- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2146-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- P.L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės(ieškovės) G. R.atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutarties civilinėje byloje pagalieškovės G. R. ieškinį dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, pareikštą atsakovui P.L., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2085-897/2019 nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir išdėstyti taip: vaiko tėvas P.L. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra K. L. vieną kartą per savaitę, dalyvaujant psichologui, bendravimo laiką ir trukmę prieš tris dienas suderinus su vaiko motina. Atsakovas P.L. apmoka už bendravimo su dukra metuteikiamas psichologo paslaugas; 2)pakeisti 2018-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje bylojeNr. e2-712-989/2018 teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai K. L. dydį ir išvaiko tėvo P.L. priteisti nepilnametei dukrai K. L.išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistąišlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytojapaskirti G. R. uzufrukto teisės pagrindais; 3)iš atsakovo P.L. priteisti valstybės turėtas išlaidas, teikiant G.R. antrinę teisinę pagalbą.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tokią skyrium gyvenančio vaiko tėvo P.L. bendravimo su dukra K.L. tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su dukra K. L. 1 val. per savaitę viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai G. R.. Apie ketinimą bendrauti su dukra atsakovas P.L.turi informuoti ieškovę G. R.trumpąja žinute (SMS) iki kiekvieno sekmadienio 20.00 val. G. R. iki kitos dienos (pirmadienio) 20.00 val. pateikia trumpąja žinute (SMS) tėvo bendravimo su dukra pasiūlymą, kuriame nurodo konkrečią tėvo susitikimo su dukra vietą ir laiką. P.L. ne vėliau, kaip iki antradienio 20.00 val. turi patvirtinti trumpąja žinute (SMS) G. R. apie pasinaudojimą teise bendrauti su dukra K.L.suderintu laiku.
3. Prašyme ieškovė nurodė, kad įvertinus aplinkybę, kad vaiko tėvas su nepilnamete dukra nebendravo daugiau nei pusantrų metų, vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, dukra turi neigiamą patirtį, susijusią su bendravimu su tėvu, vaiko tėvo atžvilgiu yra priimtas 2022-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 27141072/2022, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bei teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti ieškovės pasiūlytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės prašymą atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis yra išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, kas reiškia, kad teismas atsakovo veiksmuose nenustatė, jog jis paliko be pagalbos savo nepilnametį vaiką. Nuosprendis įrodo, kad duomenų, jog atsakovas darytų neigiamą poveikį, netinkamai rūpintųsi vaiku nėra. Atsakovo ir vaiko santykiai yra artimi ir atsakovas siekia juos sustiprinti. Ieškovės teiginiai, kad nepilnametis vaikas nenori bendrauti su atsakovu, yra nepagrįsti. Priešingai, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir atsakovui panaikinus draudimą bendrauti su dukra, atsakovas siekia atkurti emocinį ryšį su dukra ir susitikinėja su ja bei bendrauja, jų ryšys stiprėja. Intensyvus bendravimas padės atkurti bei sustiprinti atsakovo ir dukters ryšį. Atsakovo nuomone, turėtų būti palikta nustatyta bendravimo tvarka.
5. Išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba, skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma, tačiau nuo paskutinės 2021-12-22 pateiktos išvados Nr. 1SD-12557-(8.1.27.E) naujų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra registruota. Taip pat nė vienam iš tėvų netaikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyba, susipažinusi su ieškovės pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei atsakovo atsiliepimu, taip pat bylos medžiaga ir savo duomenų esančia informacija įvertino, kadgalimai nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kuriasatsakovas su dukterimi per savaitę bendrautų tik vieną valandą, kadangi tai susiaurintų tėvoir dukters bendravimą, galimai nutrūktų jų ryšiai ir tai prieštarauja vaiko interesams. Atkreipė dėmesį, kad tarnybos duomenų bazėje nėra naujųduomenų apie netinkamą atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimą.Atsižvelgdama į 2021-12-20 išsakytą vaiko nuomonę, kurioje fiksuota nepilnametės baimė bendrauti su tėvu, tarnyba siūlė, kad tėvas su dukterimi bendrautų pagal 2019-02-28 nutartį ketvirtadieniais ir kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) be nakvynių, taip pat rekomendavo/prašė tėvokreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo, kurių metu išklausytų pozityvios tėvystės kursus, gautų specialistų pagalbą dėl ryšio stiprinimo/atkūrimo su dukterimi ir kitą reikiamą informaciją, susijusią su vaiko auklėjimu, priežiūra ir raida.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-07 nutartimiieškovėsprašymą patenkino iš dalies.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu, t. y. teismas nustatė, kad P.L. neteisėtai laikė ir gabeno nedidelį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,0001 g psichotropinės medžiagos – lizerginės rūgšties dietilamido (LSD), buvusios vienoje tabletėje, automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp priekinių sėdynių, matomoje ir lengvai vaikui pasiekiamoje vietoje, kol 2021 m. vasario 14 d. apie 15.00 – 16.00 val., Vilniuje, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jam pasišalinus iš automobilio, mažametė dukra K. L., radusi minėtą tabletę, šią tabletę suvartojo. Teismo 2022-05-17 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-714-1072/2022 duomenimis, atsakovas P.L. išteisintas pagal BK 144 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismo nuosprendyje nurodyta, nors P.L. aplaidus ir neatsakingas elgesys, tai yra, palikimas psichotropinės medžiagos vaikui prieinamoje vietoje, dėl ko mažametė dukra ją suvartojo ir nežymiai sutriko jos sveikata, nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė ir turėtų būti taikoma kriminalinė bausmė, tačiau toks elgesys yra priešingas vaiko interesams, už ką jam kaip tėvui turi būti taikoma administracinė teisinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį.Atsakovas 2022-05-17 teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir jam paskirta vienerių metųir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugosir darbo ministerijos duomenimis atsakovas P.L. yra dirbantis nuolatinį darbą, nuo 2018-02-07 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2019-04-15 dirba UAB „KOMFOVENT“, gauna didesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (kuris 2022 m. pirmą ketvirtį sudaro 1729,90 Eur (žr. https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai).
9. Teismas nurodė, jog preliminariaiįvertinusbylosduomenis, labiautikėtina, kadatsakovasgalimaiyraatsitiktinispsichotropiniųmedžiagųvartotojas, kas taipogiyraneteisėta, priešingateisei. Teigė, kad atsakovo veiksmai dėl vaiko sutrikdytos sveikatos, nors ir susiję su neteisėtu atsakovo elgesiu, tačiau nebuvo nukreipti prieš vaiką. Iš nuosprendžio turinio nustatė, kad atsakovas gailisi dėl įvykio, supratęs, kad dukra suvartojo narkotines medžiagas, ėmėsi, atsakovo supratimu, būtinų veiksmų, stengėsi vaikui padėti.
10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu ir tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas pritarė tarnybai, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra stiprus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su dukra minimalizavimas, kuris neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, susiaurintų tėvo ir dukters bendravimą, dėl ko galimai nutrūktų esamas išlikęs jų tarpusavio ryšys. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas kelia grėsmę vaiko sveikatai, interesams tiek, kad jo bendravimas su dukra turėtų būti apribojamas iki 1 valandos per savaitę. Visgi, įvertinęs aplinkybę, kad tėvas pusantrų metų su vaiku nebendravo, kad jų tarpusavio ryšys nutrūkęs, tarnybos 2021 m. gruodžio mėn. pateiktus duomenimis, kad vaikas jaučia baimę bendrauti su tėvu, kas leidžia spręsti apie galimai susilpnėjusį tėvo ir dukters tarpusavio ryšį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintino iš dalies, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimą su dukra be nakvynių pagal šiuo metu galiojančiąVilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-28 nutartimi nustatytą,bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį (5.1 p.) ir darbo dieną (5.2 p.), neribojant atsakovo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
11. Ieškovėpateikė atskirąjį skundą dėl 2022-07-07 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.Apeliantė nurodo, kad 2021-02-14 dukrai K. L. tėvo automobilyje suvalgius stiprią psichotropinę tabletę,tėvo elgesys nebuvo tinkamas, kadangi tėvas nevežė Karinos į ligoninę, o visą dieną apsinuodijusį vaiką vežiojo po miestą. Norėdamas nuslėpti šį faktą, paprašė vaiko motinos (ieškovės), kad K. liktų dar nakčiai, tačiau jai nesutikus, grąžino mergaitę į namus ir nieko nepaaiškino apie atsitikusią nelaimę. Toks tėvo elgesys yra neatsakingas ir negali būti pateisintas. K. buvo nuvežta į ligoninę ir paguldyta į reanimaciją. Vaiko tėvas po minėtos situacijos visiškai nesigailėjo, neatsiprašė vaiko ir ja nesirūpino. Per visus 1,5 nebendravimo metų tėvas nesveikino dukros su gimimo diena, su Kalėdomis ar kitomis svarbiomis šventėmis. Po tokio ilgo nebendravimo, trukusio 1,5 metų, teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ir skundžiama bendravimo tvarka gali mažametei K.sukelti daug baimių ir diskomforto. Mažametė K. po šio įvykio lankėsi pas psichologą, nes atsirado baimės po įvykio pasekmių, t.y. neigiami prisiminimai tų vaizdų, kuriuos mergaitė matė,nurijusi psichotropinę medžiagą. K. iki šiol bijo valgyti vietose, kuriose nėra mamos, bijo, kad gali vėl atsidurti ligoninėje.
13. Ieškovė teigia, kad įgyvendindamas teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko tėvas nuolat grąžindavo dukrą purviną, nesušukuotą ir pavargusią, kas taip pat leidžia manyti, kad jis galimai netinkamai rūpinasi vaiku. Mažametė ne kartą yra grįžusi su neigiamomis emocijomis, sakydavo, kad tėtis ją paliko naktį vieną ir kažkur išvažiavo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas turi polinkį viršyti greitį, vairuoja neregistruotus ir techniškai netvarkingus automobilius, kuriuose vežiojasi dukrą K..
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliantės skundą nurodo, kad bendraudamas su dukra nedaro jai žalos, o ieškovė pateikė tik deklaratyvius teiginius, jog tariamai atsakovas netinkamai rūpinasi dukra, kurių nepatvirtina faktiniai duomenys. Ieškovės prašymas apriboti atsakovo ir dukros bendravimą kenkia paties vaiko interesams, nes yra siekiama visais būdais susilpninti tėvo ir dukros ryšį. Teigia, kad įvykis dėl vaiko nepriežiūros buvo 2021-02- 14, po to atsakovui buvo apribota galimybė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, taigi, praėjus daugiau kaip 1,5 metų, taikyti atvejo vadybą nėra nei aktualu, nei tikslinga. Kita vertus, atsakovas nevengia bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos institucijomis ir pats savarankiškai kreipėsi į vadybininką, siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl pozityvios tėvystės kursų ir J. G. (atstovė, pasirinkta iš sąrašo, kurį Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė kartu su išvada) patvirtino, kad įtrauks atsakovą į kursą ketinančių išklausyti asmenų sąrašą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriaiš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.
17.Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK)3.170straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
19. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
21. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog be įvykio, kuris buvo pagrindas ikiteisiminiam tyrimui dėl atsakovo veiksmų pradėti, nėra atsakovo netinkamo elgesio su dukra įvykių. Ieškovės teiginiai ir argumentai apie naujai atsiradusias aplinkybes nebuvo aptarti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o bendravimo laiko derinimo su dukters mokslu problemos gali būti išspręstos tėvų tarpusavio sutarimu. Atsakovas nurodo, jog teismas suteikė alternatyvią galimybę atsakovui pasiimti nepilnametę dukrą nuo 8 val. arba iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos. Paaiškina, kad jei nepilnametis vaikas lankys mokyklą, atsakovui aišku, jog pasiimti vaiką galima bus tik po ugdymo pabaigos ir mokymosi režimas pažeistas nebus. Ieškovės siūlomi atsakovo bendravimo su dukra apribojimai ne stiprins tėvo ir dukters tarpusavio ryšį, o dar labiau komplikuos jų tarpusavio santykius, psichologo (ne šeimos nario) dalyvavimas tėvui bendraujant su dukra yra perteklinis ieškovės reikalavimas, neatitinkantis tėvo ir dukters santykių būklės. Be to, bendravimo su dukra ribojimas gilintų šalių konfliktą, o vaiko interesai reikalauja, kad tėvų konfliktas būtų kuo mažesnis.
23. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui.Skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.