Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-32177-235/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
e2-32177-235/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
A. E.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant atsakovei A. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. E. ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 674,06 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-07-01 tarp A. B. iš vienos pusės ir A. E. iš kitos pusės, buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo naudotis gyvenamosiomis patalpomis, mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas, tačiau savo prievolę atsiskaityti už suteiktas nuomos bei komunalines paslaugas vykdė netinkamai. Nurodė, kad atsakovė ne kartą el. ryšio priemonėmis patvirtino, jog savo skolinius įsipareigojimus padengs, o 2017-01-30 informavo (el. ryšio priemonėmis) ieškovą, kad nuomos sutartį nuo 2017-03-01 norės nutraukti. Tačiau atsakovė išsikėlė iš patalpų ieškovui tinkamai jų neperdavusi (Sutarties 5 d.). Teigė, jog kadangi atsakovė pranešė sutartį nutraukianti nuo 2017-03-01, iš atsakovės yra priteistina 300 Eur skolos už vieną mėnesį nuomos laikotarpio (2017 m. vasario mėn.). Teigė, kad atsakovė taip pat tinkamai ir savalaikiai neapmokėjo komunalinių mokesčių pagal centralizuotai teikiamų paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas ir/ ar skaitiklių duomenis (elektra, šaltas vanduo už laikotarpį iki sausio mėn. 31 d. - 90,80 Eur; 2017 m. sausio 31 d. UAB „Pašilaičių būstas“ 93,21 Eur sąskaita už sausio mėn. bei skolą už ankstesnius laikotarpius; 2017 m. vasario 28 d. UAB „Pašilaičių būstas“ sąskaita už vasario mėn. 28,45 Eur; UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. sausio 31 d. 126,20 Eur sąskaita už sausio mėn. bei skola už ankstesnius laikotarpius; UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. vasario 28 d. sąskaita už vasario mėn. 35,20 Eur), todėl liko skolinga ieškovui 373,86 Eur. Ieškovas, siekdamas taikaus susidariusio ginčo sureguliavimo, kreipėsi į advokatų kontorą, kuri padėtų išspręsti susidariusią situaciją (pretenzijos kopija pridedama). Tačiau iš ieškovą atstovaujantiems teisininkams atsakovės el. ryšio priemonėmis pateikto atsakymo ieškovo manymu, atsakovė taikaus susidariusios situacijos sprendimo nesiekia, mano, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota, todėl jai jokios teisinės pasekmės nekyla.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi 2015 m. birželio 16 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų sutartis vieneriems metams. Teigė, kad 2016 m. liepos 1 d. buvo ši sutartis pratęsta šešių mėnesių terminui. Baigiantis šiam terminui informavau ieškovą, kad toliau sutarties nepratęsiu ir iš nuomojamo buto išsikelsiu. Atsakovės teigimu ieškovas su tuo sutiko ir jokių pretenzijų neturėjo, o atsakovė nurodė su ieškovu atsiskaičiusi.

Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad iš ieškovo nuomojamo buto išsikraustė nuo 2017 m. sausio 1 d., ieškovas liko negrąžinęs 200 Eur depozito. Teigė, kad sumokėjo visus komunalinius mokesčius ir nepaliko skolų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-07-01 tarp A. B. ir A. E., buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis vienų metų terminui. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. šalys vėl sudarė nuomos sutartį 6 mėnesių terminui. Byloje yra pateikta 2017 m. sausio 1 d. nuomos sutartis, kurią pasirašė tik ieškovas. Pateikta 2017 m. sausio 1 d. nuomos sutartis tarp T. S. ir A. B. dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), terminui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 13 d. bei 2017 m. sausio 1 d. Buto priėmimo-perdavimo aktas. Byloje yra pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. šalys susirašinėjo dėl nuomos sutarties pasirašymo, nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių padengimo, o 2017 m. sausio 30 d. atsakovė ieškovui rašė, kad 2017 m. vasario 9 d. padarys pavedimą už nuomą ir komunalinius ir nuo 2017 m. kovo 1 d. norės nutraukti sutartį. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2017 m. sausio 31 d. rašė turėjo finansinių problemų dėl kurių susidarė vėlavimai ir prašė informuoti kada grįš ieškovas, kad būtų galima tvarkingai nutraukti nuomos sutartį. Byloje taip pat yra pateiktos sąskaitų ir atsiskaitymo knygeliu kopijos.

Motyvai ir teisiniai argumentai

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Taigi atsakovas įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir mokesčius už komunalines paslaugas (Civilinio kodekso 6.576 straipsnis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Šalys, sudariusios sutartį, gali laisvai keisti jos turinį.

Pagal 2015 m. birželio 16 d. Nuomos sutartį ieškovas perdavė atsakovei nuomos teise naudotis gyvenamąja patalpa - 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudoti patalpas ir mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius sutartyje aptarta tvarka ir terminais (Nuomos sutarties 1.1 p.). Minėta sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui. Šalys 2016 m. liepos 1 d. vėl sudarė to pačio buto nuomos sutartį šešių mėnesių laikotarpiui. Pagal sutarties 4.2 punktą atsakovė įsipareigojo ieškovui nuomos mokestį mokėti kas mėnesį, už einamą mėnesį iki mėnesio 9 d, o mokesčius už vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas mokėti ieškovui/ paslaugų tiekėjams iki atitinkamoje sąskaitoje nurodyto termino (Nuomos sutarties 4.5 p.).

Atsakovė teigia, kad ieškovo bute gyveno tik iki 2017 m. sausio mėnesio, su atsiliepimu pateikė 2017 m. sausio 1 d. Nuomos sutartį su T. S., kuris atsakovei išnuomojo butą adresu Šeškinės g. 49-40, Vilnius. Taip pat pateiktas ir 2017 m. sausio 1 d. Buto ((duomenys neskelbtini)) priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovas yra pateikęs elektroninio susirašinėjimo su atsakove kopiją, iš kurios nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. šalys susirašinėjo dėl nuomos sutarties pasirašymo, nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių padengimo, o 2017 m. sausio 30 d. atsakovė ieškovui rašė, kad 2017 m. vasario 9 d. padarys pavedimą už nuomą ir komunalinius ir nuo 2017 m. kovo 1 d. norės nutraukti sutartį. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2017 m. sausio 31 d. rašė, jog turėjo finansinių problemų dėl kurių susidarė mokėjimo vėlavimai ir prašė informuoti kada grįš ieškovas, kad būtų galima tvarkingai nutraukti nuomos sutartį. Susirašinėjimas vyksta 2017 m. sausio mėnesį ir jo metu nėra užsimenama apie tai, kad atsakovė jau nebegyvena bute, jog sudarė kitą nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji telefonu informavo ieškovą apie tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nori nutraukti sutartį, tačiau byloje tokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio šalių susitarimo buvimą nėra. Ieškovo paskaičiavimu atsakovė liko skolinga už nuomą 2017 m. vasario mėn. ir komunalinius mokesčius, viso 674,06 Eur.

Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016). Nuomos sutarties 4.2-4.3 punktų nuostatų turinys rodo, kad šalių aptarto užstato paskirtis buvo atlikti nuomininko prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymo užtikrinimą. Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas (Civilinio kodekso 6.70 str. 2 d.). Taigi, šalių susitarimas dėl užstato, kaip nuomininko (t. y. atsakovės) būsimų prievolių vykdymo užtikrinimo būdo, neprieštaravo įstatymui. Nuomos sutarties šalys negalėjo nesuprasti ir suprato, kad jeigu už Nuomos sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą bus atsakingas nuomininkas (t. y. atsakovė), tai užstatas lieka nuomotojui (ieškovui). Tokia šalių valia akivaizdi sistemiškai analizuojant visą Nuomos sutarties 4.3 punkto turinį. Darytina išvada, kad šalys suprato ir tinkamai įformino, kokias funkcijas turi atlikti nuomotojui perduodamas išankstinis užstatas. Užstatas šiuo atveju turėjo atlikti nuomininko prievolių užtikrinamąją funkciją, nes šalis, sumokėjusi užstatą, turėjo teisę Nuomos sutarčiai pasibaigus reikalauti sugrąžinti užstatą priklausomai nuo to, ar ji tinkamai įvykdė savo prievoles (nepadarė prievolinių pažeidimų) pagal Nuomos sutartį. Taigi, nuomininko sumokėtas užstatas galėjo ir turėjo būti visų nuomininko prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė, nes jokių kitokių sąlygų sutartyje nenumatyta. Pagal sutartį atsakovė (nuomininkas), be kitų Nuomos sutartyje numatytų prievolių, turėjo šias pareigas: sutartu laiku mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (Nuomos sutarties 4.5 p.), pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui ir toliau šios sutarties nepratęsiant, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojui buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Atsakovė liko nesumokėjusi už 2017 m. vasario mėnesį nuomos mokesčio (300 Eur) ir nepadengusi komunalinių mokesčių pagal centralizuotai teikiamų paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas ir/ ar skaitiklių duomenis (elektra, šaltas vanduo už laikotarpį iki sausio mėn. 31 d. - 90,80 Eur; 2017 m. sausio 31 d. UAB „Pašilaičių būstas“ 93,21 Eur sąskaita už sausio mėn. bei skolą už ankstesnius laikotarpius; 2017 m. vasario 28 d. UAB „Pašilaičių būstas“ sąskaita už vasario mėn. 28,45 Eur; UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. sausio 31 d. 126,20 Eur sąskaita už sausio mėn. bei skola už ankstesnius laikotarpius; UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. vasario 28 d. sąskaita už vasario mėn. 35,20 Eur), todėl liko skolinga ieškovui 373,86 Eur. Spręstina, kadangi atsakovės pagal Nuomos sutartį sumokėtas 200 Eur užstatas negrąžintinas atsakovei, tai remiantis Nuomos sutarties 4.3 p. ir 2016 m. liepos 1 d. sutarties 4.3 p. užstatas panaudojamas daliai skolos padengti.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/201663, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad remiantis įrodymais ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 674,06 Eur -200 Eur, viso 474,06 Eur skolos už nuomą ir nesumokėtus komunalinius mokesčius.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (474,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 513 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina ieškovui 513 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 474,06 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 06 ct) skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 474,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur (penkių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys