- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-548-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus iškeldinti atsakovą R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-2). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 buvo nuspręsta atidalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant A. D. ½ dalį buto dalį priklausančią R. D., o iš A. D. priteisti 21 500 Eur kompensaciją R. D.. Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimas įsiteisėjo 2020-07-02. Taigi, A. D. yra vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas R. D. ir toliau naudojasi butu, į ieškovės tiek žodinį, tiek rašytinį prašymą išsikeldinti nereaguoja. Atsakovo naudojimasis butu trukdo ieškovei juo disponuoti, o konkrečiai išnuomoti ir gauti pajamas ir/ar parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad butas priklauso ieškovei nuosavybės teise, o atsakovas naudojasi butu be ieškovės sutikimo ir prieš ieškovės valią bei ignoruoja ieškovės prašymą išsikeldinti iš neteisėtai užimamo buto, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 14-21). Nurodė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui 21 500 Eur kompensacijos atsakovui pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimą, todėl negali reikalauti, kad atsakovas būtų iškeldintas iš buto, nes nesumokėjus kompensacijos atsakovui vis dar priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2020-07-16, t.y. jau daugiau nei prieš mėnesį laiko galėjo išsirinkti ir nusipirkti jį tenkinantį 18 700 - 19 000 Eur kainuojantį vieno kambario butą Kauno mieste ir į jį išsikelti, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumokėjusi 21 500 Eur. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė savo prievolę dėl 21 500 Eur yra įvykdžiusi įskaitymu, nes Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimas, kurio pagrindu ieškovė atsakovui turi sumokėti kompensaciją, yra vykdytinas dokumentas, o ieškovės atsakovui pareikštų reikalavimų pagrįstumas nebuvo patikrintas teisme. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra neįgalus asmuo, kuriam reikalingas nuolatinis ir gydymas medikamentais, ir atliekant planines vainikinių arterijų angiografijas (VAA).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovą R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo dalies, dėl atsakovo R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinimo, vykdymą atidėjo 1 mėnesiui ir priteisė iš atsakovo R. D. ieškovės A. D. naudai 675 Eur bylinėjimosi išlaidų. (e. b. l. 67-69).
4. Teismas nustatė, kad butas su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimą, kuriuo ieškovei nuspręsta priteisti visą butą, o atsakovui priteisti iš ieškovės – 21 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį buto.
5. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, teikiamus paaiškinimus sprendė, kad ieškovė yra buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas naudojasi savininkės gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nėra sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovės teisė yra ginama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovo veiksmai pažeidžia jos kaip savininko teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimą jam nesumokėjo kompensacijos už ginčo butą ir dėl to jis negali būti iškeldintas, nes šie argumentai nėra susiję su šios bylos ieškinio dalyku. Atsakovas nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos neturi, tačiau kompensacijos išmokėjimo nesiekia, nes nėra išsiėmęs vykdomojo rašto dėl jos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iškeldinant atsakovą su visais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis). Teismas, įvertinęs, kad atsakovas kitos gyvenamosios patalpos šiuo metu neturi, sprendė, jog sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymas atidėtinas 1 mėnesiui.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieškovės ieškinį, priteisė ieškovės patirtas dylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas R. D. prašo bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas (e. b. l. 74-76). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Ieškovę su atsakovu iki šiol sieja prievoliniai santykiai, nes ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimą sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį buto (CK 6.1 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad aplinkybė, jog ieškovė pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimą nėra sumokėjusi atsakovui kompensacijos ir atsakovo nesikreipimas dėl vykdomojo rašto išdavimo prieštarauja ne tik imperatyviai CK 4.90 straipsnio 2 dalius nuostatai, kad atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais, bet ir teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad savininko teisių gynimas negali būti suabsoliutintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. S., Nr. 3K-3-163/2005). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą apriboti ieškovės teises tol, kol ji neįvykdys prievolės sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį buto, priteistą Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu (CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006, nes joje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pasisakyta kitokio pobūdžio faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste. Nurodytoje kasacinėje byloje ieškovė, nebūdama nei prievolinių, nei sutartinių teisinių santykių dalyvė, galėjo ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove, kuri naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nuosavybės teisę varžo prievoliniai teisiniai santykiai su atsakovu. Šie prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iš įsiteisėjusio ir nevykdomo teismo sprendimo ir iš įstatymo - CK 4.90 straipsnio 2 dalies, todėl visiškai nepriklauso nuo to, ar atsakovas siekia ar nesiekia kompensacijos išmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą prievolinių santykių teisinį reglamentavimą, kuris varžo ieškovės nuosavybės teises tol, kol ji neįvykdė pareigos sumokėti atsakovui kompensaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių apribojimą prievoliniuose teisiniuose santykiuose, pažeidimą, dėl ko neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas priimant naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
8.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam teisme ir teisę į teisingą teismo procesą pirmosios instancijos teisme, nepaisant to, kad apeliantas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje, nurodydamas, kad serga kvėpavimo ligomis, todėl negali atvykti į teismo posėdį. Kauno apylinkės teisme nuo lapkričio 9 d. teismo lankytojų aptarnavimas vyko tik nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu paštu, per elektroninių paslaugų portalą - EPP kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar paprastu paštu), į teismo posėdį buvo griežtai draudžiama vykti asmenims turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas vienašališkai nusprendė, kad byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant, kadangi pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atsakovo dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, todėl atsakovo atstovės advokatės J. B. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas tinkamu atstovauti atsakovo teises, nors žinojo, kad dėl Kauno mieste paskelbto karantino apeliantas net negalėjo susiekti su valstybės paskirta atstove ir aptarti su byla susijusių aplinkybių iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, neužtikrino atsakovui CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės žodinio proceso metu dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, reikšti prieštaravimus ieškovės ir jos atstovo argumentams, užduoti jiems klausimus žodinio teismo posėdžio metu, juo labiau, kad apeliantas neturi galimybių nuotoliniu būdu dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, o EPP taip pat nesuteikia tokios techninės galimybės teismo posėdžio metu.
8.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suvaržius atsakovo teisę būti išklausytam teisme, byla pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Kartu turi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, todėl teismo posėdis byloje turėtų būti skiriamas per trumpiausią laiką po to, kai Lietuvoje ir Kaune bus atšauktas karantinas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 91-95). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas remiasi tuo, kad jis turi teisę neterminuotai naudotis ieškovės butu tol, kol ieškovė jam nesumokės visos buto atidalijimo byloje Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu priteistos 21 500 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei priteistą ½ atsakovo buto, tačiau su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti. Nors ieškovė turi prievolę atsakovui sumokėti kompensaciją, kuri atsirado teismui atidalijus šalims priklausiusi butą ir ieškovei priteisus atsakovui priklausiusią ½ dalį buto, tačiau ieškovės pareiga sumokėti kompensaciją kyla iš buto nuosavybės teisės įgijimo, o atsakovo pareiga išsikeldinti iš buto kyla iš to, kad atsakovas neturi teisėto pagrindo naudotis butu. Šios prievolės tarpusavyje neturi jokio ryšio, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, tai, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui kompensacijos, nepateisina jo neteisėto naudojimosi butu.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006, nes net ir esant skirtingoms minėtos bylos ir šios bylos faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota teisės taikymo taisyklė dėl savo universalaus pobūdžio yra tinkama ir šiai situacijai. Apeliaciniu skundu, atsakovas siekia iš esmės paneigti vieną pamatinių teisės principų ir iš neteisės sukurti teisę t.y. įteisinti savo neteisėtą naudojimąsi butu ir toliau neapibrėžtą laiką riboti ieškovės nuosavybės teisę, todėl teismas turėtų tokiems atsakovo siekiams užkirsti kelią.
9.3. Ieškovė nemoka atsakovui kompensacijos, nes jis aiškiai yra išreiškęs valią, kad nesikraustys iš buto geruoju, su ieškove nebendradarbiauja dėl kompensacijos priėmimo ir išsikeldinimo, trukdo ieškovei butu naudotis, jį išnuomoti ar parduoti. Tas aiškiai matyti ir iš to, kad atsakovas netgi nesikreipė į antstolį dėl kompensacijos išieškojimo, kas rodo, kad jis nėra suinteresuotas jos gavimu – jam terūpi kaip įmanoma ilgiau naudotis butu. Taigi ieškovei net ir sumokėjus kompensaciją, jai vis tiek tektų su atsakovu bylinėtis dėl jo iškeldinimo ir laukti, kol atsakovas bus iškeldintas jėga. Atitinkamai, nepavykstant susitarti su atsakovu, ieškovė yra priėmusi sprendimą kompensacijos nemokėti, tol kol atsakovas nenutrauks jos nuosavybės teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, nes atsakovas vedė bylą per atstovę advokatę J. B.. CPK 51 straipsnio 1-2 dalys numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl jo teises buvo užtikrintos dalyvaujant jo atstovui profesionaliam teisininkui ir nebuvo pažeistos. Kita vertus, netgi jeigu laikyti, kad nesudarymas galimybės atsakovui dalyvauti procese yra procesinis pažeidimas, jis niekaip neįtakojo bylos baigties, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti.
9.5. Apeliaciniame skunde nurodoma esą dėl karantino apribojimų atsakovas negalėjo susisiekti su savo atstove, aptarti su byla susijusių aplinkybių, o apribojus galimybę dalyvauti byloje, negalėjo duoti paaiškinimų, užduoti klausimų ir pan., tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikiama reikšmingų argumentų, įrodymų, paaiškinimų ar pan., kurie būtų buvę pateikti pirmos instancijos teismui, jeigu atsakovas būtų tiesiogiai dalyvavęs teismo posėdyje. Tai reiškia, kad atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje nesukėlė jokių pasekmių ir neįtakojo priimto teismo sprendimo. Atsakovas prašydamas atidėti teismo posėdį pirmos instancijos teisme, iš esmės siekė tik užvilkinti procesą ir laimėti dar kelis papildomus mėnesius gyvenimo ieškovės bute. To paties siekia ir šiuos apeliaciniu skundu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 30 d. gautas ieškovės A. D. prašymas prijungti prie bylos A. D. sąskaitas ir mokėjimo dokumentus – UAB „Sergel“ 2021-02-23 pretenziją dėl 116,69 Eur skolos AB „Kauno energija“ ir jos apmokėjimą 6,86 Eur sumai, AB „Kauno energija“ 2021-01-31 sąskaitą 138,28 Eur sumai ir jos apmokėjimą, AB „Kauno energija“ 2021-02-28 sąskaitą 18,84 Eur sumai ir jos apmokėjimą, UAB „Kauno vandenys“ 2021-01-31 sąskaitą 3,07 Eur sumai ir jos apmokėjimą, UAB „Kauno vandenys“ 2021-02-28 sąskaitą 4,32 Eur sumai ir jos apmokėjimą - iš kurių matosi, kad apeliantas R. D., ginčydamas teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš buto, piktybiškai nemoka už buto, kuriame neteisėtai gyvena, šildymą ir vandens tiekimą, o už šias paslaugas moka ieškovė A. D., nes paslaugų teikėjai reiškia pretenzijas dėl skolų.
11. Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 6 d. gautas atsakovo R. D. prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2021-01-19 mokėjimo nurodymą, kad jis UAB „Kauno vandenys“ pareiškus ieškinį dėl 42,13 Eur skolos priteisimo sumokėjo skolą ir UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-2062-947/2021; AB „Kauno energija“ 2021-02-28 sąskaitą 866,60 Eur sumai ir jos apmokėjimą 15 Eur sumai; mokėjimą kvitą, kuriame nurodyta, kad UAB „Ignitis“ 2021-03-22 sumokėta 3,87 Eur už dujas; mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta, kad naudojantis „Perlas energija“ paslauga 2021-03-22 sumokėta 9,87 Eur už elektrą; mokėjimą kvitą, kuriame nurodyta, kad UAB „Ignitis“ 2021-02-26 sumokėta 11,28 Eur už elektrą; mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta, kad naudojantis „Perlas energija“ paslauga 2021-02-26 sumokėta 11,28 Eur už elektrą už elektrą – kurie pagrindžia, kad atsakovas moka mokesčius už butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos
13. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, skunde nurodęs, kad jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui pateikti šalių, tame tarpe ir apelianto procesiniai dokumentai yra pakankamai aiškūs, išsamūs motyvuoti. Byloje gautas išsamus apeliacinis skundas, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra galimybė nustatyti visas reikšmingas ginčo aplinkybes ir, jas įvertinus, priimti procesinius sprendimus. Proceso šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje kartotų pateiktų į bylą procesinių dokumentų formuluotes, nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, atsakovą atstovavo profesionali teisininkė advokatė, jos paaiškinimai dėl ginčo esmės ir argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio įrašuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
14. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl iškeldinimo iš buto, pasibaigus šeimos turtiniam režimui, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienam iš sutuoktinių priteista nuosavybės teisė į butą natūra, pastarąjį įpareigojus išmokėti piniginę kompensaciją, santykio tarp nuosavybės teisių gynimo ir teisės į būstą.
15. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 ir R. D. ir A. D. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalino šalims natūra po ½ idealiąją dalį (1 t., e. b. l. 18–35, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4970-848/2017) nustatė minėtu butu naudojimosi tvarką buvusiems sutuoktiniams A. ir R. D.. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1160-1087/2020) atidalino ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei A. D. ½ dalį buto dalį priklausančio atsakovui R. D., o iš ieškovės A. D. priteisė R. D. išmokėti 21 500 Eur pinginę kompensaciją. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. D. 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. D., kuriame suformulavo reikalavimą iškeldinti atsakovą R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovą R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo dalies, dėl atsakovo R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinimo vykdymą atidėjo 1 mėnesiui. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas. Skundas grindžiamas tais argumentais, jog ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės pagal Kauno apylinkės teismo 2020 kovo 24 d. sprendimą sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį buto; atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą apriboti ieškovės teises tol, kol ji neįvykdys prievolės į atsakovui tenkančią 21 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį buto, priteistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu (CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ieškovės nuosavybės teisę varžo prievoliniai teisiniai santykiai su atsakovu, šie prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iš įsiteisėjusio ir nevykdomo teismo sprendimo ir iš įstatymo - CK 4.90 straipsnio 2 dalies, todėl visiškai nepriklauso nuo to, ar atsakovas siekia ar nesiekia kompensacijos išmokėjimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Bendrąja prasme aiškinant šią nuostatą, įstatyme įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).
18. Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti ir vertinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su šalių atliekamais mokėjimais už teikiamas komunalines paslaugas ginčo objektu tapusiam butui ir jų dydžiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie įrodymai yra gauti atlikus komunalinių paslaugų apmokėjimus jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl neturi jokios reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai. Tokio pobūdžio įrodymų sudarymas ir teikimas gali būti neribotas, o tai neatitiktų CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribotos apeliacijos principo. Šio principo išimčių ir tokių įrodymų pateikimo būtinybės nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, todėl atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.
Dėl ieškovės nuosavybės teisių gynimo
19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovei priklausančiu butu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, nes buto savininkė ir R. D. nėra sudarę jokios naudojimosi butu ar atskiromis jo patalpomis sutarčių. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis). Byloje konstatavus, jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi svetimu turtu, ieškovė įgijo įstatymo leidėjo įtvirtintą teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, išplaukianti iš Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiamas šios konstitucinės teisės absoliutumas ir universalumas (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimto ir naudojamo ieškovės buto yra pagrįstas ir teisingas. Tik tokiu būdu ieškovė turės galimybę visapusiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turimą turtą. Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog teismas be teisinio ir faktinio pagrindo priėmė sprendimą iškeldinti jį ir užimamo buto.
Dėl kompensacijos buvusiam buto savininkui išmokėjimo ir jo teisės į būsto neliečiamybę.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. D. nėra išmokėta teismo sprendimu priteista kompensacija už turėtą dalį buto, o iškeldinus iš buto, yra pažeista jo teisė į gyvenamąjį būstą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iškeldinimas reiškia teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, todėl CK 6.612 straipsnis, reglamentuojantis iškeldinimą iš neteisėtai užimtų patalpų, turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į būsto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).
21. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas) praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti „būsto“ sąvoka (žr., pvz., Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma „būstu“ Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (žr., pvz., Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141; Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybės gerbimą, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.
22. Tačiau Konvencijos 8 straipsniu ginama asmens teisė į būsto neliečiamybės gerbimą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais jos ribojimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu bei nepažeidžiančiu Konvencijos. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. EŽTT ypatingą reikšmę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia būsto praradimas, turėtų būti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumą, kurį, atsižvelgdamas į Konvencijos 8 straipsnio principus, nustatytų nepriklausomas teismas, nepaisydamas to, kad pagal nacionalinę teisę tokio asmens teisė gyventi ginčo patalpose yra pasibaigusi (žr., pvz., McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50).
23. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, aiškinosi ir tyrė aplinkybes, kurios lėmė buto savininkės A. D. sprendimą kreiptis į teismą dėl buvusio sutuoktinio R. D. iškeldinimo iš buto. Byloje kartu su ieškiniu yra pateiktas ieškovės 2020 m. liepos 20 d. pranešimas atsakovui (popierinės bylos l. 5, 6), kuriame ieškovė įskaito šalių turimus vienarūšius galiojančius piniginius reikalavimus, nurodo jog yra skolinga atsakovui 14 917,06 Eur kompensacijos sumą, ir kad pasiruošusi sumokėti šią sumą nedelsiant po to, kai R. D. išsikraustys iš buto (pranešimo 9 punktas). Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad R. D. atsisakė priimti pinigus, pareiškė, jog priteistos sumos jam nepakanka butui nusipirkti, o į bendrabutį jis neis gyventi (teismo posėdžio garso įrašas 18 min. 33 sek-19 min. 33 sek.).
24. Teisėjų kolegija iš byloje surinktų įrodymų visumos taip pat nustatė, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neturi galimybės realiai naudotis turimu butu, yra priversta nuomotis sau butą Karmėlavoje už 200 Eur sumą į mėnesį, nors jos pajamos iš darbinių santykių nėra didelės (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min.00 sek-34 min. 50 sek). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad ji mokėjo ir šiuo metu moka buto komunalinius mokesčius ir mokesčius už butui suteiktas paslaugas, į butą negali įeiti, kad pasiimti turimo buto adresu siunčiamų sąskaitų už paslaugas (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 36 min.02 sek-37.01 sek). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad ji neturi galimybės gyventi ginčo bute, kad nuomojasi kitą būstą, nors asmeninės nuosavybės teise turi butą, kurį neteisėtai užima ir naudoja atsakovas.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 21 – 24 pastraipose nurodomas aplinkybes, surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančio buto yra proporcingas ieškovės nuosavybės teisių gynimo būdas, o R. D. iškeldinimas iš neteisėtai užimamo būsto yra proporcinga asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeistos jo teisės į būstą.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš buto su rūsiu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinimo, vykdymo atidėjimo 1 mėnesiui terminas yra pakankamas, kad jis priimtų likusią nesumokėtą kompensacijos sumą iš ieškovės ir susirastų kitą būstą gyvenimui.
27. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų. Apeliacinį skundą atmestus, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.