaimynę. Nuėjus pas kaimynę, J. pradėjo meluoti, neva jie susituokė. Kaimynė skundėsi nugaros skausmais bei sunkiai vaikščiojo. Jiems bendraujant, J. kaimynės paprašė, jog ji paskolintų pinigų vestuvių proga. Kaimynė atsakė, jog grynaisiais neturi, tačiau gali duoti mokėjimo kortelę, kad ji galėtų nuimti pinigų. Kokią sumą prašė nuimti, jis neprisiminė. Kaimynė gėrė ir vartojo vaistus. Reikėjo kažko nupirkti ir iš parduotuvės. Kaimynė davė J. savo mokėjimo kortelę ir ji išėjo. J. buvo parduotuvėje bei iš bankomato nuėmė pinigus. Jis klausė J., kokią ji nuėmė pinigų sumą, ji sakė, jog 300 Eur. J. grįžusi kaimynei padavė mokėjimo kortelę bei pinigus. Kaimynė J. padavė 30-50 Eur už neva buvusias jų vestuves. Kaimynė likusius pinigus su mokėjimo kortele pasidėjo po stalu. Toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Jis minėtai kaimynei nežadėjo atlikti jos namuose remonto darbų. Kaimynei reikėjo nueiti pasiimti stiklinę iš virtuvės, matėsi, kad kaimynei sunku eiti ir ji šlubavo. Tuo metu, kai kaimynė buvo nuėjusi, J. paėmė mokėjimo kortelę ir ją padavė jam bei pasakė PIN kodą. Jis greit išėjo ir J. kaimynei pasakė, jog jis nuėjo iki namų ir greit grįš. Jis nuėjo į šalia esantį bankomatą ir nuo kaimynės banko mokėjimo kortelės nuėmė 600 Eur, tada sulaukęs 00.00 val., nuo minėtos banko kortelės nuėmė dar 200 Eur. Grįžęs pas kaimynę, sulaukęs progos kai ji nematys, padėjo jos banko mokėjimo kortelę atgal, kur ji ir buvo. Tuo metu dar šiek tiek pabuvo pas kaimynę ir išėjo namo. Grįžus namo, J. jam liepė pasidalinti nuimtais pinigais. Jis jai davė 400 Eur, o sau pasiliko 400 Eur. J. jam yra pasakojusi, jog ne pirmą kartą yra apvogusi kaimynę. Jau ilgą laiką su J. nebendrauja, nes ji yra melagė, jokių ryšiu su ja nepalaiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo gailisi, sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą 400 Eur žalą (b. l. 139-141).

