- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 1-65-168/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 54-1-00230-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Sušinskienė (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Civilinis ieškovas
- V. C., D. Č.
- Kaltinamasis
- I. M., V. L.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, gynėjams advokatams Vytautui Kazlauskui ir Raimundui Kurkliečiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. C. ir D. Č., jų atstovui advokatui V. K. V. Antanėliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2006-10-20 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2007-09-14 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu paskirta neatlikta 6 mėnesių 22 dienų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme,
2) 2007-11-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str.1 d., 178 str. 2 d. – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu paskirta ir Biržų rajono apylinkės teismo 2007-09-14 nutartimi pakeista arešto bausmės neatlikta dalimi jas sudedant, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo,
3) 2010-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 7 MGL (910 Lt) bauda,
4) 2010-05-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 7 MGL (910 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.;
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2007-07-09 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 MGL (260 Lt) bauda,
2) 2008-03-13 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-07-09 Biržų rajono baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 MGL bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjimo poveikio priemones. 2008-08-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2008-03-13 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. L. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikinta ir byla dėl šios veikos nutraukta LR BK 3 str. 1 d. 4 p. tvarka,
3) 2008-07-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. – 35 parų arešto bausme,
4) 2008-08-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-08-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda,
5) 2008-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-08-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda. 2009-05-06 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 11 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
Nustato:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji I. M. ir V. L. 2010 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, L. Č. priklausančios sodybos kieme, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, ypatingai žiauriai nužudė du žmones, iš kurių vienas buvo bejėgiškos būklės, tokiomis aplinkybėmis: V. L. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam Š. Č. į veidą, po ko jam parkritus ant žemės, I. M. metaliniu ratlankiu smogė Š. Č. į galvos sritį ir abu nutempę Š. Č. į kitą vietą, bendrai veikdami – metaliniu profiliu (kampuočiu), mediniu pagaliu ir kastuvu, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, kojomis šokinėjo ant nukentėjusiojo Š. Č. galvos, pilvo ir kitų kūno vietų, tokiu būdu ne mažiau kaip devyniolika smūgių padarydami jam muštines žaizdas kaktoje, kairiame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžius, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairiame klube ir nugaroje, dėl ko Š. Č. nuo daugybinių galvos sužalojimų visumos mirė. Kaltinamieji I. M. ir V. L., tęsdami nusikalstamą veiką, pro nerakintas duris įsibrovė į toje pačioje sodyboje esantį gyvenamąjį namą, kur V. L. grėbliu, o I. M. metaliniu laužtuvu tyčia bendrai sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į galvos sritį bei ne mažiau kaip du smūgius į kitas kūno vietas kambaryje lovoje miegojusiam L. Č., taip jam padarydami muštines žaizdas kaktoje, smakre, viršugalvio ir pakaušio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste, kraujosruvas kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, skeveldrinius kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pagrindo kaulų – nosikaulių, viršutinio ir apatinio žandikaulių, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio lūžius su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas kairio peties sąnario srityje ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis L. Č. mirė; iš kambario pagrobė nukentėjusiajam L. Č. priklausančio automobilio „VW Golf“ raktelius, iš namo verandos du akumuliatorius (bendros 550 litų vertės), panaudodami užvedimo raktelius, pagrobė kieme buvusį 2 500 Lt vertės lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20 litrų dyzelinio kuro (bendros 50 Lt vertės), t. y. iš viso 3 100 Lt bendros vertės turtą, ir pagrobė dokumentą, t. y. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C 294125, kurį panaudojo parduodami automobilį.
Tokiu būdu abu kaltinamieji, plėšimo metu panaudodami metalinį ratlankį, metalinį profilį (kampuotį), medinį pagalį, kastuvą, metalinį laužtuvą ir grėblį tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė du žmones, t. y. sukeldami didelį fizinį skausmą bei kančias ir padarydami daugybinius kūno sužalojimus itin žiauriai nužudė Š. Č. ir bejėgiškos būklės L. Č., kurį apiplėšė įsibrovę į patalpą ir pagrobė dokumentą, kurį panaudojo.
Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010-05-23 jis, V. L., A. Č., E. K. ir M. J. sugalvojo nuvažiuoti į Biržus. Vežė vienos iš merginų draugas, vardu Mantas. Atvykus į Biržus, pirmiausia nuvežė M. J. iki jo tėvo namų, po to užsuko į savo tėvų namus ir, važiuojant į Panevėžį, sugalvojo užvažiuoti pas seną pažįstamą Š. Č. ir kartu jo paprašyti kuro. Nuvažiavę sustojo prie kelio ir jis su M. J. nuėjo pakviesti Š.. Š. išėjo iš namų ir sutiko su jais išgerti. Gėrė prie jo namų esančio griovio. Šarūnas davė 5 litrus kuro, įpylė kurą į mašiną, nes jie planavo važiuoti išgerti į Žaliojoje girioje esantį kempingą, bet išgėrę liko vietoje ir toliau gėrė ne toliau kaip už 500 metrų nuo Š. namų. Vakare visi išvažiavo į Panevėžį, pasiliko jis, V. L. ir Š.. Jis ir V. L. neišvažiavo su savo draugais, nes norėjo, jog į Panevėžį važiuotų visi šeši, t. y. ir Š., bet šešiems jų mašinoje buvo per mažai vietos, vairuotojas nesutiko vežti. Jis ir V. L. draugams pasakė, jog bandys Š. įkalbėti, kad jis kartu su jais važiuotų į Panevėžį. Jis įkalbinėjo, kad Šarūnas pasiimtų mašiną ir nuvežtų juos į Panevėžį, bet Š. nesutiko, sakė, kad tada jo neįsileis į namus. Galimai jie kažką jam piktai pasakė, jis atkirto keiksmažodžiu ir nuo to prasidėjo konfliktas. Jis (kaltinamasis I. M.) pirmas sudavė Š. smūgį. Paėmė ratlankį ir į priekinę galvos dalį sudavė kažkiek smūgių, kiek konkrečiai neprisimena. Po smūgių Š. Č. nugriuvo. Jis manė, kad Š. ant kelio guli dėl girtumo ir patraukė jį, kad ant jo kas nors neužvažiuotų. Tempiant Š. nuo kelio, jis buvo su sąmone, kažką murmėjo. Jį patraukus, vėl įsiplieskė konfliktas ir jis (kaltinamasis) panaudojo ilgą metalinį kampuotį, su kuriuo 2–3 kartus sudavė Š. per galvą, jį spardė ir šokinėjo jam ant krūtinės. Nematė, ar ant jo šokinėjo V. L.. Kastuvo iš viso sodyboje nebuvo. Nematė, ar V. L. kuo nors sudavė Š., jo rankose nematė jokio daikto. V. L. galėjo jam padėti nutempti Š.. Po to jis (kaltinamasis) nusprendė eiti į sodybą, nes ten stovėjo automobilis ir jis norėjo paieškoti mašinos raktelių. Namo viduje, kambaryje pamatė veikiantį televizorių ir L. Č., kuris tuo metu prabudęs ir pusiau atsisėdęs lovoje ėmė ant jo garsiai rėkti. Tuomet jis rankoje atsineštu apie metro ilgio metaliniu laužtuvu apvaliu galu, 2–3 kartus sudavė L. Č. į galvą. Nepagalvojo, kad savo veiksmais galėjo L. Č. užmušti. Kur tuo metu buvo V. L., jis nežino, taip pat nematė, ar jis (L.) mušė L. Č.. Nei kastuvo, nei grėblio neturėjo, jais nieko nemušė. Ant sekcijos buvo padėti keli automobilio raktų ryšuliukai. Jis atpažino, kurie raktai yra „VW Golf“ ir juos paėmė, taip pat jis vienas iš patalpos paėmė du akumuliatorius. Mašinos dokumentai buvo mašinos dėtuvėje. Jis sėdo prie vairo, tačiau mašina neužsikūrė. Ją bandė užkurti kartu su V. L.. Paaiškėjus, kad mašinoje nėra kuro, jie nupjovė traktoriaus kuro žarną ir įsileido ne daugiau kaip 7 litrus dyzelino, kita – didesnė dyzelino dalis galėjo išbėgti ant žemės. Iš kambario neėmė nei piniginės, nei mokėjimo kortelių, nei telefono. Automobiliu „VW Golf“ kartu su V. L. grįžo į Panevėžį, pas tas pačias merginas, kur buvo palikti jo ir V. L. daiktai, ten nusirengė ir išmetė savo kruvinus marškinėlius, pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. Bevažiuojant pamatė, kad gali baigtis kuras, todėl jis pasiūlė nuvažiuoti pas savo draugą A. K., gyvenantį už Saločių. Jo paties nerado, buvo jo darbininkas, kuris davė kuro. Po to važiuojant pasirodė, kad mašina yra nelabai techniškai tvarkinga, todėl abu nutarė ją parduoti. Jis (kaltinamasis I. M.) pateikė savo dokumentus ir mašiną pardavė. Mašinos numerius ir jos dokumentus pasiėmė ir vėliau išmetė pievoje. Po kelių dienų, kurias praleido Panevėžyje, buvo sulaikytas. Nusikalstamas veikas padarė tik dėl girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes manė, jog sakydamas, kad nusikaltimą padarė kartu su V. L., taip palengvins savo kaltę.
Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-05-21 buvo paleistas iš Pasvalio areštinės ir sugrįžo į Biržus. Po to su I. M. nuvažiavo į Panevėžį. 2010-05-23 sugalvojo važiuoti į Biržus. Biržuose pirmiausia nuvažiavo iki M. J. namų, paskui į alaus daryklą, nusipirko alaus ir jį gėrė. Jau nusprendus važiuoti į Panevėžį, važiuojant link Pabiržės, I. M. pasiūlė užsukti pas Š. Č. atsigerti alaus. Atvykę prie sodybos sustojo kelyje, nes toliau buvo šunų. Jis liko mašinoje su A. ir vairuotoju, o I. M. su M. J. nuėjo pasikviesti Š.. Jie grįžo su Š. ir visi kartu gėrė prie tilto. Š. buvo atvažiavęs su traktoriumi, kuriuo jie važinėjosi, nes buvo girti. Po to M. J., A. ir vairuotojas sugalvojo važiuoti namo. Jie sakė, kad jų palauks ir išvažiavo. Pasilikę ant keliuko jis, I. M. ir Š. Č. toliau gėrė. I. M. susikivirčijo su Š. Č., susistumdė, susimušė, vėl gėrė ir I. M. mušė Š. Č.. Jis pats buvo apie 5 metrus nuo tos vietos, kur buvo mušamas Š., buvo girtas ir į tas muštynes nekreipė dėmesio, Š. negyvo nematė. Parodymų patikrinimo metu viską rodė bet kaip, nes negali pasakyti ir neatsimena, kokiais daiktais I. M. mušė nukentėjusįjį. Jis pats į gyvenamojo namo vidų įėjęs nebuvo ir nematė, ar ten buvo įėjęs I. M.. Jis (kaltinamasis) ant kelio buvo likęs vienas, I. M. buvo kažkur dingęs. Išvažiavo pasakęs, kad važiuoja nupirkti alaus. Vėl atvažiavęs I. M. liepė jam sėsti į mašiną ir jie išvažiavo, Š. matė sėdintį prie šiltnamio. Į Panevėžį visą kelią vairavo I. M.. Grįžę į Panevėžį pas merginas, užėjo tik pasiimti savo daiktų, tačiau tuo metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad Č. negyvi. Automobilio pardavime dalyvavo, žinojo, kad parduoda ne savo mašiną. Pirminiai jo (kaltinamojo) parodymai melagingi. Iš areštinės grįžęs draugas jam padavė laišką, kuriame buvo prašoma dėl šio nusikaltimo prisiimti kaltę, jis taip ir padarė. Tuo metu jo jau ieškojo policija. Kas buvo tame laiške parašyta, tą jis ir sakė. Pirmą kartą buvo apklaustas dalyvaujant advokatui. Per apklausą daugiau kalbėjo pati tyrėja. Apklausiamas nurodė tokias aplinkybes, kokios jam buvo nurodytos laiške. Būtent iš jam perduoto laiško suprato, ką turi sakyti ir, nuėjęs į policiją, pasidavė bei viską parašė.
Be kaltinamojo I. M. dalinio savo kaltės pripažinimo, abiejų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojas nusikalstamas veikas grindžiama įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad pažįsta tik V. L., kuris kartais atvažiuodavo į kaimą ir į butą mieste. Jis buvo sūnaus Š. pažįstamas, dažnai jo ieškodavo. Paskutiniu metu Š. su juo nenorėjo bendrauti. Jeigu Š. su juo išeidavo, tai grįždavo sumuštas. Sūnus sakydavo, kad nenori su V. L. bendrauti, nes V. L. jį šantažuoja. V. L. maždaug prieš metus iki įvykio buvo sumušęs Š.. Sūnus dėl to niekur nesikreipė. Gegužės 23 d. ji susiginčijo su savo vyru L. Č. ir apie 18–19 val. nuėjo miegoti į ūkinį priestatą, esantį nuo namo apie 300 metrų, prieš tai paprašiusi sūnaus Š., kad jis apie 21–22 val. ją pakeltų važiuoti pas gyvulius. Atsibudo ir atsikėlė pradėjus švisti. Kadangi pro kambario langą matėsi, kad kambaryje dega šviesa, įėjusi į kambarį išjungė veikiantį, bet nieko neberodantį televizorių ir, pasukusi galvą, pamatė kruviną sieną bei lovoje gulintį savo vyrą, kuris dėl sužalojimų buvo nebepanašus į save, jo pulso nebeužčiuopė, dėl to labai išsigandusi išbėgo į lauką. Pamatė, kad kieme nebėra mašinos, bėgdama pro tvartą, pasuko galvą į sodą ir pamatė gulintį žmogų. Jo galva buvo iki pusės susmigusi į žemes, o kita pusė taip sukapota, kad nebuvo įmanoma pažinti. Sūnų pažino tik iš rūbų ir rando. Prie sūnaus lavono buvo numestas kastuvas ir kruvinas ratlankis, matėsi tempimo žymės, kieme buvo kraujo klanas. Kartu su mašina buvo dingę automobilyje buvę jos vairuotojo pažymėjimas, mašinos dokumentai ir rakteliai. Iš namo verandos buvo dingę du geri traktoriaus akumuliatoriai, kambaryje iš sekcijos buvo dingusi vyro piniginė, kurioje buvo apie 100 Lt, dvi jo mokėjimo kortelės ir dokumentai. Automobilio rakteliai tik nakčiai būdavo atnešami į kambarį ir padedami ant sekcijos. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų ilgą laiką gulėjo ligoninėje, neurologijos skyriuje, nuo išgąsčio buvo trūkęs ausies būgnelis, iki šiol jaučiasi blogai. Prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji V. C. parodė, kad kaltinamasis I. M. yra jos nužudyto brolio Š. klasės draugas, V. L. taip pat bendravo su broliu Š., tačiau jie jų sodyboje lankydavosi nedažnai. 2010-05-24 paskambino jos brolio A. žmona ir pranešė, kad nužudyti tėvas ir brolis Š.. Jai nuvykusi į tėvų sodybą, jų kūnai jau buvo išvežti, tačiau matėsi kraujo žymės ant keliuko, kur brolis buvo temptas, kambaryje ant sienos buvo tėvo kraujas. Namų svetainėje viskas buvo sujaukta, iš sekcijos išverstos knygos, dingę akumuliatoriai, ūkininkų dokumentai. Jos santykiai su tėvu ir broliu buvo artimi. Tėvą ir brolį palaidojo ji kartu su savo motina D. Č.. Kadangi mokėjimo kortelės buvo pavogtos, tai motinai neturint reikiamo pinigų kiekio, ji padengė didžiąją laidotuvių išlaidų dalį. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl artimų žmonių nužudymo patyrė didelę psichologinę traumą, su broliu santykiai buvo itin artimi, jam mokantis Vilniuje abu daug bendravo, jis pas ją gyveno. Po tėvo ir brolio nužudymo mama turėjo už savikainą parduoti ūkį.
Liudytojas A. Č. parodė, kad gyvena atskirai nuo tėvų, kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2010-05-23 tėvų namuose nebuvo, apie tėvo ir brolio nužudymą sužinojo 2010-05-24 apie 6 val. ryto, kuomet jam paskambino ir apie tai pranešė. Atvykęs į tėvų namus, kuriuose iki mirties gyveno tėvas L. Č., brolis Š. Č. bei mama D. Č., apžiūrėjo kambarius ir sodybą. Pastebėjo, kad nebebuvo tėvo piniginės, kurioje galėjo būti apie 100 Lt, nes tą dieną tėvas buvo pirkęs malūną ir maždaug tiek pinigų turėjo likti, kambario sekcijoje rado išverstus popierius, verandoje neberado dviejų traktoriaus akumuliatorių, traktoriui buvo nupjauta žarna ir išleista apie 50 l dyzelinio kuro bei buvo dingęs tėvo automobilis, kuris buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas. Automobilio dokumentai ir rakteliai buvo laikomi mašinoje. Mano, jog kaltinamieji brolį nužudė dėl to, kad jis nevežė jų su mašina į Panevėžį, o tėvą dėl to, kad jis nedavė jiems pinigų. Kaltinamuosius, kurių tuo metu nei vardų, nei pavardžių nežinojo, kartais matydavo su savo broliu Š. Č. Biržuose, (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena ir jis pats. Nors brolis nesisakė, bet matėsi, kad paskutiniu metu jis buvo kažko išsigandęs, nebeturėdavo pinigų.
Liudytojas M. J. parodė, kad kartu su kaltinamaisiais važiavo į Biržus pasiimti savo daiktų. Pavakary važiuodami atgal į Panevėžį, užsuko į alaus daryklą, nusipirko alaus ir sugalvojo užvažiuoti pas Š. Č.. Nuvažiavę prie sodybos išsikvietė Š. ir prie upelio kartu gėrė, kalbėjosi, klausėsi muzikos. Kažkuriuo metu iš namo buvo išėjęs ir Š. tėvas, bet Š. liepė jam eiti vidun ir netrukdyti. Kai vakarop jau reikėjo grįžti į Panevėžį, kaltinamieji pasakė, kad jie liks ir patys kaip nors parvažiuos. Jis pagalvojo, kad gal jie parvyks su kokia nors pakeleivinga mašina ir išvažiavo. Grįžus į Panevėžį ir besiruošiant eiti miegoti, atvažiavo ir kaltinamieji. Jie sakė, kad grįžo su mašina bei pasakė, kad nebėra Š. ir jo tėvo. Jis nepatikėjo tuo, kad jie užmušė Š. ir jo tėvą ir manė, kad jie juokauja. Kaltinamieji apie tai pasakodami buvo ramūs, be to, kartu begeriant jokių konfliktų nebuvo kilę. Jie nepasakojo, kaip tai padarė. Į kaltinamųjų rūbus jis nekreipė dėmesio, bet pamena, kad ant V. L. marškinėlių matė kraujo dėmes. Kaltinamieji greitai susirinko daiktus ir išvažiavo. Kitą dieną, t. y. pirmadienį, dar buvo susitikęs su kaltinamaisiais ir jie minėjo, kad Pasvalyje pardavė automobilį, nesakė, kiek pinigų už jį gavo, tačiau vaišino jį (liudytoją) alumi.
Liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamieji yra jos pažįstami, nes visi yra kilę iš Biržų. 2010 m. birželio mėn. ji pasiliko namie, o A., I., V., M. ir M. po pietų išvažiavo į Biržus pasiimti daiktų. Vakare apie 23 val. pirmiausia grįžo A. su M., juos parvežė M., o kaltinamieji I. su V. pasiliko Biržuose. Po 15–20 min. jie taip pat grįžo, labai trumpai pabuvo ir vėl išėjo. Kaltinamieji grįžę juokdamiesi pasakė, kad nebėra Š. su tėvu, minėjo, kad susimušė. Ji tuo nepatikėjo, kadangi kaltinamieji kalbėjo juokaudami. Ji pažinojo Š.. Jie (kaltinamieji) ir anksčiau su Š. mušdavosi, tačiau vis tiek susitikdavo, nes buvo draugai. Kai kaltinamieji grįžo, matėsi, kad jie buvo girti ir visiems būnant virtuvėje juokdamiesi pasakė, kad nebėra Š. su tėvu. Jie sakė, kad mušė tarsi lauke su ratu ar basliu. Jai atrodo, kad jie grįžo su mašina, buvo apsirengę tamsiais bridžais ir marškinėliais. I. balti marškinėliai pilvo srityje buvo kruvini, jis juos nusirengė ir išmetė į šiukšlių maišą. Jis rodė pamuštą pirštą, todėl ji pagalvojo, kad kraujas nuo piršto. Vėliau šiukšlių maišą jos išnešė ir tik po kurio laiko per televizorių išgirdo apie tai, kad Š. ir jo tėvas buvo nužudyti. A. pasakojo, kad iš pradžių pas Š. sodyboje buvo visi, tik vėliau kaltinamuosius paliko, laukė jų, bet jie nepasirodė, tada grįžo namo. Kaltinamieji lyg sakė, kad jie patys jų ieškojo, bet nerado ir sugrįžo patys. Su kaltinamaisiais kitą dieną po pietų buvo susitarę susitikti ir susitiko miesto centre.
Liudytoja A. Č. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. 2010 m. gegužės mėn. M. P. savo mašina M. J., kaltinamuosius ir ją pačią pavežė iki Biržų, nes M. J. reikėjo į namus parvežti savo daiktus, kuriuos laikė jos ir E. K. nuomojamame bute. I. M. jau Panevėžyje minėjo, kad nori aplankyti Š. Č.. Pirmiausia nuvažiavo į M. J. namus, po to privažiavo prie I. M. namų. Jis buvo užėjęs į savo tėvų namus, bet greitai grįžo. Važiuodami link Panevėžio sugalvojo užsukti pas Š. Č.. Nuvažiavus prie sodybos, kažkuris iš kaltinamųjų nuėjęs pasikvietė Š., kad jis ateitų iki gatvės kartu su jais pasėdėti ir išgerti alaus. Matė, kad Š. vijosi jo tėvas, atrodė, kad jie pykosi. Truputį pabuvę kartu, su M. P. nuvažiavo į degalinę nupirkti cigarečių ir dar alaus. Sugrįžę rado kaltinamuosius jau prie upelio, ten jie gėrė alų, jokių pykčių nebuvo. Po to vaikinai sugalvojo pasivažinėti Š. tėvo mašina, bet atvažiavo ir važinėjosi Š. traktoriumi. Prisimena, kad I. M. klausė Š., ar sodyboje yra daugiau žmonių, o Š. pasakė, kad nėra. Kadangi jau buvo vėlus metas, todėl ji, M. J. ir M. P. nutarė važiuoti namo į Panevėžį, kalbino kartu važiuoti ir kaltinamuosius. Jie pasakė „jūs važiuokit ir palaukit mūsų Pabiržėje, mes atvažiuosime“. Suprato, kad juos į Pabiržę atveš Š., nors kai jie tai sakė, Š. negirdėjo, nes tuo metu jau buvo nuėjęs link savo namų. Š. nueidamas neatsisveikino. Jis pasakė „einu aš namo“ ir nuėjo, jie nesuprato, ko jis ten nuėjo. Jie išvažiavo susitarę su kaltinamaisiais susitikti Pabiržėje, prie bažnyčios esančioje aikštelėje. Kaltinamieji nesakė, dėl ko jie pasilieka prie Č. sodybos. Kadangi kaltinamieji paprašė, kad jie (liudytoja, M. P. ir M. J.) lauktų jų Pabiržėje, o ne toje pat vietoje, todėl jie ten ir nuvažiavo. Nuvažiavę į sutartą vietą, laukė apie valandą laiko, tačiau kaltinamieji neatvažiavo. Tuomet jie (liudytoja, M. P. ir M. J.) važiavo atgal pro tą sodybą, kur paliko kaltinamuosius, bet ten žmonių nebesimatė, ir jie išvažiavo namo į Panevėžį, nes lauke jau buvo sutemę. Išvažiuodami dar kartą pravažiavo pro Pabiržę, ten kaltinamųjų nebuvo. Grįžusi namo į Panevėžį, ji nuėjo į vonią persirengti, tuo metu kažkas paskambino į duris. Išėjusi iš vonios pamatė, kad jau grįžo kaltinamieji. Kaltinamieji grįžo po 10–15 minučių po jų pačių sugrįžimo Ji ir E. K. nuėjo miegoti, o jie dar kažką šnekėjo. Jie (kaltinamieji) sakė, kad grįžo su Š. mašina ir minėjo, kad sumušė tėvą ir sūnų. Ant I. M. marškinėlių dešinio peties buvo nedidelė kraujo dėmė ir maži taškiukai pilvo srityje. M. J. tą naktį miegojo pas jas ir rytą pasakė, kad I. M. kažką išmetė į jų šiukšlių maišą. Ji pažiūrėjo šiukšlių maišą ir jame pamatė marškinėlius, kuriais vilkėdamas jis grįžo naktį ir ant kurių buvo kraujo žymių. Kitą dieną E. išnešė šiukšles. Tą dieną su kaltinamaisiais buvo susitikę miesto centre. Paklausus kur buvo visą naktį, jie sakė, kad norėjo išvažiuoti pasivažinėti, sakė, kad nebėra Š., tačiau ji tuo patikėjo tik tada, kai per televizorių buvo pranešta apie žmogžudystę ir suprato, kad tai kaltinamųjų darbas. Liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi (T. 2, b. l. 80–82).
Liudytojas M. P. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2010-05-23 jis atvažiavo į namus pas A., gyvenančią Panevėžyje prie „S.“ ar „R.“ parduotuvių. Ten buvo abu kaltinamieji, M. J. bei draugai, kurių vardų neatsimena. Paprašė, kad jis pavežtų juos iki Biržų ir, jam sutikus, apie pietus išvažiavo. Iš pradžių nuvažiavo į kažkieno namus Biržuose, paskui iki kito vaikinuko namų. M. J. iš namų pasiėmė telefoną kad jį parduotų ir turėtų pinigų. Jis (liudytojas) nusipirko iš M. J. telefoną už 50 ar 70 Lt. Paskui visi nuvažiavo į Biržų alaus daryklą, nusipirko alaus. Tada nuvažiavo už 6–7 km nuo Pabiržės į laukus, kur stovėjo vienas namas, sustojo apie 150 metrų atstumu nuo sodybos. Kaltinamieji iš to namo pasikvietė draugą ir prie kelio kartu su juo gėrė alų. Pritrūkus cigarečių, jis su A. nuvažiavo iki Biržų degalinės, nupirko ir jiems atvežė cigarečių ir butelį alaus, kurį jie toliau gėrė. Jie išgėrė 3–4 „pūsles“ 8 laipsnių stiprumo alaus. Jis, A. ir M. J., laukdami kaltinamųjų, sėdėjo mašinoje, o kaltinamieji ir tas vaikinas gėrė. Kaltinamieji iš sodybos atėjusio vaikino Š., su kuriuo kartu gėrė, klausė, kur jo motina, o jis pasakė, kad dirba. Vaikino tėvą matė girtą lakstantį po laukus. Jis savo tėvą nuvijo į namus, nes taip jam liepė kaltinamieji. Kadangi jau buvo vakaras, jis (liudytojas) norėjo grįžti į Panevėžį. Jam nutarus važiuoti ir paklausus kaltinamųjų, ar važiuos kartu, jie pasakė, kad atvažiuos vėliau. Kaltinamieji sakė, kad į Pabiržę atvažiuos su mašina, lyg su „Golfu“. Jis suprato, kad su antrąja mašina turėjo važiuoti kaltinamieji ir vaikinas iš sodybos. Jis (liudytojas) Pabiržėje laukė dėl to, kad niekas iš jų neturėjo teisių ir sakė, kad važiuos jam iš paskos. Nuvažiavęs iki Pabiržės kaimelio, apie pusvalandį jų laukė aikštelėje prie bažnyčios, tačiau jie taip ir neatvažiavo. Tada jie (liudytojas, A. Č. ir M. J.) vėl atvažiavo iki tos pačios vietos netoli sodybos, kur buvo kartu su kaltinamaisiais, tačiau nieko neberado, visur buvo tamsu, nieko nesimatė ir jie apsisukę, vėl pro Pabiržę nuvažiavo į Panevėžį. Prie sodybos nuo atvykimo prabuvo iš viso apie keturias valandas. Bendravo visi kartu, tik jis ir Aušra negėrė, M. J. irgi buvo kartu. Visi bendravo gražiai. Tie, kurie gėrė, buvo vienodai girti, tačiau, jo manymu, pagal savo sveikatos būklę mašiną vairuoti galėjo. Kitą dieną buvo atvažiavęs pas Aušrą, ji pasiūlė kur nors nuvažiuoti, susitarė susitikti su kaltinamaisiais. Nuvažiavo į centrą, po to – iki Ekrano marių. Kaltinamieji buvo atvažiavę su kita mašina. Sakė, kad išvakarėse turėjo mašiną ir grįžo atskirai.
Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamuosius yra matęs vieną kartą pavasarį, kai nakties metu jie ir L. R. atvažiavo pas jį automobiliu „VW Golf“. Jie visi buvo išgėrę, pas jį dar atsinešė „pūslę“ alaus. L. R. pasakė, kad reikia jo (liudytojo) pagalbos. Jis pagalvojo, kad pagalbos reikia Laisvūno seneliams, todėl sutiko kartu važiuoti. Automobilį vairavo kažkuris iš kaltinamųjų, jie abu (kaltinamieji) sėdėjo priekyje. Automobiliu visi nuvažiavo į Biržų pusę pas Laisvūno senelius, jam nuėjus pas juos, jie palaukė mašinoje, nes ketino dar važiuoti į Biržus pirkti alaus. Važiuojant sugedo mašinos važiuoklė, todėl nutarė priduoti ją į metalo laužą. Pro Saločius nuvažiavo į Ustukius, palaukė prie supirktuvės kol ją atidarys bei apie 8 val. ryto atėjus savininkui, kaltinamieji automobilį pardavė. Jie patys tarėsi su supirkėju, o jis ir L. R. laukė kieme. Pardavę automobilį, kaltinamieji iš jo pasiėmė tik du krepšius, o du akumuliatoriai, kurie buvo padėti automobilio salone po užpakaline sėdyne, liko automobilyje. Kaltinamieji pasiėmė automobilio numerius ir dokumentus. Po to visi pėsti nuėjo į Pasvalį, ten kaltinamieji davė 20 Lt, kad jis ir L. R. autobusu grįžtų į namus, po to su jais išsiskyrė.
Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamuosius yra matęs vieną kartą. Jie pas jį į namus buvo atvažiavę rytą prieš 8 val., pasiūlė jam pirkti mašiną – baltą trečios kartos „VW Golf“. Iš viso buvo trys ar keturi vaikinai. Jis pasakė, kad jie palauktų prie darbo. Atėjęs į darbą, iš jų nupirko automobilį, tikslios pirkimo kainos neprisimena, bet galėjo už jį sumokėti iki 1000 litų. Neprisimena, kam konkrečiai sumokėjo pinigus. Numerius ir dokumentus jie pasiėmė, nes sakė, kad automobilį reikia išregistruoti. Automobilyje jokių daiktų nebuvo likę, kadangi jis pats apžiūrėjo automobilio vidų ir bagažinę. Vaikinai sakė, kad automobilį iš kažko nusipirkę, jis blogai važiuoja, jiems reikia pinigų, reikia išvažiuoti ir dėl to parduoda. Mašina buvo važiuojanti, tačiau visa tarškanti. Vaikinai sakė, kad išregistruos ir jam atveš išregistravimo lapą, todėl jis nespėjo nieko sutvarkyti, nes kitą dieną atvažiavo policija. Jis jokių dokumentų tada neįformino, tik turėjo nusirašęs ant lapelio mašinos duomenis ir pardavusio asmens pavardę. Jie turėjo kažkokį dokumentą, techninį pasą ir pagal jį jis ir surašė ant lapelio duomenis, kas pardavė ir kieno automobilis, taip apsidrausdamas, kad mašina nebūtų vogta.
Liudytoja N. G. parodė, kad byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Įtariamojo I. M. parodymai buvo nuoseklūs, iš karto buvo padarytas jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje, kurio metu buvo filmuojama. V. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie sutapo su I. M. parodymais, bet jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo padarytas vėliau, kadangi V. L. iš pradžių nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jam gėda, nes su Š. Č. buvo draugai. Vėliau, t. y. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, sutiko važiuoti ir viską parodyti. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu V. L. pakeitė savo ankstesnius parodymus.
2010-05-26 apklaustas kaip įtariamasis I. M. parodė (T. 3, b. l. 68–72), kad A. Č., M. J. bei M. P. išvažiavus, visi trys, t. y. jis, V. L. ir Š. Č., nuėjo į Č. sodybą. Ten Š. Č. pradėjo įkalbinėti, kad jis pasiimtų automobilį „VW Golf“ ir važiuotų į Panevėžį. Š. Č. tai daryti atsisakė ir pasakė keletą keiksmažodžių. Po šių žodžių V. L. kumščiu trenkė Š. Č. į galvą, jis parkrito ant žemės. Tada I. M. paėmė ratlankį ir juo trenkė Š. Č. į galvą bei dar keletą kartų kažkuris iš jų sudavė metaline štanga. Tuo metu Š. Č. buvo gyvas, kažką murmėjo. Po suduotų smūgių abu su V. L., suėmę nukentėjusįjį už rūbų pečių srityje, nutraukė jį už ūkinio pastato, paguldė ant nugaros ir ten jis sudavė į galvos sritį ilgu metaliniu kampuočiu bei abu pašokinėjo ant viso Š. Č. kūno – galvos, pilvo ir kitų kūno vietų. Tada kampuotį paliko šalia Š. Č. ir pasiėmę šalia ūkinio pastato buvusias dvi štangas (kad nepultų L. Č.), abu nuėjo į gyvenamąjį namą ieškoti automobilio raktelių, nes norėjo pasiimti automobilį „VW Golf“. Užėjus į vieną gyvenamajame name buvusių kambarių lovoje rado miegantį L. Č.. Šis prabudo ir kažką neaiškiai sumurmėjo. Tada abu atsineštomis štangomis sudavė po keletą kartų į galvos sritį nukentėjusiajam ir šis nutilo. Apžiūrėjęs sekcijos lentyną rado automobilio raktelius, kitame kambaryje du akumuliatorius. Tuo metu V. L. iš kažkur atsinešė grėblį ir dar keletą kartų sudavė juo į galvą L. Č.. Rastus akumuliatorius iš kambario ir verandos jis išnešė ir sudėjo į „VW Golf“ automobilį, o V. L. tuo metu sėdėjo automobilyje ir bandė jį užkurti. Štangas numetė lauke. Prieš išvažiuojant nupjovė vieno iš kieme stovėjusio traktoriaus kuro žarną ir į plastikinę 20 litrų talpos tarą prisipylė apie 4 litrus dyzelinio kuro, kurį po to supylė į automobilį, ir išvažiavo iš sodybos. Iš pradžių automobilį vairavo jis pats, po to V. L., juo atvažiavo į Panevėžį pas A. Č. ir E. K.. Ten persivilko kruvinus drabužius ir vėl abu išvažiavo. Bute buvusioms merginoms pasakė, kad sumušė abu Č. ir paėmė automobilį. Kitos dienos ryte pagrobtą automobilį už 700 Lt pardavė Pasvalio rajone Ustukių kaime. Pardavimą įformino savo vardu, o automobilio dokumentus suplėšė ir išmetė.
2010-05-27 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu I. M. parodė sodybą, esančią Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir paaiškino įvykio aplinkybes, parodė kur ir kokiu būdu jis bei V. L. pavartojo smurtą Š. ir L. Č. atžvilgiu. Parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas 3 m ilgio „U “ formos metalinis strypas – profilis (T. 3, b. l. 73–77 ).
2010-05-31 V. L. parašė prisipažinimą, kuriame išdėstė Š. ir L. Č. nužudymo bei plėšimo, įsibraunant į patalpą, aplinkybes. Prisipažinime V. L. nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su jo parodymais, kuomet jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Prisipažinime nurodyta, jog po įvykio jis buvo išsigandęs, visą savaitę buvo soduose, kol pats atėjo į policijos komisariatą pasiduoti (T. 4, b. l. 69–70).
2010-05-31 kaip įtariamasis apklaustas V. L. parodė, jog, kai A. Č., M. J. ir M. P. išvažiavo nuo Č. sodybos, pažadėję jų palaukti, jis ir I. M., būdami neblaivūs, kartu su Š. Č. nuėjo į sodybą. Š. Č. atsisakius juos automobiliu nuvežti iki Pabiržės, jis (V. L.) ant jo supyko ir paėmė, sulenkdamas savo ranką per alkūnę, jį už kaklo. Tuo metu I. M. ranka ar pagaliu sudavė pastarajam į galvą ir šis parkrito. Tada I. M. paėmė ratą („barabaną“) ir dar keletą kartų smogė juo į galvą nukentėjusiajam. V. L. taip pat smogė pagaliu ar armatūra Š. Č. į galvą bei krūtinę. Š. nesipriešino, atrodė, kad jis yra be sąmonės. Po to I. M. pasakė „varom, prasuksim malkų tėvui“ ir paėmė vamzdį, o jis (V. L.) – grėblį ir abu nuėjo į gyvenamąjį namą. Užėję į vieną gyvenamajame name buvusių kambarių, lovoje rado miegantį L. Č. ir atsineštais įrankiais abu sudavė po keletą smūgių. Į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, nepamena, bet jis pats miegančiam L. Č. grėbliu sudavė apie aštuonis smūgius. L. Č. prabudęs nebuvo. Po suduotų smūgių, jis (V. L.) išėjo į lauką sėdo į „VW Golf“ automobilį, I. M. tuo metu ieškojo automobilio raktų. Radęs raktus bandė užvesti automobilį, tačiau jis nesikūrė. Tada jis (V. L.) nutraukė kieme stovėjusio traktoriaus kuro žarną ir į plastikinę 20 litrų talpos tarą prisipylė apie 4–5 litrus dyzelinio kuro, jį supylė į automobilį ir abu iš sodybos išvažiavo į Panevėžį pas A. Č. ir E. K.. Bute dar išgėrė alaus ir abu su I. M. išvažiavo. Rytą pagrobtą automobilį už 600 ar 700 litų pardavė laužyne, esančiame Pasvalio rajone. Pardavimą įformino I. M. vardu. Piniginės ir banko kortelių iš Č. neėmė (T. 4, b. l. 76–79).
Iš V. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad jis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. L. parodė bei paaiškino, kad jis vienas mušė Š. Č., t. y. kad jis su Č. susiginčijo ir kaltinamasis sudavė jam kumščiu į galvą, nuo ko Š. Č. parkrito ant žemės. Tada jį spardė kojomis bei sudavė smūgius per galvą grėbliu ir pagaliu. Į gyvenamąjį namą užėjęs nebuvo ir L. Č. nemušė. Tai padarė vienas I. M.. Jokių daiktų, išskyrus automobilį, nepagrobė (T. 4, b. l. 103–106).
2010-12-08 atliktos akistatos tarp kaltinamųjų I. M. ir V. L. metu I. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė teisybę, o V. L. paaiškino, kad teisingus parodymus davė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (T. 3, b. l. 102–103).
Iš 2010-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų ir sodybos planų-schemų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta L. Č. gyvenamojoje sodyboje, esančioje Biržų r., Pabiržės sen., (duomenys neskelbtini) kaime. Sodyboje 8,4 metro nuo kelio ir 5,8 metro nuo mūrinio tvarto pietinės sienos, guli vyriškos lyties, apie 20–25 metų amžiaus lavonas su žymiais smurto požymiais galvos srityje. Lavono galva guli į šiaurės pusę, pasukta į kairę, rankos prie šonų, kojos ištiestos. Lavonas guli ant nugaros. Apžiūros metu nustatyta, kad po lavono galva, jos gulėjimo vietoje, pakėlus lavoną, buvo aptikta maždaug galvos formos, įdubusi žemė. Įdubimo gylis iki 5 cm. Galvos plote, daugiau kairėje jos pusėje yra matomas rusvos spalvos dėmės klanas. Šalia lavono, dešinėje, 15 cm nuo dešiniosios jo rankos, skersai kelio atžvilgiu, vienu galu į vakarus, kitu – į rytus, guli medinis apie 8–10 cm skersmens, 2,06 metro ilgio pagalys. Pagalio paviršiuje yra matomos rusvos spalvos, biologinės kilmės dėmės. Išilgai kelio, šiek tiek į šiaurės rytus, 0,75 metro į vakarus nuo medinio pagalio guli 3,2 metro ilgio metalinis profilis. Ant metalinio profilio, 1,09 metro nuo jo pietinio galo, yra matoma rusvos spalvos, apie 10, 12 cm skersmens rusvos spalvos biologinės kilmės dėmė, panaši į kraują. Prie lavono kojų, guli netvarkingai sumesto polietileno plėvelės gabalai. Ant plėvelės guli numestas kastuvas su mediniu kotu, kurio darbinė dalis padengta rusvos spalvos dėmėmis. Nuo rasto apžiūros metu lavono į vakarus (iki keliuko), o po to šiaurės kryptimi yra matomos vilkimo žymės. Vilkimo tako ilgis iki 16 metrų. Vilkimo pėdsakai baigiasi ties rusvos spalvos dėme, kuri yra ant žvyruoto kelio grindinio, 5,5 metro vakarų kryptimi nuo šiaurės vakarinio tvarto kampo. Rusvos spalvos dėmės skersmuo – 15 cm. Dėmė yra keliuko vidurinėje dalyje. Apžiūrint kieme stovintį traktorių MTZ 82, valst. Nr. 5813LE, rasta, kad ant traktoriaus padargų prikabinimo kablio stovi uždėtas 20 litrų talpos plastmasinis bakas, o apžiūrint traktoriaus variklinę dalį nustatyta, kad yra atidalinta kuro padavimo guminė žarnelė. Įėjus į gyvenamąjį namą ir praėjus verandą yra koridorius. Koridoriaus vakarinėje ir rytinėje sienose yra medinės durys, vedančios į kambarius. Praėjus pro duris, vedančias į svetainę, kambario šiaurės rytiniame kampe stovi išskleista sofa lova. Ant lovos užtiestas žalios spalvos užtiesalas, ant jo guli apie 55–60 amžiaus vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros. Lavono dešinioji ranka sulenkta per alkūnę, kairioji – iš dalies sulenkta prie kairiojo šono. Lavono galva pasukta į dešinę apie 45 laipsnių kampu. Veide matomi daugybiniai sužalojimai. Lavono rankos išteptos krauju. Ant lavono dešiniosios juosmens pusės ir dešiniosios kojos yra užmesta antklodė su šviesios spalvos užvalkalu. Ant patalynės matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant antklodės yra numesta plastikinio grėblio dantų dalis, kuri atidalinta mechaniniu būdu. Virš lovos, ant rytinės sienos matomas rusvos spalvos pėdsako šleifas. Šleifo kryptis iš apačios į viršų. Šleifo plotis iki 56 cm, aukštis iki 62 cm. Prie lovos, kairėje, tarp lovos ir durų, stovi medinė kėdė su atlošu, ant kurios padėta pagalvė su šviesios spalvos užvalkalu. Ant užvalkalo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrint kambarį, 2,25 metro nuo įėjimo durų į kambarį ir 1,75 metro nuo pietinės sienos, ant kambario medinių grindų rasta rusvos spalvos apskritimo formos dėmė, panaši į kraują. Dėmės skersmuo iki 6 cm. Įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint gyvenamosios sodybos teritoriją, nustatyta, kad sodybos vakarinėje pusėje, už keliuko, 2 metrai nuo jo, traktoriaus T25, valst. Nr. 9728LC (raidės rusiškos) kairėje, 13,5 metro nuo jo į šiaurę, stovi medinė pavėsinė. Nuo pavėsinės, pietvakarių kryptimi už 2,1 metro žolėje guli grėblys su mediniu kotu ir nulaužta plastikine dalimi – dantimis. Šalia grėblio guli metalinis laužtuvas su suriesta kilpa koto gale. Laužtuvo ilgis 113 cm, skersmuo iki 3 cm, kilpos skersmuo 13 cm. Ant minėtų objektų yra matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambaryje esančios sekcijos baras atidarytas, virš jo esančios knygų lentynos stiklinių durelių stiklas išdaužtas, ant stiklo šukių, rastų ant grindų, rasti du rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti skaidriose daktiloplokštelėse Nr. 2, 3, kambaryje kampe ant staliuko stovi vienas ant kito sustatyti du televizoriai (T. 1, b. l. 26–47).
Iš 2010-05-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 240/10 (05), matyti, kad Š. Č. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiajame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, akių vokuose, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžiais, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, tai komplikavosi kraujavimu į kvėpavimo takus, ūmiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu. Mirtis įvyko prieš 1,5 paros laiko iki lavono tyrimo 2010-05-25 15 val. nuo galvos sužalojimų visumos. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniolika smūgių, suduodant smūgius kumščiais, spardant bei laužtuvo rankenos galu. Sužalojimai padaryti greitai, vienas po kito suduodant vidutine bei stipria jėga. Visi sužalojimai priešmirtiniai. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje radosi jam ginantis nuo smūgių. Š. Č. lavono kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 74–77).
Iš 2010-05-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 239/10 (05) matyti, kad L. Č. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams skeveldriniams kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžiams bei išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Mirtis įvyko prieš 1,5–2 paras iki lavono tyrimo 2010-05-25 11 val. nuo galvos sužalojimų visumos. L. Č. nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje, smakre, viršugalvio ir pakaušio kairėje pusėje (iš viso 7), poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais nosyje, kairiame skruoste, kraujosruvomis kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, skeveldriniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pagrindo kaulų – nosikaulių, viršutinio ir apatinio žandikaulių, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio lūžiais su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais bukais, ribotus traumuojančius paviršius turinčiais daiktais, suduodant į galvos sritį ne mažiau kaip devynis smūgius, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku, ribotu, artimu savo forma stačiakampiui daiktu, suduodant vieną smūgį, odos nubrozdinimai – vienu trauminiu poveikiu daiktu, turinčiu dvi lygiagrečias, išsikišusias, trumpas briaunas. Sužalojimai padaryti per neilgą laiką iki mirties. L. Č. lavono kraujyje rasta 1,44 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 83–85).
Iš 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 242/10 (01) matyti, kad nuoplovoje nuo žolės prie šiltnamio, nuo kelio, nuo kampuočio, nuo kastuvo yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas Š. Č. DNR profilis su 99,99999999 ⁰/₀ tikimybe. Nuoplovose nuo laužtuvo kilpos, nuo grėblio dantų, nuo grindų svetainėje, nuo grėblio dalies yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas L. Č. DNR profilis su 99,99999999 ⁰/₀ tikimybe. Nuoplovoje nuo grindų pereinamajame kambaryje yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas I. M. DNR profilis su 99,99999999 ⁰/₀ tikimybe. Nuoplovoje nuo pagalio prie lavono yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, profilio, tinkamo identifikavimui, negauta (T. 1, b. l. 186–188).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 243/10 (01) matyti, kad ant užtiesalo, antklodės, pagalvės užvalkalo, paimtų įvykio vietos apžiūros metu kambaryje ir nuo lovos, kur buvo rastas L. Č. lavonas, yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas L. Č. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe (T. 1, b. l. 190–191).
Iš 2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 79/10 (01) matyti, kad Š. Č. pakaušio ir L. Č. kairio smilkinio žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Kokiu konkrečiu daiktu – įrankiu palikti šie metalizacijos pėdsakai, nustatyti negalima, nes tai rūšinės priklausomybės požymis. Neatmetama galimybė, kad Š. Č. pakaušio žaizda padaryta tirti pateikto laužtuvo rankenos galu (T. 2, b. l. 5–31).
Iš 2010-07-15 daktiloskopinės specialisto išvados Nr. 50-5-(duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas rankos pirštų pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokštelėje Nr. 3 (nuo stiklo šukės buvusios svetainėje ant stalo) yra paliktas I. M. kairės rankos didžiuoju pirštu (T. 2, b. l. 34–47).
Iš 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. R. atpažino V. L., kaip asmenį siūliusį iš jo pirkti automobilį „VW Golf“ (T. 1, b. l. 90–91).
Iš 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. R. atpažino I. M., kurio vardu buvo parduotas automobilis „VW Golf“ (T. 1, b. l. 92–93).
Iš 2010-05-24 pažymos apie transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso L. Č. (T. 1, b. l. 50).
Iš 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. savo iniciatyva pateikė atšviestą pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavėjas I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas L. Č. (T. 1, b. l. 57, 58).
Iš 2010-12-29 „Swedbank“ pažymos Nr. S/50783 matyti, kad L. Č. vardu buvo išduotos dvi mokėjimo kortelės: mokėjimo kortelė „VISA ELEKTRON“, Nr. 4483081020189229, ir Fiksuotų įmokų kortelė Nr. 5543996143249114 (T. 1, b. l. 170–171).
Iš 2010-06-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-45/2010 matyti, kad inkriminuojamų nusikaltimų veikų darymo metu I. M. psichikos sutrikimų neturėjo, jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabar I. M. psichika nėra sutrikusi ir jis neserga psichikos sutrikimu. Su I. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (T. 3, b. l. 188–189).
Iš 2010-06-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-46/2010 matyti, kad inkriminuojamų nusikaltimų veikų darymo metu V. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, dėl to jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabartiniu metu V. L. konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, bet dėl to jis gali visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir gali visiškai valdyti savo veiksmus. Jam šiuo metu nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (T. 5, b. l. 13–14).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas dėl tyčinio Š. Č. ir L. Č. nužudymo, plėšimo, dokumentų pagrobimo
Kaltinamasis I. M. neigia, jog prieš Š. ir L. Č. fizinį smurtą vartojo bendrai veikdamas su V. L. bei neigia norėjęs juos nužudyti. Taip pat neigia tai, kad juos nužudė siekdamas apiplėšti, t. y. savanaudišku tikslu. Kaltinamasis V. L. neigia, jog veikdamas bendrai su I. M., nužudė Š. Č. ir L. Č. bei įvykdė plėšimą įsibrovę į patalpą. Kaltinamasis I. M. ikiteisminio tyrimo metu apie Š. ir L. Č. nužudymo aplinkybes davė parodymus, kurie iš esmės atitiko kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir kuriuos jis vėliau pakeitė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu bei teisme. I. M. teisme pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, kad prieš Š. Č. ir L. Č. smurtavo bei L. Č. automobilį „VW Golf“ ir akumuliatorius pagrobė jis vienas. Kaltinamieji kaip įtariamieji buvo apklausti netrukus po įvykio (V. M. – po dviejų, V. L. – po septynių dienų), apklausos metu, dalyvaujant advokatams, abu davė iš esmės vienodus parodymus. Kiekvienas kaltinamasis apibūdino, kurioje vietoje, su kokiais įrankiais ir kokius konkrečiai smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų Š. Č. ir L. Č. atžvilgiu atliko kiekvienas iš jų bei nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes dėl savo veiksmų po nusikalstamų veikų atlikimo.
Liudytojos A. Č. ir E. K. parodė, kad kaltinamieji 2010-05-23 vakare grįžę į Panevėžį, pasakė, kad susimušė su Č. ir jų nebėra. Liudytoja E. K., kuri nebuvo 2010-05-23 kartu su kaltinamaisiais išvykusi į Biržus, parodė, kad grįžę jie sakė, jog mušė lauke su ratu ar basliu. Šiuos liudytojos parodymus visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai dėl Š. Č. nužudymo bei Biržų raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje Č. sodyboje, šalia Š. Č. lavono rastas medinis apie 8–10 cm skersmens, 2,06 metro ilgio pagalys, su jo paviršiuje matomomis rusvos spalvos, biologinės kilmės dėmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad Š. Č. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiajame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžiais, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, tai komplikavosi kraujavimu į kvėpavimo takus, ūmiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu. Š. Č. buvo suduota nemažiau kaip 19 smūgių. Š. Č. pakaušio žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Prie Š. Č. lavono kojų buvo rastas numestas kastuvas, su kraujo žymėmis bei šalia Š. Č. lavono rastas jau minėtas medinis pagalys. 0,75 metro į vakarus nuo medinio pagalio, rastas 3,2 metro ilgio, „U“ formos metalinis profilis (kampuotis), ant kurio rasta apie 10, 12 cm skersmens rusvos spalvos biologinės kilmės dėmė, panaši į kraują. Nustatyta, kad ant kampuočio ir ant kastuvo buvo rastas žmogaus kraujas – Š. Č. DNR profilis su 99,99999999 ⁰/₀ tikimybe. Š. Č. kraujas buvo rastas ir ant žolės prie šiltnamio bei ant kelio. Kaltinamasis V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad Š. ant kelio mušė ratlankiu, nutempęs mušė metaliniu kampuočiu, kurį parodymų patikrinimo įvykio vietoje pats ir parodė, bei šokinėjo ant krūtinės, tačiau neparodė, kad būtų mušęs pagaliu ar kastuvu. Tai patvirtina, kad šios objektyviai nustatytos aplinkybės visiškai patvirtina kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad Š. Č. ant kelio mušė ir sužalojo abu kaltinamieji, V. L. smūgiuojant Š. Č. į galvą ranka, po smūgio jam nugriuvus ant keliuko – I. M. smogiant į jo galvą metaliniu ratlankiu, po to abiem nutempus Š. Č. nuo keliuko už ūkinio pastato, kur I. M. smogė jam į galvą 3,2 m ilgio metaliniu profiliu (kampuočiu), V. L. – pagaliu ir kastuvu bei abu šokinėjo ant Š. Č. galvos, pilvo ir kitų kūno vietų. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu I. M. parodė, kad kastuvu jis nemušė ir kad kastuvo iš viso nebuvo, tačiau ant kastuvo, gulėjusio prie Š. Č. lavono, darbinės dalies buvo rastas Š. Č. kraujas. Tai patvirtina, kad Š. Č. buvo mušamas ir kastuvu. Š. Č. suduotų daugiausia į galvos sritį vidutinio stiprumo ir stiprių smūgių skaičius (19), 16 metrų ilgio tempimo kelias, kuriuo 1,83 m ūgio Š. Č. buvo velkamas nuo vienos mušimo vietos iki kitos bei mušimo metu abiejose vietose panaudoti įvairūs įrankiai rodo, kad prieš Š. Č. fizinį smurtą vartojo būtent abu kaltinamieji. Nėra jokio pagrindo tikėti tuo, kad kaltinamasis I. M. Š. Č. nužudė vienas, vis keisdamas jo žalojimo įrankius, kaip nerealu ir tai, kad jis vienas nutempė aukšto ūgio ir nuo smūgių suglebusį Š. Č. gana ilgą atstumą nuo keliuko į sodybos gilumą. Iš to, kad Š. Č. lavono kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio, darytina išvada, kad jis nebuvo tiek girtas, kad iki smūgių sudavimo nebūtų galėjęs savarankiškai judėti, ir tai paneigia I. M. aiškinimą, jog po smūgių, suduotų ant keliuko, jis manė, kad Š. Č. nepaeina dėl girtumo. Liudytoja A. Č. parodė, kad išvažiuojant į Pabiržę ji matė Š. Č., einantį į sodybą ir tai rodo, kad jis normaliai judėjo. Visos ištirtos, aptartos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji, bendrai veikdami, jų susitarimą dėl nusikalstamos veikos liudijančiais konkliudentiniais veiksmais, panaudodami masyvius, sunkius, metalinius daiktus bei jais daug kartų smūgiuodami Š. Č. į galvos, t. y. į gyvybei ypač pavojingą sritį, šokinėdami ant jo galvos ir kūno suvokė, kad dėl tokių jų veiksmų Š. Č. bus nužudytas, to norėjo ir siekė, t. y. nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine apibrėžta tyčia ir tarp jų nusikalstamos veikos bei kilusių padarinių – Š. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad L. Č. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. galvos sumušimo, suduodant ne mažiau kaip devynis smūgius, ir dėl to įvykus daugybiniams skeveldriniams kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžiams bei išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. L. Č. kairio smilkinio žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. L. Č. kraujas buvo rastas ant laužtuvo kilpos, nulūžusių grėblio dantų, rastų ant antklodės prie L. Č. lavono, ir grėblio koto, rasto lauke greta su laužtuvu. Tai, kad ant nurodytų įrankių rastas L. Č. kraujas, atitinka kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad I. M. lovoje gulinčiam ir miegančiam L. Č. kelis kartus smogė metaliniu laužtuvu, būtent jo dalimi, kurioje buvo kilpa, o V. L. kelis kartus smogė grėblio galva su spygliais. Tikėtina ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų parodymais, kad nurodytus įrankius į kambarį nešėsi bijodami L. Č., nes į kambarį ėjo ketindami paimti jo automobilio raktelius, norėdami pagrobti jo automobilį, ir būtent tokie veiksmai kaltinamųjų buvo atlikti, t. y. po L. Č. nužudymo iš patalpos buvo pagrobti jo automobilio rakteliai, du akumuliatoriai bei kieme stovėjęs automobilis ir dyzelinis kuras. Tai aiškiai rodo kaltinamųjų tikslą nužudyti dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant pagrobti nužudytojo turtą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. M. parodė, kad jis L. Č. mušė štanga su kilpa gale. Nėra jokio pagrindo tikėti teismo posėdžio metu pateiktu nelogišku kaltinamojo I. M. aiškinimu, kad L. Č. nužudė ji vienas, nes tokiu atveju jis vienas turėjo būti atsinešęs į kambarį du masyvius žalojimo įrankius – metalinį laužtuvą su kilpa gale, kurį jis įvardija štanga, ir grėblį bei juos abu panaudoti smūgiuojant gulinčiam lovoje L. Č. į galvą bei kitas kūno dalis. I. M. teisme paaiškino, kad L. Č. su štanga jis sudavė 2–3 smūgius, tuo tarpu L. Č. nustatyti sužalojimai, padaryti ne mažiau kaip devyniais smūgiais į galvos sritį, kas patvirtina kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ir jis pats miegančiam L. Č. grėbliu sudavė apie aštuonis smūgius. Visos ištirtos, aptartos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji, bendrai veikdami, panaudodami masyvius, sunkius ir žalojančius daiktus bei jais daug kartų smūgiuodami miegančiam lovoje bejėgiui L. Č. į galvą, t. y. į gyvybei ypač pavojingą sritį, taip padarydami galvos srityje daug skeveldrinių lūžių, suvokė, kad dėl tokių jų veiksmų L. Č. bus nužudytas, ir turėdami tikslą plėšimo būdu pasisavinti svetimą turtą, to norėjo ir siekė, t. y. nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine apibrėžta tyčia, ir tarp jų nusikalstamos veikos bei kilusių padarinių, t. y. L. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Itin žiaurų nuteistųjų veikimo būdą nužudant nukentėjusįjį Š. Č., rodo pavartoto smurto pobūdis, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija, įrankiai: nukentėjusysis Š. Č. smūgiu buvo pargriautas ant žemės, smūgiuota į galvą, jis buvo velkamas žeme jam nebegalint pasipriešinti. Sužalojimai Š. Č. padaryti ne mažiau kaip devyniolika smūgių, įskaitant ir smūgius sunkiais žalojančiais įrankiai, buvo šokinėjama ant jo kūno ir galvos, po Š. Č. lavono galva buvo net įdubusi žemė, įdubimo gylis iki 5 cm. Ši aplinkybė visiškai paneigia kaltinamojo V. L. aiškinimą teisme, kad jiems su automobiliu išvažiuojant iš sodybos, jis matė Š. Č. sėdintį prie šiltnamio. Tikėtina, kad nukentėjusysis po pirmųjų smūgių, suduotų jam į galvą ant keliuko, dar buvo gyvas. Kaltinamasis I. M. parodė, kad jis (Š. Č.) dar kažką murmėjo. Kaltinamųjų veiksmai, t. y. tai, kad nukentėjusysis, būdamas tokios būklės kai jau nebegalėjo paeiti ir priešintis, kaltinamųjų buvo velkamas atokiau į sodybą ir vėl mušamas, rodo, kad jie suvokė, jog savo veiksmais nukentėjusiajam sukelia dideles fizines kančias ir to siekė. Nukentėjusiojo veidas buvo labai sužalotas. Š. Č. motina nurodė jį atpažinusi tik iš rūbų ir rando ant kūno. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos foto lentelės (T. 1, b. l. 29, 35), akivaizdžiai matyti, kaip po nusikaltimo atrodė nukentėjusiojo Š. Č. veidas ir galva. Neabejotina, jog pavartotų smurtinių veiksmų pobūdis, intensyvumas bei panaudoti sunkūs įrankiai leido kaltinamiesiems suvokti, kad nukentėjusįjį Š. Č. nužudo itin žiauriai.
Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, p. 13). Nagrinėjamu atveju L. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,44 promilės etilo alkoholio), jis smūgių į galvą metu gulėjo lovoje ir, kaip nurodė kaltinamieji, apklausti kaip įtariamieji, miegojo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad L. Č. lavonas buvo rastas gulintis lovoje, ant jo dešiniosios juosmens pusės ir dešiniosios kojos buvo užmesta antklodė. Ant užtiesalo, antklodės, pagalvės užvalkalo, paimtų įvykio vietos apžiūros metu kambaryje ir nuo lovos, kur gulėjo L. Č. lavonas, buvo rastas jo kraujas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virš lovos, kurioje rastas sužalota galva ant nugaros gulintis L. Č. lavonas, rytinės sienos matomas rusvos spalvos pėdsako šleifas, kurio plotis iki 56 cm, aukštis iki 62 cm. Šleifo kryptis iš apačios į viršų. Tai patvirtina, kad po suduotų smūgių jo padėtis lovoje išliko tokia pat, kokia buvo prieš suduodant smūgius. Todėl darytina išvada, kad L. Č. buvo užpultas miegantis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo savarankiškai gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto. Ant mirusiojo L. Č. kūno nerasta jokių pasipriešinimo požymių, to nematyti ir iš jo padėties. L. Č. bejėgišką būklę kaltinamieji matė, akivaizdžiai suprato ir, tuo pasinaudodami, siekdami jį apiplėšti ir norėdami jo mirties, t. y. veikdami tiesiogine tyčia, jį nužudė. Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.
Nuosprendyje ištirti, aptarti įrodymai paneigia kaltinamųjų I. M. ir V. L. teisme duotus paaiškinimus, kad smurtą prieš Šarūną ir L. Č. vartojo bei plėšimą įsibrovęs į Č. gyvenamąjį namą įvykdė vienas kaltinamasis – I. M.. Kaltinamojo V. L. pateikta versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimus dėl to, kad gavo draugo laišką, kuriame jo buvo prašoma prisiimti kaltę, t. y. apkalbėti save padarius labai sunkų nusikaltimą, yra nelogiška ir neįtikinama, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaltinamasis V. L. nepaaiškino, koks draugas jam perdavė jo minimą laišką, kieno prašymu jam buvo siūloma prisiimti kaltę. Kaltinamasis I. M. neparodė, kad jis būtų prašęs V. L. taip save apkalbėti. V. L. parodymus keitė jau parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, nurodydamas, kad Š. Č. nužudė jis vienas, į namo vidų įėjęs visai nebuvo, o L. Č. sumušė I. M., kuris iš namo atnešė automobilio „VW Golf“ raktelius, ir automobiliu abu išvyko iš kiemo. Nėra pagrindo tikėti ir kaltinamųjų nelogišku ir neatitinkančiu tikrovės aiškinimu, jog apklausti kaip įtariamieji jie davė neteisingus parodymus dėl to, jog manė, kad jų padėtį gali palengvinti tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė ne vienas, o bendrininkų grupe. Tą paneigia aplinkybė, kad ankstesniuose kaltinamųjų atžvilgiu priimtuose teismų nuosprendžiuose, veikimas bendrininkų grupe teismo ne kartą buvo įvertintas kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (2008-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-19-753/2008, kuriuo nuteistas V. L. ir kt., 2006-10-20 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-16-752/2006, kuriuo nuteistas I. M. ir kt.).
Liudytoja N. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu abiejų kaltinamųjų parodymai, dalyvaujant gynėjams, buvo užfiksuoti, parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo filmuojamas. Tai matyti ir iš vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad V. L. ir I. M. parodymų, duotų apklausiant juos kaip įtariamuosius, keitimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pateikiant vis kitokią versiją, parodo jų nenuoširdumą ir vertintina kaip siekis tokiu būdu švelninti savo kaltės laipsnį, o V. L. ir kaip siekis išvengti atsakomybės. Tam tikri nedideli neatitikimai tarp kaltinamųjų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant juos kaip įtariamuosius, aiškintini tuo, kad nusikaltimo padarymo metu jie abu buvo neblaivūs, ką pripažino jie patys ir patvirtino juos iki tol matę liudytojai A. Č., M. P., M. J., E. K., po nusikalstamų veikų padarymo vėl visą naktį važinėjo automobiliu, vartojo alkoholį.
Iš liudytojos A. Č. parodymų matyti, kad tuo metu, kai kaltinamieji M. P., M. J. ir jai liepė važiuoti į Pabiržę ir ten jų palaukti, Š. Č. keliuku jau buvo paėjėjęs link savo namų ir to negalėjo girdėti. Liudytojas M. P. parodė supratęs, kad kaltinamieji turėtų atvažiuoti su „VW Golf“. Iš jo parodymų matyti, kad jie Pabiržėje kaltinamųjų laukė apie pusvalandį ir nesulaukę vėl atvyko prie sodybos pažiūrėti, kur jie yra, tačiau ten nieko nebebuvo, ir tada jie vėl pro Pabiržę išvyko į Panevėžį. Iš liudytojų A. Č., E. K. parodymų matyti, kad, kai A. Č., M. J. ir M. P. sugrįžo į namus Panevėžyje, maždaug po 15 min. atvažiavo ir kaltinamieji bei jiems pasakė, kad nebėra Š. ir jo tėvo. Iš to darytina išvada, kad Š. ir L. Č. buvo nužudyti ir turtas pagrobtas maždaug per pusvalandį laiko po M. P., A. Č. ir M. J. išvykimo nuo Č. sodybos, t. y. tuo metu, kai jie kaltinamųjų laukė Pabiržėje. Tai rodo, kad kaltinamieji buvo suplanavę plėšimą, turėjo tikslą pagrobti svetimą – L. Č. automobilį. Tam reikėjo įsibrauti į patalpą, paimti automobilio raktelius. Liudytojas D. J. parodė, kad važinėdamas su kaltinamaisiais, automobilyje „VW Golf“ už sėdynių matė du akumuliatorius. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus kieme stovintį traktorių MTZ 82, valst. Nr. 9duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ant traktoriaus padargų prikabinimo kablio stovi uždėtas 20 litrų talpos plastmasinis bakas, o apžiūrint traktoriaus variklinę dalį nustatyta, kad yra atidalinta kuro padavimo guminė žarnelė. Tai visiškai atitinka nukentėjusiųjų D. Č., V. C. ir liudytojo A. Č. parodymus dėl pagrobtų L. Č. automobilio, akumuliatorių ir kuro.
Nėra pagrindo tikėti kaltinamojo I. M. aiškinimu, kad mintis pagrobti L. Č. turtą kilo tik po to, kai jo (L. Č.) atžvilgiu pavartojo smurtą dėl to, jog jis nesutiko jų pavežti. Tą paneigia patys kaltinamųjų veiksmai. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad jie (kaltinamieji) turėjo galimybę išvykti ta pačia mašina, kuria ir atvažiavo, bei su tais pačiais draugais, kurie netoli Č. sodybos automobilyje jų laukė. Liudytoja A. Č. parodė, kad vakare jie važiavo į Pabiržę ten laukti kaltinamųjų dėl to, kad būtent jie prašė palaukti Pabiržėje, o ne prie sodybos, kur visi iki tol kartu buvo. Iš liudytojos A. Č. parodymų matyti, kad dar jiems visiems būnant kartu, kaltinamieji klausė Š. Č., ar dar kas nors yra namuose, į ką jis atsakė, kad nieko nėra. Liudytojas M. P. taip pat parodė, jog girdėjo, kaip kaltinamieji Š. klausė, kur yra jo motina, į ką jis atsakė, kad ji dirba. Iš to darytina išvada, kad kaltinamieji buvo įsitikinę, jog namuose yra tik neblaivus Š. Č. tėvas, kurį jie matė sodyboje. Tai apsprendė jų veiksmus, t. y. po Š. Č. nužudymo, jie, pasiėmę žalojančius įrankius, abu įsibrovė į kambarį tam, kad nužudę L. Č., t. y. jų supratimu pašalinę kliūtį, galėtų pasisavinti jo turtą – automobilį. Tas aplinkybes patvirtina ir jų tolimesni veiksmai, t. y. automobilio raktelių, akumuliatorių, dyzelinio kuro ir automobilio „VW Golf“ pagrobimas. Iš 2010-05-24 pažymos apie transporto priemones iš VĮ „Regitra “duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. Č.. Liudytojas V. R. atpažino V. L. kaip asmenį, siūliusį iš jo pirkti automobilį „VW Golf“, bei I. M., kurio vardu minėtas automobilis buvo parduotas. Iš 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė atšviestą pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas L. Č., o pardavėjas – I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Liudytojas D. J. parodė, kad pardavę automobilį kaltinamieji pasiėmė jo numerius ir automobilio dokumentus.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku. BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Automobilio transporto priemonės registracijos liudijimas yra juridinį faktą patvirtinantis dokumentas, todėl jis yra nusikaltimo dalykas. Pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamieji I. M. ir V. L., siūlydami parduoti automobilį, jam sakė, kad jiems reikia pinigų, reikia išvažiuoti ir parodė dokumentą – automobilio techninį pasą, pagal kurį jis ant lapelio ir surašė duomenis, kieno yra automobilis ir kas jį pardavė.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kaltinamieji pagrobė L. Č. 40 Lt vertės piniginę. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nė vienas kaltinamasis nėra paaiškinęs, kad iš kurios nors vietos kambaryje pagrobė piniginę. Liudytojai taip pat neparodė, jog jiems kas nors būtų žinoma apie piniginės pagrobimą. Iš nukentėjusiųjų D. Č., V. C. parodymų matyti, kad piniginė paprastai būdavo laikoma kambaryje, sekcijoje, tačiau kur konkrečiai 2010-05-23 vakarą buvo piniginė D. Č. nenurodė. Iš jos parodymų matyti, kad ji gana anksti, t. y. apie 19 val. nuėjo miegoti į ūkinį priestatą, po to netoli sodybos dar ilgą laiką buvo girtaujama, todėl neatmestina, kad piniginė galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis. Dėl to iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamieji plėšimo metu pagrobė 40 Lt vertės L. Č. piniginę.
Byloje surinkti aptarti įrodymai, t. y. iš dalies kaltinamojo I. M. paaiškinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu, I. M. parodymai parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, jų patikrinimui perskaityti kaltinamųjų I. M. ir V. L., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamųjų parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, 2010-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas I. M. parodymų patikrinimas įvykio vietoje, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūra teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2010-05-25 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 240/10 (05), 2010-05-25 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 239/10 (05), 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 242/10 (01), 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 243/10 (01), 2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 79/10 (01), 2010-07-15 daktiloskopinės specialisto išvada Nr. 50-5-(duomenys neskelbtini), 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, 2010-05-24 pažyma apie transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, juos visus išanalizavus, sugretinus juos tarpusavyje ir juos įvertinus, patvirtina, kad kaltinamieji I. M. ir V. L., veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia, t. y. suvokdami pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydami, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti tokie padariniai kaip mirtis, ir jų norėdami, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, ne mažiau kaip 19 kartų smogdami Š. Č. rankomis ir metaliniais daiktais, t. y. ratlankiu, metaliniu profiliu-kampainiu, kastuvu bei mediniu pagaliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kojomis šokinėdami ant jo galvos ir kitų kūno dalių itin žiauriai nužudė Š. Č., po to tęsdami nusikalstamą veiką, pro nerakintas duris įsibrovę į patalpą, ne mažiau kaip 9 kartus smogdami miegančiam L. Č. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą metaliniu laužtuvu su kilpa gale bei grėbliu, dėl ko jis net sulūžo, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės L. Č., t. y. tokiu būdu kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., bei abu kaltinamieji įsibrovę į patalpą, įvykdė plėšimą, t. y. pagrobė 3100 Lt vertės turtą, priklausiusį nužudytajam L. Č. – automobilio raktelius, patalpoje buvusius du akumuliatorius (bendros 550 litų vertės), kieme stovėjusį 2 500 litų vertės lengvąjį automobilį „VW Golf“, 20 litrų dyzelinio kuro (bendros 50 litų vertės) ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., bei veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslą automobilį parduoti, pagrobė dokumentą – automobilyje buvusį automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C 294125, kurį panaudojo parduodami automobilį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami kaip bendravykdytojai, veikė vieninga tyčia ir turėdami bendrą tikslą, t. y. norėdami apiplėšti, ir suduodami Š. Č. ir L. Č. smūgius, matydami vienas kito vartojamą analogišką smurtą prieš juos ir vienas kito veiksmams pritardami, suvokė, kad bendrai daro nusikalstamas veikas.
Kaltinamųjų I. M. ir V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Dėl mokėjimo priemonių pagrobimo
Kaltinamiesiems buvo pateiktas kaltinimas, jog jie pagrobė banko mokėjimo kortelę „VISA ELEKTRON“, Nr. 4483081020189229, ir Fiksuotų įmokų kortelę Nr. 5543996143249114, priklausančias AB „Swedbank “, išduotas L. Č. vardu. BK 214 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Nukentėjusiosios D. Č. ir V. C. bei liudytojas A. Č. parodė, kad kaltinamieji pagrobė L. Č. piniginę, kurioje buvo ir mokėjimo kortelės, kadangi sekcijos stiklas buvo išdaužtas, viskas buvo išversta, dingę dokumentai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji pagrobė minėtas korteles, kaip ir nėra nustatyta, ar jie pagrobė piniginę. Nors kaltinamasis I. M. pripažino, kad išdaužė sekcijos stiklą, taip susižalodamas ranką, ir ant stiklo šukės, buvusios svetainėje ant stalo, vienas rankos pirštų pėdsakas yra paliktas I. M. kairės rankos didžiuoju pirštu, tačiau nė vienas kaltinamasis nėra pripažinęs, kad jie iš kurios nors vietos kambaryje pagrobė piniginę su mokėjimo kortelėmis. Kiti byloje apklausti liudytojai taip pat neparodė, jog jiems kas nors būtų žinoma apie nukentėjusiojo L. Č. mokėjimo kortelių pagrobimą, pas kaltinamuosius jos nebuvo rastos. Iš nukentėjusiųjų D. Č., V. C. parodymų matyti, kad piniginė paprastai būdavo laikoma kambaryje, sekcijoje, tačiau kur konkrečiai 2010-05-23 vakarą buvo piniginė, D. Č. nenurodė. Iš jos parodymų matyti, kad ji gana anksti, t. y. apie 19 val. nuėjo miegoti į ūkinį priestatą, nutolusį nuo gyvenamojo namo apie 300 m, po to dar ilgą laiką netoli sodybos buvo girtaujama, todėl neatmestina, kad piniginė bei joje buvusios kortelės galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis. Nesant neabejotinų įrodymų, abejonių nebegalint pašalinti, jos aiškintinos kaltinamųjų naudai, ir jie pagal BK 214 str. 1 d. išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Skiriant kaltinamiesiems I. M. ir V. L. bausmes atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamieji I. M. ir V. L. nusikalto esant sunkinančioms aplinkybėms, t. y. veikdami bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, abu įvykdė labai sunkų, sunkų ir apysunkį tyčinius, baigtus nusikaltimus. Vieno nusikaltimo pasekmės neatitaisomos, nes juo buvo atimta dviejų žmonių gyvybė, ir tai ypatingai didina šios kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.
I. M. anksčiau teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas bei praėjus dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu Biržų rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kas rodo jog kaltinamasis iš baudžiamojo jo nusikalstamos veikos įvertinimo jokių išvadų net nesistengė daryti. Jo asmenybę charakterizuojantys duomenys apibūdina jį kaip socialiai pavojingą – nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, jas darė neatlikęs ankstesnių bausmių, niekur nedirbo. I. M. narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas (T. 3, b. l. 169), iš gyvenamosios vietos seniūnija duomenų apie jo elgesį neturi, (T. 4, b. l. 35), administracine tvarka buvo baustas (T. 3, b. l. 161, 162–166 ). I. M. psichikos sutrikimų neturėjo, nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad I. M. nužudė žmones dėl itin žemų paskatų, šaltakraujiškai ir itin žiauriai atėmė gyvybę dviem vienos šeimos nariams – jaunam vaikinui ir jo tėvui, nepadariusiems jam nieko bloga, bei apiplėšė nužudytąjį. Nuo labai sunkaus ir žiauraus nusikaltimo kaltinamojo nesulaikė ir tai, kad su Š. Č. buvo seniai pažįstamas, iki nužudymo bendravo su juo, yra mokęsis vienoje klasėje. Labai sunkų nusikaltimą – nužudymą padarė veikdamas tiesiogine konkretizuota tyčia, esant keturioms kvalifikuojančioms nužudymą aplinkybėms. I. M. elgesys po labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymo, t. y. juokavimas kalbant apie įvykdytą veiką (liudytojų parodymai), taip pat rodo jo visišką abejingumą bendražmogiškosioms vertybėms, visuomenėje nusistovėjusių moralės normų ir valstybės įstatymų ignoravimą, antivisuomenines nuostatas. I. M. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo atveju tai nėra lemiama aplinkybė nustatant bausmės dydį.
