Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. pareiškimą atsakovams R. Č., B. A. Č., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. Č., ir J. Č. dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

11. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė atnaujinti terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 83 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet nenurodė jokių argumentų. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Šalys pateikė išsamius paaiškinimus raštu procesiniuose dokumentuose, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas. Apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių vertinimo

16. CK 5.63 straipsnyje reglamentuota kreditorių reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis).

17. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 19 punktas; 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-381/2025, 22 punktas).

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020, 36 punktas).

19. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus.

20. CPK 178 straipsnyje tvirtinta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 34 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-149-684/2024, 39, 40 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės 2025 m. birželio 23 d. pateikti rašytiniai įrodymai (užrašai, pirkinių sąrašai, apeliantės su kitais asmenimis sudaryti susitarimai, rašteliai, kuriais apeliantės tėvai dovanojo jai lėšas, pažyma, kad V. S. perdavė D. Č. 2 000 Lt rankpinigius) nepavirtina, kad jos brolis buvo paslėpęs šiuos dokumentus ir kad juos vėliau rado apeliantė (DOK–15119, bylos priedas – atskirame voke esantys nurodytų įrodymų originalai). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad dauguma šių dokumentų susiję su apeliante, surašyti jos ranka. Apeliantė neįrodė tikslo, dėl kokių priežasčių jos brolis būtų galėjęs pasisavinti šiuos įrodymus, pavyzdžiui, B. Č. ar A. Č. raštelius, kuriais jie savo dukteriai padovanojo lėšas, arba apeliantės ir T. K. 2010 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Tai, kad segtuve taip pat buvo atsakovės R. Č. ranka surašytas pirkinių sąrašas, pažyma, jog V. S. perdavė D. Č. 2 000 Lt rankpinigius, nėra pagrindas konstatuoti, kad nurodytas segtuvas priklausė palikėjui. Prielaida, kad palikėjas D. Č. galėjo pasisavinti dokumentus, nes jam reikėjo pagrįsti pajamas, nelaikytini pagrįstais, nes apeliantei dovanotos lėšos nepagrindžia palikėjo gautų pajamų. Abejonių kelia ir tai, kad paskolos rašteliai surašyti apeliantės ranka, juos pasirašė pareiškėjas tuo pačiu rašikliu, nors jie surašytos skirtingi laiku, maždaug pusantrų metų skirtumas. Be to, tikėtina, kad rašteliai surašytos ant to paties perkirpto popieriaus lapo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių išsamiau nevertina, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nes paskolos raštelių pagrįstumo, bet praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimas.

23. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad, remontuojant sodybą, buvo rastas dokumentų segtuvas. Apeliantė parodė liudytojui, kad segtuve kartu su kitais dokumentais buvo paskolos rašteliai, kuriuos buvo paėmęs palikėjas. Liudytojas paaiškino, kad apeliantė jam papasakojo apie suteiktą paskolą broliui. Liudytojas kelis kartus bandė kalbėtis su broliu apie skolą, bet šis prašė nesikišti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nurodytas liudytojas yra apeliantės draugas. Jis žinojo apie apeliantės suteiktą paskolą D. Č. ir kad šios paskolos jis negrąžino. Tokios aplinkybės buvo žinomos tik apeliantei ir nurodytam liudytojui. Apeliantė ir liudytojas V. S. nurodė, kad dokumentų segtuvas rastas namo palėpėje, kurioje anksčiau buvo įrengtas D. Č. miegamasis. Neįtikėtina taip pat ir tai, kad apeliantė 2018 metų rudenį sužinojusi, kad galbūt jos brolis pasisavino paskolos raštelius ir juos sunaikino, nekėlė paskolos grąžinimo klausimo ir neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintu broliui paskolintas lėšas.

24. Pirmoji palikėjo sutuoktinė L. Č. nurodė, kad namas Neveronyse pastatytas 2009 metais, o 2011 metais visiškai įrengtas. Tai paneigia apeliantės pirmosios instancijos teisme nurodytą aplinkybę, kad jos brolis neturėjo pakankamai lėšų namui statyti.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės ir palikėjo antrosios sutuoktinės konfliktinius santykius, apeliantės siekį atkeršyti. Apeliantė nurodė, kad jie su broliu buvo labai artimi. Nesutarimai prasidėjo, kai brolis pradėjo bendrauti su atsakove R. Č.. Nurodytas aplinkybes patvirtino pirmoji D. Č. sutuoktinė L. Č.. Ji paaiškino, kad brolio ir sesers ryšys buvo toks glaudus, jog jie vienas už kitą būtų atidavę paskutinius marškinius. Atsiradus R. Č., prasidėjo brolio ir sesers asmeniniai nesutarimai, vėliau – verslo dalybos. nurodytos moterys negalėjo būti kartu prie mirusio D. Č. karsto – viena turėjo išeiti. Apeliantė viešai yra pasakiusi, kad ketina ir rengiasi atkeršyti atsakovei R. Č.. Pirmą kartą ji tai pasakė 2024 m. birželio 1 d. liudytojos L. Č. gimtadienyje, antrą kartą –apeliantės tėvo mirties pusės metų minėjime.

27. Liudytojas A. K. (apeliantės sūnus) pirmosios instancijos teisme 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. kovo 5 d. jis kartu D. Č. ketino apžiūrėti automobilį „duomenys neskelbtini“, kurį liudytojas ketino įsigyti. Apeliantė buvo išvykusi į užsienį, todėl, kol liudytojas ruošėsi, D. Č. nuėjo į kambarį, atrakino seifą iš kurio paėmė pinigus automobiliui pirkti. Prieš tai jis apie tai pasikalbėjo telefonu su apeliante. Liudytojas A. K. nematė, kaip D. Č. atrakino seifą, bet girdėjo, kaip atidarė stalčių, paėmė raktus, atrakino seifą. Jis nesinaudojo seifu, nežinojo, kur yra seifo raktai. Nežino, ar anksčiau D. Č. naudojosi seifu.

28. Liudytojų V. S., R. N. ir A. K. paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dokumentų segtuvas nebuvo atsitiktinai rastas, jis buvo ieškovės, bet ne D. Č. žinioje. Liudytojai taip pat nepatvirtino, kad palikėjas galėjo paimti dokumentus iš ieškovės bute esančio seifo. Apeliantė teigia, kad paskutinis kartas, kai jos brolis pasinaudojo seifu, buvo 2017 m. kovo 5 d. (paimtos lėšos automobiliui pirkti). Apeliantė apie paimtas iš seifo sutartis sužinojo 2018 metų rudenį, t. y. maždaug po pusantrų metų. Teismo posėdyje apeliantė paaiškino, kad ji žinojo, kokie dokumentai yra seife, jos brolis paėmė visus dokumentus, išskyrus dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Iš apeliantės, liudytojo A. K. paaiškinimų nustatyta, kad apeliantė seife taip pat laikė grynuosius pinigus. Apeliantė neįrodė, kad pusantrų metų netikrino seifo, ypač po to, kai santykiai su broliu tapo konfliktiniai, juo nesinaudojo arba, kad naudodamasi nepastebėjo, kad nėra (dingo) dalis dokumentų. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad apskųstoje nutartyje teismas teisingai apeliantės neatsakingą ir nerūpestingą elgesį, leidusį tretiesiems asmenims turėti prieigą prie jos saugomų dokumentų, nesugebėjimą tinkamai apsaugoti savo interesus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė dėl savo elgesio prarado galimybę laiku ir tinkamai pareikšti savo reikalavimus. Ji sudarė sąlygas tretiesiems asmenims laisvai prieiti prie jos asmeninių dokumentų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo apeliantės elgesio ir veiksmų nepriklausančių priežasčių.

29. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, nesivadovavo anksčiau išnagrinėta analogiška byla kaip precedentu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-851-779/2019). Abejose bylose sutampa esminė aplinkybė – dokumentai rasti, praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad precedentas yra ne visas kitoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, bet jame suformuluota konkreti teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė. Apeliantė tokios taisyklės, suformuluotos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje, nenurodė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Aptariamoje byloje atsakovas (įpėdinis) žinojo apie ieškovo (kreditoriaus) reikalavimą palikėjui, atsakovas su kreditoriaus reikalavimu sutiko. Nagrinėjamoje byloje atsakovai teigė, kad jie nežinojo apie D. Č. skolas apeliantei, nurodo, kad jam nebuvo poreikio skolintis lėšų, nes jis buvo verslininkas ir pats dažnai jas skolindavo kitiems asmenims. Atsakovai taip pat kvestionuoja paskolos raštelių tikrumą. Taigi, nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, apeliantė nenurodė konkretaus horizontalaus precedento (t. y. konkrečios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje suformuluotos taisyklės) todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis aptariamoje nutartyje apeliantės neidentifikuotu teisės aiškinimo ir taikymo pavyzdžiu, bet pagrįstai rėmėsi aiškia CK 5.63 straipsnio 1 dalies teisės norma. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nežinojo apie apeliantės galbūt suteiktas paskolas palikėjui. Apeliantė nurodytos aplinkybės neatskleidė atsakovams nei iki brolio mirties, nei per tris mėnesius po jo mirties, nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo pranešti įpėdiniams apie mirusio brolio galbūt turimus įsipareigojimus.

30. CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas – įpėdinių interesų apsauga, užtikrinant, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir visas skolininko prievolės jiems dydis, bei nuosavybės teisinių santykių stabilumas. Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tik tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo laiku pasinaudoti savo teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, kuriose reglamentuotas termino reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimas (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

32. Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Netenkinus pareiškėjų atskirojo skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė R. Č. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius duomenis: PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymus.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytas civilinėse bylose priteistinas užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis (Rekomendacijų 1 punktas). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

34. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2025 metų antrą ir trečią ketvirtį. 2025 metų pirmą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 337,70 Eur. Dėl to maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą suma – 935,08 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).

35. Teisėjų kolegija atsižvelgia atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį ir turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir daro išvadą, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, todėl mažinamas iki 935 Eur. Jai iš apeliantės priteisiamas 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 935 Eur (devynių šimtų trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.