Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.2. Sprendime teismas nepritaikė nei vienos materialinės teisės normos ieškovo reikalavimams priteisti skolą ir palūkanas teisiškai įvertinti, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkinti. Byloje esantys duomenys neleido daryti išvados, kad šie reikalavimai yra įrodyti.

12.3 Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytų teiginių pagrįstumą. Priešingai, atsakovė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2002 metų rugpjūčio 20 d. ieškovas R. K. su K. S. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino K. S. 68 000,00 Lt sumą, o K. S. įsipareigojo paskolos sumą grąžinti tokia tvarka: 6 000,00 Lt – iki 2002 m. gruodžio 31 d., 28 000,00 Eur – iki 200_ m. (lapo vieta, kurioje nurodytas paskutinis metų skaičius, yra suplyšusi) rugsėjo 1 d., 34 000,00 Lt – pagal šalių susitartus terminus, patvirtintus įvykdžius pirmąją sutarties dalį, t. y. grąžinus 34 000,00 Lt.

15. 2013 m. kovo 18 d. K. S. mirė. Mirusiojo palikimą pagal paveldimo turto apyrašą priėmė jo dukra atsakovė B. S., kuri nuo 2010 m. balandžio 3 d. yra deklaravusi išvykimą į Norvegiją.

16. Antstolė S. K. 2018 m. sausio 25 d. Paveldimo turto apyrašo papildymu nurodė, kad po K. S. mirties liko 17 956,44 Eur negrąžintos paskolos pagal 2002 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. K. ir K. S..

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pateikti atnaujinimo

17. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7370-809/2016 šį terminą ieškovui atnaujino, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis. Pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs civilinę bylą atnaujinus procesą joje, skundžiamame 2018-07-20 sprendime nurodė, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą atnaujinti ieškovui praleistą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, būtų padaręs aiškią šios teisės normos taikymo klaidą ir šioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas, kad ieškovas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti atsakovei praleido dėl svarbių priežasčių, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

19. Teisėjų kolegija tokiems atsakovės argumentams nepritaria ir atkreipia dėmesį į tai, kad aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvz., pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atliko veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, t. y. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje radęs paskolos Sutarties originalą, iš karto, t. y. 2015-08-31 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl duomenų apie skolininką K. S. pateikimo; iš Gyventojų registro tarnybos pažymos sužinojęs apie skolininko mirtį, 2015-09-11 kreipėsi į notarą dėl informacijos apie skolininko įpėdinius; iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro rašto sužinojęs apie palikimo priėmimą 2016-01-18 pareiškė ieškinį teisme. Taigi, ieškovas ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog ieškovo nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo laikytinos svarbiomis ir prašomą atnaujinti terminą ieškovui atnaujino.

Dėl skolos priteisimo

22. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių ir spręsdamas dėl šalių prievolių pagal paskolos sutartį kvalifikavimo, nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, o pakartotinis įrodinėjimo procesas nėra proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir tikslas. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad byloje esančių įrodymų pagrindu turi būti padarytos priešingos išvados dėl ieškovo reikalavimų, nei buvo padarytos ginčijamu teismo sprendimu už akių. Nurodė, jog atsakovės argumentai dėl antros paskolos sumos dalies grąžinimo termino pagrįsti tik ieškovės subjektyviais samprotavimais, jog šios paskolos dalies grąžinimo terminas galėjo būti kitoks, nei nurodė ieškovas. Teismas vertino ir rėmėsi ieškovo žodiniais paaiškinimais, duotais prisiekus teismo metu, ir pagrįstai juos laikė leistinu įrodymu (CPK 186 straipsnis), nes ieškovo paaiškinimai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Atsakovė neginčijo tarp ieškovo ir mirusiojo palikėjo buvus paskolos teisinius santykius (CK 6.875 straipsnis), ir kadangi palikėjo pasirašytas paskolos raštelis buvo ne pas skolininką, leidžia teigti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo egzistavo, ir tai patvirtina, kad atsakovė, kaip mirusiojo teisių perėmėja, prievolės paskolos davėjui nėra įvykdžiusi (CK 6.873 straipsnis, CK 5.63 straipsnis). Jokių duomenų, jog paskolos raštelyje antros paskolos dalies (28000 Lt) grąžinimo terminas yra ne 2006-09-01, kaip teigia ieškovas, o kitas, kaip teigia atsakovė, į bylą nepateikta, todėl teismas, neturėdamas pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kurie yra vienas iš leistinų įrodymų, labiau tiki, jog antros paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2006-09-01. Atsižvelgiant į tai, ieškovas dešimties metų ieškinio senaties termino skolai prisiteisti iš atsakovės nepraleido.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas dėl to, jog pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu iš atsakovės priteisė pagrindinę skolą, t. y. 17956, 40 Eur. Priešingai, nei teigia atsakovė, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių savo sprendimą priteisti skolą tinkamai argumentavo CK 5.1 straipsnio, 5.52 straipsnio, 6.213 straipsnio 1 dalies, 6.38 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.870 straipsnio esančiomis normomis. Skundžiamame 2018-07-20 sprendime teismas, pritardamas 2016-04-29 sprendimo už akių motyvams ir šioje dalyje palikdamas sprendimą už akių nepakeistą, papildomai pagrindinės skolos sumos priteisimo teisinio pagrindo nekartojo.

Dėl paskolos palūkanų priteisimo

25. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi pelno (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas (atsakovas) privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka, kad paskolos sutartis buvo atlygintinė, nes, anot atsakovės, tai nebuvo nurodyta pačioje sutartyje.

26. Pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Į bylą pateiktoje paskolos sutartyse palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šalys susitarė, jog paskola suteikiama K. S. neatlygintinai, todėl taikytina CK 6.872 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu jos dalykas yra pinigai, kurios atsakovė nepaneigė.

27. Akcentuotina, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Todėl šiuo atveju, atsakovė turi prisiimti iš paveldėjimo teisinių santykių atsiradusias pasekmes – grąžinti ieškovui skolą pagal ieškovo ir mirusio skolininko sudarytą paskolos sutartį.

28. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.

29. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 8429,61 Eur palūkanų, kurios buvo paskaičiuotos nuo 2006-09-01 iki 2016-01-18, t. y. už dešimties metų laikotarpį, taikant 5 procentų dydžio palūkanų normą, kadangi paskolos sudarymo momentu buvusių paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinės palūkanų normos nerado, be to, palūkanas skaičiavo nuo visos negrąžintos paskolos sumos, t. y. 17956,44 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog nei iki palikėjo mirties, nei šiuo metu trečios paskolos dalies, t. y. 34 000 Lt grąžinimo terminas sutartyje nėra nustatytas, dėl ko šios paskolos dalies grąžinimas nėra pradelstas ir ieškovas nėra įgijęs teisės reikalauti šios paskolos dalies. Atsakovė taip pat prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais ir šioje teismo sprendimo dalyje dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė atsakovės prašomo taikyti senaties termino palūkanoms priteisti, motyvuodamas tuo, jog tokio prašymo atsakovė nereiškė pirmą kartą bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymėtina, jog atsakovė tokio prašymo ir negalėjo teismui teikti, nes apie bylą ir priimtą sprendimą už akių nieko nežinojo iki kol nebuvo pradėtas vykdymo procesas. Todėl pirmosios instancijos teismas, kartu su prašymu atnaujinti procesą byloje, gavęs atsakovės prašymą taikyti senaties terminą palūkanoms, turėjo vadovautis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi ir CK 1.126 straipsnio 2 dalimi.

31. Kadangi paskolos sutartyje antros paskolos dalies grąžinimo terminas buvo 2006-09-01, tai CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskola už 8109,36 Eur (28000 Lt) sumą turėjo būti paskaičiuotas nuo 2006-09-02 iki 2011-09-02 (1826 dienas), kas sudaro 1480,77 Eur sumą (819,36*0,0,1%*1826). Ieškovui nepateikus ir pirmos instancijos teismui neradus duomenų apie 2002 m. rugpjūčio mėnesį paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, teismas taikė teisės analogiją ir pagal CK 6.874 straipsnio bei CK 6.210 straipsnio nuostatas skaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismui internetinėje erdvėje, Lietuvos banko internetinio puslapio archyviniuose dokumentuose suradus, jog 2002 m. rugpjūčio mėnesio komercinių bankų vidutinė palūkanų norma fiziniams asmenims buvo 6,52 procento (https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos), sprendžia, jog pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo skaičiuojamos 5 procentų palūkanos, paliktinas nepakeistas, kadangi pagal CPK 313 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas apeliantui negali priimti blogesnio sprendimo.

32. Paskutinėje paskolos sutarties dalyje šalys susitarė dėl likusios paskolos (34000 Lt) grąžinimo pagal atskirus šalių susitartus terminus, patvirtintus įvykdžius pirmąją sutarties dalį, t. y. grąžinus 34000 Lt. Šios sutarties dalies aiškinimas bendrame sutarties kontekste suponuoja išvadą, kad šalys susitarė, jog paskutinę paskolintų lėšų dalį grąžins pagal pareikalavimą, t. y. šioje dalyje paskolos sutartis buvo neterminuota. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurioje nurodė, jog dalis paskolos bus grąžinta pagal atskirą šalių susitarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tam turėjo būti pasirašytas atskiras dokumentas. Įrodymų, patvirtinančių, kad toks dokumentas buvo sudarytas K. S. esant gyvam, ieškovas nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad 34000 Lt sumos ieškovas iš K. S. jam esant gyvam nereikalavo. Kadangi ši skolos dalis buvo pareikalauta tik iš mirusiojo įpėdinės, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė palūkanas už naudojimąsi 34000 Lt paskolos suma ieškovui turi mokėti nuo to momento, kai sužinojo apie tokį reikalavimą, šiuo atveju nuo 2017-12-20, kuomet atsakovei buvo persiųsta visa civilinės bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos 9847,08 Eur (34000 Lt) sumos nuo 2017-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Kiti apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai galutiniam bylos rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, priteisė iš atsakovės 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 632 Eur žyminį mokestį ir turėjo 3126,83 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 73,66 proc., atitinkamai mažintinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1604,31 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 990,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius bylinėjimosi išlaidų sumas, iš atsakovės ieškovui priteistina 614,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turėjo tokias išlaidas: 593 Eur žyminio mokesčio ir 1808 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2401 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus dalyje, t. y. iš esmės 26,34 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 632,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės B. S. paveldėto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. kovo 18 d., turto 17956,44 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, keturiasdešimt keturis euro centus) negrąžintos paskolos, 1480,77 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 77 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d., 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos 9847,08 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 8 ct) sumos nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 19437,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovo R. K. naudai 632,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.