Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-575-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: e2A-575-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00898-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „European Merchant Bank“

Kategorijos

2.7.4.1Prekės ženklo registracija

Civilinė byla Nr. e2A-575-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00898-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mBank S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mBank S.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Merchant Bank“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2Ap-2068 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mBank S.A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro (toliau – ir VPB) Apeliacinio skyriaus (toliau ir – Apeliacinis skyrius) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-2068 ir priimti naują sprendimą – neregistruoti prekių ženklo „EM BANK European Merchant Bank“ (paraiškos Nr. 2019 0634) Lietuvos Respublikoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. pateikė Apeliaciniam skyriui protestą dėl prekių ženklo registracijos Nr. PNZ-765, prašydama neregistruoti atsakovės prekių ženklo (paraiškos Nr. 2019 0634) 36 Nicos klasifikacijos klasės paslaugų atžvilgiu. Apeliacinis skyrius protestą atmetė ir nusprendė ginčo prekės ženklą įregistruoti.

3. Ieškovė yra finansų įstaiga Lenkijoje – universalus bankas, kurio specializacija yra visų klientų grupių aptarnavimas ir kuri teikia išsamias paslaugas 5,6 mln. klientų mažmeninės prekybos, verslo ir privačios bankininkystės srityse. Ieškovė plečia savo veiklą Europos Sąjungos valstybėse narėse (Čekijoje, Slovakijoje), planuoja plėtrą ir kitose valstybėse; yra įregistravusi virš 50 prekių ženklų, kuriuose vienas pagrindinių elementų yra MBANK. Konkrečiai proteste ir ieškinyje ieškovė lygino atsakovės prekių ženklą su ieškovės ES prekių ženklu (paraiškos Nr. 017857541).

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženklai yra skirti toms pačioms 36 klasės paslaugoms, jos abi teikia bankų paslaugas kaip finansinės institucijos, todėl konkuruoja tarpusavyje, paslaugų, kurioms yra įregistruotas ieškovės prekių ženklas, sąrašas yra tapatus arba labai panašus į paslaugų, kurioms yra įregistruotas ginčo prekių ženklas, sąrašą. Be to, lyginamieji prekių ženklai laikytini klaidinančiai panašiais – ieškovės prekių ženklo dominuojantis žymuo yra „mBANK“, tuo tarpu ginčo prekių ženklo dominuojantis žymuo, užrašytas didžiosiomis raidėmis ir esantis prekių ženklo priekyje, yra „EM BANK“, taigi, ieškovės žodinis žymuo yra visiškai inkorporuotas į prašomą įregistruoti ginčo prekės ženklą. Ieškovės vertinimu, ne tik vizualus, bet ir fonetinis bei semantinis aptariamų prekių ženklų panašumas, atsižvelgiant kartu ir į prekių ženklų žymimų paslaugų tapatumą ir panašumą, lemia visuomenės suklaidinimo tikimybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad abu lyginami ieškovės bei atsakovės prekių ženklai yra naudojami bankų veikloje ir abu yra registruoti, be kita ko, Vienos klasifikacijos 36 klasės paslaugoms, taigi, teismas sutiko su Apeliacinio skyriaus išvadomis ir ieškovės pozicija, jog ieškovės ir atsakovės teikiamos paslaugos laikytinos panašiomis. Nors ieškovės prekių ženklų apsauga yra galiojanti visoje Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau atsakovės prekių ženklo naudojimas apsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas aplinkybę, jog atsakovė pareiškė nacionalinio prekės ženklo registracijos paraišką Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Taigi, nagrinėjamos civilinės bylos atveju prekių ženklų panašumą bei tikimybę suklaidinti visuomenės dalį teismas vertino Lietuvos Respublikos vartotojų požiūriu.

7. Teismas, vertindamas prekių ženklus vizualinio (grafinio atlikimo) panašumo aspektu, priėjo prie išvados, jog ieškovės prekių ženklas ir atsakovės ginčo prekių ženklas neturi vizualinio (grafinio) panašumo. Ieškovės prekių ženklas turi ryškų spalvinį išpildymą, su spalvotu (ryškiai mėlynu su rožiniais, šviesiai žaliais brūkšniais) fonu bei baltomis raidėmis su užrašu „mBank“. Tuo tarpu atsakovės ginčo prekių ženklą sudaro baltas fonas, juodos, vietomis paryškintos raidės ir grafinis elementas kairėje prekių ženklo pusėje su stilizuota žirgo figūra. Nors lyginant šiuos prekių ženklus galima pastebėti dalinį žodinių elementų panašumą, t. y. raidžių ir žodžio „bank“ atsikartojimą („mBank“ ir „EMBANK“), tačiau teismas sprendė, kad tokio panašumo nepakanka, jog būtų konstatuotas lyginamų prekių ženklų panašumas. Teismo vertinimu, bendras regimasis įspūdis nesuponuoja išvados, jog ženklai yra panašūs, taip pat vizualiai skiriasi užrašytų žymenų šrifto rūšys, spalviniai elementai. Be kita ko, prie prekių ženklų skirtingumo reikšmingai prisideda ir ta aplinkybė, jog ginčo prekių ženklą sudaro papildomai apačioje įkomponuotas užrašas „European Merchant Bank“, kuris kartu su kitais prekių ženklo elementais sukuria bendrą šio prekių ženklo vaizdą.

8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju užrašas „bank“ negalėtų būti išskiriamas kaip turintis skiriamąjį / dominuojantį požymį. Teismas pastebėjo, jog Lietuvos vartotojų dalis vertintų žodinį elementą „bank“ kaip neturintį skiriamojo požymio, nes šiuo žodiniu žymeniu Lietuvoje egzistuoja ne vienas analogiškas paslaugas teikiančių organizacijų pavadinimas, pavyzdžiui, „Swedbank“, „Bigbank“ AS, „Danske Bank“ A/S, „SEB“ bankas ir kt.

9. Be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – ir Metodiniai nurodymai) išaiškinta, kad vertinant žodinių prekės ženklų vaizdinius skirtumus, svarbu įvertinti ir didžiųjų bei mažųjų raidžių rašymą, kas ieškovės ir atsakovės prekių ženklų atveju yra išskirtina – ieškovės žodinį prekės ženklą elementą sudaro visos mažosios raidės, išskyrus antrąją raidę „B“, kuri, teismo vertinimu, atlieka „m“ raidės skiriamąją funkciją nuo žodžio „Bank“. Tuo tarpu atsakovės naudojamų žymenų atveju – visos didžiosios raidės, kas vertinant žymenis kaip visumą, sukuria skirtingą vizualinį vaizdą.

10. Vertindamas fonetinį ieškovės prekių ženklo ir atsakovės ginčo prekių ženklo panašumą, teismas sprendė, kad tam tikras fonetinis žodinių elementų panašumas gali būti nustatytas. Ieškovė, įrodinėdama prekių ženklų fonetinį tapatumą, į civilinę bylą pateikė 2020 m. birželio 29 d. Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. S-124(1.18), kurioje konstatuotas raidžių darinių „mBank“ ir „EMBANK“ identiškas tarimas. Be kita ko, minėtoje išvadoje konstatuota, jog atsakovės prekių ženkle inkorporuotas žodinis elementas „EMBANK“ gali būti tariamas dvejopai – kaip „em-bank“ ir „e-em-bank“.

11. Tačiau teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad fonetiškai išreiškiant jos prašomą įregistruoti prekių ženklą reikėtų skaityti ne tik pirmuosius žodinius elementus prekių ženkle, tačiau visus elementus, taigi, ir „European Merchant Bank“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog tokiu atveju, vertinant visą bendrą įspūdį, kurį sudaro prekių ženklai, fonetinis prekių ženklų panašumas tampa minimalus, kurio nepakanka konstatuoti prekių ženklų panašumą.

12. Teismas nurodė, kad semantiniu požiūriu žodis „bank“ vidutinio vartotojo suprantamas kaip nuoroda į bankų veiklą. Todėl toks žodis vidutinio vartotojo akyse galėtų būti suprantamas kaip bendrinis, neturintis skiriamojo požymio. Ieškovės teiktoje Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. S-124(1.18) taip pat pažymima, jog atsakovės ginčo prekių ženkle naudojamas raidžių trumpinys „EM(BANK)“ laikytinas akronimu. Tuo tarpu, specialisto teigimu, junginys „mBank“ nėra įprastos darybos, kombinuotos darybos – sudarytas iš akronimo „m“ ir pilno žodžio „Bank“. Tačiau ieškovės prekių ženklo atveju konkreti akronimo reikšmė nėra žinoma, priešingai nei atsakovės prekių ženklo atveju, todėl, anot teismo, iš byloje esančių duomenų spręstina, kad ieškovės prekių ženkle esantis žodinis elementas laikytinas savarankiškos reikšmės neturinčiu žodžio „Bank“ ir raidės „m“ junginiu.

13. Įvertinęs konceptualiai, teismas pripažino, kad tarp atsakovės ir ieškovės prekių ženklų galima pastebėti tam tikrą fonetinį panašumą, tačiau šio panašumo nepakanka konstatuoti prekių ženklų kaip tokių panašumą. Teismas sutiko su Apeliacinio skyriaus išvada, kad lyginamų prekių ženklų skirtumai, ypač vizualūs ir semantiniai, yra tokio pobūdžio, jog nėra pagrindo konstatuoti protestuojamo prekių ženklo panašumo į ankstesnį prekių ženklą.

14. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nei semantiniu, nei vizualiniu aspektais, nei įvertinus šių žymenų bendrą visumą nenustatytas prekių ženklų panašumas. Tuo tarpu tam tikras fonetinis prekių ženklų žodinių elementų panašumas nėra pakankamas konstatuoti prekių ženklų, kaip visumos juos sudarančių elementų, panašumą.

15. Spręsdamas dėl visuomenės suklaidinimo galimybės teismas sutiko su Apeliacinio skyriaus atliktu ieškovės pateiktos gyventojų apklausos vertinimu ir pažymėjo, jog ieškovės pateikta gyventojų apklausa vertintina kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atlikto tyrimo metu respondentams buvo pateikti ne patys prekių ženklai, kaip visuma, o atskiros prekių ženklų žodinių elementų dalys, todėl toks įvertinimas nėra tikslus. Be kita ko, respondentai galėjo įvertinti fonetinį tokių prekių ženklų panašumo / nepanašumo aspektą, o ne prekių ženklų visumos aspektą.

16. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2020 m. liepos 16 d. sprendimas (toliau – ir ESINT sprendimas) dėl Europos Sąjungos prekių ženklo S EMBANK (paraiškos Nr. 18048966), kuriuo atsakovės prekių ženklo registracija buvo pripažinta negaliojančia pripažinus, jog lyginant atsakovės prekių ženklą su ieškovės prekių ženklu „mBank“ (registracijos Nr. 264500) egzistuoja suklaidinimo galimybė, nėra įsiteisėjęs dėl pateikto apeliacinio skundo, todėl juo vadovautis šioje civilinėje byloje negalima.

17. Teismas kritiškai vertino ir atsakovės pateiktas Lietuvos banko bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadas apie visuomenės suklaidinimo negalimumą. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog Lietuvos bankas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra atsakingos bei kompetentingos institucijos teikti atsakovės prašomą informaciją dėl lyginamų prekių ženklų panašumo bei galimo vartotojų klaidinimo.

18. Spręsdamas dėl visuomenės suklaidinimo aspekto, teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje nenustačius prekių ženklų panašumo, teismo neįtikino ieškovės pozicija, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo dėl prekių ženklų panašumo galimybė.

19. Teismas pritarė atsakovei, jog esant tokio pobūdžio paslaugoms kaip bankų veikla, vartotojai yra linkę būti atidesni rinkdamiesi paslaugų teikėją, todėl suklaidinimo galimybė šiuo atveju dar labiau sumažėja. Ieškovės poziciją dėl galimo paslaugų teikimo ne tik Lenkijos Respublikoje, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje, teismas vertino kritiškai, nes ieškovė nepateikė duomenų apie realų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje, o argumentus dėl galimo paslaugų teikimo ateityje teismas laikė deklaratyviais ir nepakankamais įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.

20. Teismas taip pat atmetė ieškovės poziciją dėl galimo visuomenės suklaidinimo duomenų paieškoje. Teismas nurodė, kad, į „Google“ paieškos sistemos laukelį įvedus „em bank“ pirmu pasirinkimu paieškos sistema pateikia UAB „European Merchant Bank“ valdomą tinklalapį ir nepateikia Lenkijoje veikiančio banko „mBank“ tinklalapio kaip paieškos rezultato. Taigi, teismas sprendė, jog Lietuvos vartotojas nebus suklaidintas paieškos sistemoje įvedus junginį „em bank“.

21. Apibendrindamas padarytas išvadas, teismas konstatavo, jog atsakovės prašomas įregistruoti ginčo prekių ženklas nėra laikytinas galinčiu sukelti visuomenės suklaidinimo tikimybę dėl ieškovės naudojamų prekių ženklų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė mBank S.A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas neidentifikavo lyginamųjų ženklų dominuojančio elemento ir neteisingai vertino lyginamų prekių ženklų sudedamųjų dalių savybes. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad silpnas sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog jis negali būti dominuojantis elementas, nes, ypač atsižvelgiant į jo vietą žymenyje ir dydį, jis gali atkreipti vartotojo dėmesį bei išlikti jo atmintyje. Todėl tai, ar ženklo elementą galima ar negalima laikyti skiriamuoju (arba turinčiu silpnesnį skiriamąjį požymį), neturi įtakos dominuojančio požymio vertinimui. Teismas, priimdamas sprendimą vertino, tik, pasak jo, skiriamojo požymio neturinčius elementus „BANK“ ir „Bank“, tačiau visiškai nepasisakė dėl stipriųjų bei prekių ženkluose dominuojančių elementų „mBANK“ ir „EM BANK“.

22.2. Abu žymenis sudaro žodiniai elementai „mBANK“ ir „EM BANK“, atitinkami vartotojai, suvokdami žodinį ženklą, suskaidys jį į elementus, kurie rodo konkrečią reikšmę arba pakartoja žodžius, kuriuos jie jau žino. Bendras elementas „bank“ bus suprantamas visuomenei, nes šis žodis, nors ir angliškas, dažnai vartojamas ir plačiai paplitęs finansų pasaulyje, be to, yra labai artimas lietuvių atitikmeniui (bankas). Tačiau bendra lyginama ženklų kombinacija, kuri yra laisvai pasirinkta, t. y. ankstesnio ženklo „mBank“ (m+Bank) ir ginčijamo ženklo „EM BANK“ (EM + BANK), nėra nusistovėjusi ir (ar) bendrinė bei plačiai naudojama Lietuvos Respublikoje žymimų paslaugų atžvilgiu. Būtent tokia dominuojančių elementų kombinacija (m+Bank ir EM+BANK) formuoja ir lyginamų ženklų skiriamuosius požymius: ankstesnio ženklo skiriamasis požymis yra „mBank“, o ginčijamo prekių ženklo „EM BANK“.

22.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ESINT sprendimą. Dėl žodžių „EUROPEAN MERCHANT BANK“ antraeilio vaidmens taip pat pasisakė ir Apeliacinis skyrius, nurodydamas, jog šis žodžių junginys užrašytas smulkiomis pilkomis spalvos raidėmis, todėl jis negali būti laikomas stipriu, juolab lemiančiu lyginamųjų prekių ženklų nepanašumą.

22.4. Aplinkybę, kad dominuojantis atsakovės prekių ženklo elementas yra EMBANK, patvirtina ir pati atsakovė – savo domeną ji registravo kaip embank.lt. Be to, kaip nurodo ir atsakovė, bankai ir finansų institucijos naudoja įprastą praktiką sutrumpinti jų pilną pavadinimą ir vietoje pavadinimo naudoja sutrumpinimą, todėl terminas „EUROPEAN MERCHANT BANK“, kurio santrumpa būtų „EMBANK“, dar ir todėl vaidina mažesnį vaidmenį ženkle.

22.5. Teismas neteisingai vertino lyginamųjų prekių ženklų papildomus elementus bei juos klaidingai vertino kaip lemiančius lyginamų prekių ženklų nepanašumą. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, prekių ženklai yra vizualiai klaidinamai panašūs. Žodiniai žymenys – „European Merchant Bank“ – bei grafinis elementas yra antraeiliai, dekoratyviniai ir jų buvimas nėra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti pakankamą lyginamų prekių ženklų vizualų skirtumą.

22.6. Žodinis žymuo „Merchant Bank“ nurodo banko rūšį, t. y. įmonę, kuri teikia platinimo, paskolų, finansinio konsultavimo ir lėšų rinkimo paslaugas verslui. Atsižvelgiant į tai, finansinėms paslaugoms žymėti registruotuose prekių ženkluose yra dažnai vartojami žodiniai žymenys „Merchant Bank“, ir jis vienas yra neregistruotinas, kaip neturintis skiriamojo požymio, ką įrodė prie ieškinio pridėtas išrašas iš Europos Sąjungos prekių ženklų duomenų bazės. Taigi, žodinis žymuo „European Merchant Bank“ neturės skiriamojo požymio, nes didžioji dalis visuomenės supras šių žodžių prasmę – „Europinis prekybinis bankas“. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad tokie žymenys negali būti laikomi stipriais ir, be kita ko, lemiančiais lyginamųjų prekių ženklų nepanašumą.

22.7. Išvadą, kad aptariami žymenys yra aprašomojo pobūdžio, bendriniai, t. y. žymi paslaugas, kurioms yra registruotas ginčijamas prekių ženklas, patvirtina ir tas faktas, jog ESINT prekių ženklo „European Merchant Bank“ paraiška (paraiškos Nr. 017069782), remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – ir Reglamentas Nr. 2017/1001) 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, buvo atmesta. Tai patvirtina ir Apeliacinis skyrius nurodydamas, kad po elementu „EM BANK“ junginys „European Merchant Bank“ užrašytas smulkiomis pilkomis spalvos raidėmis, todėl jis negali būti laikomas stipriu, juolab lemiančiu lyginamųjų prekių ženklų nepanašumą.

22.8. Atsižvelgiant į tarptautinėje praktikoje susiformuotą prezumpciją, laikytina, kad vaizdinis elementas žodiniame vaizdiniame ženkle turi tik pagalbinį vaidmenį, atitinkamai lyginamų prekių ženklų vaizdiniai elementai neatsveria žodinių elementų svarbos bendram suvokimo įspūdžiui, kadangi jie nepasižymi išskirtinumu. Akivaizdu, kad pagal savo dydį ir poziciją žodinis elementas „EM BANK“ gerai matomas užprotestuotame ženkle, būtent šis elementas labiausiai darys įtaką vartotojų suvokimo įspūdžiui.

22.9. Ginčijamo prekių ženklo vaizdinis elementas, kurį sudaro stilizuotas žirgas, neatsižvelgiant į jo dydį, lyginant jį su žodžiu „EM BANK“, negali būti laikomas nei išskirtiniu, nei įsimenamu. Atsakovės vaizdinis elementas neatsveria žodinio elemento „EM BANK“ svarbos bendram ženklo suvokimo įspūdžiui. Tokios pat pozicijos laikėsi ir ESINT 2020 m. liepos 16 d. sprendime.

22.10. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, jog vizualus prekių ženklų panašumas gali būti konstatuotas net ir tais atvejais, kai lyginamų žodinių žymenų pradžia yra skirtinga, ypatingai tais atvejais, kai pirma žodžio raidė skiriasi, bet toliau esanti žodžių seka yra tokia pati (žr. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. T-388/00). Akivaizdu, jog toks panašumas konstatuotinas ir nagrinėjamo ginčo atveju, kadangi lyginamųjų prekių ženklų stiprieji elementai „mBANK“ ir „EM BANK“ yra trumpi ir vizualiai skiriasi tik pirmąja raide.

22.11. Ankstesnio prekių ženklo žodinis žymuo „mBANK“ yra visiškai inkorporuotas į ginčijamą prekių ženklą, kas lemia didelį vizualų panašumą. Remiantis Europos Sąjungos teismų praktika, kai ženklas yra pilnai inkorporuotas į kitą prekių ženklą, ženklai laikomi panašiais.

22.12. Priešingai nei nurodoma sprendime, lyginamųjų ženklų fonetinis panašumas yra ypač didelis. Lyginami žymenys yra vienodai tariami ir kirčiuojami Lietuvos vartotojų tiek pagal anglų kalbos tarimo taisykles, tiek ir pagal lietuvių kalbos taisykles. Tai, kad egzistuoja lyginamųjų ženklų fonetinis tapatumas, patvirtina ir Lietuvių kalbos institutas 2020 m. birželio 29 d. pateiktoje Lietuvių kalbos specialisto išvadoje.

22.13. Visas apeliantės prekių ženklas yra inkorporuotas į ginčijamą prekių ženklą, nes sutampa visos apeliantės prekių ženklo raidės su ginčijamo prekių ženklo raidėmis, todėl nei papildoma pirmoji balsė raidė „E“, nei figūrinis ginčijamo prekių ženklo elementas nesukuria pastebimų skirtumų tarp prekių ženklų.

22.14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarbiausiu ženklo elementu laikomas žodinis elementas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) taip pat yra išaiškinęs, jog žodiniai prekių ženklų elementai yra „labiau girdimi nei perskaitomi“ (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-363/99). Pagal ESTT praktiką fonetinis panašumas gali būti savarankiškas prekių ženklų panašumo kriterijus (ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-342/97). Šis išaiškinimas turėtų būti taikomas ir lyginamųjų prekių ženklų atveju, kadangi stiprieji lyginamųjų prekių ženklų žymenys yra tariami ir girdimi analogiškai.

