- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-984-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB „Namai tobulai“
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Namai tobulai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namai tobulai“ ieškinį dėl sutarties modifikavimo ir vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pareikštą atsakovui UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ trečiasis asmuo – I. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2022-03-14 vienašališką 2021-07-14 etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 nutraukimą negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančias nuo sudarymo dienos 2021-07-14 etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 sąlygas 3.6, 3.16, 6.2 sąlygos dalį, kuria paskolos gavėjas įpareigojamas mokėti padidintas palūkanas ir skolos išieškojimo procedūros mokesčius (skolos administravimo mokestį ir išieškojimo procedūros mokestį); 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2021-07-14 sudarė etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovas suteikė, o ieškovas gavo 650 000 Eur kreditą, nors šalys susitarė dėl l 700 000 Eur paskolos suteikimo. Sutarties vykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas (žemės sklypas, gyvenamasis pastatas, pagalbinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini)). Įkaito davėjas trečiasis asmuo I. Š.. Šalys susitarė, kad vidutinės svertinės palūkanos yra 9,58 proc., iki 2021-10-31 mokamos 17 015,51 Eur palūkanos, iki 2022-01-31 mokamos 14 494,70 Eur palūkanos, iki 2022-04-30 mokamos 14 022,04 Eur palūkanos, 2022-07-13 mokamos 11 658,78 Eur palūkanos bei grąžinama paskolos suma.
3. Ieškovas sumokėjo pirmąją palūkanų dalį (18 345,80 Eur), tačiau vėluodamas. Dėl vėlavimo atsakovas taikė nesuprantamą 1 proc. administracinį mokestį, dėl kurio ieškovas nesutiko ir ginčijosi su atsakovu. Atsakovas 2021-12-06 el. laišku nurodė vėlavimo metodiką, t. y. kad palūkanų termino praleidimas du mėnesius kainavo 6 000 Eur + 11 589,65 Eur + 12 877,38 Eur, kas yra 30 467,03 Eur, nors mokėtina suma (palūkanos) buvo 18 345,80 Eur (už du etapus). Ieškovui pavykus įrodyti, kad 6 000 Eur mokestis yra neteisėtas, atsakovas jo atsisakė. Tęsiant investicinį projektą (statybas), ieškovui buvo žadėtos 700 000 Eur investicija, tačiau atsakovas, sumokėdamas 600 000 Eur, vėliau 50 000 Eur, trečiojo mokėjimo neatliko, t. y. visas lėšas skyrus statyboms, paskutinis etapas nebuvo baigtas dėl atsakovo 50 000 Eur lėšų sustabdymo. Ieškovas nurodė, kad įkeistas turtas yra parduodamas, tačiau būtinas paskutinis mokėjimas, siekiant užbaigti projektą, kadangi pirkėjai laukia užbaigimo. Dėl nurodytų aplinkybių suėjo 2022-01-31 palūkanų mokėjimo terminas.
4. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas el. paštu pateikė 2022-03-14 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad sutarties nutraukimo data laikoma 2022-03-11. Atsakovas, šiurkščiai pažeisdamas sutarties 6.2 (i) punkte nurodytą informavimo tvarką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 3 dalies, CK 6.218 straipsnio nuostatas, nesiuntė nė vieno pranešimo ir elektroniniu paštu pateikė tik 2022-03-14 pranešimą, kuriame nurodyta, kad sutartis jau nutraukta prieš 3 dienas. 2022-03-14 pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodoma, kad buvo siųstas 2022-02-08 raginimas, tai, kad sutartis nutraukiama nuo 2022-03-11, tačiau raginamas gautas nebuvo.
5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neteisėtai nustatė neadekvačias ir neprotingas netesybas, kurios prieštarauja imperatyvui. Šiuo atveju sutartyje buvo nustatytos net keturgubos netesybos – padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda netesybų forma. Vėluojant atsiskaityti ir nutraukus sutartį buvo nustatyta, kad ieškovas turi pareigą (sutarties 6.2 punktas) mokėti: papildomas palūkanas (padidintas 10 proc.) (sutarties 2.1 (iv), kurios mokamos, vėluojant mokėti paskolos sumas (palūkanas); 0,05 proc. delspinigius (sutarties 3.15 punktas), kurie mokami už neapmokėtą sumą; skolos išieškojimo mokestį, kuris sudaro 5 proc. išieškomos skolos sumos (sutarties 3.16 punktas); vienkartinį 100 Eur skolos administravimo mokestį (sutarties 3.16 punktas). Visos aukščiau nurodytos netesybos (baudines) nustatytos mokėti, kai nėra tinkamai vykdoma sutartis (CK 6.258 straipsnis). Ieškovas laikėsi pozicijos, kad suteikęs ieškovui 650 000 Eur kreditą, atsakovas skaičiuoja 5 proc. išieškojimo mokestį (32 500 Eur), 0,05 proc. delspinigius bei taiko vienkartinį 100 Eur administravimo mokestį ir galiausiai 10 proc. didina palūkanas, kas sudaro dvigubai mokėtinas palūkanas, nors padidintos palūkanos atlieka baudinę funkciją. Ieškovo teigimu, taikant delspinigius, kaip netesybų formą, nėra protingo ar objektyvaus pagrindo mokėti 32 500 Eur (5 proc. išieškojimo mokestį), kaip baudą, bei antrą baudą, kuri sudaro 100 Eur, bei trečiąją baudą – 10 proc. padidintas palūkanas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra atitinkantis įstatyme ir šalių sudarytoje sutartyje nustatytas sąlygas. Atsakovas 2022-02-02 raginimu įvykdyti prievolę informavo ieškovą, kad: palūkanų mokėjimo diena yra 2022-01-31; ieškovas turi pareigą mokėti padidintą palūkanų normą; turi būti sumokėtas vienkartinis 100 Eur dydžio skolos administravimo mokestis; prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo išsiuntimo dienos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Raginimas buvo išsiųstas ieškovui elektroniniu paštu. Ieškovui neįvykdžius 2022-02-02 raginimo reikalavimo, atsakovas 2022-02-28 raginimu įvykdyti prievolę pakartotinai (t. y. antrą kartą) kreipėsi į ieškovą. 2022-02-28 raginimas ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Minėtas raginimas ieškovui buvo išsiųstas ir ieškovo buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Ieškovas per nustatytą terminą neįvykdė 2022-02-28 raginime nurodytų reikalavimų (t. y. neįvykdė prievolės – nesumokėjo palūkanų, kurių sumokėjimo terminas yra suėjęs), todėl atsakovas 2022-03-14 pranešimu dėl sutarties nutraukimo sutartį nutraukė.
7. Atsakovas teigė, jog jis įvykdė sutarties punkto 6.2 (i) sąlygą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas siekdamas išsaugoti sutarties vykdymą, o už prisiimtų esminių įsipareigojimų neįvykdymą yra atsakingas ieškovas, todėl laikėsi pozicijos, kad ieškovo veiksmai teikia pagrindą nesitikėti, kad sutartis galėtų būti įvykdyta ateityje, todėl ieškinio reikalavimo (sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu) patenkinimas iš esmės pažeistų sąžiningo kreditoriaus (atsakovo) interesus bei atitinkamai suponuotų naujų teisinių ginčų dėl sutarties nutraukimo atsiradimą.
8. Atsakovo teigimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovo nurodytas sutarties sąlygas vertinti kaip neteisėtas ir atitinkamai pripažinti negaliojančiomis. Pažymėjo, kad įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia paskolos šalims susitarti dėl padidintų palūkanų, taip pat nedraudžia paskolos šalims susitarti dėl administravimo mokesčio ar išieškojimo procedūros mokesčio. Vien tai, jog, ieškovo manymu, sutartyje įtvirtintos padidintos palūkanos, delspinigiai ar administravimo mokestis yra per dideli (ar, šias sumas skaičiuojant kartu, pagal ieškovą, atlieka keleriopo nuostolių atlyginimo funkciją), savaime nesudaro pagrindo pastarąsias sąlygas panaikinti visa apimtimi nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovui pasiskolinus iš atsakovo 650 000 Eur sumą, ieškovo mokėtinos palūkanos, delspinigiai bei skolos administravimo ir išieškojimo mokesčiai sudaro 77 440,06 Eur, t. y. iš viso 11,9 proc. paskolos sumos. Ieškovas, sudarydamas sutartį, be kita ko, patvirtino, kad sutarties nuostatos išreiškia tikrąją šalių valią, šalys su jomis tinkamai susipažino ir supranta jų turinį, jose nėra netikėtų (siurprizinių) ar nesąžiningų sąlygų. Ieškovas iki pat vienašališko sutarties nutraukimo sutarties sąlygų neginčijo – netgi vykdė specialiųjų sąlygų 3.6 punktą, mokėdamas atsakovui padidintas palūkanas. Ieškovas sutarties sąlygų teisėtumą pradėjo kvestionuoti tik po sutarties nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-05 sprendimu ieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2022-02-02 raginimu įvykdyti prievolę informavo ieškovą, kad: palūkanų mokėjimo diena yra 2022-01-31; ieškovas turi pareigą mokėti padidintą palūkanų normą; turi būti sumokėtas vienkartinis 100 Eur dydžio skolos administravimo mokestis; prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo išsiuntimo dienos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Raginimas buvo išsiųstas ieškovui elektroniniu paštu (borischanin@gmail.com), šis adresas nurodytas sutarties rekvizituose. Ieškovui neįvykdžius 2022-02-02 raginimo reikalavimo, atsakovas 2022-02-28 raginimu įvykdyti prievolę pakartotinai kreipėsi į ieškovą tuo pačiu el. pašto adresu - borischanin@gmail.com. Taip pat informuojamas, kad per nustatytą terminą neapmokėjus pradelstos sumos, bus laikoma, jog sutartis dėl ieškovo kaltės nutraukiama nuo 2022-03-11. Atsakovas teigė, kad minėtas raginimas ieškovui buvo išsiųstas ir ieškovo buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pranešimai įteikti tinkamai.
11. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas per nustatytą terminą neįvykdė 2022-02-28 raginime nurodytų reikalavimų, todėl atsakovas 2022-03-14 pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2022-03-11. Atsakovas įvykdė sutarties 6.2 (i) sąlygą, pagal kurią atsakovas vienašališkai turi teisę nutraukti sutartį, jei du kartus raštu informavo ieškovą apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus ir nustatė papildomą 10 d. laikotarpį (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, CK 6.218 straipsnis). Teismas priėjo išvadą, kad ieškovo veiksmai sudarė pagrindą nesitikėti, jog sutartį ieškovas galėtų tinkamai vykdyti ateityje, todėl ieškinio reikalavimo – sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu – patenkininimas iš esmės pažeistų sąžiningo kreditoriaus (atsakovo) interesus bei atitinkamai tik suponuotų naujų teisinių ginčų dėl sutarties nutraukimo atsiradimą.
12. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad sutarties specialiosios dalies 3.6 sąlyga, numatanti padidintą metinės palūkanos normą 10 proc., siejama su vėlavimu grąžinti paskolą ar jos dalį. Tai aptarta ir sutarties bendrosios dalies 2 (iv) punkte. Tokia kreditavimo santykių nuostata yra visuotinai žinoma kredito įstaigų veikloje ir laikoma teisėta, kaip viena iš civilinės atsakomybės formų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ši norma sudaro 10 proc. – tai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat priėjo išvadą, kad skolos administravimo ir išieškojimo mokesčiai yra teisėti, t. y. dėl jų šalys turi teisę susitarti ir juos taikyti, esant pagrindui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti.
14. Apeliantas nurodo, kad šalių bendravimas vyko per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, psl 40), todėl atsakovui buvo žinoma apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą. Atsakovas nepateikė nė vieno pranešimo apie galimą sutarties nutraukimą, kuris būtų siųstas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu bendravimas vyko būtent per (duomenys neskelbtini)elektroninį paštą. Nagrinėjamu atveju sutarties 6.2 (i) nustačius aiškią informavimo apie sutarties nutraukimą tvarką bei pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį bei CK 6.218 straipsnį, atsakovas informavo tik apie prieš tris dienas nutrauktą sutartį, todėl remiantis sutartimi, toks nutraukimas laikytinas neteisėtu. 2022-03-14 pranešime dėl sutarties nutraukimo Nr. 2-2203- 7 nurodoma, kad buvo siųstas 2022-02-28 raginimas, tai, kad sutartis nutraukiama 6.2. (i) p. pagrindu nuo 2022-03-11, tačiau raginamas gautas nebuvo, o nutraukimo pranešime nurodoma, kad sutartis nutraukta dar prieš tris dienas.
15. Ieškovas teigia, kad sutartyje buvo nustatytos keturgubos netesybos: padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda (netesybų forma), todėl prašo mažinti neadekvačias netesybas, naikinant sąlygas dėl skolos išieškojimo mokesčio ir skolos administravimo mokesčio taikymo bei padidintų palūkanų.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pranešimai apeliantui buvo siunčiami ne tik elektroniniu paštu, bet ir registruota pašto siunta apelianto buveinės adresu, tačiau šie pranešimai apeliantui nebuvo įteikti (nebuvo atsiimti), iš ko darytina išvada, kad pats apeliantas, būdamas verslininku, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, yra atsakingas už jam atsiradusius neigiamus padarinius. Raginimas buvo išsiųstas būtent sutartyje nurodytu ieškovo elektroninio pašto adresu, tad atsakovas laiko, kad dokumentas ieškovui buvo išsiųstas bei įteiktas tinkamai.
17. Atsiliepime paaiškinta, kad ieškovas nesumokėjo palūkanų dalies (14 494,70 Eur), kurią ieškovas, pagal sutarties nuostatas, turėjo sumokėti iki 2022-01-31 pagal 2021-07-14 susitarimą dėl paskolos sumos išmokėjimo. Kadangi nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įvykdęs prievolę sumokėti antrąjį palūkanų mokėjimą, laikytina, kad ieškovo pareigos laiku sumokėti sutartas palūkanas pažeidimas yra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra prielaidų, jog ieškovas būtų galėjęs toliau tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ar siektų tinkamo sutarties vykdymo.
18. Atsakovs laikosi pozicijos, kad vien tai, jog nagrinėjamu atveju sutartyje buvo nustatytos tiek mokėjimo palūkanos, tiek, sutarties pažeidimo atveju, padidintos palūkanos (atliekančios kompensuojamąją funkciją), yra teisėta, leidžiama ir įprasta praktika, t. y. pagal kasacinio teismo praktiką nėra kliūčių kreditoriui iš skolininko vienu metu reikalauti ir mokėjimo, ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi abiejų palūkanų paskirtis yra skirtinga: mokėjimo palūkanos sudaro kreditoriaus užmokestį už pinigų skolinimą, o padidintos palūkanos – atlygina kreditoriaus minimalius nuostolius dėl skolininko netinkamo prievolių vykdymo (vėlavimo atlikti įmokas). Paaiškina, kad sutartyje įtvirtintos padidintos palūkanos atlieka padidėjusios skolininko rizikos valdymo ir atlyginimo funkciją esant sutarties pažeidimui; be to, padidėjusi palūkanų norma atlieka skolininko skatinimo funkciją, t. y. šia priemone siekiama užtikrinti, kad skolininkas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su palūkanų normos padidėjimu, laiku ir tinkamai vykdytų savo prievoles. Skolos administravimo mokestis (vienkartinis 100 Eur mokestis) turi racionalų ir sąžiningą pagrindimą, t. y. skolininkui pažeidus savo prievoles, kreditorius yra priverstas iš naujo perskaičiuoti skolininko mokėtinas sumas, perdaryti įmokų mokėjimo grafikus, siųsti skolininkui raginimus, priminimus ir kt., kas eikvoja kreditoriaus lėšas, laiko sąnaudas bei administracinius resursus. Analogiškai vertintinas ir išieškojimo procedūrų mokestis (5% išieškomos skolos dydžio) – šiuo mokesčiu yra kompensuojami minimalūs kreditoriaus nuostoliai, susiję su skolos išieškojimu, kadangi kreditorius yra priverstas kreiptis į vykdomuosius raštus/įrašus išduodančius subjektus, inicijuoti vykdomųjų dokumentų vykdymą, kas reiškia kreditoriaus pinigines bei laiko sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
21. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgys teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vienašališkai nutraukiant sutartį, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
22. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų buvimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti pranešta apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).
23. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas, pažeisdamas šalių sudarytos etapinio finansavimo paskolos sutarties 6.2 punkto bei CK 6.217-6.218 straipsnių nuostatas, neinformavo ieškovo apie ieškovo nevykdomus prisiimtus finansinius įsipareigojimus bei apie atsakovo ketinimą nutraukti šalių sudarytą sutartį. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad tokiu būdu atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą paskolos sutartį. Teigė, kad pranešimai, nurodyti sutarties 6.2. (i), nebuvo įteikti. Nė vienas atsakovo pranešimas nebuvo tinkamai įteiktas. Šalių bendravimas vyko per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui buvo žinoma apie pasikeitusį elektroninį pašto adresą. Atsakovas nepateikė nė vieno pranešimo apie galimą sutarties nutraukimą, kuris būtų siųstas (duomenys neskelbtini), kai bendravimas vyko būtent per (duomenys neskelbtini)elektroninį paštą.
24. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą paskolos sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas (įskaitant padidintas palūkanas), delspinigius, sumokėti skolos išieškojimo procedūros, turto realizavimo ir kitus mokesčius pagal sutartį, pranešdamas apie tai paskolos gavėjui (šiuo atveju - ieškovui) raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, esant bent vienam iš šiame punkte nurodytų pagrindų, be kita ko, jei paskolos gavėjas ilgiau nei 25 kalendorines dienas vėluoja sumokėti pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas (palūkanas, paskolos grąžinimo įmokas, delspinigius ir kt.) ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per papildomą 10 kalendorinių dienų kredito davėjo suteiktą terminą, po to kai kredito davėjas raštu ar kitoje patvarioje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus informavo kredito gavėją apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus (bendrųjų sąlygų 6.2 punkto „(i)“ papunktis).
25. Nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad raginimai bei pranešimas apie sutarties nutrukimą buvo išsiųsti ieškovui sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu ir registruotu įmonės adresu (1 t., e. b. l. 10 – 117). Sutarties bendrųjų sąlygų 7 punkte nurodyta, kad visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar susirašinėjimas yra siunčiami ir vykdomi per platformą ir (arba) šalių kontaktuose nurodytu elektroninio pašto adresu. Ši sutarties nuostata nebuvo šalių susitarimu pakeista, šalių susitarimu nebuvo pakeistas sutartyje nurodytas ieškovo adresas ir elektroninio pašto adresas. Atsakovas pranešimus paskolos gavėjui gali siųsti ir registruotais laiškais. Atsižvelgiant į tai, kad raginimas buvo išsiųstas būtent sutartyje nurodytu ieškovo elektroninio pašto adresu, laikytina, kad dokumentas ieškovui buvo išsiųstas bei įteiktas tinkamai. Ieškovui neįvykdžius atsakovo 2022-02-02 raginimo reikalavimo, atsakovas 2022-02-28 raginimu įvykdyti prievolę pakartotinai (t. y. antrą kartą) kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad ieškovas vėluoja pervesti sutartyje ir jos prieduose nurodytas palūkanas ilgiau kaip 25 dienas. Šiame raginime atsakovas taip pat nustatė ieškovui 10 kalendorinių dienų terminą nuo raginimo išsiuntimo dienos prievolėms įvykdyti bei informavo, kad, ieškovui neapmokėjus pradelstos sumos, bus laikoma, kad sutartis nutraukiama dėl paskolos gavėjo (t. y. ieškovo) kaltės, laikant, kad sutarties nutraukimo data yra 2022-03-11.
26. Sutiktina su atsakovu, kad: 1) ieškovas pažeidė savo prievolę laiku mokėti sutartyje ir jos prieduose nustatytas palūkanas – palūkanų mokėjimo terminas suėjo 2022-01-31, tačiau mokėtinų palūkanų ieškovas nesumokėjo; 2) ieškovas buvo praleidęs palūkanų sumokėjimo terminą 25 dienomis (ir daugiau); 3) atsakovas, siųsdamas 2022-02-28 raginimą, suteikė 10 kalendorinių dienų terminą, įspėdamas apie sutarties nutraukimą nuo 2022-03-11; 4) apie prievolės neįvykdymą atsakovas, prieš nutraukdamas sutartį (kurios nutraukimo data laikytina 2022-03-11), ieškovą raginimais informavo du kartus.
27. Spręstina, kad atsakovas įvykdė sutarties punkto 6.2 (i) sąlygą, nustatančią, kad atsakovas, įgyvendindamas paskolos davėjų teises, turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti paskolos sutartį ir pareikalauti grąžinti visą paskolos sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, sumokėti skolos išieškojimo procedūros, turto realizavimo ir kitus mokesčius pagal paskolos sutartį. Todėl apelianto argumentai dėl netinkamai atsakovo vykdytų informavimo ir bendradarbiavimo pareigų atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.
28. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo, įtraukė ir galimą sutarties vykdymą ateityje, tačiau tai nebuvo šio ginčo dalykas. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė gintis nuo siurprizinių motyvų. Atsakovas paaiškina, kad pats ieškovas savo poziciją grindė favor contractus (liet. prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymo būtinybe, t. y. ieškovas įrodinėjo, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (liet. paskutinė priemonė). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų, jog ieškovas būtų galėjęs toliau tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ar siektų tinkamo sutarties vykdymo. Ši teismo išvada – atsakymas į ieškovo argumentus, kad atsakovas nesiekė išsaugoti sutarties, o ne siurprizinis motyvas.
29. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad sutartyje buvo nustatytos net keturgubos netesybos: padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda (netesybų forma), todėl prašoma mažinti neadekvačias ir trigubas netesybas, naikinant sąlygas dėl skolos išieškojimo mokesčio ir skolos administravimo mokesčio taikymo bei padidintų palūkanų. Atsakovas skaičiuoja 5 proc. išieškojimo mokestį (32 500 Eur), 0,05 proc. delspinigius, taiko vienkartinį 100 Eur administravimo mokestį ir 10 proc. didina palūkanas, kas sudaro dvigubai mokėtinas palūkanas, nors padidintos palūkanos atlieka baudinę funkciją.
30. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.6 punkte („Padidinta metinė palūkanų norma“) nurodyta, kad „norma didinama 10 proc. prie paskolos mokėjimo grafike nurodytų svertinių palūkanų dydžio“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši sąlyga siejama su vėlavimu grąžinti paskolą ar jos dalį. Teismo vertinimu, tai aptarta ir sutarties bendrosios dalies 2 (iv) punkte, o tokia kreditavimo santykių nuostata yra visuotinai žinoma kredito įstaigų veikloje ir laikoma teisėta, kaip viena iš civilinės atsakomybės formų. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad tai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia (CPK 185 straipsnis).
31. Ieškovo ginčijamos sutarties nuostatos savaime nėra ydingos ar prieštaraujančios įstatymams ar teismų praktikai (žr. LAT 2020-05-25 nutarties civ. byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 45 pastraipą: „Atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį, darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos).“
32. Ieškovas pagal sutarties 2 punkto (ii) papunktį įsipareigojo mokėti palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.16 punkte („Skolos administravimo bei išieškojimo mokesčiai“) įtvirtintas skolos administravimo mokestis: kredito gavėjui vėluojant pervesti su paskolos grąžinimu susijusias įmokas (palūkanas, paskolos sumą, jos dalį, kt.) mokamas vienkartinis 100 Eur dydžio skolos administravimo mokestis. Išieškojimo procedūros mokestis: 5 % skaičiuojama nuo išieškomos skolos dydžio (šis mokestis pridedamas prie išieškomos skolos sumos). Įsipareigojimas sumokėti administravimo išlaidas ir išieškojimo mokesčius, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, savaime nėra ydingi, tik vykdant tokius reikalavimus turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Konkrečios išieškotinos sumos ar atskirų jos dalių pagrįstumas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, prieitina prie išvados, kad visos sutarties nuostatos yra teisėtos.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, šalių paaiškinimais. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodamas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
34. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
35. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo.
36. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.