- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-242-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03296-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4364-901/2014, pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. P. 34273,24 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-03-12 ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisras kilo atsakovei priklausančioje namo dalyje nuo ten esančios krosnies. Gaisro metu išdegė atsakovei priklausančios namo dalies vidus, apdegė viso namo medinės stogo konstrukcijos, apsilydė išorės apdailos plastikinės dailylentės, apdegė išorinės stogo konstrukcijos, be to buvo aplietos vandeniu ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies patalpos, sugadinta buitinė technika ir kiti daiktai. Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atlikto tyrimo metu kilusio gaisro kaltininke pripažino atsakovė, jai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Pažymėjo, kad gaisro metu buvo padaryta 34273,24 Lt dydžio turtinė žala, susidedanti iš 20946,00 Lt ieškovui priklausančios namo dalies atstatymo darbų ir medžiagų kainos, 3819,00 Lt vertės įskaitant nusidėvėjimą nepataisomai sugadintos buitinės technikos (televizorių ir skalbimo mašinos), gaisro metu sugadinto židinio atstatymui reikalingų medžiagų, kurių vertė 7931,78 Lt, gaisro metu aplieto ir dėl to sugedusio nešiojamo kompiuterio 1000,00 Lt vertės, šaldytuvo 200,00 Lt vertės, virtuvinės spintelės 180,00 Lt vertės bei 196,46 Lt išlaidų elektros prekėms įsigyti.
Atsakovė J. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė skolą išdėstyti dalimis. Atsakovė neneigė, kad yra kalta dėl gaisro, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis gaisro metu apdegęs namas yra 70 procentų nusidėvėjęs, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti tik 30 procentų ieškovo pateiktos sąmatos dydžio, t.y. 6283,80 Lt. Dėl ieškovo prašomos priteisti žalos už sugadintą buitinę techniką nurodė, kad ieškovo daiktai iš esmės buvo nusidėvėję, todėl atsakovė sutiko atlyginti po 100,00 Lt už kiekvieną, t.y. 300,00 Lt. Dėl sugadintos židinio kapsulės nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų kada šią židinio kapsulę įsigijo, kada buvo pastatyta, koks buvo jos modelis, todėl šį ieškovo reikalavimą vertino kaip neatitinkantį teisingumo kriterijų. Pabrėžė, kad ieškovas realios patirtos žalos neįrodė, namo atkūrimo kaštai paskaičiuoti neįvertinant namo nusidėvėjimo iki gaisro.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. P. ieškovo V. Š. naudai 25978,46 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą -25978,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 795,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo vykdymą – skolos ir bylinėjimosi išlaidų (viso 26774,36 Lt) bei procesinių palūkanų mokėjimą išdėstė 48 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovę įpareigojant kas mėnesį ieškovui sumokėti po 557,80 Lt, paskutinį mėnesį 557,76 Lt, žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat ieškovo paskaičiuotas tai dienai procesines palūkanas. Priteisė valstybei iš ieškovo 203,28 Lt atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad 2014-03-12 šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisras kilo atsakovei priklausančioje namo dalyje nuo ten esančios krosnies, atsakovė pripažinta kalta dėl gaisro, jai pažeidus židinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, už ką ji nubausta Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Nei viena iš šalių gaisro metu savo namo dalies nebuvo apsidraudę. Gaisro metu išdegė atsakovei priklausančios namo dalies vidus, apdegė viso namo medinės stogo konstrukcijos, apsilydė išorės apdailos plastikinės dailylentės, apdegė išorinės stogo konstrukcijos, be to buvo aplietos vandeniu ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies patalpos, sugadinta ieškovo ieškinyje išvardinta buitinė technika ir kiti daiktai. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis atsakovė neginčijo nurodyto turto sugadinimo fakto, neneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos, tačiau nesutiko su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, teismas nurodė, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktos UAB „RV Statyba“ parengtos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto sąmatos 39 593,62 Lt (su PVM) sumai, matyti, kad stogo remonto darbai sudaro 8322,00 Lt, vidaus apdailos darbai 12624,00 Lt, viso 20946 Lt (įskaičiuojant medžiagas ir 9244,00 Lt darbo užmokestį), taip pat 22051,00 Lt papildomas darbo užmokestis, 27665,00 Lt statinio statybos tiesioginės išlaidos, 2057,00 Lt netiesioginės išlaidos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors iš pateiktos sąmatos nebuvo aišku, kaip buvo paskaičiuoti galutiniai paskaičiavimai, nes pridėjus sąmatoje nurodytas sumas (dėl papildomo darbo užmokesčio, papildomų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų), šios viršijo galutinę sąmatoje nurodytą 39593,62 Lt (su PVM) sumą, tačiau šios sumos ieškovas ir nereikalavo priteisti. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus patikslino, kad jis reikalauja tik sąmatoje nurodytą 20946,00 Lt namo atstatymo medžiagų ir darbų sumą, į kurią įskaičiuotos sumos už medžiagas ir 9244,00 Lt darbo užmokestis. Susipažinus su bylos medžiaga (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, apdegusio namo nuotraukomis ir kt.), teismas vertino, kad sąmatoje numatytus stogo perdengimo darbus reikia atlikti, taip pat reikia keisti lubas, grindis, sienas perdažyti. Atsakovė nepateikė teismui kitos minėtų darbų sąmatos, nepagrindė savo teiginių dėl per aukštų remonto medžiagų kainų ir darbų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra statybininkas ir pats visus minėtus statybos darbus galėtų atlikti, tačiau už visus minėtus darbus paskaičiuotą darbo užmokestį daugiau kaip 9000,00 Lt teismas įvertino kaip labai didelį, todėl laikė, jog yra pagrindas jį sumažinti trečdaliu (maždaug iki 6000,00 Lt). Ieškovo nurodytos medžiagų kainas (11702,00 Lt) teismas pripažino adekvačios, reikalingomis atkurti iki gaisro buvusią ieškovo namo dalies būklę. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo gyvenamo namo dalyje neseniai buvo atliktas kapitalinis remontas ir, kad iki gaisro medžiagos buvo pakankamai geros būklės ir apynaujės, todėl sprendė, kad skaičiuojant ieškovo namo dalies atkūrimo kaštus iš esmės galima remtis sąmata, nes namas nebuvo tiek nusidėvėjęs, kad reiktų mažinti nurodytas kainas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad jo namo dalies atkūrimui į iki gaisro buvusią būklę būtina 17702,00 Lt suma. Remdamasis bylos duomenimis, teismas vertino, jog ieškovas pagrindė elektros prekėms įsigyti patirtas 196,46 Lt išlaidas. Dėl gaisro metu nepataisomai sugadintos buitinės technikos ir daiktų teismas sprendė, kad ieškovas nurodė per dideles daiktų kainas (išskyrus šaldytuvo ir spintelės), kadangi negalima reikalauti, kad už nenaujus daiktus atsakovė mokėtų kaip už naujus, taip sudarant galimybę ieškovui praturtėti atsakovės sąskaita. Teismo vertinimu iki gaisro sugadintų daiktų vertė buvo ne 5199,00 Lt kaip nurodė ieškovas, o apie 3080,00 Lt (televizorius Samsung apie 500,00 Lt, televizorius Sony apie 900,00 Lt, nešiojamas kompiuteris Samsung apie 800,00 Lt, skalbimo mašina Wirpool apie 500,00 Lt, šaldytuvas Atlant 200,00 Lt, virtuvinė spintelė 180,00 Lt). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas reikalauja per didelės žalos sumos už židinio atkūrimą, neatsižvelgiant į buvusį židinio nusidėvėjimą, kadangi tiek židinio kapsulę tiek medžiagas tiek ir židinio montavimo darbus galima rasti ir atlikti ekonomiškesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, jog 5000,00 Lt būtų pakankama suma atkurti iki gaisro buvusią ieškovo padėtį, kadangi tiek galėjo kainuoti tuo metu ieškovo naudotas židinys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimą ir sumažinti ieškovui V. Š. priteistą 25978,46 Lt žalos atlyginimą iki 5480,26 Lt, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo už židinio kapsulės sugadinimą iš atsakovės priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį dėl ieškovui priklausančios namo dalies apgadinimo. Ieškovo pateikta sąmata nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis teismas galėjo suskaičiuoti padarytą žalą ir teisingai išspręsti kilusį ginčą. Teismas remdamasis vien tik ieškovo pateikta darbų sąmata ir priteisdamas jo prašomą žalos atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Sąmatoje pateiktas remonto skaičiavimas ieškovo pageidaujamomis naujomis medžiagomis kada pastato nusidėvėjimas yra 70 procentų, lemia, jog tokia sąmata negalėtų būti laikoma įrodymu, kuris pagrindžia ieškovui padarytos žalos dydį dėl pastato dalies apgadinimo. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad visi jo nurodomi nuostoliai atsirado būtent kaip gaisro pasekmė.
2. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo židinio kapsulė buvo sugadinta dėl gaisro, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už židinio kapsulės sugadinimą turėjo būti atmestas pilnai. Teismas apskaičiuodamas žalą dėl židinio kapsulės, nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta UAB „RV statyba“ sąmata. Atsakovė teismui teikė duomenis, jog naujos židinio kapsulės kaina svyruoja nuo 1000,00 Lt iki 3000,00 Lt, tuo tarpu minėtoje sąmatoje židinio kasetės kaina nurodyta 5400,00 Lt, o ieškovo židinio kapsulė buvo nenauja, naudota ilgą laiką.
3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma suma dėl buitinių daiktų apgadinimo nepagrįsta, taip pat konstatavo, kad pagal susiformavusią praktiką pradėjus naudoti naujus kilnojamuosius daiktus paprastai jų vertė jau iš karto žymiai krinta, kartais net perpus. Tačiau į šias padarytas išvadas teismas pilnai neatsižvelgė ir pilnai daiktų nusidėvėjimo neįvertino nuspręsdamas, kad tų daiktų vertė iki gaisro buvo apie 3080,00 Lt. Nurodyti daiktai ieškovo įsigyti 2005-2007 metais, t.y. jie iki gaisro jau buvo naudojami apie 7-9 metus (tik kompiuteris įsigytas prieš porą metų). Be to, visi šie daiktai buitinio naudojimo daiktai, o tai reiškia, jog jie buvo naudojami intensyviai, kas taip pat didina jų nusidėvėjimą laipsnį bei turi esminės reikšmės jų vertei kristi. Apeliantės nuomone, visų šių daiktų vertė iki gaisro buvo ne daugiau kaip 1000,00 Lt, tiek iš jos ir turėtų būti už juos ieškovui priteista. Prašė priimti naujus įrodymus. Be to, teismas spręsdamas dėl konkrečios žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2014-07-24 pažymą Nr. 3040 ieškovui 2014-05-19 sprendimu kaip nukentėjusiam nuo gaisro buvo paskirta 2000,00 Lt vienkartinė pašalpa. Šia suma turėjo būti mažinamas ieškovui priteistinos žalos dydis, ko teismas ginčijamu sprendimu nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Š. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su teismui pateiktais žalos dydžio nustatymo dokumentais. Atsakovei ieškinio nagrinėjimo metu buvo siūloma pačiai pateikti gaisro metu padarytą žalą, tačiau ji šia savo teise nepasinaudojo. Atsakovės teiginys, kad namo nusidėvėjimas yra 70 procentų nėra pagrįstas dokumentais - turto vertinimu, nustatant realia turto vertę. Ieškovas teismui pateikė tik realia darbų vertę ir medžiagų kainas, kurios yra jo išlaidos dėl gaisro pasekmių. Ieškovas nepriskaičiavo ir neprašė pridėti kitų išlaidų: PVM mokesčio, pelno mokesčio, kurį patirs samdydamas įmonę namo rekonstrukcijai. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą nevertina, kad ieškovas buvo prieš gaisrą atlikęs kapitalinį savo namo dalies remontą išorėje ir viduje, todėl atsakovės teiginys, kad namas nusidėvėjęs 70 procentų yra tik jos nuomonė pagrįsta savo neremontuotos namo dalies verte.
2. Atsakovė prašydama teismo sumažinti priteistos atlyginti žalos dydį, nenurodo kiek teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti žalą, kuri ir taip buvo pateikta minimaliu dydžiu. Atsakovė naudojosi pirmos instancijos teisme nemokama ir pakankamai kvalifikuota advokato pagalba. Apeliacinėje instancijoje samdo privatų advokatą. Tai rodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai teigdama, kad neturi pakankamai lėšų žalai atlyginti, tačiau neskuba parodyti visą savo turimą turtą po vyro mirties. Atsakovė pasinaudojo teisę pateikti įrodymus pirmos instancijos teisme. Apeliacinei instancijai teikiami įrodymai kartojasi, todėl vertintina, kad jie pateikiami pavėluotai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl gaisro metu patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas 25978,46 Lt žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas bei nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės nurodytus žalos apskaičiavimo būdus. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apeliantės pateiktus argumentus, turi pagrindo iš dalies sutikti su apeliacinio skundo motyvais.
Pažymėtina, kad LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl 2014-03-12 gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausančiame ieškovui ir atsakovei, kilusio gaisro kalta pripažinta atsakovė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas gaisro metu patirtos žalos dydį įrodinėjo UAB „RV Statyba“ parengta lokaline sąmata (16-18 b.l.), kurioje stogo remonto darbų kaina apskaičiuota 8322,00 Lt sumai, vidaus apdailos darbai – 12624,00 Lt sumai. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus įrodymus - 2014-03-13 Šiaulių apskrities priešgaisrinės valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog gaisro metu apsilydė plastikinės dailylentės, apdegė išorinės stogo konstrukcijos ir buvo aplieti vandeniu kambariai toje dalyje, kuri priklauso ieškovui (7-9 b.l.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje numatytus stogo perdengimo darbus (skardos išardymas, gegnių išardymas, stogo dangos pakeitimas, latakų, lietvamzdžių surinkimas, statybinių šiukšlių išvežimas) reikia atlikti, taip pat reikia atlikti vidaus darbus – keisti medines konstrukcijas, perdenginių apšiltinimą, keisti lubų, sienų gipskartonį, perdažyti lubas, sienas, keisti grindų dangą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2014-03-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (37 b.l.), apdegusio namo nuotraukos (10-11 b.l.), iš kurių matyti, kad ieškovo namo dalies išorė yra apdegusi, išsilydžiusios dailylentės, langų apskardinimas, apdegusios stogo konstrukcijos, išdegusi namo palėpė, viduje apgadintos sienos (atsilupę tapetai), sulietos lubos, grindys. Apeliantė šių darbų atlikimo būtinumo iš esmės neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, jog šie apgadinimai buvo padaryti ne kilusio gaisro metu. Taip pat iš lokalinės sąmatos duomenų matyti, jog lubų išardymas, profilių, karkasų įrengimas, apkalimas gipskartonio plokštėmis, lubų glaistymas, dažymas, laminuotų dangų išardymas, pakeitimas laminuotų grindlenčių yra apskaičiuotas 0,3368 m² plotui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui iš viso priklauso 1/2 dalis pastato ploto (bendras pastato plotas 73,77 kv. m.) (28 b.l.). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog lokalinėje sąmatoje nurodytas plotas, kuriam reikia atlikti remonto darbus, yra pagrįstas, įvertinus ieškovo turimą plotą, mažinti remonto išlaidas nėra objektyvaus pagrindo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nors atsakovė ir nesutiko su lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų verte, tačiau nepateikė jokios kitos sąmatos ar gaisro metu padarytos žalos atstatymo darbų vertės apskaičiavimo, paneigiančių ieškovo pateiktos sąmatos pagrįstumą. Kaip minėta, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Konkrečiu atveju apeliantė tokių įrodymų, nepateikė, neteikė prašymo skirti ekspertizę, savo prieštaravimus grindė tik namo nusidėvėjimu, teigdama, jog sutinka atlyginti 30 procentų ieškovo sąmatoje nurodytų darbų vertės, remdamasi tik VĮ „Registrų centras“ išrašu apie masinio vertinimo būdu apskaičiuotą fizinio nusidėvėjimo procentą nuo vidutinės rinkos vertės nustatymo - 2012-03-15 Teisėjų kolegija sutinka, jog vertinant padarytą žalą, būtina įvertinti ir nusidėvėjimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nurodytas 70 procentų nusidėvėjimas neatspindi ir neparodo realaus ieškovui priklausančio namo dalies nusidėvėjimo, kadangi šalių pateikti paaiškinimai, bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, jog prieš gaisrą ieškovas buvo atlikęs kapitalinį remontą, ieškovo pastato būklė ženkliai skyrėsi nuo atsakovės, todėl konkrečiu atveju patalpų nusidėvėjimo procento nėra pagrindo tapatini su Nekilnojamojo turto registro išraše nustatytu pastato nusidėvėjimu. Šalys kitų duomenų, susijusių su patalpų nusidėvėjimu, nepateikė ir pateikti po įvykusio gaisro dėl objektyvių priežasčių nebegali, todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą sąmatą, konkrečias bylos aplinkybes, bei galimą patalpų nusidėvėjimą pagrįstai sprendė, jog žala už patalpų sugadinimą sudaro 17702,00 Lt, sumažindamas lokalinėje sąmatoje numatytą darbo užmokestį 3244,00 Lt, t.y. sumažindamas ieškovo prašomą priteisti sumą namo dalies atkūrimui 18 procentų.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo už židinio kapsulės sugadinimą bei teigia, kad ieškovas neįrodė, jog židinio kapsulė buvo sugadinta gaisro metu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta UAB „RV Statybos“ sąmata. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fiksuotus duomenis dėl špižinės kapsulės sugadinimo, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl židinio kapsulės sugadinimo gaisro metu, 2014-10-02 vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovo nurodyta suma dėl židinio kapsulės per didelė, sutiko sumokėti už židinio kapsulę 1000,00 Lt, o dėl kitų židinio statybos medžiagų sąnaudų nurodė, kad nurodytos sumos turėtų būti mažinamos. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo prašoma žalos atlyginimo suma per didelė, kad ieškovo nurodytos sumos dėl konkrečių sugadinimų mažintinos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes bei patvirtinančias UAB „RV Statyba“ sąmatos nepagrįstumą. Be to teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad į ieškovo namo dalį pasižiūrėti kas sugadinta net nebuvo įėjusi (2014-10-02 teismo posėdžio garso įrašas). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pati savo iniciatyva nesikreipė į vertintojus, neteikė papildomų duomenų dėl žalos dydžio dėl sunkios materialinės padėties nenorėdama didinti bylinėjimosi išlaidų. Bet pagal LR CPK nuostatas , kaip minėta įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir objektyviai įvertino konkrečią situaciją, galimą žindinio nusidėvėjimą, reikalingų medžiagų, atliktinų darbų apimt teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 5000,00 Lt židinio atkūrimo išlaidų. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su gaisro metu apgadintų ieškovui priklausančių kilnojamųjų daiktų vertės bei papildomai pateiktų rašytinių įrodymų – internetinių skelbimų kopijų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, atsakovės poziciją dėl pareikštų reikalavimų, nagrinėjamu atveju prašomi priimti papildomi įrodymai – internetiniai skelbimai (124-128 b.l.) objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti (LR CPK 314 straipsnis). Įvertinusi apeliantės argumentus dėl priteistų nuostolių už sugadintą buitinę techniką, bei kitus kilnojamus daiktus, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus – SONY televizoriaus, SAMSUNG televizoriaus, WIRPOOL skalbimo mašinos įsigijimo dokumentus bei buitinės technikos remonto meistro konstatuotas aplinkybes apie nepataisomais sugadintus minėtus daiktus (22-26 b.l.), nešiojamo kompiuterio SAMSUNG, pirkimo kvitą, defektinį aktą, šaldytuvo ATLANT pirkimo kvitą ir išperkamosios nuomos sutartį, virtuvinės spintelės pirkimo kvitą (89-92 b.l.) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei šalių argumentus teisingai nustatė minėtų daiktų vertę, tinkamai įvertino nusidėvėjimą bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3080,00 Lt nuostolių už kilnojamųjų daiktų sugadinimą. Apeliantės argumentus, jog už minėtus daiktus ieškovui turėtų būti priteista ne daugiau nei po 100,00 Lt už kiekvieną, teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujančius teisingumo, protingumo principams bei kasacinio teismo suformuotai praktikai, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
Atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai ieškovui priteistinos žalos dydžio nesumažino jam paskirtos 2000,00 Lt vienkartinės pašalpos suma. Bylos duomenimis V. Š. 2014-05-19 sprendimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius skyrė 2000,00 Lt vienkartinę pašalpą ( b.l.) 93). Iš bylos duomenų matyti, kad tokio pat dydžio pašalpa skirta ir nukentėjusiajai nuo gaisro J. P. ( b.l. 94). Teisėjų kolegija įvertinusi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo, nuostatas, bei į tai, kad vienkartinės tikslinės pašalpos yra išmokėtos abiems šalims, į tai, kad konkrečiu atveju yra pagrindo išvadai, jog ieškovas patyrė ir kitų nuostolių dėl atsakovės sukelto gaisro, apie ką nurodė teismo posėdžio metu, kurių atlyginti neprašė, taip pat nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, į pašalpos tikslinę paskirtį ir vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, pagrįstai priteistinos sumos nesumažino ieškovui išmokėtos vienkartinės pašalpos suma.
Apeliantė neginčija teismo motyvų susijusių su 196,46 Lt išlaidų už elektros prekių įsigijimą, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl to nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas iš dalies įrodė pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų nepažeidė, o apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jam jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.