Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1441-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
e2S-1441-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11886-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
R. D.
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1441-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11886-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19285-584/2020 pagal atsakovo R. D. prašymą dėl sprendimo vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo atidėjimo, pareikštą civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl iškeldinimo iš buto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 atidalino butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisiant ieškovei A. D. ½ atsakovui R. D. priklausančią buto dalį, iš ieškovės atsakovui priteisė 21 500 Eur kompensaciją, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1075-324/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 15 d. nutartimis R. D. kasacinius skundus atsisakė priimti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Teismas taip pat nusprendė atidėti 1 mėnesiui sprendimo dalies dėl atsakovo su visais jam priklausančiais daiktais iškeldinimo iš buto vykdymą, o taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 675 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-548-259/2021 Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi R. D. kasacinį skundą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

3. Atsakovas R. D. 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dėl atsakovo su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu iškeldinimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams? 2) atidėti 6 (šešiems) mėnesiams vykdomojo rašto dėl teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo išdavimą. Atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė iki prašymo pateikimo momento nėra įvykdžiusi ir nevykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020, kuriuo teismas atidalino butą, priteisdamas ieškovei natūra ½ jo dalį, priklausančią atsakovui, o iš ieškovės priteisė atsakovui 21 500 Eur kompensaciją. Taigi, atsakovo teigimu, jis jau daugiau nei 11 mėn. neturi pinigų kitam gyvenamajam būstui įsigyti (tai patvirtina informacija iš Sodros), todėl, įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimui dėl iškeldinimo, atsakovas 2021 m. gegužės 6 d. buvo priverstas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 išdavimo; atsakovas gavęs nurodytą vykdomąjį raštą jį nedelsiant pateiks antstoliui, kad būtų pradėtas įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Pasak atsakovo, jis nuo 2021 m. kovo 9 d. yra įrašytas į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, kuris tvirtinamas tik 2 kartus per metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d., todėl, teismui netenkinus atsakovo prašymo ir neatidėjus 6 mėn. atsakovo iškeldinimo iš buto, atsakovas negalės pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo prašymą atmesti ir priteisti ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jau seniai siekė atsakovui sumokėti jam priklausančią kompensacijos sumą, kurios negavęs atsakovas vis bandydavo pateisinti savo tęstinį neteisėtą naudojimąsi ieškovės butu. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovė eilinį kartą kreipėsi į atsakovą, siųsdama jam SMS žinutę, prašydama, kad atsakovas nurodytų jai savo sąskaitos numerį, tačiau atsakovas šį prašymą eilinį kartą ignoravo. Atsakovo sąskaitos numerį ieškovė sužinojo tik iš antstolės ir nedelsiant 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo priteistos kompensacijos sumos likutį atsakovui. Aplinkybė, kad atsakovas netgi po kompensacijos sumokėjimo toliau naudojasi butu, rodo tikruosius jo tikslus – kiek įmanoma ilgiau neatlygintinai, nemokant komunalinių mokesčių, naudotis ieškovės turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo R. D. 2021 m. gegužės 10 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo atidėjimo.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą ir vykdomojo rašto išdavimą. Nors atsakovas tvirtino, kad ieškovė nėra įvykdžiusi ir nevykdo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo, teismas nustatė, kad ieškovė seniai siekė sumokėti kompensaciją atsakovui, o 2021 m. gegužės 17 d. ir sumokėjo likusią įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 24 d. sprendimu priteistą kompensacijos dalį. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys neatitinka bonus pater familias (apdairaus ir atidaus) žmogaus elgesio standarto ir elementarių bona fides (objektyvaus sąžiningo elgesio) reikalavimų, kadangi 2020 m. kovo 24 d. sprendimas atidalinti šalims priklausiusį butą, ieškovei priteisiant atsakovo dalį, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d., tačiau atsakovas pats nesiėmė jokių veiksmų išieškoti priteistą kompensaciją, dėl vykdomojo rašto dėl kompensacijos išieškojimo kreipėsi tik įsiteisėjus sprendimui jį iškeldinti, o dėl įtraukimo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, kreipėsi tik 2021 m. kovo 9 d. Juolab, kad atsakovas nemoka už buto, kuriame neteisėtai gyvena, komunalines paslaugas, o ir fakto, kad atidėjus sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo vykdymą jo prašomam terminui, pareiškėjas (atsakovas) tikrai jį įvykdys, teismui nepagrindė.

7. Teismas laikė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti sprendimo vykdymą. Teismo įsitikinimu, šiais argumentais atsakovas sureikšmina ir iškelia savo interesus aukščiau ieškovės teisėtų interesų, todėl, nesant ieškovės sutikimo atidėti sprendimo įvykdymą, sprendė, jog jo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas R. D. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo R. D. prašymą, t. y. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalies dėl atsakovo R. D. iškeldinimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams (iki 2021 m. gruodžio 6 d.), o taip pat 6 (šešiems) mėnesiams atidėti vykdomojo rašto dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo išdavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad neišspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo jam klausimas, ir tame pačiame posėdyje išnagrinėdamas jo 2021 m. gegužės 10 d. pateiktą prašymą, pažeidė jo teisę į lygiateisišką ir teisingą teismo procesą pirmosios instancijos teisme;

1.2. Pirmosios instancijos teismui pažeidus apelianto teisę į lygiateisišką procesą, apeliantas neteko galimybės žinoti kada ir kokius dokumentus pateikti teismui. Todėl kartu su atskiruoju skundu pateikė 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) 2020 m. spalio 5 d. komunalinių mokesčių apmokėjimus, kuriuose, jo teigimu, nurodomi visiškai kitokie 2017-07 mokesčių apmokėjimai nei tos pačios 226-osios DNSB 2017-07 sąskaitose. Taip pat apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. mokėjimus AB „Kauno energija“, kurie, anot apelianto, rodo, kad jis moka už visam butui tiekiamą šilumos energiją. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. AB „Kauno energija“ sąskaitas pasiima ieškovė ir net tik jam jų apmokėti neduoda, bet ir pati jų neapmoka. Pasak apelianto, ieškovė tik 2021 metais po įspėjimų apie skolų išieškojimą pradėjo mokėti už šilumą, tačiau ir toliau nemoka jokių kitų komunalinių mokesčių. Apeliantas tvirtina, kad būtent jis tiek 2020 metais, tiek ir atskirojo skundo surašymo metu mokėjo visus buto komunalinius mokesčius;

1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės 11 mėnesių delsimo, nors žinojo, kad 2021 m. gegužės 17 d. jam buvo sumokėta ne teismo priteista 21 500 Eur suma, o tik 13 592 Eur. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad per šį laikotarpį labai pabrango butai, todėl už šiuos pinigus jis nebegali nusipirkti tokio buto, kurį būtų galėjęs nusipirkti, jeigu ieškovė 2021 m. liepos mėn. būtų sumokėjusi teismo priteistą kompensaciją. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams atitinka proporcingumo principą ir nesuvaržo ieškovės teisių daugiau nei ji yra suvaržiusi apelianto teisę į būstą;

1.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent apeliantas sureikšmina ir iškelia savo interesus aukščiau ieškovės teisėtų interesų. Apelianto įsitikinimu, toks teismo vertinimas visiškai neatitinka protingos interesų pusiausvyros taisyklės ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes vienašališkai iškelia ieškovės interesus, o tai visiškai neatitinka, be kita ko, ir lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymo, kuriuo siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą. Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą – ar bus įvykdytas socialinis teisingumas, jeigu nebus atidėtas teismo sprendimo vykdymas iškeldinti jį, neįgalų ir nedarbingą žmogų, nesuteikiant protingo ir proporcingo termino pasinaudoti teise į valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kai tokioje padėtyje jis atsidūrė, jo teigimu, dėl ieškovės gera valia ir laiku nesumokėtos teismo priteistos 21 500 Eur kompensacijos.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. D. Kauno apygardos teismo prašo atmesti atsakovo R. D. atskirąjį skundą, paskirti jam baudą, kurios 50 procentų skirti ieškovei, kaip nuostolių atlyginimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bei priteisti A. D. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio atidėjimo, nepažeidė atsakovo procesinių teisių, kadangi pats ieškovas nusprendė jomis nesinaudoti, t. y. jis ne tik kad galėjo dėl teisinės pagalbos teikimo į antrinę teisinę pagalbą skiriančią tarnybą kreiptis nedelsiant po prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimo arba net ir prieš tai, bet taip pat, 2021 m. gegužės 17 d. gavęs iš ieškovės net 13 592,36 Eur sumą, pasinaudoti ir mokama teisine pagalba. Juolab, kad atsakovo 2021 m. birželio 1 d. prašymas atidėti teismo posėdį, kol valstybė jam paskirs atstovą, apskritai buvo nepagrįstas, nes į tarnybą jis buvo kreipęsis ne dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, o dėl kasacinio skundo parengimo;