22.15. Apeliantės poziciją dėl lyginamųjų ženklų fonetinio panašumo taip pat patvirtina ir ESINT sprendimas.

22.16. Identiškas tarimas (anglų ir lietuvių kalbomis) ir žodžių „mBank“ ir „EM BANK“ skambesys yra svarbiausi veiksniai vertinant ženklų panašumą. Nepaisant to, svarbus yra ir koncepcinis aspektas, nes ginčijamas ženklas atspindi mintį sujungti žodį „BANK“ su raidėmis „EM“ ir pateikia likusias formuluotes mažesniu ir šviesesniu šriftu. Tokios kompozicijos tikslas yra atkreipti dėmesį į pagrindinį prekės ženklo komponentą, kuris ginčijamo ženklo atveju yra stipriai panašus į apeliantės prekių ženklą.

22.17. Tai, kad vartotojai finansinių paslaugų atžvilgiu turi didesnį atidumo laipsnį, nereiškia, jog vidutinis vartotojas analizuos prekių ženklus iki mažiausių detalių ar kad jie bus detaliai lyginami. Net ir esant didesniam dėmesingumui, vis dėlto paprastas vartotojas retai turi galimybę tiesiogiai palyginti skirtingus prekių ženklus ir turi pasitikėti netobulu jų įvaizdžiu, kurį jis turi savo atmintyje, ypač, kai prekių ženklas turi reputaciją. Taigi, ne tik vizualus, bet ir fonetinis bei semantinis aptariamų prekių ženklų panašumas, atsižvelgiant kartu ir į prekių ženklų žymimų paslaugų tapatumą ir panašumą, lemia visuomenės suklaidinimo tikimybę.

22.18. Sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės egzistavimo, taip pat būtina vadovautis Europos Teisingumo Teismo suformuluota taisykle – esant tikimybei, kad vartotojas gali pamanyti, jog prekės ar paslaugos yra teikiamos tos pačios arba susijusių įmonių, laikoma, kad tikimybė supainioti visuomenę egzistuoja (Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-39/97).

22.19. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino apklausos duomenis, kurie akivaizdžiai parodo ypač aukštą vartotojų suklaidinimo galimybę, t. y. net 64 proc. vartotojų mano, kad lyginamųjų prekių ženklų dominuojantys elementai yra tapatūs arba panašūs.

22.20. Vertinant vartotojų suklaidinimo tikimybę reikia nagrinėti būtent vartotojų suvokimą dėl dominuojančių elementų, kadangi, priešingai nei nurodo teismas, joks vartotojas neskaitys atsakovės prekių ženklo visumoje, t. y. kaip EMBANK European Merchant Bank su grafiniu elementu, o atsakovės prekių ženklą įgarsins tik kaip EMBANK, kas, be jokios abejonės, sukelia klaidinimą su apeliantės prekių ženklu MBank ir jo veikla.

22.21. Nagrinėjamu atveju lyginamųjų prekių ženklų nustatytas vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas ir šiais ženklais žymimų paslaugų tapatumas ir panašumas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Svarbu ir tai, kad byloje nėra pateikta kitokių (priešingų) įrodymų dėl vartotojų (ne)suklaidinimo.

22.22. Priešingai nei nurodė teismas, faktas, kad į „Google“ paieškos sistemos laukelį įvedus „em bank“ pirmu pasirinkimu paieškos sistema pateikia UAB „European Merchant Bank“ valdomą tinklalapį ir nepateikia Lenkijoje veikiančio banko „mBank“ tinklalapio kaip paieškos rezultato, tik patvirtina galimybę suklaidint vartotoją, nes atsakovės paslaugoms žymėti naudojamas tik dominuojantis elementas EMBANK, kuris yra klaidinamai panašus į apeliantės prekių ženklą. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, spręstina, jog Lietuvos vartotojas bus suklaidintas.

22.23. Teismas nepagrįstai išvadas dėl vartotojo nesuklaidinimo grindė argumentu, kad apeliantės prekių ženklai nėra naudojami Lietuvoje. Apeliantės prekių ženklas yra ES prekių ženklas, kurio apsauga galioja visoje ES teritorijoje ir naudojimas nėra privaloma sąlyga sprendžiant ginčą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokia išvada teismas nustatė papildomus reikalavimus dėl ankstesnių prekių ženklų savininkų teisių gynimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „European Merchant Bank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad abi bendrovės, apeliantė ir atsakovė, konkuruoja tarpusavyje, nes apeliantė Lietuvos Respublikos teritorijoje (kuriai pareikštas registruoti ginčo prekių ženklas) jokios veiklos nevykdo.

23.2. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsnio „A“ dalies 1 punkte nustatyta, kad prekių ženklas saugomas toks, koks yra registruotas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliantės prekių ženklas yra kombinuotas, turintis grafinius ir žodinius elementus, o žodis „BANK“ – aprašomasis finansinių paslaugų sektoriuje. Taigi, apeliantės prekių ženklas nėra visa apimtimi inkorporuotas į ginčo prekių ženklą, o aprašomojo pobūdžio žodinio elemento sutapimas savaime negali būti traktuojamas kaip „inkorporavimas“ bei negali lemti „didelio lyginamųjų prekių ženklų panašumo“.

23.3. Skirtingai nei teigia apeliantė, teismas teisingai įvertino lyginamų prekių ženklų sudedamąsias dalis ir jų svarbą. Lyginant prekių ženklus, teismo sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta ne tik į apeliantės akcentuojamas žodines lyginamų prekių ženklų dalis „mBank“ ir „EMBANK“, bet ir ginčo prekių ženklo žodinę dalį „EUROPEAN MERCHANT BANK“, visiškai skirtingą lyginamų prekių ženklų spalvinę gamą, išsiskiriantį stilizuotą žirgo piešinį ginčo prekių ženkle.

23.4. Nagrinėjamu atveju lyginamuosiuose ženkluose esantis anglų kalbos žodis „Bank“ / „BANK“, kurio reikšmė yra „bankas“, 36 klasės paslaugų atžvilgiu teikia aprašomojo pobūdžio informaciją ir laikytinas elementu, neturinčiu skiriamojo požymio. Pagal tai lyginamuose ženkluose skiriamąjį požymį formuoja visuma elementų, esančių šiuose ženkluose, o lyginamų ženklų klaidinamą panašumą ar nepanašumą lemia ne paties elemento „Bank“ / „BANK“ buvimas ženkluose, bet visuma ženklą sudarančių elementų (spalvinis, grafinis išpildymas, pan.). Taigi, teismas pagrįstai ir teisingai prekių ženklų palyginimą atliko pagal bendrą ženklų sukurtą įspūdį, atsižvelgdamas į nesutampančius elementus.

23.5. Europos Sąjungos lygmenyje priimtais teisminiais sprendimais buvo konstatuota, kad žodinis ženklo elementas savaime neturi stipresnio poveikio; kai žymenį sudaro ir vaizdiniai, ir žodiniai elementai, tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu; sudėtinio prekių ženklo atveju vaizdinio elemento padėtis gali būti tokia pat reikšminga kaip ir žodinio elemento. Nagrinėjamu atveju, lyginant ženklus vizualiai, akcentuotina, kad bankų ir finansų paslaugų atžvilgiu vartotojų atidumo laipsnis yra itin aukštas, o tai daro papildomą įtaką sprendžiant, jog lyginamų ženklų daromas bendras įspūdis yra akivaizdžiai skirtingas.

23.6. Abiejuose ženkluose sutampa žodinis elementas „Bank“ / „BANK“, tačiau kadangi šis žodis yra silpnas ženklų elementas ir nėra skiriamasis žymimų paslaugų atžvilgiu, suinteresuotas vartotojas tokį patį dėmesį skirs ir kitiems ženklus sudarantiems elementams.

23.7. Ginčo prekių ženklo dalis „EM“ dėl paryškinto šrifto sudaro vientisą, vizualiai atskirtą elementą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės prekių ženklo žodinis elementas „mBank“ būtų inkorporuotas į ginčo prekių ženklą, o tuo labiau negalima teigti, jog visas apeliantės prekių ženklas (pasižymintis savita spalvine gama, šriftu) būtų inkorporuotas į ginčo prekių ženklą.

23.8. Priešingai nei teigia apeliantė, grafinis raudonos spalvos originalus vaizdinis elementas ginčo prekių ženkle yra ypač reikšmingas. Jį sudaro subtilus stilizuotas skritulyje patalpinto šuoliuojančio žirgo su aštuoniomis kojomis vaizdinys, niekaip nesusijęs su ženklu žymimomis paslaugomis, ir dėl to vartotojo gerai įsimenamas bei turintis didelę įtaką ženklo daromam įspūdžiui. Įsimintinumą taip pat sustiprina išsiskiriantis grafinio elemento dydis, mistiškumas ir tai, kad toks vaizdinys prekių ženkluose nėra paplitęs. Taigi, vaizdinis žirgo elementas dėl jam būdingų savybių turi ryškų skiriamąjį požymį ginčo prekių ženkle ir neturi jokių atitikmenų apeliantės prekių ženkle.

23.9. Apeliantė nepagrįstai menkina ginčo prekių ženklo žodinio elemento „EUROPEAN MERCHANT BANK“ svarbą. Šis užrašas neturi atitikmenų apeliantės prekių ženkle. Nors yra atliktas mažesnio dydžio raidėmis nei žodinis elementas „EMBANK“, vis dėlto užrašas yra aiškiai įskaitomas, jo ilgis ginčo prekių ženkle atitinka žymens „EMBANK“ ilgį ir patikslina jo reikšmę. „EUROPEAN MERCHANT BANK“ yra atsakovės juridinio asmens pavadinimas bei domeno vardas. Dėl šių priežasčių užrašas „EUROPEAN MERCHANT BANK“ bus pastebimas ir vartotojų perskaitomas, juolab kad vartotojų atidumo laipsnis nagrinėjamų paslaugų atžvilgiu yra itin aukštas.

23.10. ES ženklas, kurio paraiška buvo atmesta, buvo žodinis, be jokių grafinių elementų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju užrašas „EUROPEAN MERCHANT BANK“, esantis žemiau žodinių elementų „EMBANK“, yra kombinuoto ginčo prekių ženklo sudėtinis elementas, kuris turi būti vertinamas ženklo visumoje.

23.11. Akronimas „EM(BANK)“ turi aiškią reikšmę „EUROPEAN MERCHANT BANK“, kas lietuvių kalba reiškia „Europos prekybinis bankas“. Nors anglų kalbos žodis „EUROPEAN“ gali būti suprantamas daliai suinteresuotos visuomenės, suprantančios anglų kalbą, žodis „MERCHANT“, žymintis antrąją ginčijamo ženklo raidę „M“, galimai nebus suprantamas vartotojams dėl to, kad šis žodis nėra įprastas ir dažnai vartojamas žymimų paslaugų atžvilgiu Lietuvoje, be to, dalis Lietuvos visuomenės visgi nemoka anglų kalbos, todėl užrašas „EUROPEAN MERCHANT BANK“ jiems gali turėti stiprų skiriamąjį požymį.

23.12. Ginčo prekių ženklas talpina savyje žymiai daugiau savarankiškų ir įvairaus pobūdžio elementų, kurie padeda individualizuoti ženklą ir suponuoja skirtingą lyginamų prekių ženklų regimąjį įspūdį; vien tik skiriamojo požymio neturinčių elementų „Bank“ / „BANK“ sutapimas nelaikytinas pakankamu pripažinti ženklus vizualiai panašiais.

23.13. Vizualų lyginamų prekių ženklų skirtingumą patvirtina ir atsakovės pateikta dizaino srities eksperto M. D. profesionali nuomonė, kuri yra tokios pat vertės (ne eilinio vartotojo, bet profesionalo nuomonę atspindintis) įrodymas kaip ir lietuvių kalbos specialisto išvada, kuria byloje rėmėsi apeliantė.

23.14. Skirtingai nei teigia apeliantė, teismas teisingai įvertino lyginamų prekių ženklų fonetinį ir semantinį (ne)panašumą.

23.15. Negalima sutikti dėl vienodo elementų „EM“ ir „m“ tarimo. Iš ginčo prekių ženklo akivaizdu, kad paryškintu šriftu atliktas elementas „EM“ yra ginčo prekių ženkle bei atsakovės juridinio asmens pavadinime (UAB „European Merchant Bank“) naudojamų angliškų žodžių „EUROPEAN MERCHANT“ santrumpa. Todėl šios santrumpos tarimas bus sudarytas iš dviejų kirčiuotų skiemenų [i:] ir [em], o iš viso ginčo prekių ženklo žodinę dalį sudarys 9 skiemenys: E-M-BANK EU-RO-PEAN MER-CHANT BANK. Tuo tarpu apeliantės prekių ženklą sudaro tik du skiemenys – m ir Bank.

23.16. ESINT Prekių ženklų ir dizaino gairėse (toliau – ir Gairės) teigiama, kad fonetiškai yra lyginami visi žodiniai elementai. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė, žodinis ginčo prekių ženklo elementas „EUROPEAN MERCHANT BANK“ negali būti ignoruojamas. Be to, vartotojai elementą „EUROPEAN MERCHANT BANK“ tars dar ir dėl to, kad tai yra atsakovės verslo pavadinimas, nurodantis konkrečią paslaugos kilmę.

23.17. Atsižvelgiant į nurodytus skirtumus, nėra pagrindo konstatuoti ypač didelį lyginamų ženklų fonetinį panašumą, kaip tai daro apeliantė. Teismas pagrįstai įvertino, kad fonetinis prekių ženklų panašumas tampa minimalus.

23.18. Semantinis panašumas tarp lyginamų prekių ženklų neegzistuoja, nes, kaip teisingai nurodė teismas, žodis „Bank“ / „BANK“ vidutinio vartotojo suprantamas kaip nuoroda į bankų veiklą, todėl yra bendrinis ir neturintis skiriamojo požymio, o ginčo prekių ženklo elementas „EMBANK“ laikytinas akronimu. Taigi, ginčo prekių ženklo semantinė prasmė yra aiški – „Europos prekybinis bankas“ (šią prasmę papildo ir vartotojams suprantamas žirgo atvaizdas), tuo tarpu apeliantės prekių ženklas tokios semantinės prasmės neturi – tai raidės „m“ ir žodžio „bankas“ junginys.

