- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- 2VP-6913-1048/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02059-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Suinteresuotas asmuo
- I.I., D.K.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas, Renata Astrauskienė, Renata Astrauksienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R.S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D.K., I.I., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolė Vida Daugirdienė pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo (kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo) prašo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 netinkamo vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/24/01944 dėl bendravimo tvarkos tėvui D.K., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnametėmis dukromis A.M.K. ir S.J.K. Išieškotoja pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodo, kad vaikų tėvas D.K. nesilaiko Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-17 sprendimu nustatytos tvarkos. 2025-02-20 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas. Antstolė prašo spręsti klausimą tik dėl 2025-02-20 surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto. Akte nurodytos aplinkybės pagal išieškotojos pareiškimą teikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti apie tai, kad nėra tinkamai vykdomas sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas. Taip pat akte nurodyta, kad išieškotoja pakartotinai pranešė, jog vaikų tėvas dukras išsivežė į užsienį apie tai neinformuodamas vaikų mamos taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Išieškotoja nurodė, kad vaikų tėvas nuo 2017 m. nėra nei karto informavęs tinkamai ir laiku apie vaikų išvežimą į užsienį. Skolininkas gavęs apie tai surašytą aktą, nepateikė antstoliui jokių įrodymų, paneigiančių išieškotojos teiginius. Vadinasi, įrodymų, kad tinkamai vykdomas sprendimo 6 punktas, nėra. Skolininkas nepateikė įrodymų, jog vykdo teismo sprendimą, kaip jame nurodyta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I.I. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo tenkinti antstolės pareiškimą dėl sankcijos taikymo už įsiteisėjusio 2018-12-18 teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 6 ir 7 punktų nevykdymą ir skirti baudą išieškotojos I.I. naudai; priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodė, kad skolininkas su dukromis A.M.K. ir S.J.K. laikotarpiu 2024-04-01 - 2024-04-07 vyko į (duomenys neskelbtini), 2024-10-25 – 2024-11-01 vyko į (duomenys neskelbtini), 2024-12-31 – 2025-01-01 vyko į (duomenys neskelbtini) sutikti Naujųjų metų, 2025-02-20 – 2025-02-23 vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienu atveju nesiėmė pareigos bent sms žinute prieš 30 kalendorinių dienų informuoti išieškotoją apie planuojamas išvykas su dukromis už Lietuvos Respublikos ribų bei iki pirmos kasmetinių atostogų dienos, neteikė informacijos apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, taip tikslingai, sąmoningai kenkdamas išieškotojai, sukeliant itin neigiamas emocijas, stresą, įtampą, išgyvenimus, sutrikdant laiko planavimą ir atimant teisę iš anksto turėtus planus atostogauti su vaikais, piktybiškai kurstant tarp šalių konfliktinę aplinką. Pažymi, kad skolininkas nuo teismo 2018-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244- 586/2018 įsiteisėjimo dienos (2019-08-08) nevykdė sprendimo 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų, susijusių su informacijos teikimu iki vaikų pirmos kasmetinių atostogų dienos apie savo kasmetines atostogas, konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą. Siekiant, kad skolininkas vykdytų teismo sprendimu prisiimtus įsipareigojimus, išieškotoja nuo 2017 m. sistemingai kreipdavosi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą, kuris teikdavo pagalbą bei organizuodavo atvejo vadybos posėdžius. Tačiau skolininkas piktybiškai ignoruodavo siūlomas pagalbos priemones, nereaguodavo ir nepriimdavo siūlomą pagalbą. 2025-03-04 vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-783 pažymėjo, kad skolininkas (vaiko tėvas D.K.) reikšdamas poziciją nurodė, kad visais klausimais su I.I. (išieškotoja) bendrauja minimaliai ir tik raštu, nes seniai įsitikino, kad bet koks kontaktas pavirsta į toksišką ir beprasmę komunikaciją. Tėvo teigimu, jam labai apsimoka prisiimti finansines rizikas taip sutaupant laiko ir sveikatos nesiveliantį vaiko motinos nuolat kuriamas intrigas. Dukros yra pakankami didelės, sugeba pačios apdoroti ir perduoti informaciją, priimti sprendimus, kas joms tinka ar nepatinka. Nors reikalavimas iš anksto pranešti apie keliones yra teismo nutartyje, prabėgus daug laiko ir pasikeitus situacijai, jis yra pasenęs ir perteklinis.
Suinteresuotas asmuo D.K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti antstolės pareiškimo dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo ir priteisti D. K. iš išieškotojos I. I. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė netinkamai ir per plačiai interpretuoja teismo Sprendimą, konstatuodama neva tai nustačius jo nevykdymą. Išieškotoja I. I. sąmoningai pateikė antstolei žinomai melagingą informaciją, melagingą pareiškimą, taip pat nutylėdama (arba nuo antstolio sąmoningai nuslėpdama labai reikšminga informaciją)ir tai, kad jos kreipimosi į antstolę metu dėl neva tai netinkamo Sprendimo vykdymo, vienos iš šalių dukterų laikinoji gyvenamoji vieta jau apskritai buvo nebe su išieškotoja ir todėl vieno iš vaikų atžvilgiu teismo sprendimas dėl D. K. bendravimo su skyriumi gyvenančia dukra (A.M.) apskritai negalėjo būti vykdomas priverstinai, nes mergaitė gyveno su tėvu. 2018 metų pabaigoje buvo išspręstas išieškotojos (atitinkamos civilinės bylos ieškovės) I. I. ir suinteresuoto asmens (bylos atsakovo) D.K. ginčas dėl 2 jų nepilnamečių dukterų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis. Sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2020 metų balandžio 16 dieną, po kasacijos. Nuo pat civilinių bylų pradžios vaikų tėvų I. I. ir D. K. santykiai buvo labai įtempti, konfliktiški. Vaikų motina I. I. pati reguliariai pažeidinėjo teismo Sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukromis tvarką, dėl ko priverstinio Sprendimo vykdymo savo laiku reikalavo ir D.K. Atkreipė dėmesį tai, kad Sprendimo priėmimo metu šalių dukros buvo mažametės ((duomenys neskelbtini)) ir negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, dabar mergaitės yra paauglės ir pačios sprendžia, ar nori bendrauti su tėvu, vykti į keliones. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimo 6 punkte D.K. yra nustatyta pareiga informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas ir nėra nurodyta, kokiu būdu privalo informuoti. Konkretus informavimo būdas yra numatytas tik dėl sąlygos pranešti konkrečią atostogų vietą, trukmę, apie ką tėvas privalo informuoti dukrų motiną sms žinute iki pirmos atostogų dienos. Pažymėjo, kad I. I. ir D. K. santykiai yra itin konfliktiški, apie ką bus paaiškinta plačiau, vaikų tėvai praktiškai tarpusavyje nebendrauja ir jau ilgą laiką nebendrauja telefonu. Jau ilgą laiką tėvų tarpusavio bendravimas vyksta tik per dukras, o kraštutiniu atveju - elektroniniu paštu. D.K. yra užblokuotas I. I., negali susisiekti su ja telefonu, todėl ir norėdamas negalėtų nusiųsti vaikų motinai SMS žinutės. Šiuo atveju D.K. visas savo pareigas, numatytas teismo Sprendime konkrečiu 2025 metų vasario 20 dienos atveju pilnai įvykdė. 2025 m. sausio 19 d., mėnesis iki kelionės, D. K. nupirko kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini), vasario 20 - 23 dienoms, per dukterų papildomas moksleivių žiemos atostogas. Išvykimas buvo numatytas ankstų vasario 20 dienos rytą, iš (duomenys neskelbtini). I. I. buvo puikiai informuota apie numatytą tėčio ir abiejų dukterų kelionę, ir tokias atostogas, jų trukmę su mama suderino bei mamos leidimą išvykti tiesiogiai gavo pati nepilnametė šalių duktė S.J. Tai patvirtina tiek vaikų teisių apsaugos institucijai duoti kitos šalių dukters – A.M. paaiškinimui, kad sesuo ir mama puikiai žinojo iš anksto apie kelionę. Tokį mamos informavimą ir kelionės suderinimą su ja patvirtina kelionės į (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietų įsigijimo data - bilietai buvo įsigyti daugiau kaip 30 dienų iki kelionės. D.K. iš dukters paaiškinimų ir vaikų komunikacijos su I. I. buvo visiškai įsitikinęs, kad S.J. yra išleidžiama su juo ir sese vykti kartu į (duomenys neskelbtini), kad mama tam neprieštarauja. Šiuo atveju labai svarbu yra tai, kad I. I. elgesys yra žinomai piktybiškas ir melagingas - I. I. kreipėsi į antstolę su melagingu pareiškimu vasario 20 - ą dieną, tai yra tą pačią dieną, kai dukros su tėvu išvyko į kelionę. Kai tuo tarpu pati I. I. suruošė išvykimui dukrą S.J., įdavė vaikui jos asmens tapatybės dokumentus kelionei, pati iš vakaro atvežė dukrą S.J. į (duomenys neskelbtini), į tėvo namus dieną prieš kelionę, tai yra vasario 19 dieną. Tokiu būdu I. I. teiginiai, kad ji galėjo kažkaip „nežinoti“ ir neva tai „nežinojo“ apie dukterų kelionę su tėvu į (duomenys neskelbtini) kelioms dienoms, yra visiškas absurdas ir melagienos. O pranešta ir su motina šios trumpos atostogos suderintos buvo iš anksto, prieš 30 dienų, kaip ir yra numatyta teismo Sprendime. Toks kone neadekvatus vaikų motinos elgesys ir melagingas pareiškimas antstolei yra gana dėsningas, nes I. I. siekia ne apginti savo ar vaikų kažkaip neva tai pažeidžiamus interesus, o tik siekia bet kokiais būdais pakenkti D.K. dėl vykstančių dviejų teisminių procesų. D. K. nori papildomai paaiškinti teismui, jog 2024 m. moksleivių rudens atostogų metu buvo suplanuota tėčio ir abiejų dukterų kelionė į (duomenys neskelbtini), buvo nupirkti visiems kelionės bilietai. Primintina, jog tuo laiku A.M. jau metai gyveno su tėvu, o S.J. - su mama, I. I. Tačiau jau nupirkus kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini), I. I. S.J. į šią kelionę nebeišleido, motyvuojant tuo, kad ši turi rūpintis savo augintiniu, šuniuku. Tuomet į (duomenys neskelbtini) atostogų išvyko tik A.M. su tėvu, o S.J. liko Lietuvoje, jos kelionės bilietai prapuolė. Po šio incidento D. K. neplanavo jokių kelionių su dukromis ir nepirko bilietų S.J. nebūdamas visiškai įsitikinęs, kad ši išvyką yra suderinusi su mama, kad I. I. dukrą tikrai išleidžia ir išleis. Taip pat paaiškintina, kad ir 2020 metais I. I. tyčia sugriovė tėvo ir dukterų numatytą, tėvo nupirktą žiemos kelionę į (duomenys neskelbtini), apie kurią ji buvo tinkamai, iš anksto, raštu informuota (informacija pridedama). Bet norėdama pakenkti D. K. tuo metu dukterų į kelionę su juo neišleido. Tada D.K. patyrė didžiulius finansinius nuostolius, o mergaitės patyrė didžiulį stresą ir nuoskaudą, nes neišvyko su tėčiu į kelionę, apie kurią ilgai svajojo. Šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju, I. I. sąmoningai nuslėpė nuo antstolės informaciją, kad nuo 2024 metų lapkričio mėnesio Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-1408-991/2025) vienos iš šalių nepilnamečių dukterų, numatytų teismo Sprendime, tai yra A.M.K., laikina gyvenamoji vieta yra pakeista ir nustatyta su D.K. Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl A.M.K. gyvenamosios vietos pakeitimo. Faktiškai mergaitė gyvena su tėvu jau pusantrų metų, nuo (duomenys neskelbtini). Todėl 2025 metų vasario 20 dienos I. I. pareiškimas, kad tėvas nesilaiko Sprendimo ir jos tinkamai neinformavo apie su juo gyvenančios dukters A.M. kelionę, yra nelogiški, nes faktiškai duktė tuo metu teismo nutarties pagrindu teisėtai gyveno su juo, o bylos Nr. e2-1408-991/2025 atsakovė I. I. neprašė bylą nagrinėjančio teismo nustatyti kokią nors jos ir skyriumi laikinai gyvenančios dukters A.M. bendravimo tvarką. Šiuo vykdomuoju raštu I. I. siekė priversti pakeisti tuo metu faktiškai susiklosčiusią A.M. gyvenamąją vietą ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priverstinai susigrąžinti dukrą gyventi pas save. Tai yra matoma iš jos prašymo išduoti vykdomąjį raštą motyvacijos. Kadangi antstolė buvo iš esmės suklaidinta išieškotojos I. I. pareiškimo, nežinojo ir negalėjo žinoti apie vykstančius civilinius procesus tarp šalių, nuo antstolės buvo nuslėpta, kad vaikų motina buvo puikiai ir tinkamai informuota apie numatomą vaikų kelionę su tėvu, pati atvežė dukrą pas tėvą atostogoms ir trumpai kelionei, todėl teismo Sprendimo nevykdymo aktas buvo surašytas nepagrįstai. Už šio Sprendimo nevykdymo akto surašymą skolininkui D.K. buvo pateiktas apmokėjimui 286,86 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurią D.K. buvo priverstas antstolei apmokėti (pridedama). Kadangi pastarasis procesinis vykdymo veiksmas buvo atliktas nepagrįstai ir tik išieškotojos I. I. melagingo pareiškimo pagrindu, dėl šių patirtų vykdymo išlaidų ir jų apmokėjimo atsakomybė tenka pačiai I. I.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriui yra žinomi šalių tarpusavio konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, 2025-02-25 gautas pranešimas Nr. 5TSD-359 dėl netinkamai vykdomos bendravimo su vaikais tvarkos, pranešimas išnagrinėtas 2025-03-04 surašius dokumentą Nr. 5VSV-783. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, socialinės paslaugos nebuvo skirtos, užbaigtas (duomenys neskelbtini), nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos procesas šeimai vėl pradėtas taikyti nuo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, socialinės paslaugos nebuvo skirtos, užbaigtas (duomenys neskelbtini) nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I.I. (išieškotoja) antstolės pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2025-02-19 dukra su tėvu išvyko į kelionę. Problema sena, nepavyko susitarti dėl atostogų planavimo. Ji dirba sezoninį darbą ((duomenys neskelbtini)). Ji daug kartų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) dėl tarpininkavimo sudaryti atostogų grafiką, buvo teikiama atvejo vadyba. Jai prieš metus numatomas atostogų planas, kurį ji K. siunčia, bet negauna jokio atsakymo, atostogų grafikas derinamas per VTAS. Jos bendravimas su vyresne dukra A. yra apsunkintas. Dukra S. gyvena su ja, o dukra A. nuo 2023 m. lapkričio gyvena pas tėtį. A. su ja mažai bendrauja. Jai svarbu atostogos su abiem dukrom. Dukra S. sausio mėn. užsiminė apie atostogų planavimą, tačiau nebuvo aišku, ar jos įvyks. Sakė, kad planuoja kažkur skristi. Dukra nelabai norėjo skristi į (duomenys neskelbtini), ilgai svarstė. Vaikai jos apie atostogas niekada neinformuoja. S. prieš dieną paklausė, kur jos pasas ir pasakė, kad jie išskrenda į (duomenys neskelbtini). Taip ji prieš dieną sužinojo apie 2025-02-20 kelionę. Prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) ji iš vakaro dukrą S. nuvežė pas tėtį į namus. S. norėjo atostogauti su ja, ji su dukromis buvo suplanavusi kažkur važiuoti. Paprastai ji su dukromis per atostogas vyksta į (duomenys neskelbtini). Įrodymų apie suplanuotą kelionę su dukromis ji pateikti negali. Grįžus S. iš (duomenys neskelbtini), ji su dukromis nei į (duomenys neskelbtini), nei kur kitur nebevyko. Negalėjo nurodyti, kokių finansinių sunkumų ji patyrė. Jos teigimu, dukros nenori nuvilti tėčio ir visuomet su juo išvyksta atostogaut. Dėl kelionės laikotarpiu nuo 2024-10-25 iki 2024-11-01 į (duomenys neskelbtini) ji paaiškino, kad S. su tėčiu neišleido, nes jai tuo metu reikėjo išvykti darbo reikalais ir nebuvo kam prižiūrėti šuns. Dėl šios priežastie ji S. su tėčiu neišleido į (duomenys neskelbtini). Jai išvykus darbo reikalais, S. prižiūrėti ateina prižiūrėti auklė, taip pat yra jos draugas, kuris taip pat yra važinėjantis. Dėl Naujųjų metų sutikimo paaiškino, kad ji su S. buvo išvykusios į (duomenys neskelbtini), tačiau S. pareiškus norą Naujuosius sutikti su tėčiu ir sese (duomenys neskelbtini), ji S. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad antstolei buvo žinoma, jog viena dukra gyvena su tėčiu. Pripažino, jog epizodais blokavo K. telefono numerį. Jos teigimu, pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką ją K. turi informuoti sms žinute ar el. paštu. 2025-02-20 ji nuvyko pas antstolę, kuri jos paklausė, ar ji tikrai neturinti pranešimų iš K.
Suinteresuoto asmens I.I. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas teismo posėdžio metu I.I. poziciją palaikė, prašė antstolės pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad I.I. kreipėsi į antstolę, suprasdama, kad D.K. nevykdo teismo sprendimo. Antstolė įvertino visas aplinkybes. I.I. apie kelionę į (duomenys neskelbtini) sužinojo 2025-02-19, tačiau kyla klausimas, kada ji sužinojo apie šią kelionę. Šiuo atveju I.I. piktybiškų veiksmų neįžvelgiama. Antstolė pakankamai tinkamai įvertino visus duomenis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) D.K. teismo posėdžio metu su antstolės pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai direktoriumi, bet praktiškai jis dirba eiliniu vadybininku, įmonėje faktiškai dirba 2 žmonės (įdarbinti 3 darbuotojai, bet viena darbuotoja yra motinystės atostogose). Jis negali planuoti atostogų į priekį, atostogų laiką derina pagal situaciją. Darbo pobūdis yra logistika, atostogų planuoti neįmanoma. Į Italiją bilietai buvo nupirkti 2025-01-19, kuomet S. tikrai patvirtino, kad ją mama išleidžia ir su šuniuku problemų nebus. Nupirkus bilietus buvo derinta dėl viešbučio, S. tame dalyvavo. Tai patvirtina nupirkti bilietai ir susirašinėjimas su S. 2024 m. spalio mėn. S. į (duomenys neskelbtini) mama neišleido, bilietai į (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nupirkti prieš mėnesį, apie tai dukra mamą taip pat buvo informavusi, bet mama S. neišleido, nes reikėjo žiūrėti šuniuką. Į (duomenys neskelbtini) bilietai buvo pirkti daugiau nei prieš mėnesį, tuomet kelionė taip pat buvo suderinta su mama, į šią kelionę jis su dukromis išvyko. Pažymėjo, kad jis apie savo atostogas pranešti neturi galimybės, nes jis jų negali suplanuoti. Tarp jo ir I. yra senas konfliktas. Pavyzdžiui, prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) I. prieš mėnesį buvo informuota el.paštu (2020 metais), bet ji atrašė pasikartojančias žinutes : „aš nieko nežinau“. Be to, ji taip padarė, kad vaikai į (duomenys neskelbtini) neišvažiavo. Bilietai į (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nupirkti. Dabar, kuomet mergaitėms yra (duomenys neskelbtini), kyla logiškas klausimas, ar jis vėl turi asmeniškai rašyti I., kad kiltų konfliktas. Reikia daryti viską paprasčiau, kad kuo mažiau kiltų streso. Pastaruoju metu apie keliones mamą informuoja jau pačios mergaitės. Jo nuomone, bendravimo tvarka turi būti keičiama, todėl planuoja kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymėjo, kad jis bendravimo tvarkos 6 punktą vykdo. Jis apie planuojamą išvyką su dukromis jų mamą informuoja per pačias dukras. Apie savo atostogas neinformuoja, nes negali to padaryti. Patvirtino, jog epizodais I. blokuoja jo telefono numerį bei el.paštą. Išvykstant į (duomenys neskelbtini) S. iš vakaro pas jį atvežė pati mama. Kelionė mergaitėms labai patiko. Bendravimo tvarka nustatyta prieš daug metų, vaikai augo, konfliktas gilėjo, situacija kito, juolab, vienos dukros gyvenamoji vieta pasikeitė, dukra A. su juo gyvena nuo 2023 m. lapkričio mėnesio Tvarka turi būti keičiama, turi būti vadovaujamasi logika, pasikeitusia situacija. Buvo bandyta keisti, buvo teiktas prašymas mediacijai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Toksiškai komunikacija veikia vaikų interesus.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens D.K. atstovė advokatė Renata Astrauskienė palaikė D.K. poziciją, prašė antstolės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas yra 2018 metų, mergaitės tuo metu lankė darželį. Šalys tarėsi dėl tėčio bendravimo su dukromis K. kasmetinių atostogų metu, o ne moksleivių atostogų metu (į priekį nebuvo aptarta). K. tuo metu neturėjo kasmetinių atostogų. 6 punkte yra numatyta pranešti apie K. atostogas. Šiuo atveju buvo moksleivių žiemos atostogos. 6 punkte nebuvo aptarta bendravimo tvarka moksleivių atostogų metu. Antstolė neturi plečiamai interpretuoti sprendimo. I. patvirtino, kad ji apie išvyką į (duomenys neskelbtini) žinojo sausio mėn., prie dieną buvo informuota apie išvyką. I. antstolės neinformavo apie tai, kad vienos dukros gyvenamoji vieta buvo pasikeitusi, dėl ko antstolės aktas buvo surašytas dėl 2 vaikų. I. vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos išsiėmė tą pačią dieną, kuomet ji gavo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriame pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodė, kad K. pažeidė bendravimo tvarką, kad negrąžina dukros nurodytu adresu. Būtent kad susigrąžinti dukrą atsiranda vykdomasis raštas. Tarp šalių konflikto nebuvo iki 2025-02-20, tėvas bendravo su dukromis taip, kaip pageidavo pačios mergaitės. K. iki 2025 m. vasario mėn. nebuvo žinoma apie 6 punkto nevykdymą. Aplinkybę, kad mama žinojo apie kelionę į (duomenys neskelbtini), patvirtina dukros A. paaiškinimai (patvirtino tai, kad mama iš anksto žinojo apie kelionę, kelionė buvo suderinta su mama). Bendravimo tvarkos 6 punkte kalbama apie pranešimą prieš vieną parą. Šiuo atveju I. buvo informuota prie 1 parą. Taigi, K. nepažeidė bendravimo tvarkos 6 punkto. I. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo iš jos priteisti K. patirtas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, kurias sudaro 286,86 Eur, ir šioje byloje patirtas 807,77 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Antstolė Vida Daugirdienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad išieškotoja I.I. pateikė vykdomąjį raštą 2024-11-14, nurodydama kad nėra tinkamai vykdoma bendravimo su vaikais tvarka. Išieškotoja pareiškime nurodė, kad tėvas pažeidė teismo sprendimą nuolat išveždamas dukrą ar dukras į užsienį, nepranešdamas nei savalaikiai nei apskritai apie tokį ketinimą, trukmę, tikslą bei adresą. Vaikų tėvas nebendradarbiavo su ja vaikų atostogų klausimu niekada, tik su Gargždų skyriaus pagalba pavyko dvi vasaras išgauti iš tėvo jo atostogų grafiką. Buvo priimtas vykdomasis dokumentas, kad išsiaiškinti aplinkybes. Tokio pobūdžio sprendimo antstolis nevykdo priverstinai, tokie sprendimai deleguoti pačioms proceso šalims. Šioje byloje surašyti du aktai dėl sprendimo nevykdymo, vienas iš jų 2025-02-20, kuriuo ir vadovaujamasi šioje byloje. 2025 m. vasario mėn. I. kreipėsi dar kartą ir informavo, kad K. dukras išsivežė į užsienį neinformuodamas vaikų mamos, taip pažeisdamas bendravimo tvarką ir sukeldamas ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius. Skolininkas pateikė laišką apie vykdymą, tačiau jis įtakos akto surašymui neturėjo. Tai bendro pobūdžio laiškas. Pažymėjo, kad pagal antstolės surašytą 2025-02-20 aktą nagrinėjimo dalykas turėtų būti bendravimo tvarkos 6 – punkto nevykdymas išvykstant su dukromis į paskutinę kelionę 2025-02-19 (į Italiją). Antstolės nuomone, pagal bendravimo tvarkos 6 punktą, K. prie 30 dienų turi pranešti apie K. atostogas su dukromis, informavimo būdas pagal šalių bendrą susitarimą. Apie konkrečią atostogų vietą ir kt. privalo informuoti prie 1 dieną sms žinute. Antstolė patvirtino, kad nėra surinkta įrodymų I. padarytus finansinius ir moralinius nuostolius. Pažymėjo, kad išieškotojos pareiga buvo pateikti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėčiu. Šiuo atveju tokios nutarties išieškotoja nepateikė, ar žodžiu antstolę informavo apie tai, pasakyti negalėjo. Aktas buvo surašytas dėl dviejų dukrų. I. antstolių kontoroje žodžiu nurodė, kad jos K. neinformavo tai, kaip nurodyta teismo sprendime, paminėjo, kad praneša per dukrą, bet ne jai ir nesavalaikiai. Pagal sprendimo 6 punktą, tėtis turėjo pranešti mamai. Antstolės nuomone, tėtis turėtų tiesiogiai informuoti mamą. Tėtis apie pranešimą turėtų turėti įrodymą. Antstolė patvirtino, kad apie gautą vykdomąjį dokumentą ir išieškotojos pranešimą buvo informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau aktas surašytas nesulaukus ir nepareikalavus medžiagos apie atliktą tyrimą Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šioje byloje buvo vadovautasi tik vaikų mamos pranešimu. Pažymėjo, kad antstolės padėjėja, kuri šioje byloje surašė abu aktus, jau antstolių kontoroje nebedirba, todėl negali atsakyti, kodėl šiuo atveju nebuvo bendradarbiauta su skolininku, skolininkas nebuvo išklausytas. Paprastai vienam iš tėvų pateikus vykdomąjį dokumentą, yra iškviečiamas ir išklausomas kitas tėvas. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) atstovė pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, kad šeima skyriui žinoma nuo 2017 metų. A. atžvilgiu gauti 9 pranešimai, iš kurių vienas kartas nustatytas kaip galimas smurtas prieš vaiką, kiti atvejai buvo nesmurtiniai. S. atžvilgiu gauti 8 pranešimai, iš kurių vienas kartas nustatytas kaip galimas smurtas prieš vaiką, ir 5 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai pažeidimai. Daugiausiai pranešimai susiję dėl tėvų ginčo, kad tėvas manipuliuoja vaikais, neleidžia matytis. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas. I. ir vaikams nuo (duomenys neskelbtini) atvejo vadyba buvo inicijuota iš naujo. K. atvejo vadyba nuo (duomenys neskelbtini). Visais atvejais vadybos procesai užbaigti, įvertinus, jog šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų interesus. Šiai dienai atvejo vadyba šeimai nėra taikoma. Vaikai ilgus metus yra įtraukiami į tėvų nuolatinius konfliktus.2025 m. vasario 20 d. Skyriuje buvo gautas antstolės pranešimas informacinio pobūdžio, ir dėl jame nurodyto laikotarpio buvo atlikta vaikų situacijos vertinimas - (duomenys neskelbtini) A.M. ir (duomenys neskelbtini) S.J. Abiejų mergaičių atžvilgiu nustatyta, jog pažeistos jų teisės į emociškai ramias gyvenimo sąlygas. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, A. teigė, jog mama tikrai buvo informuota ir žinojo apie kelionę, o S. šiuo klausimu atsisakė išsakyti savo nuomonę. Apibendrinat mano, kad sankcijos turi būti taikomos kraštutinais atvejais, jei teismo sprendimas yra nevykdomas, todėl Skyriaus nuomone, antstolės pareiškimas turėtų tenkinamas tik tuo atveju, jei iš tiesų būtų nustatyta jog K. piktnaudžiauja savo teisėmis ir piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir įvertinus tai, ar I. I. tikrai nebuvo informuota apie kelionę ir atostogas. Pažymėjo, kad mergaitės kelionėje puikiai praleido laiką, buvo laimingos ir ši kelionė vaikų interesų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas netenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatyta nepilnamečių A.M.K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J.K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina I.I; iš D.K. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms; nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, kurios 6 punkte numatyta:
„6. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti metuose tris kartus, bet neilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną) ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, tėvas informuoja dukrų motiną sms žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Tėvas turi teisę paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje. Tėvas gali paimti dukras pirmą savo kasmetinių atostogų dieną nuo 9.00 val. ir pristatyti dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“.