Papildomos apklausos metu L. D. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta pilnai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, tačiau norėjo juos papildyti nurodydamas, kad turėjo asmeninių problemų, dėl kurių negalėjo atlyginti padarytos 400 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai. Pasižadėjo iki 2024 m. balandžio 8 d. atlyginti padarytą žalą (t. 1, b. l. 145-146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. R. parodė, kad dėl jai inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta iš dalies. 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.00 val., buvo pas kaimynę O., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusiu draugu L. D.. Pieš tai jie abu buvo jos buto balkone, kai kaimynė juos išgirdo ir pakvietė pas save į svečius. Ji su L. nuėjo pas kaimynę išgerti brendžio. Kai jie atėjo, ji turėjo vieną butelį brendžio, jį išgėrus, kaimynė O. davė jai 20 Eur, jog nupirktų dar vieną butelį brendžio. Apie 19.45 val. ji ėjo viena iki parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), o L. liko vienas kartu su kaimyne. Kol ji buvo išėjusi, nežino apie ką jie kalbėjo, tačiau jai grįžus su buteliu, kalba ėjo apie pinigus. L. vis prašė O. paskolinti pinigų, teigė, jog ji gauna pensiją ir tikrai turi pinigų. Taip pat kaimynė sakė, kad jai reikia pasidaryti remontą, L. labai maloniai su ja bendravo ir sakė, jog jis daug ką moka ir gali jai padėti, be to, yra kaimynas ir padarys viską pigiau. Vėliau O. nuėjo pasiimti savo rankinuko, atėjusi iš rankinuko ištraukė piniginę, iš jos savo mokėjimo kortelę bei padavė jai ir paprašė išgryninti pinigų. Pasakė mokėjimo kortelės PIN kodą, pasakė, kad ji yra neblaivi ir PIN kodą gali pamiršti, todėl ji užsirašė sau ant rankos. Ji pareiškė, kad pinigai jai bus reikalingi remontui ir reikalingi grynieji pinigai. Tuo metu šalia buvo ir L., kuris girdėjo mokėjimo kortelės PIN kodą. O. prašė jos išgryninti 600 Eur. Kartu su L. nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), ir iš „SEB“ bankomato iš pradžių išgrynino 400 Eur sumą, tada atspausdino kvitą, kad patikrinti mokėjimo kortelės sąskaitos likutį. Tada išgrynino antrą kartą 600 Eur ir su šia pinigų suma atspausdino kvitą, kiek buvo nuimta pinigų. Išgrynintus 400 Eur padavė L. (pinigus jam padavė, nes jautė iš jo spaudimą, šiek tiek jo bijojo), o likusius 600 Eur su kvitais padavė kaimynei O.. Kaimynė iškarto pinigus ir kvitus įsidėjo į rankinuką, o rankinuką įsidėjo į sofą (sofa yra suskleidžiama). Maždaug po 10 minučių išgėrė dar vieną stikliuką brendžio ir išėjo į namus. L. liko pas kaimynę, sakė pabaigs gerti alkoholį ir ateis. Grįžusi namo, iškart nuėjo miegoti, kada grįžo L., ji nežinojo. Kitą dieną, 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 09.00 val., kaimynė O. atėjo pas ją ir pasiūlė ateiti pas ją į svečius pataisyti sveikatos. Tuo metu L. jau nebuvo, jis nuo 06.00 val. ryto buvo išvažiavęs į darbą. Ji pas kaimynę nuėjo, tačiau daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. O. jos paprašė nupirkti jai vieną butelį brendžio bei davė jai 50 Eur. Jos rankinukas buvo ant spintelės, ji iš jo ištraukė pinigus ir jai padavė. Apie 10.00 val. ji nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią šalia jų namų, nupirko butelį ir grįžo. Ji O. padavė butelį, bei visą grąža. Ji dar truputi pabuvo ir išėjo namo. O. nuolatos klausinėjo, kur L., kada jis ateis. Apie nuimtus pinigus, ar, kad būtų kažkas ne taip, ji nieko nesakė. Apie 19.00 val. grįžo L., kuris su savimi turėjo butelį degtinės, bei ją kalbino vėl eiti pas kaimynę, tačiau ji atsisakė ir pasakė, kad jeigu jis išeis, neįleis jo į namus. Jis vis tiek išėjo pas kaimynę O.. Jie su L. susipyko, kadangi ji turėjo jam iš kaimynės išgryninti 400 Eur bei dar paskolino iš savų 350 Eur. L. tądien iš kaimynės taip ir negrįžo. Po šio įvykio ji su L. nebuvo susitikę, kadangi ji jam pasakė, kad čia negražiai gavosi, nes yra vagystė, tačiau jis jai atsakė, jog nieko čia baisaus, jog O. girtuoklė ir nieko neprisimins. Ji sužinojo, jog jis buvo nuteistas ir atlikinėjo bausmę kalėjime, todėl nustojo su juo bendrauti. Po įvykio ji jo paklausė, kada jai gražins skolą. Jis pasakė, kad vėliau. Pastebėjo, jog L. yra užblokavęs jos numerį bei per kitas internetines svetaines. Su L. rimtai bendravo gal tik apie 3 savaites, iš pradžių buvo labai malonus, žadėjo nudirbti vyriškus darbus namuose, bei jai padėti, dėl to atsirado pasitikėjimas juo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, norėtų atsiprašyti kaimynės ir atlyginti padarytą žalą. Taip pat, žada nueiti pas ją ir pasiaiškinti dėl išgrynintų 600 Eur sumos, kuriuos jai tikrai buvo padavusi. Kaimynė O. dažnai prašydavo jos nueiti į parduotuvę bei nupirkti jai alkoholio, sulčių ir mineralinio, daugiau jokių kitų maisto prekių nupirkti neprašydavo (t. 1, b. l. 124-126).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. R. parodė, kad dėl jai inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta pilnai. Padarytą 800 Eur turtinę žalą yra atlyginusi nukentėjusiajai O. P. (t. 1, b. l. 130-131).

Pateiktame O. P. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 10.30 val., nuėjo į parduotuvę „Maxima“, perlo terminale norėjo sumokėti mokesčius už butą ir sužinojo, kad nepakanka pinigų. Nuėjusi į banką „Swedbank“, sužinojo, kad iš jos sąskaitos (duomenys neskelbtini), o tiksliau iš banko kortelės, 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo išgryninti 400 Eur, 2023 m. rugpjūčio 13 d. 600 Eur, vėliau šią dieną dar 200 Eur. Kokių būdu ir kas galėjo išgryninti jos pinigus, nežinojo. Banko kortelė visada buvo su ja. Jai padaryta turtinė žala 1200 Eur (t. 1, b. l. 8-13).?

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji O. P. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., apie 10.30 val., buvo parduotuvėje, „Maxima“. Norėjo sumokėti mokesčius, tačiau jai nurodė, kad jos sąskaitoje nepakanka lėšų, tai jai pasirodė labai keista, kadangi neseniai gavo pensiją, kurios tikrai turėjo užtekti. Iš karto nuėjo į „Swedbank“ banką, kur darbuotoja jai atspausdino jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame matyti, kad yra atlikti trys pinigų išgryninami, kurių ji neatlikinėjo, o tiksliau 2023 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis iš sąskaitos 2023 m. rugpjūčio 13 d. buvo nuskaičiuota 600 Eur ir 200 Eur, o 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo nuskaičiuota 400 Eur. Kam šitie pinigai buvo nuskaičiuoti ar nuimti, išraše nesimato, ji nežinojo, kur jie dingo. Prieš ne jos atliktus mokėjimus yra pinigų gryninimas, tai yra 120 Eur ir 90 Eur, šiuos pinigų gryninimus 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 10.00 val., atliko ji, jai reikėjo sumokėti už draudimą, už akinius ir už butą. Pinigus nusiėmė parduotuvėje „Rimi“, esančiame bankomate. Iš karto po to, kai išgrynino pinigus, sumokėjo už „Ergo“ draudimą. 2023 m. rugpjūčio 13 d. iš namų niekur išėjusi nebuvo. Savo banko sąskaitą užblokavo, jos banko kortelę pasiėmė. Banko darbuotoja tikslesnių duomenų apie iš jos sąskaitos atliktus mokėjimus nenurodė, liepė kreiptis į policiją. Jai dažnai šlubuoja atmintis. Tačiau ji nemano, kad ji galėjo pati nusiimti pinigus ir apie tai pamiršti, ji visur atsiskaitinėja kortele, grynus nusiima tik kai labai reikia, tačiau bet kokiu atveju rytoj pas ją atvažiuos jos dukra J. G., kuri jai padės paieškoti dingusių pinigų. <...> Kas galėjo pasisavinti ir pasinaudoti jos banko kortele, nežinojo, nieko neįtarė. Jai padaryta turtinė žala 1 200 Eur (t. 1, b. l. 25-27).

