Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. A. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-701-240/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 23 d. gautas antstolio A. A. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. P.. Teikime nurodoma, kad antstolis A. A., vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. sausio 16 d. išdavė Kauno apylinkės teismas dėl 979,16 Eur baudos išieškojimo, kurioje skolininkas yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. 2018 m. vasario 23 d. teismo nuosprendžiu Nr. 1-701-240 paskirta bauda yra pagrindinė bausmė. Nuteistasis E. P. per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo. Skolininkas niekur nedirba, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Duomenų apie skolininko buvimo vietą ĮKNR nėra. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. 2024 m. kovo 6 d. atvykęs skolininkas informavo, jog mokės dalimis po 100 Eur, tačiau iki šiol nėra atlikęs nei vienos įmokos. Nors E. P. žino apie antstolio žinioje vykdomą baudos išieškojimą, tačiau su antstoliu nebendradarbiauja ir vengia savo noru sumokėti baudą, o baudos išieškoti priverstinai galimybių nėra. 2024 m. spalio 11 d. surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą Nr. B-24-23-21. Atsižvelgiant į tai, antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 593 straipsniu, BK 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 25 straipsniu prašo E. P. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Antstolis A. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimą palaikė iš dalies, parodė, kad bauda turėtų būti keičiama ne į laisvės apribojimą, o į viešuosius darbus, nes taip numato baudžiamojo proceso kodeksas. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio nuostatas, prašo pakeisti nuteistajam E. P. paskirtą baudą 1 MGL prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Nuteistasis E. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį 2024 m. spalio 22 d. informuotas tinkamai jo paties baudžiamojoje byloje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, neinformavo apie neatvykimo priežastis, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, teikimas nagrinėjamas nuteistajam E. P. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė teismui leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-851/2024).

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Iš teikimo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad antstoliui A. A. buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudos išieškojimo. Teismui antstolio pateikti duomenys ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad priverstinai įvykdyti teismo sprendimo nėra galimybių, kadangi nuteistasis E. P. Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis E. P. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenimis registruoto transporto savo vardu nuteistasis E. P. neturi. Taip pat matyti, jog nuteistasis E. P. antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrų skolų ir vykdymo išlaidų suma visose vykdomose skolininko bylose yra 1 272,50 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. P. 2024 m. kovo 6 d. pranešimu antstolį A. A. informavo ir nurodė, kad skolą mokės dalimis, po 100 Eur kas mėnesį, tačiau nuo 2024 m. kovo mėnesio nėra atlikęs nei vienos įmokos.

Pabrėžtina, kad vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis buvo kreipęsis dėl E. P. paieškos ir tuo pagrindu vykdomoji byla buvo sustabdyta nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. kovo 6 d.. Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas E. P. surado ir antstolį informavo apie skolininko kontaktinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą 2024 m. kovo 6 d. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje duomenų, jog antstolio siųstas raginimas ar patvarkymai E. P. būtų įteikti nėra. 2024 m. kovo 6 d. E. P. pateikė antstoliui pranešimą dėl skolos mokėjimo po 100 Eur, tačiau vykdomojoje byloje duomenų, kad antstolis būtų patvarkymu ar kitu dokumentu išsprendęs E. P. prašymą nėra. Akcentuotina, kad nuo 2024 m. kovo 6 d. E. P. pranešimo iki 2024 m. spalio 11 d., antstolis jokių vykdymo veiksmų, vykdomosios bylos duomenimis neatliko. Pabrėžtina ir tai, kad antstolis nesikreipė į E. P., prašydamas pateikti priežastis, dėl kokių aplinkybių nėra mokamas išieškoma bauda. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis tik 2024 m. spalio 11 d. patikrino registrus – LR kelių transporto priemonių registrą, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą Antstolių informacinės sistemą, LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registrą, Gyventojų registrą, ir tada surašė 2024 m. spalio 14 d. išieškojimo negalimumo aktą. Pabrėžtina ir tai, kad antstolis pateikė teismui teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu 2024 m. spalio 14 d., t. y. tą pačią dieną, kai surašytas 2024 m. spalio 14 d. išieškojimo negalimumo aktas. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiai leistų daryti išvadą, kad E. P. vengia vykdyti jam paskirtą baudą.

Kaip matyti, nuteistasis E. P. 2024 m. kovo 6 d. kreipėsi į antstolį A. A. ir pateikė pranešimą, informuodamas, jog skolą mokės dalimis po 100 Eur kas mėnesį. Nors nuo 2024 m. kovo mėnesio dar nebuvo gauta nuteistojo E. P. skolos dalis, negalima teigti, kad nuteistasis vengia atlikti bausmę. Kreipimasis į antstolį su prašymu mokėti baudą dalimis rodo, jog nuteistasis žino apie baudą ir nori ją sumokėti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, keičiant baudos bausmę laisvės apribojimu, viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama 1 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Taigi, aptariamu atveju pakeitus 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudą laisvės apribojimo bausme, E. P. būtų paskirta dvidešimt šešių dienų laisvės apribojimo bausmė, kuri būtų 3,46 kartus mažesnė už minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį pagal BK 48 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, tokia bausmė nepasiektų bausmės tikslų, procesinis šios bausmės vykdymas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, BK 47 straipsnio 8 dalies taikymui yra būtina nustatyti ir tai, kad asmuo vengia savo noru sumokėti baudą, tačiau tokiai išvadai šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju baudos keitimo laisvės apribojimo bausme pagrindai nėra nustatyti, kadangi išvadai, jog E. P. vengia savo noru sumokėti baudą, duomenų nepakanka, be to, nesumokėtos baudos pakeitimas laisvės apribojimo bausme būtų tik formalus bausmės vykdymo procesas, neatitinkantis bausmės paskirties.

Prokurorė prašė baudą pakeisti viešaisiais darbais. Teismas pažymi, kad teikimas nagrinėjamas pagal antstolio teikimu nustatytas ribas. Nagrinėjamu atveju antstolis nereiškė tokio prašymo, todėl prašymas nenagrinėtinas. Teismas pabrėžia, kad baudos pakeitimas viešųjų darbų bausme yra galimas tik tuo atveju, kai yra nuteistojo sutikimas. Byloje toks sutikimas nėra pateiktas.

Nenustačius BK 47 straipsnio 8 dalies taikymo pagrindo, antstolio teikimas dėl E. P. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolio A. A. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam E. P. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.