Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniosios verbuotojos 2024-04-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. LKKPKT-K-ANR_N-334-2024 A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 560 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 210 Eur dydžio bauda už tai, kad jis nuo 2024-01-09 8 val. iki 2024-01-22 18 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas susisiekti su Klaipėdos regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu bei pateikti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, be pateisinamos priežasties laiku nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė, tuo neįvykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininko pareigų pažeisdamas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama 2024-06-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. S. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Institucijos 2024-04-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LKKPKT-K-ANR_N-334-2024 ir A. S. paskirtą 210 Eur dydžio baudą sumažino iki 150 Eur. Kitą minėto Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-13 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, požymių.

3.1. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

3.2. Nurodo, kad 2023-02-06 Institucijai buvo pateiktas apelianto prašymas dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir tarnyba) atidėjimo. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisija 2023-04-06 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybos neatidėjo. Šis sprendimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir jame aiškiai matyti A. S. prašymo motyvai, argumentai, įrodymai, kokiam terminui prašė atidėti tarnybą ir pan., taip pat išdėstyti ir Institucijos argumentai bei motyvai. Minėtas sprendimas buvo apskųstas krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministras 2023-05-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. skundą atmetė. Vėliau A. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (dabartinis pavadinimas – Regionų administracinis teismas). Ginčas dėl tarnybos atidėjimo vis dar neišspręstas ir Regionų administracinis teismas sprendimo dar nepriėmė. Apeliantas laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas tarnybą atidėti, o Institucija laikosi pozicijos, kad teisinio pagrindo tarnybos atidėjimui nėra.

3.3. Apeliantui žinoma Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Tačiau jis mano, kad jo atveju susiklostė ypatinga situacija, nes jis laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas tarnybą atidėti, nes jo asmeniniams interesams būtų padaryta neproporcingai didelė žala, o Institucija laikosi pozicijos, kad tarnybos atidėti nėra teisinio pagrindo, todėl kilo ginčas, kurį šiuo metu vis dar nagrinėja teismas. Institucija patraukė apeliantą administracinėn atsakomybėn ir taip verčia atvykti į tarnybą, tačiau jei A. S. atvyktų į tarnybą ir jei jam atliekant tarnybą Regionų administracinis teismas priimtų sprendimą, kad visgi yra (buvo) teisinis pagrindas jam tarnybą atidėti, iš esmės toks teismo sprendimas neįgautų jokios juridinės galios, nes tarnybą jis jau atliktų, o gali būti ir tokia situacija, kad tarnybą jis apskritai jau bus pabaigęs (atlikęs). Apeliantui lieka neaišku, kas tokiu atveju atlygins jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. S. individualios veiklos pajamos kiekvieną mėnesį sudaro apie 8 000 Eur, todėl jis turi spręsti, kaip išlaikyti verslą ir pajamas jam atliekant tarnybą, galbūt pavyktų rasti asmenį, kuris galėtų jis pavaduoti ir pan.

3.4. Apelianto nuomone Institucija neturėtų traukti jo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnį tol, kol teismas nepriėmė sprendimo ar yra teisinis pagrindas dėl tarnybos atidėjimo. Nurodo, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja jo atskirąjį skundą (administracinė byla Nr. 12-1726-872/2024), kuriuo jis prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024-05-06 nutartį, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui kviesti pareiškėją į tarnybą. Apeliantas tikisi, kad teismas priims sprendimą tenkinti jo skundą dėl tarnybos atidėjimo. Pažymi, kad savo prašyme dėl tarnybos atidėjimo nurodė ne abstrakčius teiginius, bet aplinkybes ir faktus, kuriuos vertinant individualiai, A. S. būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Jis ir dabar laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas atidėti tarnybą. Iš esmės šiuo klausimu dar net nepasisakė Regioninis administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja A. S. atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taigi apelianto ginče su kariškiais iš esmės nėra priimtas nė vienas galutinis teismo sprendimas, kuris nebegali būti skundžiamas, bet jam nuolat yra taikoma administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą.

3.5. Apeliantas cituoja ANK 22 straipsnio 2 dalies, 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas ir mano, kad palikus jam galioti paskirtą baudą pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį (nesvarbu, kokio dydžio bauda bus paskirta) administracinės nuobaudos paskirtis nebus pasiekta, nes laikosi pozicijos, kad nepadarė pažeidimo ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn be jokio teisinio pagrindo.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą Lietuvos kariuomenės įgaliotas atstovas kpt. T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-13 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 560 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024-04-03 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. S. padarė ANK 560 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. S. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų apeliantas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, o skundžiama nutartis yra neteisėta.

9. ANK 560 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymą, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą. ANK 560 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos.

10. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. nuo 2024-01-09 8 val. iki 2024-01-22 18 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Institucijos nurodymą privalėdamas susisiekti su Klaipėdos regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu bei pateikti nurodytus dokumentus ir duomenis, be pateisinamos priežasties laiku nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė, taip pažeisdamas Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. jau yra ne kartą baustas už ANK 560 straipsnyje numatytus nusižengimus. A. S. taip pat nurodo, jog jis žino, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.

11. Tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju susiklostė ypatinga situacija, nes, jo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas atidėti jam tarnybą, todėl Institucija neturėtų jo traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį tol, kol nebus išnagrinėtas jo skundas, paduotas Regionų administraciniam teismui dėl privalomosios pradinės karo tarnybos neatidėjimo, taip pat kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės jo atskirąjį skundą, kuriuo A. S. prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, uždraudžiant Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui kviesti A. S. į tarnybą. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024-06-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1726-872/2024 pareiškėjo A. S. skundas dėl tarnybos neatidėjimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat iš neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-07-10 nutarties administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024 matyti, kad anksčiau minėtas A. S. atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo taip pat buvo atmestas.

12. Vis dėlto apygardos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo (Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalis), todėl, net jeigu buvę priimti palankūs A. S. teismų procesiniai sprendimai, susiję su pradinės privalomosios karo tarnybos (ne)atidėjimo klausimu, aptariamu atveju tai savaime nepašalintų jo administracinės atsakomybės pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, nes administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. S., būdamas karo prievolininku, žinojo, jog privalo vykdyti Institucijos nurodymą ir nuo 2024-01-09 8 val. iki 2024-01-22 18 val. susisiekti su Institucija bei pateikti nurodytus dokumentus ir duomenis, tačiau be pateisinamos priežasties to nepadarė. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė jam buvo taikyta pagrįstai.

13. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-13 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.