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-774-796/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistos, kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis palikta nepakeista.
I.I. 2024-11-08 pateikė prašymą civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 išduoti vykdomąjį raštą, kadangi dukros A.M.K. tėvas D.K. pažeidžia teismo nutarties bendravimo tvarką ir negrąžina dukros į jos gyvenamąją vietą. I.I. buvo išduotas 2024-11-14 vykdomasis raštas Nr. e2-244-586/2018 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
I.I. 2024-11-14 vykdomąjį raštą Nr. e2-244-586/2018 pateikė antstolių kontorai, vykdomasis raštas antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje gautas 2024-11-15. I. I. pateiktame pareiškime nurodė, kad tėvas pažeidė teismo sprendimą nuolat išveždamas dukrą ar dukras į užsienį, nepranešdamas nei savalaikiai nei apskritai apie tokį ketinimą, trukmę, tikslą bei adresą; vaikų tėvas nebendradarbiavo su ja vaikų atostogų klausimu niekada, tik su Gargždų skyriaus pagalba pavyko dvi vasaras išgauti iš tėvo jo atostogų grafiką. Be to, I. I. pažymėjo, kad jos ryšys su dukra A. visiškai nutrūko, kad tėvas ignoruoja savo jaunesniąją dukrą S.J.
Antstolė 2024-11-15 priėmė patvarkymą Nr. S-24-4-60115 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/24/01944. Apie priimtą vykdomąjį dokumentą pranešta D.K, I.I. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
D.K. 2024-11-18 el. laišku, be kita ko, informavo antstolę apie tai, kad I.I. neteisingai nurodė informaciją, jog dukra A. yra negrąžinama, kadangi dukra nuo (duomenys neskelbtini) savo noru gyvena pas tėvą, ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-15269-991/2024 yra gerai apgalvotas, lapkričio 19 d. yra numatytas teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
I.I. vykdomojoje byloje Nr. 0004/24/01944 antstolei 2025-02-20 pateikė el. laišką, kuriuo prašė pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi pagal jos 2024-11-15 prašymą. Nurodė, kad ji nori pranešti, jog vakar jos paprašė mažoji dukra nuvežti ją iki tėvo, nes jie išskrenda į (duomenys neskelbtini)... Tik iš vaikų ji sužinojo, ką sugalvojęs tėvas. Tik iš vaikų žinutės ji sužinojo, kad jie tikrai yra (duomenys neskelbtini). Pagal bendravimo tvarkos 6 punktą, tėvas privalėjo su ja derinti ir ją informuoti apie planuojamas atostogas su vaikais bei juo labiau planuojamą vaikų išvežimą į užsienį. Pabrėžė, kad D.K. nuo 2017 m. nėra jos nei karto informavęs nei apie planuojamas jo atostogas su vaikais, nei apie vaikų išvežimą į užsienį. Vaikai bijodami despotiško tėvo turi rinktis ir pasirenka jo „variantą“, o ji lieka su savo planais ir kelionėmis užribyje, patirdama ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius.
Antstolė 2025-02-20 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-4-10688 (aktas). Akte nurodyta, jog išieškotoja pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dukrų tėvas D.K. pažeidžia vykdomojo rašto 6 punktą. 2025-02-20 I.I. į antstolės kontorą kreipėsi dar kartą informuodama, kad ir vėl D.K. dukras išsivežė į užsienį neinformuodamas vaikų mamos, taip pažeisdamas bendravimo tvarką ir sukeldamas ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius išieškotojai. I.I. pabrėžė, kad D.K. nuo 2017 m. nėra nei karto informavęs nei apie atostogas su vaikais, nei apie vaikų išvežimą į užsienį. Antstolė surašė aktą apie ta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nėra tinkamai vykdomas.
Klaipėdos apylinkės teisme 2024-11-08 iškelta civilinė byla pagal ieškovo D.K. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1408-991/2025), kuriuo pareiškė reikalavimus Ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatytą nepilnametės A.M.K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu; pakeisti teismo 2019-08-08 nutartimi priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo I.I. išlaikymą nepilnametei dukrai A.M. Be to, ieškovas ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo nustatyti dukros A.M. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu). Bylos duomenimis, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovei I.I. pasirašytinai įteikti 2024-11-13 d.
Teismo 2024-11-19 civilinėje byloje Nr. e2-1408-991/2025 buvo tenkintas ieškovo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnametės A.M.K. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu D.K. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai A.M.
Pateiktas D.K. ir dukros A.M. susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad apie tai, jog 2025-01-19 d. D.K. pasiūlius dukrai A. skristi į (duomenys neskelbtini), dukra A. patvirtino, kad sutinka, parašydama „skrendam“ ir kad iki kelionės liko 30 dienų. Įsigijus bilietus tėvas su dukra A. tarėsi dėl viešbučių ir kitų kelionės sąlygų.
Iš skrydžių bendrovės el. laišku gautos informacijos matyti, kad lėktuvo bilietai (duomenys neskelbtini) buvo nupirkti (duomenys neskelbtini).
Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-03-04 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-783 (sprendimas) matyti, kad gavus pranešimą iš antstolės Vidos Daugirdienės surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikus veiksmus, neįvykdymo aktą, buvo atliktas nepilnametės A.M.K. situacijos vertinimas. Iš sprendimo matyti, kad buvo išklausyta nepilnametė A., kuri paaiškino, jog prieš mokinių atostogas su tėvu nutarus nuvykti į (duomenys neskelbtini), jie pradėjo organizuoti kelionę. Pasak A., tėvas susisiekė su seserimi S. ir ją informavo, pasiteiravo, ar ji nori vykti drauge, sesuo S. suderino tai su mama. A. nežino, ar tėtis susisiekė su mama, tačiau nurodo, kad mama apie tai tikrai žinojo ir buvo informuota apie kelionę.
CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-32-35-969/2020).
Taigi, antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).