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė prašo atsisakyti priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, kadangi jie neturi jokios reikšmės ir atsakovas nepateikė įrodymų, kokios objektyvios aplinkybės sutrukdė juos pateikti ankščiau. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė tik fragmentiškus dalinius mokėjimus AB „Kauno energija“ po 20 Eur, atliktus kas kelis mėnesius, nors iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad už butą yra net 1 000 Eur viršijantis įsiskolinimas, susidaręs dėl atsakovo neteisėto naudojimosi ginčo butu, nemokant komunalinių mokesčių. Dėl mokesčių įsiskolinimų ieškovė gauna raginimus iš skolų išieškojimo įmonės UAB „Sergel“ ir yra priversta pati juos mokėti, nors savo turtu naudotis negali. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, prisidengdamas savo sumažėjusiu darbingumu yra visiškai nusišalinęs iš darbo rinkos ir jo oficialias pajamas sudaro tik neįgalumo pensija, ko pasėkoje atsakovo padarytos žalos išieškojimas yra apsunkintas ar net neįmanomas, operatyvus atsakovo iškeldinimas yra itin svarbus, siekiant sumažinti atsakovo daromus nuostolius ieškovei;

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti jam priteistą kompensacijos sumą bei nepagrįstai delsė būti įrašytu į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Jeigu atsakovas būtų elgęsis rūpestingai ir atsakingai, jis būtų daug anksčiau gavęs jam priklausantį kompensacijos likutį (atlikus visus įskaitymus), įsigijęs ar išsinuomojęs kitą būstą bei gavęs valstybės paramą. Vietoje to, atsakovas piktnaudžiavo savo padėtimi, laikė užėmęs svetimą būstą, vedė beprasmiškas bylas, kurias pralaimėdavo ir turėdavo dengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip mažindamas gautiną kompensacijos sumą. Taigi ši situacija, kuria atsakovas grindžia poreikį atidėti teismo sprendimo vykdymą, ieškovės įsitikinimu, yra sąlygota paties atsakovo nerūpestingumo ir neveikimo arba tyčinių veiksmų, todėl nėra pagrindo toleruoti atsakovo neteisėtą neveikimą ir toliau riboti jos teises. Juolab, kad ieškovė 2021 m. gegužės mėn. sumokėjo daugiau kaip 13 000 Eur kompensaciją, todėl atsakovas objektyviai gali išsinuomoti kitą būstą ir išsikelti iš ginčo buto;

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas reiškia įvairius procesinius prašymus, siekdamas kaip įmanoma tolimesniam laikui atidėti iškeldinimą, nors teismo sprendimo dalyje dėl iškeldinimo atidėjimo 1 mėnesiui neskundė apeliacine tvarka. Ieškovės manymu, toks atsakovo procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, todėl, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, atsakovui skirtina bauda, kurios 50 procentų ieškovė prašo skirti jai, kaip nuostolių atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas R. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė 226-osios DNSB sąskaitą Nr. K 201907, išrašytą R. D. vardu (mokėtojo kodas 7711704), už 2017 m. liepos mėn., tos pačios bendrijos sąskaitą Nr. K24-33-201907, išrašytą A. D. vardu (mokėtojo kodas 8259335), už tą patį laikotarpį, 226-osios DNSB 2020 m. spalio 5 d. duomenų bazės išrašą apie A. D. komunalinių mokesčių mokėjimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., 226-osios DNSB 2020 m. spalio 5 d. duomenų bazės išrašą apie R. D. komunalinių mokesčių mokėjimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn., AB „Kauno energija“ 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą, jos dalinį (20 Eur) apmokėjimą patvirtinantį UAB „Perlas Finance“ 2019 m. lapkričio 22 d. kvitą, AB „Kauno energija“ 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą, jos dalinį (27 Eur) apmokėjimą patvirtinantį UAB „Perlas Finance“ 2020 m. kovo 24 d. kvitą, AB „Kauno energija“ 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą, jos dalinį (8,84 Eur) apmokėjimą patvirtinantį UAB „Perlas Finance“ 2020 m. liepos 27 d. kvitą, AB „Kauno energija“ 2020 m. liepos 31 d. sąskaitą, jos dalinį (20 Eur) apmokėjimą patvirtinantį UAB „Perlas Finance“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. kvitą, AB „Kauno energija“ (data uždengta) sąskaitą, jos dalinį (20 Eur) apmokėjimą patvirtinantį UAB „Perlas Finance“ 2020 m. rugsėjo 22 d. kvitą, telefono ekrano fotonuotrauką, kurioje matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. gavėjui „Robke.bite“ buvo išsiųsta tokio turinio SMS žinutė: „Del skolos apmokejimo prašau kreiptis i antstole J. Ž.. R. D.“, taip pat – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1595-5487 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nuspręsta teikti R. D. antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. birželio 14 d. pateiktą prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus, kadangi teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, pirmiausia pažymi, kad jo kartu su atskiruoju skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 21 d. sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje jokios įrodomosios reikšmės neturi, t. y. šis sprendimas nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis 2021 m. gegužės 31 d. buvo pateikęs prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo sprendžiant jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (pateiktas sprendimas buvo priimtas apelianto 2021 m. birželio 14 d. pateikto prašymo pagrindu). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi apelianto pateiktos 226-osios DNSB sąskaitos Nr. K 201907 ir Nr. K24-33-201907, AB „Kauno energija“ 2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. vasario 29 d. sąskaitos bei jų dalinį apmokėjimą patvirtinantys kvitai, kadangi šie dokumentai sudaryti iki 2021 m. birželio 6 d., kuomet suėjo terminas atsakovui įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Todėl šie dokumentai nepriimtini. Tuo tarpu kiti apelianto pateikti dokumentai, nors ir galėjo būti pateikti į bylą anksčiau, vis dėlto, atsižvelgiant į jų turinį, gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl prijungtini prie bylos.

Dėl apelianto procesinių teisių pažeidimo

14. Apeliantas R. D. atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad neišspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo jam klausimas, ir tame pačiame posėdyje išnagrinėdamas jo 2021 m. gegužės 10 d. pateiktą prašymą, pažeidė jo teisę į lygiateisišką ir teisingą teismo procesą pirmosios instancijos teisme.

15. Nustatyta, kad R. D. 2021 m. gegužės 10 d. teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė prašymą dėl įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalies (dėl atsakovo R. D. iškeldinimo) vykdymo atidėjimo ir A. D. teisės gauti vykdomąjį raštą dėl minėto sprendimo vykdymo apribojimo. Prašymas nedelsiant buvo priimtas ir išsiųstas ieškovei dėl atsiliepimo pateikimo. Ieškovė 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. birželio 3 d. Atsakovas R. D. 2021 m. gegužės 31 d. 20:40:15 val. per EPP pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėjamu klausimu (dėl sprendimo vykdymo atidėjimo).Atsakovas 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu savo prašymą dėl posėdžio atidėjimo palaikė. Kauno apylinkės teismas protokoline nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą atmesti, laikydamas, kad pareiškėjas savo teisėmis laiku nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

16. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-154/2014).

17. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas R. D. turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu teisme, jeigu manė, kad jam gali prireikti kvalifikuoto teisininko pagalbos. Kaip teisingai nurodė ieškovė, R. D. turėjo galimybę ne tik iš karto po 2021 m. gegužės 10 d. prašymo teismui pateikimo dienos kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, bet netgi ir iki prašymo pateikimo, be to, 2021 m. gegužės 17 d. gavęs iš ieškovės net 13 592,36 Eur sumą, turėjo galimybę pasinaudoti ir mokama teisine pagalba, tačiau to laiku nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su kooperacijos (bendradarbiavimo) teisminio proceso metu principu (CPK 8 straipsnis), byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis (tame tarpe ir teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą). Apeliantas pats nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jį teisme galėtų atstovauti atstovas, todėl darytina išvada, kad teismas, nutardamas netenkinti atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, proceso teisės normų nepažeidė. Juolab, kad atsakovas iš esmės net nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pats savarankiškai sugebėjo surašyti ne tik patį prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, bet ir parengti procesinį dokumentą, pavadintą „Dublikas dėl ieškovės atsiliepimo į prašymą atidėti teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą“, taip pat dalyvavo teismo posėdyje, kuriame teikė paaiškinimus, pasisakė baigiamosiose kalbose, naudojosi replikos teise.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esmė – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą ir vykdomojo rašto išdavimą. Apeliantas tvirtina, kad atidėjus iškeldinimo vykdymą 6 mėnesiams, jis turėtų galimybę pasinaudoti teise į valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Apeliantas akcentuoja, kad jis neturi galimybės šiuo metu įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl jo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi ieškovė 11 mėnesių delsė sumokėti jam teismo priteistą sumą, t. y. jis, neturėdamas kitų lėšų, negalėjo įsigyti naujo būsto. O šiuo metu, ieškovė nors ir sumokėjo dalį teismo priteistos sumos, ieškovas nebegali įsigyti norimo buto, nes labai padidėjo butų kainos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie R. D. argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti neesminiais, nesudarančiais pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą ir vykdomojo rašto išdavimą.

19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas, išties, yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1dalis). Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20. Vien tai, kad apeliantas 2021 m. kovo mėnesį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl jo įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, ir šis jo prašymas buvo patenkintas, t. y. jis nuo 2021 m. kovo 9 d. įtrauktas į minėtą sąrašą, nesudaro pagrindo atidėti sprendimo vykdymą ir vykdomojo rašto išdavimą 6 mėnesiams. Nors šis sąrašas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218, 17 punktu, yra tvirtinamas du kartus per metus – iki birželio 30 d. ir iki gruodžio 31 d., akivaizdu, kad tai nereiškia, jog prašančiajam nuo liepos 1 d. arba nuo sausio 1 d. automatiškai bus pateiktas pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą. Minėto aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad raštiški pasiūlymai išsinuomoti socialinį būstą laikantis eiliškumo pateikiami šeimoms ir asmenims, įrašytiems į savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą sąrašą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnio nuostatas dėl naudingojo ploto ir asmenų skaičių šeimoje. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše šiuo metu yra įtraukta 520 asmenų; 2021 m. kovo 9 d. įtraukto asmens „R. D.“ (manytina – atsakovo R. D.) eilės numeris sąraše – 470; sąraše 1 numeriu įrašytas pareiškėjas L. D., prašymą savivaldybei pateikęs dar 2003 m. rusėjo 19 d. (http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2018/08/sarasas2021.pdf). Taigi, atsakovo įtraukimas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą savaime nelemia, kad jis per 6 mėnesių laikotarpį gaus pasiūlymą dėl socialinio būsto nuomos ir turės realią galimybę išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Juolab, kad apeliantas jau įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimui turėjo suvokti, kad turės išsikelti iš buto, kuriame nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo momento gyvena neturėdamas tam teisės, tačiau dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą kreipėsi tik 2021 m. kovo mėn.

21. Apeliantas, tvirtindamas, kad ieškovė jam 11 mėnesių nesumokėjo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu priteistos sumos, kurią jis, neva būtų panaudojęs nuosavo būsto įsigijimui, teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis aktyviais veiksmais siekė minėto teismo sprendimo įvykdymo, pavyzdžiui, nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo nurodė ieškovei savo banko sąskaitos numerį, į kurią ji būtų galėjusi pervesti priteistą sumą, arba kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Priešingai, dėl vykdomojo rašto išdavimo minėtoje byloje jis kreipėsi tik 2021 m. gegužės 6 d. (praėjus 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), o jo sąskaitos numerį ieškovė, kaip ji pati teigia, sužinojo tik iš antstolės 2021 m. gegužės mėn. ir nedelsdama, 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo atsakovui priteistos kompensacijos sumos likutį (atlikus įskaitymus). Taigi, aplinkybės dėl kitoje byloje priteistos sumos sumokėjimo, nesudaro pagrindo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje dalies vykdymą 6 mėnesiams. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad atsakovas, net ir gavęs iš ieškovės pakankamai nemažą pinigų sumą (13 592,06 Eur), toliau vengia išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, nors realiai tokią galimybę turi, nes minėtų lėšų neabejotinai pakaktų išsinuomoti kitą būstą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą (atsakovas turi daugiau kaip 13 000 Eur lėšų, kurias gali nukreipti naujam būstui įsigyti ar išsinuomoti).

22. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su komunalinių mokesčių už butą, kuriame šiuo metu neteisėtai gyvena apeliantas, mokėjimu neturi reikšmės sprendžiant teismo sprendimo dėl apelianto iškeldinimo vykdytinumo klausimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl teismas savo teise atidėti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą gali pasinaudoti, kaip minėta, tik išskirtinais atvejais, išlaikydamas išieškotojo bei skolininko interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nepagrįstai suteiktų atsakovui pranašumą prieš ieškovę. Šioje byloje nenustatyta, kad egzistuotų reikšmingi ir gintini atsakovo interesai, galintys nusverti ieškovės interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.

23. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo atidėjimo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančias teisės normas bei jų aiškinimą, pateikiamą teismo praktikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

24. Ieškovė prašo skirti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – įvairių procesinių prašymų teikimą, siekiant kaip įmanoma tolimesniam laikui atidėti iškeldinimą.

25. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (1 dalis); teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas, šiuo konkrečiu atveju nei reikšdamas prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimą vykdymą, nei paduodamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šis prašymas netenkintas, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jo elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y. netenkinus atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ieškovė.

29. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta 2021 m. birželio 28 d. sąskaita Nr. AGG000864 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. birželio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1093625 patvirtina, kad ieškovė A. D. už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatui G. G. sumokėjo 250 Eur sumą. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkte nustatyto dydžio (609,68 Eur), todėl yra priteisiamos ieškovės naudai iš apelianto.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti A. D., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš R. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas