- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-234-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24275-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, Luminor Bank AS,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas N. P. skundu dėl antstolio veiksmų prašo atšaukti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 vykdomas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-19-8-31575 dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966; tuo atveju, jei turto įkainojimui ar sprendimui realizuoti turtą varžytynėse buvo priimtas kitas antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymas (nebuvo siųstas skolininkui): kuo skubiau teisės aktų nustatyta tvarka pateikti šio patvarkymo kopiją skolininkui N. P. bei jį panaikinti.
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmus, įskaitant ir varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 iki sprendimo dėl pateikto skundo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo informuotas apie vykdomosios bylos Nr. 0008/17/00966 atnaujinimą, taip pat apie areštuoto turto: 1037/100000 dalies 1 328,28 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), bei turtinės teisės į 753/20000 dalis minėtos pastogės, įkainojimą ir sprendimą areštuotą turtą parduoti iš varžytynių. Vykdomoji byla buvo sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-34330-294/2019, apie jos atnaujinimą antstolis neinformavo. Nežinodamas apie vykdomosios bylos atnaujinimą bei antstolio ketinimus realizuoti pareiškėjo turtą, pareiškėjas negalėjo tinkamai apginti savo teisių vykdymo procese, pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, pareiškėjas taip pat negalėjo pasinaudoti CPK 681 straipsnyje nustatyta teise teikti prieštaravimus dėl antstolio vienašališkai atlikto turto įkainojimo. Be to, antstolis neteisėtai nutarė realizuoti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, pažeisdamas CPK 664 straipsnio, 662 straipsnio 2 dalyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti skolininko ir galimai trečiojo asmens, įgijusio turtą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, interesai, dėl ko, tenkinus pareiškėjo skundą, kiltų nauji teisiniai ginčai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo skundą pripažino tikėtinai nepagrįstu. Teismas nustatė, jog:
5.1. antstolio pateikti dokumentai – 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-19-8-22817 bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas pareiškėjui, patvirtina, kad pareiškėjas apie skunde nurodomo areštuoto turto įkainojimą buvo informuotas elektroniniu paštu dar 2019 m. rugpjūčio 13 d., taigi galėjo pasinaudoti savo kaip skolininko teisėmis vykdymo procese. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų trukdoma susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais (CPK 179, 185 straipsniai). Vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai);
Šalies argumentai
5.2. pareiškėjas nurodo, kad antstolis neteisėtai, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto eiliškumo, pagal kurį išieškojimas pirmesne eile nukreiptinas į pareiškėjo nuosavybės teise valdomas akcijas, nutarė realizuoti skunde nurodomą areštuotą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Antstolio veiksmų teisėtumą šiuo aspektu pareiškėjas kėlė teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą Nr. S-19-8-24256 dėl vykdymo veiksmų tęsimo, areštuoto turto įkainojimo ir realizavimo, taip pat prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą Nr. S-19-8-25544. Šis pareiškėjo skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35191-808/2019 buvo atmestas, kartu atmetant kaip neįrodytus iš esmės analogiškus pareiškėjo argumentus dėl antstolio elgesio nesilaikant įstatyme įtvirtintos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Tapatūs argumentai, nepateikiant jokių juos pagrindžiančių naujų įrodymų, negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 178 straipsnis);
5.3. pareiškėjo nurodomos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-34330-294/2019, tai yra antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 sustabdymas iki sprendimo pagal skolininko skundą, kuriuo skundžiami antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymai Nr. S-19-8-24256, S-19-8-25544, įsiteisėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2YT-34330-294/2017, buvo pakeistos naujomis – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo dalyje dėl turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkainojimo ir realizavimo sustabdymu. Apie šią teismo nutartį, kurią buvo leista vykdyti skubiai, pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. lapkričio 4 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėjas N. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo nurodyti dokumentai (2019 m. rugpjūčio 13 d. antstolio patvarkymas Nr. S-19-8-22817 ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas) pareiškėjui buvo įteikti. Praktikoje pasitaiko, jog elektroniniu laišku siunčiami laiškai nepasiekia gavėjo, būna užblokuoti antivirusinės sistemos, kompiuterio „Firewall“ programos, elektroninio pašto tiekėjo nukreipiami į „Spam“ ar „Trash“ aplankus, todėl jei toks pranešimas ir buvo siųstas, pareiškėjas galėjo jo negauti. Pranešimo išsiuntimas elektroniniu paštu, nesant patvirtinimo apie pranešimo gavimą, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK. 1.5 straipsnis) bei pažeidžia skolininko teises vykdomojoje byloje;
6.2. skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ar teisė susipažinti su vykdomąja byla nepanaikina antstolio pareigos informuoti apie priimtus patvarkymus. CPK 605 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio patvarkymai iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruota pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Patvarkymai dėl turto įkainojimo, realizavimo veiksmų pradėjimo pareiškėjui nebuvo įteikti, tad varžytynės yra neteisėtos. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio l dalis);
Žemesnės instancijos teismas
6.3. teismas netinkamai taikė teismo precedento institutą, nes nutartį motyvavo tuo, kad 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35191-808/2019 teismas yra atmetęs panašiomis aplinkybėmis grįstą pareiškėjo skundą. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas atskirasis skundas dėl minėtos nutarties, taigi nutartis yra neįsiteisėjusi ir tikėtinai bus panaikinta apeliacinės instancijos teismo;
6.4. teismo nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, nepanaikina antstolio pareigos informuoti skolininką apie vykdomosios bylos atnaujinimą ir turto įkainojimą bei realizavimo veiksmų pradėjimą ir nesudaro pagrindo skolininkui suprasti, kad bus skelbiamos jo turto varžytynės. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas nustato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Skolininkas nebuvo informuotas nei apie vykdomosios bylos atnaujinimą (vykdomoji byla buvo sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-34330-294/2019), nei apie areštuoto turto įkainojimą ir sprendimą areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant jį iš varžytynių. Nežinodamas apie vykdomosios bylos atnaujinimą bei antstolio ketinimus realizuoti turtą priverstine tvarka, skolininkas negalėjo tinkamai pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Be to, antstoliui neinformavus apie vykdomosios bylos atnaujinimą bei antstolio ketinimus realizuoti priverstine tvarka turtą, skolininkas negalėjo pasinaudoti CPK 681 straipsnyje nustatyta teise teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, skolininkas neturėjo galimybių pateikti savo pozicijos apie antstolio vienašališkai nustatytą turto kainą, skolininkui nebuvo pateikta jokia turto vertintojo ataskaita ar eksperto išvada dėl varžytynėse parduodamo turto vertės.
Atsiliepimas
7. Antstolis Irmantas Gaidelis prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. pareiškėjas nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, jų pagrįstumo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-41684-960/2019 išnagrinėjo N. P. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų ir jame išdėstytus teiginius dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo ir 2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymo Nr. S-l9-8-31575 dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 panaikinimo bei konstatavo, jog antstolis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų bei skundą atmetė;
7.2. skolininkas žinojo, kad jo atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, todėl turėjo procesinę pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas), domėtis turto realizavimu iš varžytynių. Būtent skolininkas 2018 m. sausio 5 d. pateikė prašymą visus dokumentus iš vykdomųjų bylų siųsti N. P. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), taigi antstolis savo pareigą informuoti skolininką įvykdė tinkamai (CPK 624¹ straipsnis). Išieškojimas iš N. P. vykdomas nuo 2017 metų, todėl būdamas sąžiningu ir rūpestingu skolininku, be kita ko, norėdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į areštuotą turtą, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes sumokėti skolą, sudaryti taikos sutartį arba susitarti su išieškotoju. Vykdymo procese N. P. aktyvūs veiksmai pasireiškia tik išieškojimo proceso vilkinimu, tai yra prašymų teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei skundų dėl antstolio veiksmų teikimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-41684-960/2019 pagal pareiškėjo N. P. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-19-8-31575 dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966; tuo atveju, jei turto įkainojimui ar sprendimui realizuoti turtą varžytynėse buvo priimtas kitas patvarkymas (nebuvo siųstas skolininkui), kuo skubiau pateikti šio patvarkymo kopiją skolininkui bei jį panaikinti. Nurodyto skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas šioje byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmus, įskaitant ir varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 iki sprendimo dėl pateikto skundo įsiteisėjimo.
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, atmesdamas apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra sprendė, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai nepagrįstas.
15. CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu bei realų dėl šio skundo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
16. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog jo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, nes antstolis neinformavo pareiškėjo apie vykdomosios bylos atnaujinimą (vykdomoji byla buvo sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-34330-294/2019), todėl skolininkas negalėjo pasiruošti tinkamai apginti savo teisių vykdymo procese, pasinaudoti teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją; taip pat, kad antstolis neinformavo apie areštuoto turto įkainojimą ir sprendimą areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant jį iš varžytynių, todėl pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, CPK 605 straipsnį, 704 straipsnį 681 straipsnį, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teismų praktiką ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus; taip pat, kad antstolis neteisėtai nutarė realizuoti areštuotą pareiškėjui priklausantį turtą, pažeisdamas CPK 664 straipsnį, 662 straipsnio 4 dalyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, t. y. esant pirmesnės eilės skolininko turto, antstolis neturėjo teisės išieškoti iš paskesnės eilės nekilnojamojo turto.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus bei galėjo pasinaudoti savo kaip skolininko teisėmis vykdymo procese. Byloje esantys dokumentai: 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-19-8-22817 bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas pareiškėjui bei jo atstovui, patvirtina, kad pareiškėjas apie skunde nurodomo areštuoto turto įkainojimą buvo informuotas elektroniniu paštu dar 2019 m. rugpjūčio 13 d., taigi galėjo pasinaudoti savo kaip skolininko teisėmis vykdymo procese.
18. Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, jog vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 buvo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, pažymėtina, jog toje pačioje byloje priimta 2019 m. spalio 29 d. nutartimi teismas pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones naujomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis - sustabdė vykdymo veiksmus tik dėl skolos išieškojimo iš skolininko dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimo ir realizavimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkas apie rašytinį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat apie pakeistas laikinąsias apsaugos priemones buvo informuotas tinkamai, todėl skolininko teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atitinkamai dėl dalies vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00966 atnaujinimo nežinojimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
19. Be to, 2019 m. rugpjūčio 13 d. antstolio patvarkyme Nr. S-19-8-22817, kuriuo nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant iš varžytynių bei jį įkainoti, pareiškėjui buvo išaiškinta skolininko teisė pasiūlyti savo pirkėją bei šalių teisė per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Kaip jau minėta, patvarkymas išsiųstas skolininkui, skolininko advokatei, išieškotojui el. paštu 2019 m. rugpjūčio 13 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog buvo pažeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas. Nustatyta, jog 2019-11-11 (pasibaigus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytam terminui) specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios areštuoto skolininko turto varžytynes - nuosavybės teisės į 1037/100000 dalis 1328.28 kv. m bendro ploto negyvenamą patalpą - neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina - 29 600 Eur; turtinės teisės į 753/20000 dalis 1328.28 kv. m bendro ploto negyvenamą patalpą - neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina - 107 200 Eur. Iš viešųjų www.evarzytynes.lt duomenų matyti, jog abi varžytynės pasibaigė (duomenys neskelbtini) ir buvo paskelbtos neįvykusiomis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog jau pasibaigusių varžytynių atšaukimas nebėra aktualus.
20. Minėta, kad viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumas. Vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl skunde nurodytų argumentų, jog vykdomojoje byloje pareiškėjo areštuotų vertybinių popierių vertė pagal nominalą yra didesnė nei skolos suma, todėl buvo pažeistas išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas, pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodomi vertybiniai popieriai yra verti daugiau, nei turto arešto aktų registre registruotų ir išviešintų vykdomų išieškojimų arešto mastas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ir šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
21. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Vien deklaratyvūs teiginiai apie neteisėtus antstolio veiksmus nesuteikia pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
22. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-41684-960/2019, atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.
23. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).
24. Nustačius šias aplinkybes, kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
25. Vadovaujantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
26. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (b. l. 50). Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami.
27. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliantui N. P. grąžinamas 50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 20 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliantui N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 20 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą