Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gejnsidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Santariškių namai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB ,,Lietuvos draudimas“, AB „City service“, T. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-19 prašymu bylą nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti jokie atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys su žala, todėl jam negali kilti atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą. Pažymėjo, jog ekspertas nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais tinkamai atliktais skaičiavimais, o byloje pateikti skaičiavimai yra akivaizdžiai neteisingi ir nekorektiški. Paaiškino, jog remonto darbai bute Nr. 4 buvo atliekami nusipirkus butus kitų rangovų, o ne atsakovo, todėl būtent užpilto buto savininko veiksmai lėmė tai, kad nuotekų vamzdis viršuje buvo išsandarintas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nėra sudaręs rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties su atsakovu.

2015-10-29 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas A. U. paaiškino, jog yra buto Nr. 8 bendrasavininkas, su liudytojo butu ribojasi stovas toje vietoje, kur įvyko užpylimas. Nurodė, jog įvykus eismo įvykiui buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog įvykis įvyko dėl statybinio broko, t.y. stovo nesandarumo. Pažymėjo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą yra pasirašęs ir UAB „Santariškių namai“ direktorius. Paaiškino, jog pakeitimų konstrukcijose neatliko, nekeitė jokių pertvarų. Nurodė, jog ekspertas ekspertizės akte teigia, kad stovas buvo pasuktas, todėl liudytojo santechnikos prietaisus reikėjo prijungti kampu, tačiau įrengtas vamzdis nesudaro galimybių tiesiai pajungti stovą. Paaiškino, jog ekspertas neteisingai nurodo vietą, kurioje trūko vamzdis, o jeigu vamzdis būtų judinamas, tai atsispindėtų ir išorėje, būtų išgriuvusi užpildomoji medžiaga, tuo tarpu nuotraukose matoma, jog vamzdis stovi stabiliai. Pažymėjo, jog net jeigu statybininkai ir būtų sukę vamzdį, išnirimo negalėtų būti, taigi, ekspertizė atlikta neišsamiai, neatsižvelgus į visus duomenis. Nurodė, jog atsakovas savanoriškai pats pašalino trūkumus, išpjovė šachtoje antrą ertmę ir atliko remonto darbus. Namo administratorius atliekant apžiūrą bei remonto darbus nedalyvavo. Atliekant remonto darbus susidarė kamštis stove, kuris nukeliavo žemyn iki 4 buto. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju perdanga, per kurią eina vamzdis, tarp aukštų yra užsandarinta, todėl tarpo tarp perdangos ir vamzdžio nėra, o jei vamzdis būtų sukiojamas, šis užpildas būtų ištrupėjęs. Nurodė, jog įsigyto buto sienose buvo įtvirtintos prijungimo vietos, kur reikėjo prijungti čiaupą. Prie kanalizacijos stovo ir virtuvės stovo trišakio prieiti yra sudėtinga, atsakovas nuomojosi specialią kamerą bei padarė dvi angas sienoje, kad prieitų prie trišakio. Byloje pateikta nuotrauka padaryta tada, kai sienoje buvo padaryta papildoma anga. Revizinės durelės įsigyjant butą buvo, o šalinant trūkumą padarytos antros durelės prie grindų.

2015-11-26 ekspertu apklaustas Vytautas Bronislovas Elenbergas paaiškino, jog 2015-09-25 atliko ekspertizę ir pateikė išvadas, kad užliejimas įvyko buto savininkui rekonstruojant statybos metu pastatytą arba įrengtą nuotekų sistemą. Pažymėjo, jog atlikta ekspertizė buvo retrospektyvi, nes ją atliekant viskas buvo atstatyta. Paaiškino, jog buto savininkas pakeitė virtuvės vietą, todėl rekonstravo nuotekų sistemą. Nurodė, jog pateikdamas išvadą susipažino su visa byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, jog faktinių aplinkybių protokolo turinys ekspertui yra žinomas, tačiau vertintinas kritiškai. Nurodė, jog iš byloje esančių aktų matyti, jog statybos darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas patvirtino, jog kanalizacija yra įrengta tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo netinkamai sumontuotas. Pažymėjo, jog po įvykio nesandarumas negalėjo būti nustatytas, jis buvo tik spėjamas. Paaiškino, jog stovas yra įtvirtintas, tai polimerinis vamzdis, kuris turi stovėti vietoje, jo kilnoti negalima, tačiau galima sukti, šis vamzdis negali būti perveržtas, nes priešingu atveju – įlūš. Pažymėjo, jog 4 buto savininkui, atliekant rekonstrukciją, atsirado poreikis sukti savo atvamzdį 90 laipsnių kampu, vamzdžio dalis yra perdangoje, todėl atliekant darbus nesimato kas vyksta, pratekėjimas įvyko prie alkūnės. Paaiškino, jog apžiūrėjo visą vamzdį iš vidaus, kitų pažeidimų kamera neužfiksavo, duomenų išvadai pateikti netrūko. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos darytina išvada, kad buto Nr. 4 savininkas pats įsirengė stovą, tačiau duomenų apie tai, kad būtų šiuo darbus suderinęs su statytoju ar juos įteisinęs, nėra. Nurodė, jog buto Nr. 4 savininkas perkėlė virtuvę į kitą vietą, perkeldamas plautuvę sukiojo vamzdžius, todėl buvo persuktas trišakis. Kaip jau minėta, iš byloje esančių aktų nustatyta, kad atlikti statybos darbai atitinka projektą. Paaiškino, jog byloje duomenų apie vamzdžio užkimšimą nėra. Nurodė, jog faktinių aplinkybių protokolas vertintinas kritiškai, kaip noras greitai išspręsti konfliktą. Pažymėjo, jog dėl lokalinės sąmatos nėra tikslo pasisakyti, nes nėra priežastinio ryšio, skaičiavimus sąmatai atlieka speciali programa. Nurodė, jog vamzdis perdangoje paliekamas pakankamai laisvai, nes nuo temperatūros jis plečiasi, todėl vertikaliai jis pritvirtinamas sandariai, tačiau horizontaliai paliekamas laisviau. Vamzdis pats nesisukioja, tačiau sukant suktųsi, taip pat pažymėjo, jog vamzdžio sukimas gali lemti kitų detalių išsimovimą, nagrinėjamu atveju taip ir įvyko.

2015-11-26 ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, jog ekspertas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vamzdis sukasi aplink savo ašį, tuo tarpu ekspertizės aktu avarijos priežastimi nurodė vamzdžio sukimą aplink savo ašį ir jo išsinėrimą. Nurodė, jog reikalavimą kildina iš netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties tarp trečiojo asmens T. S. bei atsakovo UAB „Santariškių namai“ vykdymo, pardavėjas atsakingas už daikto trūkumą. Pažymėjo, jog senaties terminas dėl daikto trūkumų negali būti taikomas, nes ieškovas ieškiniu prašo priteisti patirtą žalą, o trūkumai jau buvo pašalinti. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai trečiasis asmuo sužinojo apie jo interesų pažeidimą. Paaiškino, jog ieškovo ekspertas buvo nuvykęs į įvykio vietą, lankėsi bute Nr. 4, trečiasis asmuo pateikė nuotraukas, todėl buvo sudaryta sąmata ir taip nustatytas turto sugadinimas bei jų mastas. Nurodė, jog į bylą pateiktos dvi sąmatos, kuriose nurodytos skirtingos sumos, viena iš jų dėl 10 000 Lt pateikta trečiojo asmens, kadangi ji buvo nepagrįsta, buvo sudaryta kita, t.y. 7 000 Lt sąmata, kurią sudarė ieškovo ekspertai ir būtent pagal ją buvo sumokėta draudimo išmoka. Pažymėjo, jog darbų apimtis tikrino ekspertas, tačiau ar darbai buvo atlikti ieškovas netikrino, nes įstatymas neįpareigoja to daryti, be to klientas pasirenka ar atlikti remonto darbus ir būtent dėl to žala atlyginta be pridėtinės vertės bei kitų mokesčių. Nurodė, jog ieškinio suma – darbų ir medžiagų kaštai, o ar sąmata buvo derinta su atsakovu, atstovas nežino. Papildomai paaiškino, jog trečiasis asmuo patikrinti daikto kokybės negalėjo, byloje pateikti aktai vertintini kritiškai. Pažymėjo, jog žala atlyginama nustačius faktą, o ne faktiškai ją patyrus. Nurodė, jog byloje pateikta eksperto išvada yra prieštaringa, ekspertizė byloje atlikta praėjus penkiems metams po įvykio, ekspertas tendencingai atsakinėjo į klausimus, taip pat minėjo, jog galėjo gauti ne visus duomenis. Paaiškino, jog anot eksperto, stovas lengvai sukasi, tuo tarpu išvadoje ekspertas nurodo, jog trečiasis asmuo prisijungdamas prie vamzdžio savo sanitarinę sistemą vamzdį pasuko ir taip jį išnėrė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog stovas buvo užkimštas žemiau nesandarios jungties, šis vamzdis negalėjo būti užkimštas buto Nr. 8 gyventojų, nes jie šia sistema nesinaudojo. Būtent įvykio dieną jie pirmą kartą paleido vandenį ir įvyko apipylimas, todėl darytina išvada, jog vamzdis buvo užkimštas būtent atsakovo rangovo. Pažymėjo, jog ekspertas turėjo atsakyti į klausimą, kodėl nesandarumas atsirado ne pačiame stove, o jungtyje į stovą, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas siekė ne šios išvados, todėl atlikta ekspertize byloje remtis nėra pagrindo. Nurodė, jog žalos dydis yra įrodytas sąmata be pridėtinių išlaidų, nuotraukomis. Paaiškino, jog įstatymas numato prezumpciją, kad už daikto trūkumus atsakingas pardavėjas, o vien veiksmų atlikimas, neva pažeidžiant susitarimus ir nesant priežastinio ryšio, šios prezumpcijos nepaneigia.

2015-11-29 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, jog byloje yra įrodyta, kad statytojo rangovo darbai buvo atlikti tinkamai. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo pakeitė santechnikos įvado vietą, dirbo su magistraliniu vamzdžiu, tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartis trečiajam asmeniui draudė keisti projektinius sprendinius be statytojo sutikimo, taip buto savininkas prisiėmė jų netinkamo atlikimo riziką, todėl būtent trečiojo asmens veiksmai sukėlė žalą. Nurodė, jog atsakovas nėra atsakingas dėl patirtos žalos, nes buto savininkas darbus atliko po daikto perdavimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog ieškovas patirtos žalos neįrodė, pateikė į bylą dvi sąmatas, kuriose nurodytos sumos nesutampa, ieškovo išmokėta suma taip pat nesutampa su pateiktose sąmatose nurodytais skaičiais. Paaiškino, jog atlygintina žala turi būti patirta, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo remonto darbų neatliko. Nurodė, jog atsakovas yra apdraudęs civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“, todėl atsakovu šioje byloje turi būti draudikas. Paaiškino, jog nuo žalos padarymo iki kreipimosi į teismą yra praėję daugiau nei trys metai, todėl yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, jog atsakovo, pagalba buto savininkui likviduojant avariją, nereiškia, jog atsakovas pripažino savo kaltę. Papildomai nurodė, jog atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos, priešingai, byloje yra pateikti įrodymai, paneigiantys atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo. Pažymėjo, jog ekspertas matydamas spalvotą nuotrauką patvirtino, jog savo ekspertizės išvadų nekeičia, t.y. išvados ir priežastys, dėl kurių įvyko apliejimas, lieka tos pačios. Išsinėrimas gali būti tiek vienoje, tiek kitoje vietoje sąlygotas tų pačių veiksmų, būtent neprojektinių darbų atlikimo. Nurodė, jog žalą sukėlė ne vamzdžio užsikimšimas, o jo išsinėrimas. Pažymėjo, jog pateikta į bylą sąmata, kuria remiasi ieškovas yra nepasirašyta, byloje taip pat nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti visi sugadinimai.

2015-11-29 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „City Service“ atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog sutinka su atsakovo pozicija, kad pirkėjas ar jo pasirinktas rangovas galėjo lemti avariją ir dėl to buvo patirta žala. Pažymėjo, jog dėl vandentiekio techninės būklės, savalaikės priežiūros atsakingas buto savininkas. Papildomai paaiškino, jog ieškovo atstovas savaip interpretuoja eksperto mintis, ekspertas patvirtino visas savo ekspertizės akte pateiktas išvadas, akivaizdu, kad pirminė projektinė dokumentacija buvo pakeista nauja, todėl nėra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2010-09-12 buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2008-03-28 atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. sudarė Preliminarią būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SN1-SP1C/A04 su priedais, sutarties 8 priede įtvirtintos buto apdailos darbų atlikimo taisyklės (t. 1, b.l. 127-152). Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis tarp atsakovo ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sudaryta 2008-09-25 (t. 1, b.l. 101-114), o pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto adresu ((duomenys neskelbtini)g. 69-4, Vilniuje, buvo apdraustas AAS „Gjensidige baltic“, įvykio metu draudimo apsauga galiojo (t.1, b. l. 13-15, t. 2, b.l. 2-47). Trečiasis asmuo T. S., pranešimu apie įvykį informavo ieškovą apie užpylimą (t. 1, b. l. 16, 83-84). 2010-09-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pasirašytame ir atsakovo atstovo, nurodyta, jog įvykis įvyko dėl statybos darbų broko, t.y. stovo nesandarumo per jungtį bei stovo užsikimšimo žemiau nesandarios jungties (t. 1, b. l. 19-20). 2011-01-10 raštu trečiasis asmuo T. S. pateikė ieškovui 10 021,43 Lt žalos atlyginimo sąmatą (t. 1, b. l. 17-18). Iš lokalinės sąmatos nustatyta, jog bendra apskaičiuota darbų ir medžiagų vertė yra 6393 Lt, o su PVM yra 7735,53 Lt (t.1, b. l. 26). 2011-01-13 ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 4981,00 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27). 2012-06-07 raštu atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui žalą (t.1, b.l. 29). Atsakovas informavo ieškovą, jog buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (t.1, b. l. 30), generalinio rangovo atsakovas nesamdė, butai buvo parduodami su daline apdaila, o likusius statybos darbus vykdė patys pirkėjai (t. 1, b. l. 31). 2013-02-18 bei 2013-06-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria prašė sumokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 32). 2013-07-25 raštu ieškovui atsakovas nurodė, jog su pretenzija nesutinka, pažymėjo, jog įvykis įvyko jau po butų apdailos ir baldų montavimo darbų pabaigos, kuriuos atliko butų savininkai ar jų samdyti asmenys (t. 1, b. l. 33). 2013-06-04 ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo (t. 1, b. l. 85), tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įvykio datai civilinės atsakomybės draudimo apsauga negaliojo (t. 1, b.l. 86). Iš paslėptų darbų patikrinimo akto Nr. 3 nustatyta, kad atlikti fekalinės nuotekų sistemos darbai atitinka projekto, statybos norminių aktų dokumentų reikalavimus (t. 1, b.l. 154-155, t. 2, b.l 76-77). 2008-01-16 atitikties deklaracijoje Nr. 08.01.16-01 nurodyta, jog mažareikšmė vidaus kanalizacija atitinka standartus (t. 2, b.l. 79). Buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktu atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. patvirtino, jog darbai, numatyti 2008-03-31 sutarties M2-SP1C/A04 priede Nr. 4 atlikti pilnai ir tinkamai, trečiasis asmuo jokių darbų trūkumų šiame akte nenurodė (t. 2, b.l. 81-82). Trečiasis asmuo 2008-06-12 atsakovui teiktu prašymu nurodė, jog nepageidauja, kad atsakovas įrengtų bute pertvaras, medžiagas paliekant bute (t. 2, b.l. 84). 2008-12-23 pranešimu atsakovas informuotas, jog apdaila bute adresu (duomenys neskelbtini), atlikta, pranešime taip pat pažymėta, jog virtuvės zonoje ir vonioje nepaliktos fekalinės kanalizacijos pravalos (t. 2, b.l. 85). 2014-09-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas virtuvės įrangos išdėstymas butuose Nr. 4 bei Nr. 8 (t. 2, b.l. 86-91). UAB „Ermasan“ 2014-10-07 išvada nustatyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos vamzdynų, taip pat ir kanalizacijos stovo bei prievalų konstrukcija lyginant su projektine yra pakeista, o apdailos ir vamzdynų montuotojai, privalėjo, atlikę darbus, juos įteisinti (t.2, b.l. 92). UAB „Statybos procesų valdymas“ Patalpų užpylimo priežasčių nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog pastate, adresu (duomenys neskelbtini) butus Nr. 4 ir Nr. 8 aptarnaujančiame virtuvės nuotekų stove išsinėrė jungtys ties buto Nr. 8 grindimis, nuotekų šalinimo stovas aptarnaujantis kelis butus ir esantis už buto ribų, šiuo atveju uždaroje inžinerinėje šachtoje atskirtoje nuo kitų patalpų sienomis, yra priskiriamas prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, todėl šis nuotekų šalinimo stovas yra bendra daugiabučio namo gyventojų nuosavybė (t. 2, b.l. 195-204).

Laikotarpiu nuo 2008-01-31 iki 2009-01-11 atsakovas Statybų ir montavimo darbų visų rizikų draudimu buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“, draudimo objektas – statybos ir montavimo turtiniai nuostoliai, civilinė atsakomybė, garantinio termino laikotarpis – 24 mėnesiai nuo objekto statybos darbų pabaigos (t. 1, b. l. 46-51, 52-55, 176-181, 182-185, 186-190, 191). 2008-09-23 atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „City Service“ sudarė namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SNT-A-72-VK, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo savininkams teikti atsakovo pastatytuose namuose ir namams paskirtoje teritorijoje administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas (t.1., b.l. 57-61, 62-65, 66-68, 69-71). Iš 2007-10-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūno įsakymo Dėl numerių suteikimo Nr. A15-3333(1.3-SEN-18) nustatyta, jog namui, kuriame buvo užlietas butas, suteiktas 69 numeris (t. 2, b.l. 108-111).

Byloje buvo skirta užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlikto remonto po užliejimo ekspertizė, ekspertas savo išdavoje nurodė, jog nėra pagrindo teigti, namo statytojui – atsakovui UAB „Santariškių namai“ buitinės kanalizacijos stovą įrengus netinkamai, buto (duomenys neskelbtini) kanalizacijos jungties išsandarinimas ir buto (duomenys neskelbtini) užliejimu šiam butui padaryta žala yra sąlygota šiame bute atliktų neprojektinių virtuvės kanalizacijos įrengimo darbų, o ieškinio suma, išmokėta žalai atlyginti, nepagrįsta užliejimo techniniu pagrindimu, nei viena iš trijų pateiktų klaidingų, be įtikinamo pagrindo sudarytų sąmatų (t. 2, b. l. 129-142).

Dėl ieškinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis įtvirtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 3-11 dalys). Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o tripliku – sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl parduotų daiktų trūkumų. Pažymėtina, jog nors ieškovas savo reikalavimus kildina iš atsakovo ir trečiojo asmens T. S. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui T. S. draudimo išmoką dėl buto užliejimo, t.y. atlygino jo patirtą žalą ir pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo prašymas taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas taip pat prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CK 1.119 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas 2010-09-12, ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2011-01-13. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2013-09-12, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taigi, nepaleidęs sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino nepraleido, todėl šie atsakovo atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos gyventojų turto draudimo sutarties bendrosios sąlygos numato, jog draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, taigi, ieškovui išmokėjusiam draudimo išmoką perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (t. 2, b.l. 2-47). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bylose, kuriose reikalavimą atlyginti žalą atsakovui reiškia nukentėjusio asmens draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, kuri sieja nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Pažymėtina, jog atsakovą UAB „Santariškių namai“ ir trečiąjį asmenį T. S. sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala.

Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Kaip jau minėta, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovo atsakomybė ieškovui, atlyginusiam trečiojo asmens patirtą žalą, kyla iš sutarties. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-2014). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo netinkamai įrengto vandens magistralinio stovo buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog paslėptų darbų patikrinimo aktu Nr. 3 nustatyta, kad atlikti fekalinės nuotekų sistemos darbai atitinka projekto, statybos norminių aktų dokumentų reikalavimus (t. 1, b.l. 154-155), o 2008-01-16 atitikties deklaracijoje Nr. 08.01.16-01 nurodyta, jog mažareikšmė vidaus kanalizacija atitinka standartus (t. 2, b.l. 79). Buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktu atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. patvirtino, jog darbai, numatyti 2008-03-31 sutarties M2-SP1C/A04 priede Nr. 4 atlikti pilnai ir tinkamai, trečiasis asmuo jokių darbų trūkumų šiame akte nenurodė (t. 2, b.l. 81-82). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pardavė trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei nebaigtą statyti, t.y. 85 procentų baigtumo butą, o pagal sudarytos Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 9.4 punktą, buto savininkas įsipareigojo atlikti perkamo buto visiškos apdailos darbus (t.1, b.l. 101-114). 2008-06-12 prašyme trečiasis asmuo atsakovui nurodė nepageidaujantis, jog atsakovas įrengtų bute pertvaras, medžiagas prašė palikti bute (t. 2, b.l. 84). 2008-12-23 pranešimu atsakovas informuotas, jog apdaila adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikta, tačiau pranešimo pastabose pažymėta, kad virtuvės zonoje ir vonioje nepaliktos fekalinės kanalizacijos pravalos (t. 2, b.l. 85). 2014-09-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas virtuvės įrangos išdėstymas butuose Nr. 4 bei Nr. 8, iš kurio matyti, jog plautuvės vieta butuose Nr. 4 bei Nr. 8 nesutampa (t. 2, b.l. 86-91). UAB „Ermasan“ 2014-10-07 išvadoje nurodyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos vamzdynų, taip pat ir kanalizacijos stovo bei prievalų konstrukcija lyginant su projektine yra pakeista, o apdailos ir vamzdynų montuotojai, privalėjo, atlikę darbus, juos įteisinti (t. 2, b.l. 92). Ekspertas ekspertizės akte nurodo, jog bute Nr. 4 įrengta pertvara perstumta, virtuvės frontas apsuktas priešinga nei bute Nr. 8 kryptimi. Ekspertas pažymėjo, jog šis pakeitimas nulėmė tai, kad plautuvei prie stovo prijungti teko 90 laipsnių kampu pasukti stovo sudėtyje statybos metu buvusią trišakę jungtį, todėl kanalizacijos išsandarinimas bute Nr. 8 yra įtakotas bute Nr. 4 pirkėjo ar jo pasirinktų rangovų atliktų kanalizacijos pajungimo darbų. Ekspertas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad namo statytojas, t.y. atsakovas, netinkamai įrengė buitinės kanalizacijos stovą, o buto (duomenys neskelbtini), kanalizacijos jungties išsandarinimas ir buto (duomenys neskelbtini) užliejimu šiam butui padaryta žala yra sąlygota šiame bute atliktų neprojektinių virtuvės kanalizacijos įrengimo darbų (t. 2, b.l. 129-141). Pažymėtina, jog atsakovo ir trečiojo asmens T. S. sudarytos Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 9.5 punktas numato, jog atlikdamas buto apdailą, pirkėjas, t.y. trečiasis asmuo, įsipareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų, pardavėjo, t.y. atsakovo, nustatytų buto apdailos darbų atilikimo taisyklių, nepažeisti ir saugoti namo bei buto bendrąsias konstrukcijas. UAB „Statybos procesų valdymas“ Patalpų užpylimo priežasčių nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog nuotekų šalinimo stovas, aptarnaujantis kelis butus ir esantis už buto ribų yra priskiriamas prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, todėl šis nuotekų šalinimo stovas yra bendra daugiabučio gyventojų nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, jog Apdailos darbų atlikimo taisyklių 3 punktas draudžia pirkėjui be rašytinio pardavėjo sutikimo pakeisti buto projektinius sprendinius. Pažymėtina, jog buto Pirkimo-pardavimo ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartis sudaryta 2008-09-25, šioje sutartyje nustatyta, jog visiškos apdailos darbus buto pirkėjai įsipareigoja atlikti ne vėliau kaip per 120 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, tuo tarpu apie atliktus apdailos darbus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai atsakovui pranešė 2008-12-23 raštu, todėl darytina išvada, jog kanalizacijos pajungimo darbai, o taip pat ir stovo pasukimas 90 laipsnių kampu, atliktas jau po buto perdavimo jo pirkėjams. Taigi, buto (duomenys neskelbtini) savininkas, atlikdamas neprojektuotinus virtuvės kanalizacijos darbus, sąlygojo užliejimu šiam butui padarytą žalą, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai įrengė buitinės kanalizacijos stovą ir yra atsakingas dėl įvykio metu kilusios žalos.

Ekspertas pateiktoje išvadoje pažymi, jog trečiojo asmens T. S. 2010-09-13 pranešime ieškovui apie įvykį nurodyti teiginiai yra prieštaringi, iš vienos pusės trečiasis asmuo nurodo faktą apie kaimynų iš buto Nr. 8 veiksmus bandant atkimšti kriauklę, iš kitos pusės įtarimu, esant nesandarumui jungtyje į stovą, kurį įrengė atsakovas, taip pat nurodo, jog nėra patvirtinta konkreti įvykio vieta. 2010-09-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog įvykis įvyko dėl statybos darbų broko, t.y. stovo nesandarumo per jungtį bei stovo užsikimšimo žemiau nesandarios jungties (t. 1, b. l. 19-20). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, jog šis faktinių aplinkybių protokolas vertintinas kritiškai, jis sudarytas iš karto po įvykio, kuomet nesandarumas negalėjo būti nustatytas, jis buvo tik spėjamas. Ekspertas tiek pateiktame ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teigti stovą esant užsikimšus žemiau jungties nėra ir negali būti jokio pagrindo, nes kanalizacijos stovus užkimšti galima supylus statybines atliekas ir kitus stambius daiktus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju stovui esant tik 50 mm skersmens, tikimybės, kad iš plautuvės patektų stambūs objektai, nėra. Kaip jau minėta, ekspertas pateikė išvadą, jog išsandarinimas ir buto užliejimas įvyko dėl bute Nr. 4 atliktų neprojektinių virtuvės kanalizacijos įrengimo darbų. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

2011-01-10 raštu trečiasis asmuo T. S. pateikė ieškovui 10 021,43 Lt žalos atlyginimo sąmatą (t. 1, b. l. 17-18). Iš lokalinės sąmatos nustatyta, jog bendra apskaičiuota darbų ir medžiagų vertė yra 6393 Lt, o su PVM yra 7735,53 Lt (t.1, b. l. 26). 2011-01-13 ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 4981,00 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad į bylą pateiktoje 10 021,43 Lt sąmatoje nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka padarytos žalos, atliktinų darbų kainos viršija rinkoje vyraujančias, taip pat įtraukti nebūtini darbai bei ši sąmata nėra pasirašyta jos sudarytojo. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog sąmatos 7 735,53 Lt sumai sudarymo kilmė ir pagrindas ieškinyje, kaip ir bylos nagrinėjimo eigoje, nėra paaiškintas, ši sąmata apskaičiuota su aritmetinėmis klaidomis, joje nebeliko kai kurių aukščiau aptartoje sąmatoje numatytų medžiagų bei darbų kainų, todėl laikytina niekine. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo išmokėta suma nesutampa su lokalinėje sąmatoje nurodyta, todėl darytina išvada, jog ieškovo išmokėta draudimo išmoka yra nepagrįsta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti esant atsakovo neteisėtiems veiksmams, lėmusiems atsiradusią žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015). Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo civilinė atsakomybė negalima, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, jog patyrė 1443,39 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1048,64 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 105,13 EUR išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 289,62 EUR teismo ekspertizės išlaidų (t. 2, b.l. 48-53, 150-155). CPK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 ir 9 p.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl priteistinos visa apimtimi. Ekspertizės atlikimo bei antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą išmokėtos sumos yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1443,39 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1, 6 ir 9 p., 93 str.).

Ieškovo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta 120 EUR suma už eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo dalyvavimą teismo posėdyje, išmokėtina ekspertui įsiteisėjus teismo sprendimui.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,08 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 13,08 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, atsakovo UAB „Santariškių namai“, į. k. 300142629, naudai 1443,39 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 39 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, valstybės naudai 13,08 EUR (trylika eurų 8 euro ct) pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui už dalyvavimą 2015-11-26 vykusiame teismo posėdyje išmokėti 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) ieškovo įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.