Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7370-809/2016, nusprendė atnaujinti ieškovui praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams ir ieškinį patenkinti visiškai: priteisti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17956,44 EUR negrąžintos paskolos, 8 429,61 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26386,13 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 593,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkintas atsakovės B. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje.

Dėl proceso atnaujinimo tikslų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą. Juo siekiama to paties tikslo kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Vis dėlto proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindu buvo tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7370-809/2016, konstatavo atsakovės B. S., kaip palikimą priėmusios įpėdinės, atsakomybę pagal palikėjo prievoles pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str., t. y. kaip įpėdinio, priėmusio palikimą faktiniu valdymu arba padavusio pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (e.b.l. 42-45). Minėta teisės norma numato, kad priėmęs palikimą minėtais būdais įpėdinis už palikėjo skolas atsakovo visu savo turtu. Iš atsakovės pateikto antstolės S. K. 2018 m. sausio 25 d. paveldimo turto apyrašo papildymo matyti, kad atsakovė B. S. K. S. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (e.b.l. 88). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 str. 1 d. numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi, ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių buvo neteisingai nustatyta atsakovės B. S. kaip K. S. palikimą pagal apyrašą priėmusio įpėdinio atsakomybės palikėjo kreditoriams apimtis. Ieškovas R. K. pareikštu ieškiniu prašė atsakovės priteisti 17 956,4 EUR negrąžintos paskolos, 8 429,61 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-03-18, paveldėto turto. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina formaliai, t. y. netirdamas jų turinio (LR CPK 285 str. 2 d.), tačiau neturi teisės viršyti ieškovo pareikšto reikalavimo (LR CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčijamu teismo sprendimu buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. teismas viršijo pareikštus reikalavimus, nenumatydamas atsakovės atsakomybės pagal palikėjo prievoles apribojimo paveldėtu turtu. Todėl yra pagrindas pakeisti ginčijamą teismo sprendimą numatant, jog iš atsakovės ieškovo naudai priteista skola gali būti išieškoma tik iš atsakovės paveldėto K. S. palikimą sudarančio turto.

Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Iš atsakovės elgesio matyti, jog jai buvo žinoma apie palikėjo skolas kreditoriams, tame tarpe ir ieškovui R. K., kas ir sąlygojo atsakovės sprendimą priimti palikimą pagal apyrašą, taip siekiant užsitikrinti savo kaip įpėdinės atsakomybės pagal palikėjo turtines prievoles kreditoriams apribojimą palikimą sudarančiu turtu (e.b.l. 76). Atsakovės paveldėtas K. S. turtas ir kitas atsakovės turtas areštuotas antstolio, vykdant sprendimą už akių, ir išviešintas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. rugpjūčio 9 d. (e.b.l. 81-85, 137-141, tomas 1), tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų tokio arešto panaikinimui. Tai, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimą palikėjui, ir kad atsakovė su tokiu kreditoriaus reikalavimu sutiko, patvirtina iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo atlikti atsakovės veiksmai, jos iniciatyva įtraukiant į palikimo apyrašą visą palikėjo negrąžintą skolą ieškovui, sudarančią 17956,4 EUR (e.b. l. 88, tomas 1). Iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui pareiškėja siekė grąžinti minėtą skolą palikimą sudarančio turto ribose, siūlydama ieškovui 700,00 EUR piniginę kompensaciją. Tik nepavykus susitarti dėl atsakovės atsakomybės pagal palikėjo prievoles dydžio, atsakovė ėmėsi veiksmų visam teismo sprendimui už akių nuginčyti, paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog teismas, priimdamas procesinį sprendimą atnaujinti ieškovui praleistą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, būtų padaręs aiškią šios teisės normos taikymo klaidą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu buvo išsiaiškinta, ar minėtas terminas praleistas, taip pat laikantis minėtų teisės normų reikalavimų nuspręsta praleistą terminą atnaujinti konstatuojant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai, kad atsakovė nesutinka su ginčijamame teismo sprendime nurodytu įrodymų apie termino praleidimo priežasčių svarbumą vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 p. numatytą sprendimo panaikinimo pagrindą, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl termino atnaujinimo, termino atnaujinimui niekas neprieštaravo, ieškovas nebuvo praleidęs naikinamojo trejų metų terminas, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Aplinkybė, ar ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą savo kaip kreditoriaus reikalavimui palikėjui pareikšti dėl paskolos sutartimi suteiktos paskolos grąžinimo, nėra reikšminga, nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes teismas taiko tik esant priešingos šalies prašymui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks atsakovės prašymas nebuvo pareikštas, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino praleidimo teisinių pasekmių.

Kaip buvo minėta, proceso atnaujinimo institutas neskirtas pakartotiniam bylos nagrinėjimui, proceso atnaujinimo pagrindai skiriasi nuo apeliacijos ir kasacijos pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str., numatantis proceso atnaujinimo pagrindus, nenumato proceso atnaujinimo pagrindu bet kokio materialinės ar procesinės teisės normos neteisingo pritaikymo. Procesas gali būti atnaujinamas tik tada, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek spręsdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 str. numatyto termino atnaujinimo klausimą, tiek dėl šalių prievolių pagal paskolos sutartį kvalifikavimo, tiek dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo, teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, o pakartotinis įrodinėjimo procesas nėra proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir tikslas. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog byloje esančių įrodymų pagrindu turi būti padarytos priešingos išvados dėl ieškovo reikalavimų, nei buvo padarytos ginčijamu teismo sprendimu už akių. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl paskolos grąžinimo pareikšti. Atsakovės argumentai dėl antros paskolos sumos dalies grąžinimo termino pagrįsti tik ieškovės subjektyviais samprotavimais, jog šios paskolos dalies grąžinimo terminas galėjo būti kitoks, nei nurodė ieškovas. Tuo tarpu ieškovo žodiniai paaiškinimai, duoti prisiekus teismo metu, laikytini leistinu įrodymu (LR CPK 186 str.); ieškovo paaiškinimai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovė minėtos aplinkybės leistinais įrodymais nepaneigė; prašydama taikyti ieškinio senaties pasibaigimo pasekmes, nenurodė ir neįrodė šio termino eigos pradžios. Taigi, net ir nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovės argumentas, jog ieškovas iki skolininko mirties tyčia nesiėmė skolos grąžinimo veiksmų, žinodamas kad skolininkas turto neturi ir tikėdamasis nukreipti išieškojimą į atsakovės kaip palikimą priėmusios įpėdinės asmeninį turtą, nepagrįstas ir paneigiamas ieškovo ieškinyje pareikšto reikalavimo formuluote: ieškovas prašė priteisti skolą ir palūkanas iš atsakovės paveldėto K. S. turto.

Atsakovė neginčija esminių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ieškinys patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7370-809/2016, t. y. jog paskolos sumą ieškovas perdavė palikėjo K. S. nuosavybėn, jog palikėjas paskolos sutartimi paskolą priėmė ir įsipareigojo ją grąžinti. Atsakovė taip pat neginčija aplinkybės, jog palikėjas ieškovo reikalaujamos paskolos sumos nėra grąžinęs ir kad paskolos sutartyje numatyti paskolos grąžinimo terminai yra praleisti. Todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių ir ieškinį atmesti pagrindo nėra.

Kadangi atnaujinus procesą, ieškovo ieškinys lieka patenkintas visiškai, todėl laikytina, jog byla baigta ieškovo naudai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės B. S. ieškovo R. K. naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu, t. y. 2178,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 371 str. 1 d. 2 p. teismas

nusprendžia:

Pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7370-809/2016:

Priteisti iš atsakovės B. S. paveldėto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto 17956,44 EUR (septyniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, keturiasdešimt keturis euro centus) negrąžintos paskolos, 8429,61 EUR (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus, šešiasdešimt vieną euro centą) palūkanų, 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 211 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovo R. K. naudai 2178,00 EUR (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.