Nagrinėjamu atveju antstolė 2025-02-20 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-25-4-10688 (aktas) nurodė, kad išieškotoja 2024-11-14 nurodė, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dukrų tėvas D.K. pažeidžia vykdomojo rašto 6 punktą. 2025-02-20 I.I. į antstolės kontorą kreipėsi dar kartą informuodama, kad ir vėl D.K. dukras išsivežė į užsienį neinformuodamas vaikų mamos, taip pažeisdamas bendravimo tvarką ir sukeldamas ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius išieškotojai. I.I. pabrėžė, kad D.K. nuo 2017 m. nėra nei karto informavęs nei apie atostogas su vaikais, nei apie vaikų išvežimą į užsienį. Antstolė surašė aktą apie ta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nėra tinkamai vykdomas.
Taigi, šiuo atveju remiantis antstolės Vidos Daugirdienės 2025-02-20 surašytu aktu ir teismo posėdžio metu duotais antstolės paaiškinimais, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra D.K. veiksmai (neveikimas) prieš išvykstant su nepilnametėmis dukromis į (duomenys neskelbtini) (kelionės laikotarpis nuo 2025-02-20 iki 2025-02-23), t.y. I.I. teigimu, D.K. dukras išsivežė neinformuodamas vaikų mamos, tokiu būdu pažeisdamas teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos 6 punktą.
Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2024-11-19 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1408-991/2025 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta nepilnametės A.M.K. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu D.K. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė aktas surašytas 2025-02-20 dieną, kuomet jau nepilnametės A.M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pripažintina, jog antstolė turėjo pagrindą aktą surašyti tik dėl bendravimo su viena nepilnamete dukra S.J. nevykdymo. Kaip matyti, antstolė aktą surašė dėl bendravimo su abiem nepilnametėmis dukromis tvarkos nevykdymo.
Bylos duomenimis, D.K. su nepilnametėmis dukromis A.M.K. ir S.J.K. laikotarpiu nuo 2025-02-20 iki 2025-02-23 praleido kelionėje ((duomenys neskelbtini)). I.I. teigimu, dukra S. apie atostogų planavimą užsiminė sausio mėnesį, dukra jai sakiusi, kad kažkur skrisianti, tačiau ji apie šią kelionę sužinojusi tik prieš dieną, kuomet dukra S. paklausė, kur jos pasas ir pasakė, jog jie išskrenda į (duomenys neskelbtini). Teismas akcentuoja, jog nors I.I. ir teigia, jog ji nežinojusi, kur dukra S. planuoja skristi, tačiau taip pat paaiškino, jog dukra nelabai norėjo skristi į (duomenys neskelbtini), ilgai svarstė. Taigi, vertinant I.I. paaiškinimus, yra pagrindas pripažinti, jog I.I. iš dukros S. apie dukros planus skristi į R. sužinojo sausio mėnesį.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nepilnametė S. 2025-02-19 el. laišku tėvui D.K. patvirtino, kad sutinka skristi į (duomenys neskelbtini), kelionė planuojama už 30 dienų, tą pačią dieną D.K. nupirko lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) (išskridimas 2025-02-20, grįžimas 2025-02-23), po bilietų įsigijimo su dukra S. buvo planuojama ir aptariama kelionė.
D.K. paaiškinimai patvirtina, jog 2020 metais S. buvo nupirkti į (duomenys neskelbtini), 2024 metais į (duomenys neskelbtini), tačiau mama mergaitės neišleido, bilietai buvo nepanaudoti, todėl po to jis bilietus S. pirko tik mergaitei gavus mamos sutikimą vykti į kelionę. D.K. paaiškinimu, Į (duomenys neskelbtini) bilietai buvo nupirkti, kuomet S. tikrai patvirtino, kad ją mama į kelionę išleidžia.
Aplinkybę, jog mama tikrai žinojo apie kelionę į (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2025-03-04 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-783 užfiksuoti nepilnametės A.M.K. paaiškinimai apie tai, jog mama apie kelionę tikrai buvo informuota.
I.I. ir D.K. paaiškinimai patvirtina, kad I.I. dukrą S., paruoštą kelionei į (duomenys neskelbtini) (su vaiko asmens dokumentu), pati 2025-02-19 atvežė pas tėvą D.K.
Vertinant aukščiau aptartus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog šių įrodymų pakanka pripažinti, jog labiausiai tikėtina, jog dukra S. 2025-02-19 mamą informavo apie planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) ir I.I. nuo tos dienos buvo žinoma aplinkybė apie dukros S. su tėvu ir seserimi A. planuojamą kelionę į R. Teismo vertinimu, neįtikinami I.I. paaiškinimai apie tai, jog I.I. gyvenant kartu ir rūpinantis nepilnamete dukra S., dukra nebūtų pasakiusi motinai apie planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) ir negavusi sutikimo vykti į (duomenys neskelbtini) iš motinos, juolab, jog prieš tai mama net kelis kartus yra neišleidusi dukros su tėvu į suplanuotas keliones, kuomet buvo nupirkti lėktuvo bilietai.
Dėl 2018-12-17 sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 6 punkto pažeidimo.
2018-12-17 teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 6 punkte numatyta, jog „Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti metuose tris kartus, bet neilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną) ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje...“. Taigi, minėtame punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų apie savo atostogas ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Teismas akcentuoja, jog nėra numatyta, kokiu būdu atsakovas privalo informuoti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų apie savo kasmetines atostogas su dukromis.
Bylos duomenimis, D.K. su dukromis į kelionę į (duomenys neskelbtini) vyko 2025-02-20 – 2025-02-23 (ketvirtadienis – sekmadienis). Taigi, kelionė apėmė dvi darbo dienas (ketvirtadienį, penktadienį), kurios sutapo su moksleivių atostogomis (moksleivių žiemos atostogos laikotarpiu nuo 2025-02-17 iki 2025-02-2025-02-21). D.K. paaiškinimu, jo darbo pobūdis neleidžia planuoti kasmetinių atostogų, jis su kolega suderinęs kelias laisvas dienas, prisiderinęs prie dukrų atostogų, suplanavo kelionę į (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nenustatyta, jog dvi darbo dienos, kurių metu D.K. su dukromis vyko į kelionę, laikytinos D.K. kasmetinėmis atostogomis, todėl šiuo atveju D.K. pagal bendravimo 6 punktą, nekilo pareiga prieš 30 dienų informuoti dukrų mamą apie savo kasmetines atostogas.
Tačiau kaip teismas pripažino, labiausiai tikėtina, jog dukra S. 2025-02-19 mamą informavo apie planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini) ir I.I. nuo tos dienos buvo žinoma aplinkybė apie dukros S. su tėvu ir seserimi A. planuojamą kelionę į (duomenys neskelbtini). Taigi, I. I. prieš 30 dienų buvo informuota apie atsakovo su dukromis kelionę į užsienį. Teismo vertinimu, 6 punkte nenumatant konkretaus informavimo būdo, atsižvelgiant į labai konfliktiškus tėvų santykius, atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų amžių, šiuo atveju mamos informavimas apie tėvo kelionę su dukromis per pačias dukras yra tinkamas būdas.
Be to, bendravimo su nepilnametėmis dukromis 6 punkte numatyta, jog apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą, tėvas informuoja dukrų motiną sms žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos.
I.I. ir D.K. paaiškinimai patvirtina, kad I.I. dukrą S., paruoštą kelionei į (duomenys neskelbtini) (su vaiko asmens dokumentu), pati 2025-02-19 atvežė pas tėvą D.K. I.I. pati patvirtino, jog ji prieš dieną žinojo apie dukros kelionę į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog I.I. prieš dieną buvo informuota apie konkrečią atostogų vietą, trukmę. Aplinkybė, jog buvo informuota ne sms žinute, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas bendravimo tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog D.K. pažeidė 2018-12-17 teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 6 punkte numatytas sąlygas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad I.I. yra patyrusi finansinių ar moralinių nuostolių.
Teismas akcentuoja, jog bylos duomenimis, teisme 2024-11-08 iškelta civilinė byla pagal ieškovo D.K. ieškinį atsakovei I.I. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškinyje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje 2024-11-19 teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyta nepilnametės A.M.K. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu D.K. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. I.I. 2024-11-14 vykdomąjį raštą Nr. e2-244-586/2018 pateikė antstolių kontorai. Taigi, I.I. vykdomąjį raštą antstolei pateikė po D.K. pasikreipimo į teismą su ieškiniu dėl dukros A. gyvenamosios vietos pakeitimo (kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Šiuo atveju I.I., žinodama apie 2024-11-19 teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nepilnametės dukros A.M. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su tėvu D.K., šios nutarties antstolei nepateikė ir žodžiu antstolės apie tai neinformavo. Kaip matyti, antstolė aktą surašė abiejų nepilnamečių dukrų atžvilgiu, nors akto surašymo metu (aktas surašytas 2025-02-20) nepilnametės A.M. laikinoji gyvenamoji vieta 2024-11-19 teismo nutartimi buvo nustatyta su tėvu D.K.
Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų iškviestas ir išklausytas skolininkas D.K. Antstolė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju nebuvo bendradarbiauta su skolininku, skolininkas nebuvo išklausytas. Antstolės paaiškinimu, paprastai vienam iš tėvų pateikus vykdomąjį dokumentą, yra iškviečiamas ir išklausomas kitas tėvas. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog nenustatyta, jog D.K. netinkamai vykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-586/2018 nustatytą su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarkos 6 punktą, todėl nėra pagrindo D.K. skirti baudą. Esant tokioms aplinkybėms, antstolės pareiškimas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teismų praktikoje pateiktu vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, priešingus suinteresuotų asmenų interesus, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui D.K. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, atlyginimą.
Pateikti D.K. rašytiniai įrodymai (2025-06-10 prašymas, 2025-06-16 prašymas, sąskaitos išrašai, patvirtinantys mokėjimus) patvirtina, kad D.K. šioje byloje patyrė 1206,97 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. 2025-06-10 prašymas su detalizacija (dokumento ir teisinės situacijos analizė, atsiliepimo į pareiškimą parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) ir sąskaitos išrašas, patvirtinantis 804,65 Eur sumokėjimą, patvirtina 804,65 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. 2025-06-16 prašymas su detalizacija (atstovavimas 2025-06-16 teismo posėdyje) ir sąskaitos išrašas, patvirtinantis 402,32 Eur sumokėjimą, patvirtina 402,32 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Viso suinteresuoto asmens D.K. patirtas išlaidas už advokatės teisinę pagalbą šioje byloje sudaro 1206,97 Eur, kurios priteistinos iš suinteresuoto asmens I.I. suinteresuotam asmeniui D.K.
Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
Be to, suinteresuotas asmuo D.K. prašo iš suinteresuoto asmens I.I. priteisti 286,86 Eur išlaidų, sumokėtų antstolei Vidai Daugirdienei kaip vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje. Šias išlaidas grindžia 2025-03-18 mokėjimo nurodymu, kuris patvirtina, jog D.K. 2025-03-18 antstolei Vidai Daugirdienei sumokėjo 286,86 Eur (mokėjimo paskirtis – 0004/24/01944).
Teismas pažymi, kad CPK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Taigi, remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, vykdymo procese vykdymo išlaidų sumokėjimas paskirstomas būtent vykdyme dalyvaujantiems proceso dalyviams. Juolab akcentuotina, jog antstolė Vida Daugirdienė teismo posėdžio metu nurodė, jog grąžinus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos bus perskaičiuojamos. Dar daugiau, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovui nėra pagrindo prašomų 286,86 Eur vykdymo išlaidų priteisti šioje nagrinėjamoje byloje, todėl prašymas dėl 286,86 Eur išlaidų priteistimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/24/01944 dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I.I., a.k. (duomenys neskelbtini), 1206,97 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis Eur 97 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D.K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/24/01944 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.