Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

A. M. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas 20 (dvidešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), A. M. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. priteista S. D. 245 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atmestas (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš A. M. 168,75 Eur atstovavimo procese išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m sausio 27 d. iki 2024 m. vasario 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 17,947 g narkotinės medžiagos – kokaino – ir šią medžiagą laikė (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. vasario 3 d., apie 19.30 val., narkotinę medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2024 m. vasario 3 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), S. D. priklausančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tyčia sugadino S. D. priklausantį turtą – nuskėlė grindų laminato lentelę, kurios vertė 3 Eur, išlaužė duris, sugadindamas durų staktą, kurios vertė 30 Eur, akmeniu išdaužė plastikinio lango stiklo paketą, kurio vertė 200 Eur, tokiais veiksmais padarydamas S. D. nedidelę 233 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, t. y. arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (taip galima suprasti iš skundo teiginio „skirti probacijos žiniai“), arba bausmę skaičiuoti nuo sulaikymo momento. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl A. M. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl to, ar A. M. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, ar esama pagrindo ją švelninti.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. pripažino, kad dėl apsvaigimo neprisimena savo veiksmų, kuriais sugadino svetimą turtą. Taigi apsvaigimas turėjo įtakos jo elgesiui, todėl ši aplinkybė pripažinta sunkinančia jo atsakomybę dėl turto sugadinimo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias svarbias aplinkybes, jog A. M., veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog įsigyja narkotines medžiagas, kurias draudžiama įsigyti, laikyti ir vartoti, ir laikydamas jas prie savęs, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Taip pat jis aktyviais veiksmais sugadino svetimą turtą: grindis, duris bei išdaužė langą. Nors A. M. teigia, kad neprisimena šių aplinkybių, tokią savo būseną jis sukėlė pats, pavartojęs narkotinių medžiagų, todėl, nors nukentėjusiojo S. D. turto jis nesiekė sugadinti, savo dekstruktyviais veiksmais leido tokioms pasekmės kilti. A. M. praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 12–33, taip pat (duomenys neskelbtini) sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (t. 2, b. l. 8–10), nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 126). Nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. M. padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas ir pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos, už ką jau yra nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu. Nors nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog yra dirbantis, tačiau tokių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, t. y. išrašas iš (duomenys neskelbtini) tik patvirtina A. M. darbinę veiklą iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6), o jo registracija (duomenys neskelbtini) tarnyboje buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5). Priešingus duomenis patvirtinančių dokumentų A. M. teismui nepateikė, nors žadėjo tai padaryti savo apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada iš tų duomenų, kurie yra baudžiamosios bylos medžiagoje, jog A. M. yra nedirbantis asmuo, apie jokį kitą legalų jo pragyvenimo šaltinį duomenų teismas taip pat neturi. Jeigu asmuo vykdo (duomenys neskelbtini) nelegaliai, t. y. jos nedeklaravęs, teismas tokio nusižengimo ir teisės aktų reikalavimų nepaisymo negali vertinti kaip aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bylos medžiagoje tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis, todėl A. M. socialinis statusas nurodomas kaip „(duomenys neskelbtini)“.

9. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja A. M. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę. Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino A. M. apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad narkotines medžiagas jis vartojo, norėdamas nusižudyti. Apeliacinės instancijos teismas tikrai nepasisakys dėl pasirinkto nusižudymo būdo, toks vertinimas nėra teisinės analizės dalykas ir būtų neetiškas bei amoralus. Vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nusivylimas gyvenimu ir noras iš jo pasitraukti išskirtinai priklauso nuo paties nuteistojo noro, valios ir dedamų pastangų, be to, nors narkotines piemones (svaiginimąsi) A. M. pasirinko kaip savižudybės įrankį, tačiau tai nešalina jo atsakomybės už veiksmus, kuriuos padarė. Teismo funkcija ir užduotis yra pateikti teisinį veiksmų vertinimą (kvalifikaciją) ir už nusikalstamas veikas skirti bausmes, teismas, net ir žmogiškai suprasdamas proceso dalyvius, negali jų asmeninių interesų iškelti aukščiau už visuomenės interesą likti saugiai, teismas neturi pareigos padėti proceso dalyviams. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet proceso dalyviai galėtų manipuliuoti teisingumu ir bandyti išvengti atsakomybės, sureikšmindami savo asmeninę situaciją.

10. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Proporcingumo principą pirmosios instancijos teismas įgyvendino už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, bei paskirdamas griežčiausią BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį irgi nustatydamas mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis. Be to, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Tokia paskirtoji bausmė negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad A. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas apskritai gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo A. M. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug A. M. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje A. M. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas ir teistumas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Visos aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje A. M. nebenusikals.

12. Apeliaciniame skunde A. M. prašo bausmę skaičiuoti nuo „padarymo sulaikymo dienos“. Nors prašymas nėra tikslus ir iki galo aiškus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, t. y. prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kai bausmės yra bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju į A. M. bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį. Tuo tarpu į bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį. Taigi visas laikas, kurį A. M. atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo sulaikytas ar suimtas, yra įskaičiuotas į bausmės laiką, o tai reiškia, kad tas atliktos bausmės laikotarpis užsiskaitys ir tokiu pačiu laikotarpiu sutrumpės A. M. turima atlikti laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.