- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-589-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00543-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 8 d., 17.10 val., Klaipėdoje, Liepų g./Jaunystės g., vairavo transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,42 prom.) neblaivumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutarimu A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. Š. 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad A. Š. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir artimųjų slaugymo, byloje nėra reikšminga. A. Š. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Mano, kad teismas nenurodė kažkokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. Š. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes A. Š. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda-atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą A. Š. nurodo, kad pateiktame apeliaciniame skunde nepateikiama nei viena nuoroda į skunde pateiktus teiginius patvirtinančią teismų praktiką. Apeliantas kaip pavyzdį nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį byloje Nr. II-168-562/2011, 2011 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-316-64/2011, kuriose esant panašioms aplinkybėms pažeidėjams buvo paskirtos švelnesnės nuobaudos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Todėl atsižvelgiant į šios bylos faktinių aplinkybių visumą, ATPK 30¹ straipsnis šioje byloje pritaikytas teisingai, kadangi byloje nustatytos aplinkybės suteikia tam pagrindą ir yra ypač reikšmingos. A. Š. nurodo, kad turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-534/2010, N63-490/2010). Klaipėdos miesto apylinkės teismas šioje byloje priimdamas skundžiamą nutarimą įvertino, jog jis už vairo sėdo susidarius ypatingoms aplinkybėms ir esant būtinam reikalingumui: tuo metu jo nėščią žmoną užklupo skausmai ir skubiai reikėjo nuskausminamųjų vaistų. Žmona nevairuoja transporto priemonių, kadangi serga reumatine liga, dėl kurios stingsta rankos, suka sąnarius, vaikšto su lazdele, planuojamas klubo sąnario endoprotezavimas, reikalingas nuolatinis gydymas ir reabilitacija. A. Š. yra vienintelis šeimos išlaikytojas - žmona dėl ligos bei dėl 2014 m. gegužės 2 d. gimusios dukros nedirba, šeimoje auga šį rudenį į pirmąją klasę eisianti vyresnioji dukra U. S., kuri 2014 m. balandžio 30 d. patyrė sunkią rankos lūžio traumą, iki šiol reikalinga reabilitacija. (duomenys neskelbtini) gimusiam kūdikiui dėl dar nenustatytų sveikatos sutrikimų taip pat reikalinga reabilitacija. Suprantama, kad vaikus ir žmoną gydymui ir į reabilitacijos procedūras reikia ir reikės vežioti į Klaipėdą ir/ar į Palangą. Šeimos būstas įkeistas bankui, už paskolą mokama iš gaunamo jo atlyginimo, nes jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, kur vykdydamas savo tiesiogines pareigas kasdien automobiliu nuvažiuoja apie 200 km. Taigi netekus teisės vairuoti transporto priemonių jam ir jo šeimai butų sukeltos ypatingai sunkios pasekmės, kurios negali būti laikomos nereikšmingomis ir neatsižvelgiama skiriant nuobaudą.
Atsiliepime teigiama, kad įstatymas ypač gina neįgalių asmenų poreikius ir interesus. ATPK 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, asmenys. Šiuo atveju mano, kad jo sunkiai sergančios žmonos neįgalumas, dukros rankos lūžio trauma bei kūdikio ligos yra ypač reikšmingos aplinkybės, kurios yra pagrindas neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jo vairuojama transporto priemonė bei jo teisė vairuoti didele dalimi skiriama būtiniems vaikų (reabilitacija, mokykla) bei žmonos poreikiams tenkinti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jis su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki mokyklos (duomenys neskelbtini), kurią šį rudenį pradės lankyti U. Š., yra 3475 m. pėsčiomis žvyruotu keliu. Atsižvelgiant, kad mokyklos lankymas pirmais metais vaikui ir taip sukelia didelį stresą, vaiko amžių, šis atstumas yra per didelis jai vienai įveikti pėsčiomis, joks autobusas šiuo maršrutu nevažiuoja, todėl nuo rugsėjo mėnesio jis prieš darbą taip pat turės nuvežti dukrą į mokyklą, o vėliau ją parvežti. Taip pat pamini, kad norint nuo jo namų nuvykti iki Klaipėdos centro viešuoju transportu, tai užimtų daugiau nei 1 val. laiko, tame tarpe apie 42 min. trunkantis ėjimas net už 3650 metrų esančią artimiausią autobusų stotelę. Taip pat teigia, kad netekus teisės vairuoti jis neabejotinai netektų ir darbo (pareiginių nuostatų 6 punktas), nebūtų iš ko mokėti kredito, prasidėtų įkeisto būsto išvaržymo procedūra. Tokios itin neigiamos pasekmės būtų neadekvačios padarytam teisės pažeidimui ir bendriesiems administracinės nuobaudos tikslams. Pažymi, kad, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi byloje Nr. II-168- 562/2011, esant panašioms su pareigų/darbo netekimo pasekmėmis susijusioms aplinkybėms, nusprendė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas su administracinio teisės pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, jog būtinas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutarimas butų pakeistas ir teisė vairuoti būtų atimta, įstatyme numatyti tikslai būtų ženkliai viršyti - sukeltų sunkias, negatyvias pasekmes ne tik pažeidėjui bet visai jo šeimai. Praeityje jam už teisės pažeidimus administracinės nuobaudos nebuvo skirtos. Per ilgą vairavimo stažą jis nėra baustas, taigi visada buvo drausmingas vairuotojas. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, savo kaltės neneigia, padarytas pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė. Kadangi jo charakteristika yra teigiama, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei vadovavimasis teisingumo ir protingumo kriterijais, buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Tačiau jeigu vadovautis apeliacinio skundo argumentais, tada apskritai neaišku, kokiomis aplinkybėmis asmenims gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnyje numatytas nuobaudos sušvelninimas, jeigu šioje byloje nurodytos aplinkybės apelianto nuomone laikytinos nepakankamomis.
Šalies argumentai
A. Š. taip pat nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Kaip nurodyta ir teismo nutarime, jis alkoholį vartojo iš vakaro, esant būtinybei važiuoti, jis pasitikrino savo blaivumą alkotesteriu namuose, kuris parodė leistiną 0,35 promilės normą, todėl už vairo sėdo tik įsitikinęs savo galimybėmis ir nenumanė, kad alkotesteris gali parodyti tokią didelę paklaidą. Jis nesijautė apsvaigęs, priešingai – jautėsi visiškai blaiviai, todėl esant būtinybei pasiryžo vairuoti. Pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ne dėl to, kad jis pavojingai manevravo ar sukėlė eismo įvykį, tiesiog jo patikrinimas nustatytas eilinio patikrinimo metu, blaivumo norma viršyta labai nežymiai tik 0,02 promilės. Dėl to advokato baigiamojoje kalboje ir buvo išsakyta nuomone, kad A. Š. veika teisiniu požiūriu apskritai laikytina mažareikšme, o pažeidimas - tik formalus. Nurodo, kad A. Š. yra sąžiningas visuomenės narys ir pilietis, atsidavęs šeimai, nėra niekam įsiskolinęs, neteistas, turintis aiškias moralines ir pilietines nuostatas, darbe charakterizuojamas teigiamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja, yra patikimas, atsakingas ir žodžio besilaikantis asmuo. Skirta piniginė bauda bei patirti išgyvenimai atlieka pakankamą prevencinį poveikį, o teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas sukeltų labai sunkias, neprotingai ir neproporcingai griežtas pasekmes tiek A. Š., tiek jo šeimai. Teigia, kad šiuo atsiliepimu nesiekiama išvengti atsakomybės, suprantant padaryto pažeidimo pavojingumą, neneigiant ir pripažįstant savo kaltę. A. Š. įsitikinęs, kad ateityje šitaip nebesielgs, tačiau mano, kad apelianto siūloma nuobauda yra neadekvati pažeidimui ir sukelsianti pernelyg sunkias pasekmes plačiam asmenų ratui. Pažeidimas padarytas ne iš piktos valios, tačiau norėta padėti skausmus kenčiančiai žmonai, abejingumas susiklosčiusioje situacijoje negalėtų būti pateisintas jokiu aspektu, nuo šio pažeidimo nenukentėjo nei vienas žmogus. Taigi, teismas įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai skyrė nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, o apelianto skundas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra tik formalus, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.
A. Š. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad A. Š. pripažįsta, kad padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl A. Š. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija ATPK 30¹ straipsnio taikymą A. Š. ir prašo panaikinti nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio A. Š. pritaikymo bei prašo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį A. Š. paskirti 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas A. Š. nuobaudą, nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. Š. nustatytą leistiną neblaivumo normą viršijo nežymiai, tik 0,02 promilės, kad A. Š. sutuoktinei U. Š. numatoma planinė klubo sąnario operacija, nuo 2008 m. ji serga reumatoidiniu artritu, ligos eiga labai aktyvi, pasveikimo prognozė abejotina, pažeidimo padarymo metu U. Š. buvo nėščia. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aiškinimu, kad pažeidimo padarymo dieną jo žmona pasijuto blogai, todėl jis turėjo važiuoti nupirkti jai vaistų. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad A. Š. pasitikrinus alkotesteriu namuose, alkotesteris parodė leistiną normą – 0,35 promilės alkoholio, todėl A. Š. iš tikrųjų jautėsi galintis sėsti už vairo. Skiriant nuobaudą buvo įvertinta ir tai, kad A. Š. augina dvi mažametes dukras, pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jog U. Š. diagnozuotas dilbio kaulų lūžimas bei nustatytas poreikis reabilitacijai, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), siunčiama neurologo, reabilitologo konsultacijoms, jis su šeima gyvena Klaipėdos rajone, tačiau turi važinėti į gydymo įstaigas, esančias Klaipėdos mieste, be to, dukra U. Š. lanko darželį Klaipėdos mieste, pats nuo 2014 m. kovo 31 d. dirba pardavimų vadovu UAB (duomenys neskelbtini), viena iš būtinų darbo sąlygų – galiojantis vairuotojo pažymėjimas, jam išduotas tarnybinis automobilis, charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas už gerą darbą. Iš šių duomenų ir A. Š. paaiškinimų teisme Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Š. atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus apribotos ne tik jo, bet ir jo dviejų mažamečių vaikų bei sveikatos problemų turinčios sutuoktinės galimybės, o jam netekus darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šeima neteks ir pragyvenimo šaltinio. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. Š. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Įvertinus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir neskirdamas vienos iš sankcijoje numatytų nuobaudų, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas skunde teigia, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta visuma tokių aplinkybių: A. Š. turi dvi mažametes dukras, kurias reikalinga vežioti į gydymo įstaigas, esančias Klaipėdos mieste, be to, dukra U. Š. lanko darželį Klaipėdos mieste, taip pat nustatyta ir tai, kad A. Š. sutuoktinei numatoma planinė klubo sąnario operacija, nuo 2008 m. ji serga reumatoidiniu artritu, ligos eiga labai aktyvi, pasveikimo prognozė abejotina, pažeidimo padarymo metu U. Š. buvo nėščia. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė yra ir tai, kad A. Š. nustatytą leistiną neblaivumo normą viršijo nežymiai, tik 0,02 promilės, jis šiuo metu dirba pardavimų vadovu UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas už gerą darbą, vienas išlaiko šeimą. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, jog A. Š. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones, dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta ir dėl jo gailisi, atsakomybės nevengia. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. Š. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje A. Š. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 1500 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas sutinka su apeliantu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Š. atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus apribotos ne tik jo, bet ir jo dviejų mažamečių vaikų bei sveikatos problemų turinčios sutuoktinės galimybės, o jam netekus darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šeima neteks ir pragyvenimo šaltinio, todėl apelianto prašoma nuobauda būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 9 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.