Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ prašymą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį, kurią ginčija nemokumo administratorė, uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ UAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje prašo netvirtinti kreditorės UAB „Profitus Crowdfunding” hipoteka/įkeitimu užtikrinto reikalavimo dalies dėl 57 231,47 Eur sumos (2025-05-27 DOK-12886). Nurodo, kad

1.1 Kreditorinio reikalavimo dalis dėl 57 231,47 Eur išieškojimo procedūros mokesčio yra nepagrįsta. Skolos išieškojimo procedūros mokestis, nepaisant jo pavadinimo, pagal savo esmę laikytinas netesybomis (bauda), atsižvelgiant į tai, kad pareiga jį mokėti skolininkui yra numatyta sutarties pažeidimo atveju, kai kreditorinius pradeda skolos išieškojimo procedūras. Šis mokestis (bauda) prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo ir netesybų. Šis mokestis (bauda) akivaizdžiai yra baudinio, o ne kompensuojamojo pobūdžio – kaip matyti, pagal vykdomąjį įrašą be kita ko išieškomos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos, dėl ko akivaizdu, kad išieškojimo procedūros mokestis neatlieka kompensuojančios funkcijos, kadangi jokių kitų išlaidų, susijusių su išieškojimu kreditorius nepatyrė.

1.2 Bet kokie kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl sutarties pažeidimo, vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, jau yra kompensuojami taikant padidintas palūkanas (10 % didesnes palūkanas). Iš vykdomojo įrašo matyti, kad padidintos palūkanos skolininkui pradėtos skaičiuoti dar nuo 2024 m. birželio 30 d. Taigi, tiek padidintų palūkanų, tiek išieškojimo procedūros mokesčio taikymas už tapatų sutarties pažeidimą suponuoja dvigubą skolininko nubaudimą, o kartu ir akivaizdų baudinių netesybų taikymą jo atžvilgiu.

2. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi klausimas dėl ginčytinos UAB „Profitus Crowdfunding” finansinio reikalavimo dalies (57 231,47 Eur) patvirtinimo UAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje išskirtas į atskirą bylą.

UAB „Profitus Crowdfunding“ 57 231,47 Eur finansinio reikalavimo dalis tvirtinama

Motyvuojamoji dalis

4. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos teismas patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

5. Tinkamas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydžio nustatymas svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-281-798/2021, 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023).

6. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

7. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Palangos svajonė“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 31 d. Teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, o klausimą dėl ginčytinos UAB „Profitus Crowdfunding” 57 231,47 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo UAB „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje išskyrė į atskirą bylą.

8. 2023 m. vasario 7 d. kreditorius ir skolininkas pasirašė Etapinio finansavimo paskolos sutartį dėl maksimalios 2 200 000 Eur dydžio paskolos sumos suteikimo skolininkui, paskolos paskirtis – refinansavimas, nekilnojamojo turto projekto vystymas (c.b. Nr.eB2-732-886/2025 DOK-12886).

9. 2023 m. vasario 10 d. kreditorius ir skolininkas sudarė maksimaliosios hipotekos sutartį (toliau – Hipotekos sutartis), kurios pagrindu skolininkas įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius objektus. Maksimaliąja hipoteka užtikrintas prievolės dydis – 2 200 000 Eur, maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo, suma – 3 300 000 Eur (DOK-14259).

10. 2024 m. lapkričio 11 d. notaras išdavė kreditoriui Vykdomąjį įrašą dėl 1 110 850 Eur negrąžintos paskolos, 26 728,26 Eur nesumokėtų palūkanų; 7 051,14 Eur nesumokėtų padidintų palūkanų; 200 Eur skolos administravimo mokesčio; 57 231,47 Eur išieškojimo procedūros mokesčio (5 proc. nuo išieškomos skolos dydžio); metinių palūkanų nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki visiško prievolės įvykdymo; pranešimų skolininkui ir / ar įkaito davėjams siuntimo išlaidų (10 Eur); išlaidų (nuostolių), susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu: 441,62 Eur, išieškojimo kreditoriaus naudai iš hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (DOK-14259).

11. Vykdomojo įrašo pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0014/24/01842 buvo vykdomas piverstinis išieškojimas iš kreditoriaus naudai hipoteka įkeisto turto (c. b. Nr. eB2-732-886/2025 DOK-8829).

12. Nemokumo administratorės teigimu, skolos išieškojimo procedūros mokestis, nepriklausomai nuo pavadinimo, laikytinas netesybomis (bauda), atitinkamai CK nuostatos draudžia taikyti baudines netesybas. Šis mokestis (bauda) prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo ir netesybų. Teismas nagrinėjamu atveju su nurodomu teiginiu neturi pagrindo sutikti.

13. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju nemokomu administratorė neneigia aplinkybės, kad skolininkė praleido prievolės kreditorei įvykdymo terminą.

14. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Išieškojimo procedūros mokestis gali būti laikomas šalių susitarimu dėl netesybų (baudos forma) kaip civilinės atsakomybės formos ir tuo pačiu paskolos gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimu.

15. Įsipareigojimas sumokėti išieškojimo procedūros mokestį savaime nėra ydingas, tik vykdant tokį reikalavimą turi būti atsižvelgta į šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. 2023 m. vasario 7 d. Etapinio finansavimo paskolos sutartimi šalys sulygo dėl konkrečios sutarties nuostatos – 4.3. punkto, pagal kurį negrąžintos paskolos sumos išieškojimo atveju greta kitų sutartyje numatytų sankcijų, skolininko atžvilgiu bus skaičiuojama ir 5 proc. nuo išieškomo skolos dydžio suma, įvardinta „išieškojimo procedūros mokesčiu“, kuri pridedama prie bendros išieškomos skolos sumos. Taigi šalys aiškiai susitarė dėl konkretaus dydžio išieškojimo procedūros mokesčio taikymo tuo atveju, jei paskolos gavėjas netinkamai vykdo savo sutartines prievoles ar jų apskritai nevykdo, o šiuo konkrečiu atveju – jeigu negrąžina sutartyje nustatyta tvarka ir terminais paskolos sumos ar jos dalis. Nagrinėjamu atveju nevykdant 2023 m. vasario 7 d. Etapinio finansavimo paskolos sutarties 2024 m. lapkričio 11 d. notaras išdavė kreditorei vykdomąjį įrašą be kita ko ir dėl 57 231,47 Eur išieškojimo procedūros mokesčio (5 proc. nuo išieškomos skolos dydžio).

16. Taigi, savo teisine prasme ir prigimtimi išieškojimo procedūros mokestis yra šalių susitarimas dėl netesybų (baudos forma), kaip civilinės atsakomybės formos ir tuo pačiu paskolos gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, taikymo.

17. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).

18. Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Įvertinus teismų praktiką, neprivalo kreditorė įrodinėti 57 231,47 Eur mokesčio dydžio, kadangi šis dydis šalių laisva valia yra apibrėžtas sutartimi (3.16 punktas).

19. Taip pat sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

20. Sutinkamai su CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties šalys yra verslo subjektai, juridiniai asmenys. Sutarties laisvės ir privalomumo principai yra pamatiniai, sutartis sudaryta laisva šalių valia, yra galiojanti, jos nuostatos nėra ginčijamos, todėl sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Taip pat ir aplinkybė dėl kreditorei išduoto vykdomojo įrašo patvirtina, jog skolininkė neginčijo savo prievolių pagal sutartį, kuri buvo užtikrinta maksimaliąja hipoteka, tame tarpe neginčijo ir kreditorės naudai pagal sutartį priklausančio 57 231,47 Eur išieškojimo procedūros mokesčio. Skolininkė taip pat neskundė vykdomojo įrašo CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Nemokumo administratorės vertinimu, padidintų palūkanų ir išieškojimo procedūros mokesčio taikymas už tapatų sutarties pažeidimą suponuoja dvigubą skolininko nubaudimą, o kartu ir akivaizdų baudinių netesybų taikymą jo atžvilgiu. Šiuos argumentus paneigia sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas.

22. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktas numato, kad paskolos gavėjui pažeidus šios paskolos sutarties sąlygas ar/bei vėluojant pervesti su paskolos grąžinimu susijusias įmokas (palūkanas, paskolos sumą, jos dalį, kt.), taip pat nesilaikant projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygų, paskolos gavėjas turi mokėti padidintą palūkanų normą už paskolos sutarties pažeidimo laikotarpį.

23. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.6 punkte („Padidinta metinė palūkanų norma“) nurodyta, kad norma didinama 10 proc. prie paskolos mokėjimo grafike nurodytų svertinių palūkanų dydžio. Sutarties specialiosios dalies 3.6 sąlyga, numatanti padidintą metinės palūkanos normą 10 proc., siejama su vėlavimu grąžinti paskolą ar jos dalį. Tokia kreditavimo santykių nuostata yra visuotinai žinoma kredito įstaigų veikloje ir laikoma teisėta, kaip viena iš civilinės atsakomybės formų. Ši norma sudaro 10 proc. – tai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sutartimi prisiimtų prievolių nesilaikiusi UAB „Palangos svajonė” turi pareigą sumokėti skolos išieškojimo mokestį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti UAB „Profitus Crowdfunding“ hipoteka/įkeitimu užtikrintą 57 231,47 Eur kreditorinį reikalavimą (II etapu) (JANĮ 42 straipsnis).

25. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-732-886/2025 patvirtinti kreditoriai ir jų reikalavimai, tarp jų ir UAB „Profitus Crowdfunding“ – 1 248 153,90 Eur (I etapu – 1 145 281,02 Eur, II etapu – 102 872,88 Eur) hipoteka/įkeitimu užtikrintas reikalavimas. Todėl įsiteisėjus šiai nutarčiai administratorė restruktūrizavimo byloje turi kreiptis su prašymu dėl minėtos kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo įvertinus šios bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

27. Nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas.

28. UAB „Profitus Crowdfunding“ prašo priteisti 1 673,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios grindžiamos 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaita-faktūra, 2025 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu (2025-07-03 DOK-15860). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi prašymas dėl ginčijamos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo patenkinamas, iš UAB „Palangos svajonė“ administravimui skirtų lėšų priteisiama UAB „Profitus Crowdfunding“ 1 673,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ prašymą dėl 57 231,47 Eur ginčijamos finansinio reikalavimo dalies uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ hipoteka/įkeitimu užtikrintą 57 231,47 Eur kreditorinį reikalavimą (II etapu) uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ restruktūrizavimo byloje.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Profitus Crowdfunding“ 1 673,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „Palangos svajonė“ administravimui skirtų lėšų.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei ir uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ atstovei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.