Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skaudva“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-559-490/2016 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkei) uždarajai akcinei bendrovei „Skaudva“ ir antstolei R. M. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-737/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1336-436/2015 pagrindu išieškotojai UAB „Bartuva LT“ buvo išduotas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo iš skolininkės UAB „Skaudva“. Vykdomojo rašto pagrindu antstolės R. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas UAB „Bartuva LT“ perleido N. P. reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Skaudva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutarartimi nebus pažeisti skolininkės interesai. Nurodo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-311-918/2016 pagal UAB „Skaudva“ ieškinį atsakovei UAB „Bartuva LT“, bei atsakovės priešieškinį ieškovei, reikalavimo syma 18 355,28 Eur. Nurodytoje byloje, ieškovės reikalavimų užtikrinimui 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB „Bartuva LT“ turto areštas, nurodytai ieškinio reikalavimų sumai. Šią teismo nutartį vykdo antstolis M. P..

2) Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas UAB „Bartuva LT“ priklausantis turtas – trys transporto priemonės, kurių vertė nenustatyta, tačiau nurodo, kad jos yra mažavertės, taip pat areštuota UAB „Bartuva LT“ sąskaitose esančios lėšos.

3) Išieškotos piniginės lėšos iš UAB „Skaudva“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti areštuotos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nesant pakankamai lėšų UAB „Bartuva LT“ sąsakaitose, akivaizdu, jog pakeitus išieškotoją minėtoje vykdomojoje byloje, pasunkėtų UAB „Skaudva“ palankaus teismo sprendimo įvykdymas, todėl būtų pažeistos UAB „Skaudva“ teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos N. P. prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). CPK 596 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti teisių perėmimą vykdymo procese, numato, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Darytina išvada, kad pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tik tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straispnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas UAB „Bartuva LT“ perleido N. P. reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Skaudva“, remiantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. vykdomuoju raštu, išduotu pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25-737/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1336-436/2015. Minėto vykdomojo rašto pagrindu antstolės R. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad 2016 m. sausio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta ir CK 6.102 straipnyje numatytų pagrindų, kuriems esant yra draudžiama perleisti reikalavimą, t. y. pagal 2016 m. sausio 28 d. sutartį perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, toks perleidimas neprieštarauja įstatymams, nenustatyta ir aplinkybė, kad kreditoriaus asmuo skolininkei turi esminės reikšmės, todėl skolininkės sutikimas nebuvo reikalingas. Taigi, pareiškėja N. P. pagrindė savo dalyvavimą procese, t. y. kad 2016 m. sausio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pareiškėjai perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės. Pažymėtina, kad subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie tai, kad skolininkės sutikimas šiuo atveju nebuvo būtinas (CK 6.101 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Nagrinėjamu atveju, atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-311-918/2016, areštavo UAB „Bartuva LT“ turtą. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama cicivlinė byla Nr. e2-311-918/2016 pagal ieškovės UAB „Skaudva“ ieškinį atsakovei UAB „Bartuva LT“ dėl darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, ieškovės UAB „Skaudva“ (minėtoje civilinėje byloje) pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Bartuva LT“ (minėtoje civilinėje byloje) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai – 18 355,28 Eur, o šio turto nesant ar nepakankant, pareiškto reikalavimo ribose areštavo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. VĮ Centrinės Hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašas patvirtinta aplinkybę, apie UAB „Bartuva LT“ pritaikytą turto areštą, tačiau tai pat nustatyta, kad Turto arešto akto pakeitimu, įregistruotu 2015 m. birželio 10 d., buvo areštuotos trys UAB „Bartuva LT“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, o 2016 m. vasario 4 d. pakeitimu areštuotos piniginės lėšos, esančios UAB „Bartuva LT“ priklausančiose banko sąskaitose. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad reikalavimo perleidimo metu būtų areštuotos ar kitaip apribotos kreditoriaus UAB „Bartuva LT“ kitos turtinės teisės, t. y. reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Skaudva“, byloje nėra. Taigi, skolininkė nepateikė pakankamai įrodymų (CPK 178 str.), teikiančių pagrindą išvadai, jog kreditoriaus teisė perleisti savo turtinių reikalavimo teises yra apribota teismo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir nesukelia teisių ir pareigų ją pasirašiusioms šalims, todėl ji yra tinkamas pagrindas išieškotojo vykdymo procese pakeitimui pagal CPK 596 straispnį.

Byloje nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese buvo pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį tenkinti (CPK 177 str., 596 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis skolininkės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.