Papildomai apklausta nukentėjusioji O. P. parodė, kad prisiminė, jog pas ją nuolat lankydavosi bute kaimynė iš to paties namo, vardu J., tamsių plaukų, pabendrauti, pamatuoti spaudimą. Ji ją labai gerai žino, nes pas ją dažnai lankydavosi. Neseniai ji sakė, kad ištekėjo. Vyras vieną kartą buvo užėjęs, bet bruožų neįsidėmėjo. Banko mokėjimo kortelės slaptažodį buvo užsirašiusi užrašų knygelėje ir jį laikydavo rankinėje, netoli buvo spaudimo aparatas. Paskutinį kartą kaimynė J. labai ilgai sėdėjo prie jos rankinės ir ji įtaria, kad galimai ji galėjo iš rankinės paimti banko kortelę, užrašų knygelę ir nuimti pinigus (t. 1, b. l. 28-31).

Papildomai nukentėjusioji O. P. parodė, kad šiuo metu su kaimyne nebendrauja. Galimai 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare, pas ją atėjo J. su savo, kaip tuo metu jie teigė, sutuoktiniu L.. Jie pasakė, kad susituokė ir nori atšvęsti. Ji juos įsileido į savo namus, vestuvių proga padovanojo staltiesę. Jie visi kartu susėdo prie stalo svetainėje, ji iš virtuvės atsinešė alkoholinio gėrimo butelį – brendžio. Ji alkoholio nevartojo, kadangi tuo metu buvo nukritusi nuo laiptų ir jai skaudėjo nugarą bei jai buvo leidžiami vaistai, todėl tikrai alkoholio nevartojo. Greičiausiai J. davė savo mokėjimo kortelę. Prisiminė, jog ji rašėsi ant rankos mokėjimo kortelės PIN kodą, tačiau kokią pinigų sumą prašė išgryninti, ji neprisiminė. <...> J. su savo vyru buvo pas ją neilgai, apie 2 valandas. Girdėjo triukšmą, kad jie pykosi. Kai jie išėjo, ji nuėjo miegoti. J. su L. buvo pas ją namuose, ji niekur nebuvo išėjusi, nebent į tualetą. Kitą rytą ji nuėjo pas J. ir paklausė, ar jie nenori pataisyti sveikatos. Atrodo J. buvo viena, ji sutiko ir jie nuėjo pas ją namo. Ji kartu su J. vartojo alkoholinį gėrimą – brendį. Daugiau nei J., nei L. pas ją atėję nebuvo. <...> išgrynintų pinigų kvitų ji nerado. Apžiūrėjo visus namus kartu su savo dukra, tačiau niekur savo pinigų nerado. Tą dieną, kuomet pas ją buvo J. ir L., tai L. jos prašė paskolinti 20 Eur ir ji jam juos paskolino, tačiau daugiau pinigų paskolinti jis jos neprašė. Taip pat ji L. prašė padėti atlikti remonto darbus pas ją namuose, jis sutiko, tačiau L. dingo, taip jai ir nepadėjo, o remonto darbus padarė jai kitas žmogus. Žino tik tiek, jog išgrynintų pinigų, kurie buvo nuimti iš jos mokėjimo kortelės, ji nerado ir jų niekur negalėjo panaudoti ar kažkam duoti, nes iš namų niekur beveik neišeina. Taip pat nori paminėti, kuomet J. ir L. buvo pas ją namuose, jos rankinukas, kuriame buvo piniginė ir mokėjimo kortelė, visada buvo tarp komodos ir sofos ant spintelės (t. 1, b. l. 32-35).

Byloje esančiame J. G. prašyme nurodyta, kad paršo leisti jai atstovauti motinos O. P. interesus ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nurodė, kad mama pati dalyvauti negali dėl sveikatos būklės, kadangi po operacijos iki šiol yra ligoninėje ir kada bus išrašyta dar neaišku. Pridėjo medicininius išrašus (t. 1, b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir L. D. veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas

Įrodymų vertinimas ir J. R. veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas

Įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (be aukščiau nuosprendyje aptartų įrodymų, taip pat nukentėjusiosios sąskaitos išrašas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.36 val., buvo nuimta 600 Eur suma, 2023 m. rugpjūčio 12 d., 23.38 val., buvo nuimta 200 Eur suma, o 2023 m. rugpjūčio 13 d., 00.14 val., buvo nuimta 400 Eur suma, taip pat AB „Swedbank“ pateiktos fotografijos parodo, kad 23.36 val. prie bankomato užfiksuota kaltinamoji J. R.; 23.38 val. prie bankomato užfiksuota kaltinamoji J. R., o 00.13 val. prie bankomato užfiksuotas kaltinamasis L. D.) visumą, nustatyta, kad kaltinamieji L. D. ir J. R., veikdami kartu, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – kaltinime nurodytu laiku, neteisėtu būdu įgiję svetimą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, išduotus O. P. vardu, turėdami tikslą panaudojant šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami vieninga tiesiogine tyčia, inicijuodami ir atlikdami finansines operacijas šia elektronine mokėjimo priemone bei panaudodami tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t. y. PIN kodą, taip pateikdami žinomai melagingas žinias apie svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jie turi teisę naudotis esančiomis piniginėmis lėšomis bei tuo suklaidindami banko informacinę sistemą, neteisėtai kaltinime nurodytu laiku atliko finansines operacijas, detaliau nurodytas kaltinime, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai O. P. priklausantį bendros 1 200 Eur vertės turtą.

Teismo vertinimu, tiek kaltinamasis L. D., tiek kaltinamoji J. R. suvokė, kad naudojasi svetima, neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, bei suvokė, kad dėl tokių jų apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės (t. y. nukentėjusioji dėl šių neteisėtų veiksmų praras savo pinigines lėšas), t. y. kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog kaltinamieji L. D. ir J. R. veikdami kartu, pasinaudodami nukentėjusiajai O. P. priklausančia elektronine mokėjimo kortele ir PIN kodu, atliko jiems kaltinime inkriminuotas mokėjimo operacijas ir taip padarė nukentėjusiajai O. P. 1 200 Eur turtinę žalą. Kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL dydį, bet neviršija 400 MGL dydžio, ši kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (esant idealiajai sutapčiai su BK 215 straipsnio 1 dalimi). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad L. D. ir J. R. veikose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Kaltinamųjų veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamajam L. D. skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir dvi nusikalstamas veikas finansų sistemai, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

L. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, t. y. esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis L. D. yra jauno amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 160), per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 161-162), teistas (t. 2, b. l. 28-33), šiuo metu yra suimtas kitame baudžiamajame procese, 5 metų laikotarpiu nebuvo kreipęsis į priklausomybės ligų centrą (t. 1, b. l. 109), VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ nesigydė (t. 1, b. l. 110), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytas, nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 111-112). Tačiau gautoje specialisto išvadoje Nr. 89TPK-83-2024 nurodyta, kad nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę L. D. (t. 1, b. l. 118)

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. D. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nustatytas nusikalstamas veikas paskiriant arešto bausmes. Baudą skirti kaltinamajam nėra tikslinga, nes šiuo metu kaltinamasis yra suimtas, be to, nors iki sulaikymo dirbo, tačiau viso baudžiamojo proceso metu nesugebėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, o jo padarytos nusikalstamos veikos rodo, kad oficialiai gaunamų pajamų jo pragyvenimui neužtekdavo. Taip pat nėra tikslinga skirti laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmę, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, šios bausmių rūšys būtų per švelnios ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria L. D. už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 40 parų areštą, o už 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 50 parų areštą, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (60 parų arešto bausme) apimant švelnesnę (40 parų arešto) bausmę, ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, L. D. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės (60 parų arešto bausmės) pridedant dalį švelnesnės bausmės, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, t. y. 30 parų arešto, ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

L. D. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei tai, kad kaltinamajam ne pirmą kartą skiriama arešto bausmė, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamojo L. D. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskyrė 30 parų arešto bausmę (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir atiduotas vykdymui; bausmės neatlikęs, šiuo metu suimtas).

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu L. D. pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Šiuo teismo nuosprendžiu skiriama subendrinta arešto bausmė už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje (apysunkis nusikaltimas), 215 straipsnio 1 dalyje (apysunkis nusikaltimas), 182 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), padarymą. Už minėtus apysunkius nusikaltimus yra nustatyta griežta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už BK 182 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą nustatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas.

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, daro išvadą, kad L. D. padarytas baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo minėtų apysunkių nusikaltimų ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Šiuo atveju taikytina BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta taisyklė.

Dėl kaltinamosios J. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylą nagrinėjant teisme, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. R. atsiprašė nukentėjusiosios O. P. dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Nukentėjusioji sutiko susitaikyti ir nurodė, kad atleidžia kaltinamajai. Be to, baudžiamojoje byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina kaltinamosios J. R. nurodytas aplinkybes, jog atlygino nukentėjusiajai 800 Eur turtinės žalos. Tai, jog kaltinamoji grąžino nukentėjusiajai pinigus, nurodė ir patvirtino pati O. P..

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamosios J. R. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, patvirtino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam J. R. ir susipažinus su nukentėjusiosios pozicija išsakyta teisiamojo posėdžio metu, nekyla abejonių, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja O. P.. Be to, pagal pateiktus byloje duomenimis, matyti, kad kaltinamoji grąžino nukentėjusiajai 800 Eur į banko sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtino tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi vaiką, kurį augina viena, yra išsiskyrusi (b. l. 152), SODROS duomenimis bei pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad nedirba, yra duomenų apie gaunamą atlygį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), vienerių metų laikotarpiu nebausta administracine tvarka (b. l. 154), neteista (b. l. 155), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji J. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, J. R. susitaikius su nukentėjusiąja O. P.. Pažymėtina, kad tokį procesinį sprendimą taip pat prašė priimti prokurorė baigiamosios kalbos metu.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios J. R. padarytų nusikalstamų veikų padarymo laipsnį ir pobūdį, bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, mano, kad kaltinamajai tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (minimalus tokios įmokos dydis yra 10 MGL, o maksimalus – 250 MGL). Nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos minėto dydžio įmokai sumokėti.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo kaltinamiesiems

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147) – panaikintina paskelbus šį nuosprendį, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitame baudžiamajame procese.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 132-133) – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji O. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu J. R. atlygino jai 800 Eur turtinę žalą, todėl likusią turtinę žalą – 400 Eur, kuri kilo dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, prašė priteisti iš kaltinamojo L. D..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, kad jai buvo grąžinta 800 Eur. Ji žino, kad iš jos kortelės buvo nuimta 1 200 Eur, nes gavo išrašą iš banko.

Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perdavus bylą į teismą, norėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių - nesenai sudegė jo visas balkonas, neteko mamos prieš (duomenys neskelbtini), buvo labai sunkus metas, tą laiką nedirbo, dėl to nepavyko atlyginti civilinio ieškinio.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su jais taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo jos dydžio, tarp jo veiksmų ir civilinio ieškovo (nukentėjusiosios) patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo O. P. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo L. D..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio prisegtas vokas su CD laikmena, kurioje pateiktos AB „SEB“ banko turimos nuotraukos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1854-1217/2024.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2024-11155 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 168,75 Eur už J. R. gynusios advokatės Loretos Guižauskienės darbo užmokestį bei pažyma Nr. APD-2024-10634 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 179,17 Eur už L. D. gynusios advokatės Elenos Žilėnienės darbo užmokestį.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo L. D. atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes kaltinamasis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, kaltinamosios J. R. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti gynybos prieštaravimai, o kaltinamasis L. D. buvo atstovaujamas gynėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. R., padariusią nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš J. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto bausmę.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (60 parų arešto bausme) apimant švelnesnę (40 parų arešto) bausmę, ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, L. D. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės (60 parų arešto bausmės) pridedant dalį švelnesnės bausmės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, t. y. 30 parų arešto, ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam skirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, L. D. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę 60 parų arešto bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. D. faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Jei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios bus atlikta visa ar dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, šią bausmę ar atliktos bausmės dalį, įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paskelbus teismo nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. P. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. D. civilinei ieškovei 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš L. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsniu, prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio prisegtą voką su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

J. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1) teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.