Visų nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad negalima tikėtis, jog I. M. pasitaisys, todėl jis izoliuotinas nuo visuomenės – jam už nužudymą skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, už plėšimą ir dokumento pagrobimą skirtinos bausmės, žymiai didesnės nei sankcijos vidurkis. Paskirtosios bausmės ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d.).
I. M., būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, todėl atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, kad jis nesitaiso, yra pavojingas visuomenei, pripažintinas pavojingu recidyvistu BK 27 str. 2 d. 2 p. pagrindu.
V. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas penkis kartus teistas, iš jų tris kartus – už smurtinius nusikaltimus (plėšimą), nė vienas teistumas nėra išnykęs, visas ankstesnes nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. V. L. nusikalto būdamas recidyvistas, praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo paleistas iš areštinės, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos smurtinės nusikalstamos veikos bei praėjus metams, po to kai buvo lygtinai paleistas neatlikus ankstesnės 1 metų 11 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės, iki suėmimo nedirbo ir nesimokė. Šios aplinkybės jį apibūdina, kaip antivisuomeniškai nusiteikusį ir socialiai pavojingą asmenį, visiškai ignoruojantį įstatymų reikalavimus, bendražmogiškas normas ir vertybes. V. L. baustas administracine tvarka (T. 4, b. l. 139–145 ), iš gyvenamosios vietos seniūnija duomenų apie jo elgesį neturi (T. 5, b. l. 20), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas (T. 5, b. l. 2 ). Inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu V. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, dėl to jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabartiniu metu V. L. konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, netrukdantis jam visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir visiškai valdyti savo veiksmus. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad V. L., esant sunkinančioms aplinkybėms, padarė nemotyvuotą nužudymą dėl itin žemų paskatų, šaltakraujiškai ir itin žiauriai atėmė gyvybę dviem žmonėms, apiplėšė nužudytąjį. Labai sunkų nusikaltimą – nužudymą padarė veikdamas tiesiogine konkretizuota tyčia, esant keturioms kvalifikuojančioms nužudymą aplinkybėms. Nusikalstamos veikos pasekmės kaltinamąjį jaudino tik tiek, kiek tai kėlė grėsmę jo paties interesams ir siekį likti nenubaustam. V. L. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo atveju tai nėra lemiama aplinkybė nustatant bausmės dydį. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. L. gali būti pataisytas ir perauklėtas tam tikrą terminuotą laiką izoliavus jį nuo visuomenės, todėl, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, už nusikaltimus, numatytus 180 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d., skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.
Paskirtosios bausmės ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d.).
Kadangi kaltinamieji I. M. ir V. L., pardavę pagrobtą automobilį „VW Golf“, gavo 700 Lt, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija), iš jų abiejų konfiskuotina ši pinigų suma, kuri yra nusikalstamos veikos rezultatas, iš kiekvieno po 350 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
CK 6.263 straipsnio 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės – nužudytųjų L. Č. žmona ir Š. Č. motina D. Č. bei L. Č. duktė ir Š. Č. sesuo V. C. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamos priteisti iš kaltinamųjų D. Č. 5250 Lt turtinės ir 130 000 Lt neturtinės žalos bei V. C. 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos.
Kaltinamieji sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.
Įrodyta, kad I. M. ir V. L. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai D. Č. buvo padaryta 4850 Lt turtinė žala, kuri atsirado dėl patirtų nuostolių jiems pagrobus jos vyro vardu registruotą 4000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, du akumuliatorius (bendros 600 Lt vertės), dyzelinio kuro už 50 Lt ir sugadinus kitą techniką už 200 Lt. Byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamieji būtų pagrobę ūkininko kortelę įsigyti dyzelinį kurą su nuolaida, todėl civilinis ieškinys dėl 400 Lt netenkintinas. D. Č. iš kaltinamųjų priteistina 4850 Lt turtinės žalos (LR CK 6.283 str. 1 d., 2 d.).
Įrodyta, kad I. M. ir V. L. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. C. buvo padaryta 15 985,73 Lt turtinė žala, atsiradusi dėl dviejų žmonių laidojimo išlaidų, paminklo ir vaistų. Su ja sutiko ir kaltinamieji. Civilinio ieškinio suma yra reali, pagrįsta surinktais dokumentais, todėl iš kaltinamųjų priteistina (LR CK 6.283 str. 1 d., 2 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse pripažįstama, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos M. K. 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr.(75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimo kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007, 2K-578/2010).
Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimą teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, t. y. nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasekmės vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Asmens gyvybė yra pati svarbiausia, nesunkiai pažeidžiama ir neatkuriama vertybė, todėl turi būti itin saugoma. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, padarytą D. Č. jos sūnaus ir vyro tyčiniu nužudymu, atsižvelgia į I. M. ir V. L. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes – tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų vienu metu nužudyti du šeimos nariai, t. y. jos augintas ir kartu su jais (tėvais) gyvenęs jauno amžiaus darbingas sūnus, bei vyras, su kuriuo nukentėjusioji taip pat ilgą laiką buvo susieta bendru šeiminiu gyvenimu, ūkio rūpesčiais, bendrais planais, kurie dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo sugriauti. Dėl to nukentėjusioji neišvengiamai patyrė sunkius išgyvenimus, gydėsi (T. 5, b. l. 118), jai neabejotinai buvo padaryta labai didelė moralinė skriauda. Nors kaltinamieji nedirbo ir turto neturi, tačiau atsižvelgiama į I. M. ir V. L. amžių, darbingumą ir galimybę žalą atlyginti ateityje. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, D. Č. pareikštas 130 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų, kadangi jų kaltė įrodyta (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, padarytą V. C. jos tėvo ir brolio tyčiniu nužudymu, atsižvelgia į I. M. ir V. L. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes – tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų vienu metu nužudyti civilinei ieškovei labai artimi žmonės. V. C., nors gyveno atskirai, tačiau palaikė su šeima glaudų ryšį, nurodė, kad su broliu Šarūnu ji buvo labai artima, nes besimokydamas Vilniuje jis pas ją gyveno. Dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų civilinė ieškovė neteko ne tik brolio, bet ir jai gyvenime svarbaus žmogaus – tėvo ir dėl to neginčytinai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Be to, dviejų artimų žmonių netektis iš karto, juos itin žiauriai nužudžius, neabejotinai padarė jai labai didelę dvasinę skriaudą, nes kaltinamieji pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, kurią tik santykinai galima įvertinti pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus) (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010, 2K-551/2010). Kaltinamieji nedirba, nėra duomenų, kad jie turėtų turto, tačiau atsižvelgtina, kad jie yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, todėl turi galimybę per tam tikrą laiką atlyginti priteistiną protingo dydžio kompensaciją. Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms, atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. C. priteistina 70 000 Lt neturtinės žalos (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. paketas su metaliniu strypu, paketas su metaliniu strypu užlenktu galu, paketas su pagaliu, paketas su grėbliu, paketas su kastuvu, paketas su grėblio dalimi, paketas su dilde, paketas su plastikiniu buteliu, paketas su butelio dalimi, dėžė su lovos užtiesalu, antklodės ir pagalvės užvalkalais, vokai su biologiniais pėdsakais (13 vnt.), vokai su nuorūkomis (9 vnt.), vokas su Š. Č. lavono biologiniais pėdsakais, vokas su L. Č. lavono biologiniais pėdsakais, dėžės su Š. Č. lavono drabužiais (2 vnt.), dėžė su L. Č. lavono drabužiais, vokas su V. L. marškinėliais, vokai su įtariamųjų biologiniais pėdsakais ir marlės pavyzdžiais (8 vnt.), paketas su peiliu, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Paketas su dangteliu saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai V. C..
I. M. ir V. L. bausmių pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo.
I. M. ir V. L. į jiems skirtų bausmių laiką įskaičiuotini jų laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių įgaliotasis atstovas advokatas V. K. V. Antanėlis pateikė teismui 2011-03-07 pinigų priėmimo kvitą Nr. 563678 su 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma, kurią už advokato teisinę pagalbą sumokėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. C.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turėjo 1000 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš I. M. ir V. L..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 115 str. 1 d., 301–302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d. teismas
Nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:
– pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams;
– pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;
– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., šias paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2010-05-07 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir skirti I. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., I. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.
I. M. bausmę skirti atlikti kalėjime.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 1 d.
Į bausmės laiką įskaityti I. M. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010-05-25 iki 2011-06-30 imtinai bei nuo 2010-04-17 iki 2010-04-18 pagal 2010-05-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – suėmimą I. M. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:
– pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams;
– pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;
– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., subendrinti apėmimo būdu šias paskirtas bausmes ir 2008-11-05 Biržų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtą neatliktą 1 metų 11 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės dalį, nuo kurios atlikimo 2009-05-06 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas, griežtesne – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir skirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
V. L. bausmę skirti atlikti kalėjime.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 1 d.
Į bausmės laiką įskaityti V. L. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010-05-31 iki 2011-06-30 imtinai.
Kardomąją priemonę – suėmimą V. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Konfiskuoti iš I. M. ir V. L. po 350 litų, gautų iš nusikalstamos veikos (BK 72 str. 2 d. 3 p. – Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija).
I. M. ir V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. išteisinti (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Priteisti solidariai iš I. M. ir V. L. D. Č. 4850 Lt turtinės ir 130 000 Lt (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, padarytos Š. Č. ir L. Č. nužudymu.
Priteisti solidariai iš I. M. ir V. L. V. C. 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, padarytos Š. Č. ir L. Č. nužudymu.
Priteisti iš I. M. ir V. L. po 500 (penkis šimtus litų) V. C. už suteiktą advokato pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. paketą su metaliniu strypu, paketą su metaliniu strypu užlenktu galu, paketą su pagaliu, paketą su grėbliu, paketą su kastuvu, paketą su grėblio dalimi, paketą su dilde, paketą su plastikiniu buteliu, paketą su butelio dalimi, dėžę su lovos užtiesalu, antklodės ir pagalvės užvalkalais, vokus su biologiniais pėdsakais (13 vnt.), vokus su nuorūkomis (9 vnt.), voką su Š. Č. lavono biologiniais pėdsakais, voką su L. Č. lavono biologiniais pėdsakais, dėžes su Š. Č. lavono drabužiais (2 vnt.), dėžę su L. Č. lavono drabužiais, voką su V. L. marškinėliais, vokus su įtariamųjų biologiniais pėdsakais ir marlės pavyzdžiais (8 vnt.), paketą su peiliu, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Paketą su dangteliu, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai V. C..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.