- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-459-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00040-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės CF
- Atsakovas
- CERMIN INVEST SP Z O O, TECNOSID SRL
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.6.1.1Bendrosios teismingumo nuostatos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės CF&S Lithuania atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovams CERMIN INVEST SP Z O O ir TECNOSID SRL dėl skolos ir nuostolių priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-584-459/2021).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB CF&S Lithuania ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų CERMIN INVEST SP Z O O ir TECNOSID SRL 53 562,10 Eur dydžio skolą, 35 099,70 Eur nuostolių ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas CERMIN INVEST SP Z O O užsakė krovinių transportavimo paslaugas įvairiais maršrutais. Užsakymai ieškovei buvo pateikiami elektroniniu paštu, atskira ekspedijavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė paslaugas suteikė – suorganizavo krovinių gabenimą reikiamais maršrutais ir išplukdė krovinius jūra. Nors tiesiogiai paslaugas iš ieškovės užsakė atsakovas CERMIN INVEST SP Z O O, tačiau prekės buvo gabenamos į Indiją ir Pakistaną atsakovės TECNOSID SRL užsakymu, dėl to dalį transportavimo paslaugų pagal CERMIN INVEST SP Z O O užsakymus ieškovei apmokėjo TECNOSID SRL, kaip prekių pirkėjas ir siuntėjas. Dalis išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės suteiktas paslaugas liko neapmokėtos. Ieškovė, vykdydama šiuos užsakymus, patyrė ir papildomų išlaidų (nuostolių).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės UAB CF&S Lithuania buveinė yra Lietuvoje, o atsakovų – Lenkijoje ir Italijoje. Kadangi visos šalys yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl ginčo teismingumas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas).
5. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir ginčas turėtų būti nagrinėjamas pagal ieškovės teiktų paslaugų vietą. Teismas pažymėjo, kad minėtoje normoje yra numatyta specialioji jurisdikcija, kuri yra taikoma tik bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, paslaugų suteikimo vietos teismuose, tačiau šiuo atveju tarp šalių jokia sutartis nebuvo sudaryta, tarpusavio įsipareigojimai ir ginčų sprendimo vieta nenumatyta, jokia sutartis nepateikta ir kartu su ieškiniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalių ginčas kilo iš sutarties.
6. Teismas nurodė, kad Reglamento 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę, o Reglamento 63 straipsnio 1 dalis – kad bendrovės ar kito juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijos buveinės vieta yra ten, kur yra jų: a) oficiali buveinės vieta; b) centrinė administracija; arba c) pagrindinė verslo vieta. Taigi teismo vertinimu ieškinys yra teismingas Lenkijos Respublikos teismui pagal CERMIN INVEST SP Z O O arba Italijos Respublikos teismui pagal TECNOSID SRL buveinių vietas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė teikė krovinių ekspedijavimo paslaugas, nes pati nevežė krovinių, o tik organizavimo jų transportavimą nurodytais maršrutais: užsakė pervežimą jūra, užpildė visus reikalingus dokumentus, tarpininkavo su vežėjų jūra linijomis. Todėl galima teigti, kad bylos šalis sieję sutartiniai santykiai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ekspedijavimo sutarties sampratą.
7.2. CK 6.825 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis. Taigi, įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos ekspedijavimo santykiams, praktikoje dažnai būna sudaromos ne rašytinės sutartys, o pateikiami atskiri užsakymai. Būtent taip ir buvo šiuo atveju, todėl teikdama ieškinį ieškovė pateikė teismui elektroniniu paštu gautus užsakymus, kurių pagrindu atsakovams buvo teiktos paslaugos.
7.3. Nors prie ieškinio nebuvo pateikta atskira paslaugų teikimo sutartis, tai nepaneigia fakto, kad ieškovė UAB CF&S Lithuania teikė atlygintines paslaugas atsakovams ir šalių santykiai bei ginčas kilę iš sutartinių teisinių santykių, o tai reiškia, kad sprendžiant ginčo jurisdikcijos klausimą teismas galėjo ir turėjo vadovautis Reglamento 7 straipsniu.
7.4. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš ekspedijavimo paslaugų užsakymų, pagal kuriuos visais atvejais kroviniai turėjo būti gabenami iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į skirtingas paskirties šalis (Indiją, Pakistaną). Ieškovė, kurios veiklos buveinė yra Klaipėdoje, vykdydama savo pareigas šiame mieste, suorganizavo, kad kroviniai būtų tinkamai pakrauti į vežėjų jūra („MSC Lithuania“ ir „Maersk Line Lithuania“) laivus ir būtų išplukdyti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Sąskaitas už prastovas ieškovei išrašė vežėjų jūra agentai Lietuvoje, t. y. „MSC Lithuania“ ir „Maersk Line Lithuania“.
7.5. Atsižvelgiant į sutartinių santykių dalyką (krovinio gabenimo organizavimas) ir tarptautinį sutarties pobūdį, galima teigti, kad pagrindinė paslaugų suteikimo vieta, kurioje veikė ieškovė, yra Klaipėda. Tolimesnis krovinių pristatymas į kitas valstybes (Iranas, Pakistanas) jau priklausė nuo vežėjų jūra tinkamo vežimo paslaugų įvykdymo, bet ne nuo ieškovės teikiamų paslaugų ir prisiimtų įsipareigojimų. Kitos artimos ginčui jurisdikcijos nėra, kadangi nei Lenkijoje, nei Italijoje nebuvo vykdomas pervežimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
9. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti, ar byla (pateiktas ieškinys) jam yra teismingas. Pažymėtina, kad nurodytos teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos šiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019 27 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB CF&S Lithuania, kurios buveinė registruota Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams – Lenkijos Respublikoje registruotai įmonei CERMIN INVEST SP Z O O ir įmonei TECNOSID SRL, registruotai Italijos Respublikoje, dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tarptautinis elementas, civilinis ginčas yra kilęs tarp Europos Sąjungoje registruotų juridinių asmenų. Tokiu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bylos teismingumui nustatyti taikomos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės.
12. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamente, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 dalies a–b punktai).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas nėra kilęs iš sutarčių, todėl turėtų būti taikoma ne specialioji jurisdikcijos taisyklė, t. y. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a–b punktai, bet bendroji taisyklė, įtvirtinta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Dėl to konstatuota, kad byla yra teisminga atsakovų buveinės vietos – Lenkijos Respublikos ar Italijos Respublikos – teismams.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė ir atsakovai faktiškai buvo sudarę ekspedijavimo sutartį, o ieškovės reikalavimas šioje byloje kyla būtent iš šios sutarties, todėl turėtų būti taikoma specialioji jurisdikcijos taisyklė, įtvirtinta Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosekliai plėtojamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Reglamento sąvokos yra aiškinamos autonomiškai, t. y. nenukreipiant į valstybių narių vidaus taisykles (žr., pvz., ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo byloje C-386/05 Color Drack GmbH prieš Lexx International Vertriebs GmbH 30 punktą). Dėl Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos specialiosios jurisdikcijos nagrinėti bylas, kylančias iš sutarčių, ESTT pažymėta, kad sąvoka „bylos, kylančios iš sutarčių“ turi būti aiškinama savarankiškai, siekiant užtikrinti vienodą jos taikymą visose valstybėse narėse (ESTT 2018 m. kovo 7 d. sprendimo C-274/16, C-447/16 ir C-448/16, Flightright ir kt. 58 punktas ir jame nurodyta praktika).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, yra nurodęs, kad „sutartis“ turi būti aiškinama autonomiškai ir ji apima abipusį šalių susitarimą atlikti tam tikras pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-462-916/2018). Pasirinkimas, įsipareigojimas ir bendradarbiavimas yra sutarties raktiniai žodžiai (Magnus, U., Mankowski, P. Brussels Ibis Regulation. European Commentaries on Private International Law. Sellier European Law Publishers, 2016, p. 42).
17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, jį pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja kad tarp šalių buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis, kuri priskirtina Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms sutartims. Kaip matyti, ieškovė atsakovams suteikė krovinių ekspedijavimo paslaugas, t. y. organizavo krovinių transportavimą (užsakė pervežimą jūra, užpildė visus reikalingus dokumentus, tarpininkavo su vežėjais jūra). Ieškovė šias paslaugas atsakovams suteikė pagal jų užsakymus, kurie jai buvo pateikti elektroniniu paštu, už suteiktas paslaugas atsakovams buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūras. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl tam tikrų pareigų atlikimo, šalys bendradarbiavo, laisva valia tarpusavyje prisiėmė įsipareigojimus, t. y. šalys yra (buvo) susijusios sutartiniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos ir patirtų nuostolių priteisimo. Vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties, nepaneigia sutartinių santykių fakto. Specialioji jurisdikcijos taisyklė, įtvirtinta Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti taikoma ir tais atvejais, kai šalis siejantys teisiniai santykiai išreikšti vien žodine sutartimi (susitarimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalį bylose, kylančiose iš sutarčių, jurisdikcija nustatoma pirmiausia įvertinus sutarties rūšį: pirmiausia – ar sutartis priskirtina prekių pirkimo–pardavimo sutartims, ar paslaugų sutartims (7 straipsnio 1 dalies c punktas). Nuo šio vertinimo priklauso prievolės įvykdymo vietos nustatyto kriterijai, kadangi 7 straipsnio 1 dalies a–b punktų taisyklės yra visiškai skirtingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-391-553/2021).
19. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartis priskirtina paslaugų sutartims, todėl teismingumas nustatomas pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, pagal kurį prievolės įvykdymo vieta yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
20. ESTT praktikoje 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroje įtraukoje (šiuo metu reglamentas yra pakeistas aktualiu Reglamentu Nr. 1215/2012 ir jo 7 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtraukoje nurodyta analogiška nuostata) įtvirtinta „(vieta) valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį“, esant kelioms paslaugų teikimo vietoms skirtingose valstybėse narėse, aiškinama kaip vieta, kuri užtikrina glaudžiausią sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, o šis glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinėje paslaugų teikimo vietoje (ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimas C-19/09, Wood Floor Solutions Andreas Domberger prieš Silva Trade SA).
21. Jei sutarties nuostatos neleidžia nustatyti pagrindinės paslaugos teikimo vietos dėl to, kad joje numatytos kelios teikimo vietos arba joje aiškiai nenumatyta jokia konkreti teikimo vieta, bet agentas tokias paslaugas jau suteikė, papildomai reikia įvertinti vietą, kurioje jis daugiausia vykdė savo veiklą pagal sutartį, su sąlyga, kad paslaugų teikimas šioje vietoje neprieštarauja šalių valiai, numatytai sutartyje. Šiuo klausimu galima atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes – į šioje vietoje praleistą laiką ir vykdytos veiklos reikšmingumą (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje C-386/05, Color Drack GmbH prieš Lexx International Vertriebs GmbH).
22. Šalių susitarimas dėl paslaugų suteikimo, kaip minėta, apėmė atsakovės įsipareigojimą užsakyti pervežimus jūra, užpildyti visus reikalingus dokumentus, bendrauti su vežėjais. Iš bylos duomenų matyti, kad visos šios paslaugos buvo suteiktos (nurodyti veiksmai atlikti) ieškovės buveinės vietoje – Klaipėdoje. Be to, atsakovų užsakymų kroviniai buvo gabenami iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į skirtingas paskirties šalis, ieškovė savo įsipareigojimus vykdė bendradarbiaudama su vežėjų jūra agentais Lietuvoje, t. y. „MSC Lithuania“ ir „Maersk Line Lithuania“. Šios aplinkybės patvirtina bylos ryšį su Lietuvos Respublika bei paneigia faktinį ryšį su Lenkijos Respublika ir Italijos Respublika, kuriose paslaugos (ar jų dalis) faktiškai nebuvo teikiamos. Be to, tikėtina, kad nagrinėjant bylą galėtų kilti poreikis rinkti įrodymus kreipiantis į Lietuvos Respublikos institucijas, išdavusias leidimus kroviniams (laivams) palikti uostą, kviesti liudytojais asmenis, dalyvavusius krovinių išsiuntimo darbuose ir pan. Įpareigojus ieškovę kreiptis su ieškiniu į Lenkijos Respublikos ar Italijos Respublikos kompetentingą teismą būtų pažeisti ekonomiškumo bei koncentruotumo principai. Todėl dar ir ši aplinkybė sąlygoja apeliacinės instancijos teismo išvadą bylą laikyti teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės CF&S Lithuania ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.