23.19. Lyginami prekių ženklai sutampa tik skiriamojo požymio neturinčiu elementu „Bank“ / „BANK“ bei pasikartojančia raide „m“ / „M“. Ginčo prekių ženklas prasideda išskirtiniu kontrastingu vaizdiniu žirgo elementu ir raide „E“, kas ir sudarys vartotojams pirmąjį įspūdį. Atsakovės prekių / paslaugų kilmės šaltinį papildomai paaiškina ginčo prekių ženkle esantis įmonės pavadinimas „EUROPEAN MERCHANT BANK“, kuris taip pat atitinka ir atsakovės naudojamą domeno vardą. Šių faktorių visuma sukuria visiškai skirtingą bendrą įspūdį nei apeliantės prekių ženklas ir leidžia daryti išvadą, kad lyginami ženklai yra nepanašūs.

23.20. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja, kad nagrinėjamu atveju lyginamais ženklais žymimos paslaugos yra bankų ir finansų paslaugos, kurias teikiant visais atvejais yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis su vartotojais, o prieš pasirašant tokią sutartį vartotojui suteikiama kvalifikuoto specialisto konsultacija. Taip pat bankų prekių ženklai yra naudojami iškabose, bankuose klientų aptarnavimo srityje dirbančių specialistų apranga įprastai būna su paslaugų teikėjo prekių ženklų atvaizdais, o ir daugelis kanceliarinių prekių, priklausančių bankui, būna su pavaizduotu paslaugų teikėjo prekių ženklu. Todėl vizualūs lyginamų ženklų skirtumai nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomi svarbesniais nei fonetiniai.

23.21. Su lyginamais ženklais (kadangi apeliantė Lietuvos rinkoje neveikia, šiuo konkrečiu atveju – su ginčo prekių ženklu) vartotojas susiduria daugiausia vizualiai, rinkdamas informaciją internete, atvykdamas į finansų įstaigą (kurios pavadinimas yra inkorporuotas ginčo prekių ženkle), matydamas finansų įstaigos iškabas, reklaminę medžiagą, atitinkamu prekių ženklu pažymėtas kanceliarines priemones, darbuotojų aprangą ir kt. Tokiu atveju suklysti pasirenkant aptarnaujantį banką (vien dėl to, kad lyginamuose prekių ženkluose yra pasikartojantis žodis „Bank“ / „BANK“) iš esmės neįmanoma. Taigi, vartotojų galimybė suklysti praktiškai yra neegzistuojanti. Tai patvirtina ir apeliantės akcentuojami Google paieškos sistemos duomenys.

23.22. Apeliantė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėjo vadovautis jos pateikta visuomenės nuomonės apklausa. Vien tai, kad apeliantė iš lyginamų prekių ženklų išrinko jai priimtinus elementus ir juos selektyviai pateikė respondentų (fonetiniam) vertinimui, neleidžia daryti išvados, jog dalis visuomenės gali suklysti dėl prekių ženklų savininko.

23.23. Prekių ženklai saugomi tokie, kokie yra įregistruoti, ir turėtų būti vertinami kaip juos sudarančių elementų visuma.

23.24. Apeliantė nagrinėjamoje byloje be pagrindo remiasi ESINT sprendimu, kuriuo atsakovės Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 18 048 966 registracija buvo pripažinta negaliojančia, ir kuriame, be to, ženklų palyginimas buvo atliekamas Lenkijos Respublikos vartotojų atžvilgiu. Dėl nurodyto sprendimo yra pateikta apeliacija, taigi, sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės registruoto Europos Sąjungos prekių ženklo ir atsakovės pateikto registruoti nacionalinio prekių ženklo klaidinamo panašumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Abi šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus priimti naujus įrodymus: atsakovė prašo priimti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Apeliacinės tarybos 2021 m. kovo 30 d. sprendimą byloje Nr. R 1845/2020-5 (dokumento Nr. DOK-3146), o apeliantė prašo priimti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimą (dokumento Nr. DOK-4391).

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

28. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes abi šalys su jais jau turėjo būti susipažinusios, įrodymai susiję su pirmosios instancijos teismo bei šalių argumentų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas juos priima.

Bylos faktinės aplinkybės

29. Byloje nustatyta, kad apeliantė yra kelių registruotų Europos Sąjungos vaizdinių prekių ženklų „mBank“ savininkė; konkrečiai nagrinėjamoje byloje apeliantė referavo į prekių ženklą, kurio paraiškos Nr. 017857541, nuo 2018 m. spalio 3 d. registruotą pagal Nicos klasifikaciją 9, 35, 36, 45 klasės prekėms ir paslaugoms bei pagal Vienos klasifikaciją 26.04.02, 26.04.09, 27.05.12, 29.01.03, 29.01.04, 29.01.99 prekėms ir paslaugoms.

30. Atsakovė 2019 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką įregistruoti Lietuvos Respublikoje vaizdinį prekių ženklą (paraiškos Nr. 2019 0634), pagal Nicos klasifikaciją 36 klasės prekėms ir paslaugoms, o pagal Vienos klasifikaciją – 03.03.24, 26.01.15, 29.01.13 prekėms ir paslaugoms.

31. Apeliantė dėl atsakovės paraiškos padavė protestą. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2Ap-2068 protestą atmetė. Apeliantė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – neregistruoti atsakovės prekių ženklo Lietuvos Respublikoje.

32. Taigi, byloje lyginami šie prekių ženklai:

Apeliantės prekių ženklas Atsakovės pateiktas registruoti prekių ženklas

Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo

33. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ginčo prekių ženklai turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų elementus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 26 punktą ir jame nurodytą ESTT praktiką).

34. Vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo prekių ženklų panašumą, iš esmės tinkamai laikėsi minėtų ženklų palyginimo taisyklių, o atskiri teismo argumentavimo netikslumai neturėjo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl ženklų vizualinio panašumo

36. Palyginęs ginčo ženklus vizualiniu aspektu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ženklai neturi vizualinio (grafinio) panašumo. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovės prekių ženklas turi ryškų spalvinį išpildymą, su spalvotu (ryškiai mėlynu su rožiniais, šviesiai žaliais brūkšniais) fonu bei baltomis raidėmis su užrašu „mBank“; tuo tarpu atsakovės ginčo prekių ženklą sudaro baltas fonas, juodos, vietomis paryškintos raidės ir grafinis elementas kairėje prekių ženklo pusėje su stilizuota žirgo figūra. Nors, anot teismo, lyginant šiuos prekių ženklus galima pastebėti dalinį žodinių elementų panašumą, t. y. raidžių ir žodžio „bank“ atsikartojimą („mBank“ ir „EMBANK“), tačiau tokio panašumo nepakanka konstatuoti lyginamų prekių ženklų panašumą. Teismo vertinimu, bendras regimasis įspūdis nesuponuoja išvados, kad ženklai yra panašūs, taip pat vizualiai skiriasi užrašytų žymenų šrifto rūšys, spalviniai elementai. Be kita ko, prie prekių ženklų skirtingumo reikšmingai prisideda ir ta aplinkybė, kad ginčo prekių ženklą sudaro papildomai apačioje įkomponuotas užrašas „European Merchant Bank“, kuris kartu su kitais prekių ženklo elementais sukuria bendrą šio prekių ženklo vaizdą. Teismas taip pat sprendė, kad užrašas „bank“ negalėtų būti išskiriamas kaip turintis skiriamąjį / dominuojantį požymį, nes šiuo žodiniu žymeniu Lietuvoje egzistuoja ne vienas analogiškas paslaugas teikiančių organizacijų pavadinimas. Be to, teismas įvertino ir didžiųjų bei mažųjų raidžių rašymą abiejuose prekių ženkluose.

37. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo lyginamų ženklų dominuojančio elemento ir neteisingai vertino lyginamų prekių ženklų sudedamųjų dalių savybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl žodžio „bank“ negalėjimo būti dominuojančiu požymiu nėra tinkamai motyvuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai (į)vertino lyginamų prekių ženklų sudedamųjų dalių savybes.

38. Pagal teismų praktiką, dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pvz., dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą byloje T-54/12.; 2002 m. spalio 22 d. sprendimą byloje T-6/01; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje T-341/13).

39. Taigi, pagal pateiktą apibrėžimą, dominuojančiu prekių ženklų elementu gali būti pripažintas ir silpną skiriamąjį požymį turintis (arba apskritai jokio skiriamojo požymio neturintis) prekių ženklo elementas. Tuo tarpu skundžiamo teismo sprendimo motyvai pagrindžia tik tai, kad žodis „bank“ neturi skiriamojo požymio, o ne tai, kad jis nėra dominuojantis elementas. Vis dėlto šis teismo argumentavimo netikslumas nepaneigia galutinės teismo išvados dėl ženklų nepanašumo teisingumo.

40. Pirma, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai prekių ženklą sudaro tiek žodiniai, tiek vaizdiniai elementai, žodiniai elementai paprastai pripažįstami turinčiais didesnę įtaką vartotojo suvokimo įspūdžiui. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu – kai kuriais atvejais vaizdinis sudėtinio prekių ženklo elementas dėl jo formos, dydžio, spalvos ar padėties ženklo kompozicijoje gali būti vienodai reikšmingas ar net reikšmingesnis nei žodinis prekių ženklo elementas (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą byloje T-35/08). Jeigu apeliantės prekių ženklo atveju galima padaryti išvadą, kad žodinis elementas „mBank“ yra dominuojantis dėl jo padėties bendroje prekės ženklo kompozicijoje, tai atsakovės prekių ženklo atveju ne mažiau reikšmingas nei žodinis elementas „EMBANK“, dėl jo neįprastos formos, kitokios (ryškios) spalvos, panašaus dydžio ir lygiaverčio išdėstymo bendroje ženklo kompozicijoje, yra vaizdinis stilizuoto žirgo figūros elementas. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad atsakovės prekės ženklo atveju dominuojantis yra (vien) žodinis elementas, o minėtas vaizdinis stilizuoto žirgo figūros elementas yra antraeilis. Aplinkybė, kad atsakovė savo domeną registravo kaip embank.lt, priešingai nei teigia apeliantė, nei pavirtina, nei paneigia, jog atsakovės ženklo dominuojantis elementas yra (tik) „EMBANK“.

41. Antra, nors kitas atsakovės ženklo žodinis elementas „European Merchant Bank“ gali būti pripažintas antraeiliu dėl mažesnio šrifto, neryškios spalvos ir jo padėties ženklo kompozicijoje (ženklo apačioje, po žodiniu elementu „EMBANK“), tačiau ženklų vizualinio vertinimo etape tai nepaneigia fakto, kad apeliantės prekių ženkle analogiško ir (ar) panašaus elemento nėra, taigi, šis elementas nors ir mažiau reikšmingas, tačiau taip pat yra abu ženklus skiriantis. Kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga atsisakyti palyginti žymenų elementus vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie yra mažesni nei kiti žymenų elementai arba neturi skiriamojo požymio. Kiekvienu atveju reikia išanalizuoti žymens sudėtinius elementus ir santykinę jų reikšmę visuomenės suvokimui, siekiant nustatyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami žymenys sukuria minėtos visuomenės atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).

42. Trečia, apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde referuoja į ESINT 2020 m. liepos 16 d. sprendimą. Nors apeliantė ir pateikė naujus įrodymus, iš kurių matyti, kad ESINT Apeliacinės tarybos 2021 m. kovo 30 d. sprendimas byloje Nr. R 1845/2020-5, panaikinęs 2020 m. liepos 16 d. sprendimą, buvo apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui ir pati ESINT Apeliacinė taryba pareiškė ketinimą panaikinti 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, šie duomenys nepaneigia fakto, jog apeliantei palankus ESINT 2020 m. liepos 16 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs (kad būtų priešingai, tokių duomenų teismui nepateikta), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesirėmė.

43. Taigi, vertinant vizualiai, ginčo ženkluose sutampa tik žodinis elementas, ir tas tik iš dalies – raidėmis m, b, a, n, k, tačiau ir šios raidės, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, skiriasi dydžiu, šriftu, spalva. Be to, raidžių junginys „bank“ vidutinio vartotojo bus suprantamas kaip nuoroda į bankų veiklą, taigi, būdamas aprašomasis, apskritai neturi jokio skiriamojo požymio, o, pagal teismų praktiką, apibūdinamieji, neturintys skiriamojo požymio ar turintys tik silpną skiriamąjį požymį sudėtinio prekių ženklo elementai paprastai turi mažesnę reikšmę analizuojant žymenų panašumą nei elementai, turintys stipresnį skiriamąjį požymį (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-705/17).

44. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad prekių ženklų žodinių elementų dalinis sutapimas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip ankstesnio žymens inkorporavimas, savaime lemiantis lyginamų prekių ženklų panašumą.

45. Kaip minėta, vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, kad apeliantės prekių ženklas turi ryškų spalvinį išpildymą, su spalvotu (ryškiai mėlynu su rožiniais, šviesiai žaliais brūkšniais) fonu bei baltomis raidėmis su užrašu „mBank“; tuo tarpu atsakovės ginčo prekių ženklą sudaro baltas fonas, juodos, vietomis paryškintos raidės ir grafinis elementas kairėje prekių ženklo pusėje su stilizuota žirgo figūra. Kaip teisingai nurodo atsakovė, bendras apeliantės ženklo vaizdas yra itin ryškus, linksmas, netgi žaismingas, tuo tarpu atsakovės prekės ženklo – labiau subtilus, klasikinis.

46. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ženklų vizualinį panašumą, tinkamai taikė teismų praktikoje suformuluotas žymenų palyginimo taisykles, be kita ko, kad turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis, tuo tarpu apeliantė nepagrįstai nuvertina kitų prekių ženklų elementų reikšmę bendram ženklų sukeliamam įspūdžiui ir nepagrįstai akcentuoja tik prekių ženklų žodinių elementų sutapimą / panašumą.

47. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame sprendime ženklai vizualiniu aspektu įvertinti tinkamai.

Dėl ženklų fonetinio ir semantinio panašumo

48. Vertindamas prekių ženklų fonetinį panašumą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam tikras fonetinis žodinių elementų panašumas gali būti nustatytas, tačiau taip pat pažymėjo, jog fonetiškai išreiškiant atsakovės prašomą įregistruoti prekių ženklą reikėtų skaityti ne tik pirmuosius žodinius elementus prekių ženkle, tačiau visus elementus, taigi, ir „European Merchant Bank“, o tokiu atveju, vertinant visą bendrą įspūdį, kurį sudaro prekių ženklai, fonetinis prekių ženklų panašumas tampa minimalus.

49. Apeliantės teigimu, lyginamų ženklų fonetinis panašumas yra ypač didelis, nes lyginami žymenys yra vienodai tariami ir kirčiuojami Lietuvos vartotojų tiek pagal anglų kalbos tarimo taisykles, tiek ir pagal lietuvių kalbos taisykles, o elemento „European Merchant Bank“ didžioji vartotojų dauguma balsu netars.

50. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja atitinkamų apeliantės argumentų, kuriais pagrindžiamas prekių ženklų žodinių elementų „mBank“ ir „EMBANK“ tarimas, taip pat sutinka, kad nors pagal bendrą taisyklę fonetiškai turi būti lyginami visi žodiniai elementai, tačiau prekių ženklų teisėje taip pat pripažįstama, jog vartotojai gali netarti tų žodinių elementų, kurie yra antraeiliai, aprašomieji ir kt. (Gairės. C dalis „Protestas“, 2 skirsnis „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“, 4 skyrius „Ženklų palyginimas“, 3.4.2.1 punktas). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad fonetiniam panašumui šiuo atveju turėtų būti teikiama lemiama reikšmė, kadangi, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, sutampantys ženklų žodiniai elementai nepasižymi stipriu skiriamuoju požymiu (nutarties 43 punktas), o, atsižvelgiant į prekių ženklais žymimų paslaugų pobūdį (finansinės paslaugos), kur kas svarbesnis (arba bent jau ne mažiau svarbus) yra vizualinis aspektas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių ženklai fonetiškai yra tik minimaliai panašūs, neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

51. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino lyginamų prekių ženklų ne tik fonetinį, bet ir semantinį panašumą, plačiau savo pozicijos dėl prekių ženklų semantinio (ne)panašumo nemotyvavo, argumentų, paneigiančių atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas (sprendimo 56 punktas), nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog semantiniu aspektu ženklai įvertinti netinkamai.

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

52. Apeliantės teigimu, ne tik vizualus, bet ir fonetinis bei semantinis prekių ženklų panašumas, atsižvelgiant kartu ir į prekių ženklų žymimų paslaugų tapatumą ir panašumą, lemia visuomenės suklaidinimo tikimybę.

53. Apeliantės pozicija dėl vizualaus bei semantinio ženklų panašumo pirmiau šioje nutartyje jau buvo įvertinta ir pripažinta nepagrįsta, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

54. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad fonetiškai prekių ženklai gali būti vertinami netgi kaip labai panašūs, tačiau, kaip minėta, tai nepaneigia galutinio bylos rezultato.

55. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienas iš reikšmingų veiksnių, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, yra ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Prekių ženklo skiriamasis požymis nustatomas visų pirma pagal to prekių ženklo savybes, įskaitant tai, ar jame yra (arba nėra) elementų, apibūdinančių prekes ar paslaugas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas. Nuo prekių ženklo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo atveju bus skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Kai sprendžiama dėl ženklo apsaugos apimties, inter alia (be kita ko), dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

56. Vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi, ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutampantis (iš dalies) yra tik žodinis abiejų prekių ženklų elementas, kurio dalis gali būti vertinama kaip turinti silpną skiriamąjį požymį („m“ ir „EM“), o kita dalis („Bank“ ir „BANK“), būdama aprašomoji, neturi jokio skiriamojo požymio. Todėl aktuali minėta teismų praktika, pagal kurią paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Be to, dėl byloje nustatytų ryškių vizualinių prekių ženklų skirtumų nėra pagrindo spręsti, kad bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašaus ar labai panašus, todėl ir šiuo pagrindu visuomenės suklaidinimo galimybė negali būti nustatyta.

58. Vertindamas visuomenės suklaidinimo galimybę pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai reikšminga aplinkybe laikė vartotojo atidumo laipsnį ir teisingai pažymėjo, kad vartotojams renkantis finansines paslaugas jų pastabumo lygis yra gana aukštas, todėl suklaidinimo galimybė šiuo atveju dar labiau sumažėja. Aplinkybę, kad finansinės paslaugos yra skirtos visai visuomenei, kuri yra pakankamai gerai informuota, pakankamai pastabi ir nuovoki, pripažįsta ir pati apeliantė. Ir nors apeliantė tuo pačiu teigia, kad, net ir esant didesniam dėmesingumui, paprastas vartotojas retai turi galimybę tiesiogiai palyginti skirtingus prekių ženklus ir turi pasitikėti netobulu jų įvaizdžiu, kurį jis turi savo atmintyje, ypač kai prekių ženklas turi reputaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši situacija nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes prekių ženklo reputacijos klausimai šioje byloje nebuvo nagrinėjami.

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad tai, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, įrodo apeliantės užsakymu 2019 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Apeliantė pati nurodo, kad minėtos apklausos metu buvo vertinamas tik fonetinis prekių ženklų žodinių elementų panašumas, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios apklausos duomenys tinkamai nepagrindžia visuomenės suklaidinimo galimybės, kuri vertinama pagal visus, t. y. ne tik fonetinį, bet ir vizualinį bei semantinį, panašumo aspektus, siekiant nustatyti bendrą ženklų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui.

60. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti visuomenės suklaidinimo galimybę tenka būtent apeliantei, todėl tai, kad, kaip teigia apeliantė, byloje nėra pateikta kitokių (priešingų) įrodymų dėl vartotojų (ne)suklaidinimo, nėra teisiškai reikšminga, juo labiau kad, kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje, suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas, todėl suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių, o atsakovės pozicija dėl vartotojų (ne)suklaidinimo yra teisiškai argumentuota.

61. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovės pozicija dėl galimo paslaugų teikimo ne tik Lenkijos Respublikoje, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje, vertintina kritiškai, nes ieškovė nepateikė duomenų apie realų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje, o argumentai dėl galimo paslaugų teikimo ateityje yra laikytini deklaratyviais ir nepakankamais įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti (sprendimo 70 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl konkrečių apeliantės argumentų ir, priešingai nei teigia apeliantė, jokių papildomų reikalavimų dėl ankstesnių prekių ženklų savininko teisių gynimo nenustatė.

62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakove, kad apeliantės pozicija, jog faktas, kad į „Google“ paieškos sistemos laukelį įvedus „em bank“ pirmu pasirinkimu paieškos sistema pateikia UAB „European Merchant Bank“ valdomą tinklalapį ir nepateikia Lenkijoje veikiančio banko „mBank“ (t. y. apeliantės) tinklalapio kaip paieškos rezultato, tik patvirtina galimybę suklaidinti vartotoją, nėra įtikinanti.

63. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors prekių ženklai yra fonetiškai (labai) panašūs, tačiau prekių ženklų sukeltame bendrame įspūdyje vizualinių bei semantinių skirtumų iš esmės pakanka, jog būtų eliminuota visuomenės suklaidinimo galimybė, ypač atsižvelgiant į aukštą vartotojų pastabumo laipsnį. Apeliantės vertinimas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vartotojų suklaidinimo tikimybę, nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

65. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2 299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 302,50 Eur (su PVM) vertimo išlaidų. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11, 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, vertimo išlaidos taip pat vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos, todėl, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Merchant Bank“ iš ieškovės mBank S.A. 2 601,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno euro, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė