Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-4364-901/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2-4364-901/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03296-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4364-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03296-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16.; 44.8; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovui V. Š. ir jo atstovui advokatui V. S.,atsakovei J. P. ir jos atstovui advokatui Z. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš atsakovės J. P. 34 273,24 Lt turtinės žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-03-12 V. Š. ir J. P. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisras kilo J. P. priklausančioje namo dalyje nuo ten esančios krosnies, dėl atsakovės kaltės, jai pažeidus židinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Gaisro metu išdegė J. P. priklausančios namo dalies vidus, apdegė viso namo medinės stogo konstrukcijos, apsilydė išorės apdailos plastikinės dailylentės, apdegė išorinės stogo konstrukcijos, be to buvo aplietos vandeniu ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies patalpos, sugadinta ieškovo buitinė technika ir kiti daiktai. Ieškovo skaičiavimu jam priklausančios namo dalies atstatymas (darbai ir medžiagos) jam kainuos 20 946,00 Lt, o gaisro metu sugadintą techniką ir židinio kapsulę su jos atstatymu jis vertina viso 13 327,24 Lt.

Atsakovė J. P. su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies (su 10 000 Lt žalos atlyginimo suma), prašo skolos išdėstymo. Atsakovė neginčija, kad ji kalta dėl gaisro, tačiau jos teigimu ieškovas nepagrįstai užaukštino sugadintų daiktų vertes, ypač židinio kapsulės. Be to, ieškovas ypatingai užaukštino namo atstatymo ir remonto darbus, kadangi šie viršija net ieškovo namo dalies kainą iki gaisro, viską skaičiavo naujų medžiagų kaina. Pažymėjo, kad atsakovės namo dalis žymiai labiau nukentėjo, ji buvo priversta išsikraustyti į socialinį būstą, o ieškovas iki šiol tebegyvena savo namo dalyje. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovas realios patirtos žalos neįrodė, namo atkūrimo kaštai paskaičiuoti neįvertinant namo nusidėvėjimo iki gaisro.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-/2009, 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal CPK 177 str. 2 d. nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 12 d. V. Š. ir J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras (7, 28-30, 52 b.l.). Gaisras kilo J. P. priklausančioje namo dalyje nuo ten esančios krosnies, atsakovė pripažinta kalta dėl gaisro, jai pažeidus židinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, už ką ji nubausta Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (8-9, 12, 13 b.l.). Nei viena iš šalių gaisro metu savo namo dalies nebuvo apsidraudę.

Gaisro metu išdegė J. P. priklausančios namo dalies vidus, apdegė viso namo medinės stogo konstrukcijos, apsilydė išorės apdailos plastikinės dailylentės, apdegė išorinės stogo konstrukcijos, be to buvo aplietos vandeniu ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies patalpos, sugadinta ieškovo ieškinyje išvardinta buitinė technika ir kiti daiktai. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštai, antstolio R. K. 2014-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (7-12, 37 b.l.). Atsakovė neginčija nurodyto turto sugadinimo fakto, neneigia savo kaltės dėl atsiradusios žalos, tačiau nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246-6.249 straipsniai). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų (kaip šiuo atveju), žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, atsižvelgiant į turto rinkos vertę, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2002, 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau Metodika) 21 p. numatyta, kad turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kuri turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje. Turto atkūrimo sąnaudos turi būti mažinamos sugadinto turto nusidėvėjimo dalimi (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnis, Metodikos 40, 48 punktai). Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita.

Ieškovo skaičiavimu jam priklausančios namo dalies atstatymas (darbai ir medžiagos) jam kainuos 20 946,00 Lt, o gaisro metu sugadintą techniką ir židinio kapsulę su jos atstatymu jis vertina viso 13 327,24 Lt. Ieškovas pateikė UAB „RV Statyba“ parengtą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto sąmatą 39 593,62 Lt (su PVM) sumai, pagal kurią stogo remonto darbai 8322 Lt, vidaus apdailos darbai 12 624 Lt, viso 20 946 Lt (įskaičiuojant medžiagas ir 9244 Lt darbo užmokestį), taip pat 22 051 Lt papildomas darbo užmokestis, 27 665 Lt statinio statybos tiesioginės išlaidos, 2057 Lt netiesioginės išlaidos (16-18). Teismas nori pastebėti, kad nors iš pateiktos sąmatos nėra aišku, kaip buvo paskaičiuoti galutiniai paskaičiavimai, nes pridėjus sąmatoje nurodytas sumas (dėl papildomo darbo užmokesčio, papildomų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų), šios viršija galutinę sąmatoje nurodytą 39 593,62 Lt (su PVM) sumą, tačiau ieškovas šios sumos ir nereikalauja. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus patikslino, kad jis reikalauja tik sąmatoje nurodytą 20 946 Lt namo atstatymo medžiagų ir darbų sumą, į kurią įskaičiuotos sumos už medžiagas ir 9244 Lt darbo užmokestis. Skaičiuotos kainos už naujas medžiagas. Susipažinus su bylos medžiaga (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, apdegusio namo nuotraukomis ir kt.), akivaizdu, kad sąmatoje numatytus stogo perdengimo darbus reikia atlikti, taip pat reikia keisti lubas, grindis, sienas perdažyti. Atsakovė nepateikė teismui kitos minėtų darbų sąmatos, savo teiginių dėl per aukštų remonto medžiagų kainų ir darbų nepateikė (CPK 178 str.). Nenustatyta, kad ieškovas būtų statybininkas ir pats visus minėtus statybos darbus galėtų atlikti, tačiau už visus minėtus darbus paskaičiuotas darbo užmokestis daugiau kaip 9000 Lt yra labai didelis, todėl turėtų būti mažintinas bent jau trečdaliu (maždaug iki 6000 Lt). Teismo vertinimu ieškovo nurodytos medžiagų kainos (11 702 Lt) yra adekvačios, kad atkurti iki gaisro buvusią jo namo dalies būklę (CPK 185 str.). Be to, iš šalių paaiškinimų ir nuotraukų matyti, kad ieškovo gyvenamo namo dalyje pakankamai neseniai buvo atliktas kapitalinis remontas ir kad iki gaisro medžiagos buvo pakankamai geros būklės ir apynaujės, todėl skaičiuojant ieškovo namo dalies atkūrimo kaštus iš esmės galima remtis sąmata, nes namas nebuvo tiek nusidėvėjęs, kad reiktų mažinti nurodytas kainas. Ieškovas ir toliau ketina gyventi savo namo dalyje. Kaip paaiškino atsakovė ji po truputį taip pat ketina remontuoti savo namo dalį, jo negriauti, todėl ieškovui namą remontuoti yra tikslinga, o tam reikia lėšų, kurios yra priteistinos iš žalą padariusio asmens, t.y. atsakovės, kuri savo kaltės neginčija, yra priežastinis ryšys tarp jos neteisėtos veikos (neužtikrinimo, kad jos krosnis būtų tvarkinga ir nesukeltų gaisro). Atsakovė apeliavo į VĮ registrų centre nurodytą gyv. namo (duomenys neskelbtini), vidutinę šio namo rinkos vertę – 49 800 Lt (28-29 b.l.), kad ieškovas praktiškai beveik reikalauja iš jos tiek, kiek iki gaisro kainavo ieškovui priklausanti namo dalis. Su tokiais teiginiais nesutiktina atsižvelgiant į namo sugadinimo mastą, nes ieškovo namo atkūrimui reikės atlikti pakankamai daug darbų, kurie yra būtini ir apskaičiuoti pagrįstai. Į atsakovės sunkią turtinę padėtį ir į tai, kad ji taip pat nukentėjo nuo gaisro galima atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistos žalos išdėstymo, tačiau tai negali būti pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės ar žymiai sumažinti priteistinų kito bendraturčio dėl jos kaltės patirtų nuostolių dydį.

Atsižvelgiant į nurodytą pripažintina, kad ieškovas įrodė, kad jo namo dalies atkūrimui į iki gaisro buvusią būklę būtina 17 702 Lt suma, kuri priteistina iš atsakovės.

Ieškovo teigimu jo turtinę žalą dėl gaisro taip pat sudaro išlaidos elektros prekėms įsigyti už 196,46 Lt, kadangi gaisro metu buvo apgadinta elektros instaliacija, kurią teko pakeisti, prideda šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (27 b.l.). Atsakovė iš esmės šių išlaidų ir šių darbų reikalingumo neginčija. Teismo vertinimu šios išlaidos pagrįstos, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Ieškovo teigimu dėl gaisro nepataisomai sugadinta ši jo buitinė technika ir daiktai: televizorius Samsung, kurio įsigijimo vertė 1900 Lt, vertė įskaitant nusidėvėjimą 703 Lt, televizorius Sony, kurio įsigijimo vertė 5400 Lt, vertė įskaitant nusidėvėjimą 2376 Lt, nešiojamas kompiuteris Samsung, 2012 m. pirktas už 1849 Lt, vertė įskaitant nusidėvėjimą 1000 Lt, skalbimo mašina Wirpool, kurios įsigijimo vertė 1450 Lt, vertė įskaitant nusidėvėjimą 740 Lt, šaldytuvas Atlant, 2005 m. pirktas už 1218,64 Lt, vertė įskaitant nusidėvėjimą 200 Lt, virtuvinė spintelė įskaitant nusidėvėjimą 180 Lt (3, 89, 91, 92 b.l.). Minėtus televizorius ir kompiuterį apžiūrėjo ir išvadas apie tai, kad jie nebepataisomi, surašė atitinkami remonto meistrai (20-26, 90 b.l.). Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad minėti televizoriai ir buitinė technika, virtuvinė spintelė įsigyti apie 2005 m. - 2007 m., tik kompiuteris naujesnis. Atsakovė pateikė teismui panašaus naujo televizoriaus Sony ir naujos skalbimo mašinos kainas (76, 77 b.l.), kurios pavyzdžiui Sony televizoriaus yra beveik perpus mažesnės nei ieškovo nurodytos net jo paskaičiavimu su nusidėvėjimu. Atsižvelgiant į nurodytą teismo vertinimu ieškovas nurodė per dideles daiktų kainas (išskyrus šaldytuvo ir spintelės), kadangi negalima reikalauti, kad už nenaujus daiktus atsakovė mokėtų kaip už naujus, taip sudarant galimybę ieškovui praturtėti atsakovės sąskaita. Minėtų daiktų vertė atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, į tai, kad pagal susiformavusią praktiką pradėjus naudoti naujus kilnojamus daiktus paprastai jų vertė jau iš karto žymiai krinta, kartais net perpus, teismo vertinimu iki gaisro buvo ne 5199 Lt kaip nurodo ieškovas, o apie 3080 Lt (televizorius Samsung apie 500 Lt, televizorius Sony apie 900 Lt, nešiojamas kompiuteris Samsung apie 800 Lt, skalbimo mašina Wirpool apie 500 Lt, šaldytuvas Atlant 200 Lt, virtuvinė spintelė 180 Lt). Būtent ši suma ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

Ieškovas nurodo, kad gaisro gesinimo metu buvo sugadinta kambaryje esančio židinio kapsulė, kuri buvo įkaitusi ir gesinant gaisrą šaltu vandeniu, suskilo metalas, dėl ko ji tapo nebetinkama naudojimui. Ieškovas pateikė teismui UAB „RV statyba“ sąmatą, kokios būtų židinio statybos medžiagų sąnaudos 10131,78 Lt, tame tarpe židinio kasetė (kapsulė) 5400 Lt (14-15, 19 b.l.). Ieškovas neginčija, kad jo židinys buvo nenaujas, tačiau teigia, kad židinio kapsulė buvo „labai gera, vokiška, ne kinietiška“, šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovė pateikė teismui panašios naujos židinio kapsulės kainas, kurios svyruoja nuo 1000 Lt iki 3000 Lt (75 b.l.). Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovas iš tiesų reikalauja per didelės žalos sumos už židinio atkūrimą, neatsižvelgiant į buvusį židinio nusidėvėjimą, kadangi tiek židinio kapsulę tiek medžiagas tiek ir židinio montavimo darbus galima rasti ir atlikti ekonomiškesnėmis kainomis, todėl teismo vertinimu 5000 Lt būtų pakankama suma atkurti iki gaisro buvusią ieškovo padėtį, tiek galėjo kainuoti tuo metu ieškovo naudotas židinys (CPK 185 str.). Būtent ši suma ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 25 978,46 Lt žalos atlyginimo.

Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (25 978,46 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Tenkinant ieškinį iš dalies, šalių turėtos išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkinamų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinį patenkinus 75,80 proc., iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 492,70 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 303,20 Lt atstovavimo išlaidų, viso 795,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 34-36, 49 b.l.).

Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 203,28 Lt atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 1 d.).

Kadangi tiek ieškovas tiek atsakovė buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 93 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).

Valstybės biudžetui 11,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš bylos šalių nepriteistina, nes ieškinį patenkinus iš dalies, ją priteisiant iš abiejų šalių ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Atsakovė prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi šiuo metu ji yra bedarbė, vienintelės jos pajamos – nedarbo draudimo išmokos (59-61, 64-65 b.l.). Atsakovės teigimu ji kas mėnesį galinti mokėti tik po 300 Lt ir ji neturi finansinių galimybių sumokėti visą žalos sumą su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis iš karto.

Teismas nori pastebėti, kad atsakovės nurodoma 300 Lt suma, kurią ji teigianti galinti mokėti kas mėnesį ieškovui, atsižvelgiant į tai, kiek yra priteista iš atsakovės žalos su bylinėjimosi išlaidomis (viso 26 774,36 Lt), yra itin maža ir labai užsitęstų šios sumos ieškovui mokėjimas (apie 7,5 metų), taip pažeidžiant ieškovo teises ir interesus. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į ieškovo interesus, į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad turi didelių sveikatos problemų, trukdančių jai toliau dirbti, ji yra vidutinio amžiaus, atsakovė turi dėti visas pastangas dengti nukentėjusiam nuo gaisro ieškovui žalą, todėl teismas iš dalies tenkina atsakovės prašymą ir priteistos žalos vykdymą išdėsto 48 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovę įpareigojant kas mėnesį mokėti ieškovui po 557,80 Lt, paskutinį mėnesį 557,76 Lt, taip pat atsakovei kas mėnesį mokant ieškovui jo paskaičiuotas procesines palūkanas (CPK 271 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 - 271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 25 978,46 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 46 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (25 978,46 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 795,90 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus ir 90 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą – skolos ir bylinėjimosi išlaidų (viso 26 774,36 Lt) bei procesinių palūkanų mokėjimą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovę J. P. įpareigojant kas mėnesį ieškovui V. Š. sumokėti po 557,80 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 80 centų), paskutinį mėnesį 557,76 Lt, žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat ieškovo paskaičiuotas tai dienai procesines palūkanas.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Š. 203,28 Lt (du šimtus tris litus 28 ct) atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai jos teismui atsiųstą medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė