Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-35191-808/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2YT-35191-808/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28842-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Pareiškėjas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-35191-808/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28842-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. P. (toliau – pareiškėjas/skolininkas) pateiktu skundu prašo: panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2019-08-30 patvarkymą Nr. S-19-8-24256 dėl vykdymo veiksmų tęsimo, areštuoto turto įkainojimo ir realizavimo; panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2019-08-30 patvarkymą Nr. S-19-8-25544; tuo atveju, jeigu nebūtų patenkinti reikalavimai dėl patvarkymų panaikinimo, pareiškėjas prašo atidėti mokėjimą už žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad antstolis neteisėtai nutarė realizuoti areštuotą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą, pažeisdamas nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę; neteisėtai, nemotyvuotai nutarė tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio teritorijoje; netinkamai vykdo areštuoto turto įkainojimą. Pažymi, kad vien vykdomojoje byloje areštuotų vertybinių popierių vertė pagal nominalą yra daugiau nei 6 kartus didesnė nei skolos vykdomojoje byloje suma. Patvarkymas nemotyvuotas, kadangi antstolis tik deklaratyviai nurodo, kad sprendimas veikti kito antstolio veiklos teritorijoje yra priimtas atsižvelgiant į išieškotinų sumų mąstą, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma tinkamu motyvu. Taip pat antstolis neteisėtai įkainojo žemės sklypą savo nuožiūra, be ekspertizės, bei antstolio nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės sklypo rinkos vertės. Pažymi, kad 2019-08-30 patvarkymui Nr. S-19-8-24256 esant neteisėtam, visi tolimesni veiksmai, tuo tarpu ir patvarkymas Nr. S-19-8-25544 yra neteisėti. Antstolis patvarkyme Nr. S-19-8-25544 nenurodė teisės prašyti atidėti mokėjimą už ekspertizę, kainą pridedant prie vykdymo išlaidų, todėl ir šiuo pagrindu patvarkymas naikintinas. Tuo atveju, jeigu teismas nutars patvarkymus nepanaikinti, pareiškėjas prašo atidėti mokėjimą už žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant į turtinę pareiškėjo padėti. Vien jau tai, kad antstolis yra areštavęs visą pareiškėjo turtą, tarp kurių yra ir pareiškėjo sąskaitose esančios lėšos, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nėra objektyvių galimybių atlikti antstolio nurodyta pavedimą dėl ekspertizės.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2019 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S1-49132 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad antstolis nepažeidė išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę, kadangi iš areštuotų sąskaitų piniginių lėšų neišieškota ir nėra išieškoma net periodiškai. Be to, akcijoms taikomu pirmesni antstolių A. Naujokaičio ir D. Kisieliaus areštai, todėl antstolis I. Gaidelis neturi pirmumo eilės realizuoti skolininko vertybinių popierių. Vertybinių popierių nominali vertė visiškai neatsispindi tikrosios jų rinkos kainos, prie skundo skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vertybiniai popieriai yra verti daugiau, nei turto arešto aktų registre registruotų ir išviešintų vykdomų išieškojimų arešto mastas. Pažymėjo, kad antstolis gali tęsti pradėtus proceso veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jei tai būtina siekiant įvykdyti teismo sprendimą, kad nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Skolininkui priklausantis žemės sklypas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje įvertintas vadovaujantis antstolio turimais objektyviais duomenimis apie sklypą, bei skolininkas nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie sklypo galimą didesnę vertę, nepasiūlo savo pirkėjo už antstolio nustatytą vertę. Be to, skolininkui pateikus prieštaravimus dėl sklypo vertės, buvo nustatytas terminas apmokėti už ekspertizę ir tik apmokėjus ekspertizės išlaidas, bus skirta ekspertizė konkrečiam turto vertei nustatyti. Vykdymo procese nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu antstolis galėtų atleisti skolininką nuo sumų, reikalingų ekspertizės išlaidoms padengti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko antstolio 2019-09-27 patvarkyme atmesti skolininko skundą išdėstytus argumentus.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/17/00966 matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2017-05-17 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1767-104/2015 dėl 304233,98 Eur skolos, 96521,36 Eur palūkanų ir 4000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko N. P. išieškotojo Luminor Bank AS naudai. 2019-08-30 patvarkymu Nr. S-19-8-24256 antstolis nutarė tęsti vykdymo veiksmus (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje, areštuotą turtą – 1.8200 ha ploto žemės sklypą realizuoti priverstine tvarka parduodant jį iš varžytinių, žemės sklypą įkainuoti 3200 Eur. 2019-09-12 patvarkymu Nr. S-19-8-25544 antstolis nutarė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2019-09-23 įmokėti 544,50 Eur dėl ekspertizės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje be nekilnojamojo turto, antstolis taip pat yra areštavęs skolininkui priklausančias banko sąskaitas bei vertybinius popierius.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad jo manymu neteisingai buvo areštuotas turtas, esantis kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje bei esant pirmesnės eilės skolininko turtui.

Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, tiek nustatant išieškojimo iš skolininko turto eilę, tiek ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai).

Pagal CPK 664 straipsnį, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens turto, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p. numato, kad jei skolininko turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtas areštuotas vykdant tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus - tas antstolis, kuris turtą areštavo pirmas.

Nagrinėjamoje byloje skunde pareiškėjas nurodo, kad vykdomojoje byloje areštuotų vertybinių popierių vertė pagal nominalą yra didesnė nei skolos suma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių įrodymų, kad jo vertybiniai popieriai yra verti daugiau, nei turto arešto aktų registre registruotų ir išviešintų vykdomų išieškojimų arešto mastas, juolab pats pareiškėjas nurodo, kad vertybinių popierių nominali vertė visiškai neatsispindi tikrosios jų rinkos kainos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo vertybiniams popieriams yra taikomi pirmesni kitų antstolių areštai ir antstolis Irmantas Gaidelis neturi pirmumo teisės realizuoti minimų vertybinių popierių.

CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas (straipsnio 2 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (straipsnio 3 dalis).

CPK 591 str. 1 d. numato antstolio teisę pradėtus vykdymo veiksmus tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdymo bylą pradėjo 2017 m. Antstolis 2019-08-30 priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kuriame motyvavo, kodėl nusprendžia tęsti vykdymo veiksmus antstolių, veikiančių (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijose. Antstolis patvarkyme nurodė, jog areštuotas skolininko turtas yra (duomenys neskelbtini), siekiant patenkinti išieškotojo interesus, atsižvelgiant į išieškotiną sumą, yra pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą kito antstolio veiklos aptarnaujamoje teritorijoje. Teismo manymu, antstolis, surašydamas 2019 m. rugpjūčio 30 d. motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, savo sprendimą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje priėmė laikydamasis CPK 591 str. nustatytos tvarkos. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo.

Kiti skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2019-08-30 ir 2019-09-12 patvarkymo panaikinimo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas.

Dėl mokėjimo už ekspertizę atidėjimo

CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo ir šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

Nagrinėjamoje byloje antstolis buvo nustatęs pareiškėjui terminą iki 2019-09-23 įmokėti 544,50Eur sumą už ekspertizės atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą. šio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė. Pateikė prašymą atidėti nurodytos sumos mokėjimą, grįsdamas prašymą sunkia finansine padėtimi bei antstolio taikomais areštais.

Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas iki kada antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą – iki turto realizavimo pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagrindinė CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje antstolis pareiškėjo turtą įvertino 3200,00 Eur sumai, o vykdomojoje byloje piniginis išieškojimas yra 416299,56 Eur, kas akivaizdžiai viršija turto, kuriam prašoma skirti ekspertizę, vertę. Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjo dėl pajamoms taikomų apribojimų nepateikta objektyvių duomenų, dėl liekančios skolininkui pajamų dalies. Aplinkybė, jog asmuo naudojasi advokato paslaugomis negali būti pagrindu užkirsti kelią prašyti atidėti procesinių išlaidų apmokėjimą (šiuo atveju išlaidų dėl ekspertizės atlikimo), tačiau vertinat šią aplinkybę kontekste su pateiktais įrodymais dėl asmens turtinės padėties, tai gali turėti reikšmės darant galutines išvadas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kuri nurodyta prašyme dėl mokėjimo už ekspertizę atidėjimo, kad antstolis yra areštavęs pareiškėjo visą turtą, taip pat ir banko sąskaitose esančias lėšas, nepagrindžia pareiškėjo sunkios finansinės būklės, taigi nenustačius CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nėra teisinio pagrindo atidėti procesinių išlaidų mokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo N. P. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė